Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-24 · Civilinė byla Nr. e2A-376-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
e2A-376-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09486-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas
R. U.
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-376-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09486-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį ir atsakovės R. U. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. A. gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo R. A. nepilnamečio vaiko V. A. išlaikymui priteisti 170 EUR išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, įmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko motiną R. U.. Nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarką.Nurodė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, ilgą laiką artimai bendravo, vėliau dėl nesuderinamų tarpusavio santykių išsiskyrė. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. A.. Nuo pat dukters gimimo ieškovas nuoširdžiai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, teikia jam išlaikymą ir siekia maksimaliai bendrauti su vaiku. Atsakovė dėl nutrūkusio šalių bendravimo kaltina ieškovą, dėl to jaučia nuoskaudą, nuolatos sąmoningai ir kryptingai siekia dirbtinai sukurti/sukelti situacijas ribojančias ieškovo galimybes bendrauti su vaiku, taip nepagrįstai ir neteisėtai ribodama ieškovo ir ieškovo pusės artimiausių vaiko giminaičių bendravimą su vaiku. Atsižvelgiant į tai, turi būti užtikrintos ieškovo teisės bendrauti su Vaiku bei dalyvauti jo auklėjime.Atsakovė R. U. nesutikdama su pareikštu ieškiniu pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nepilnametės V. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. U. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti jos siūlomą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Nurodė, kad ieškovui bendrauti su dukra Vytaute niekada nedraudė, stengėsi, jog jis kuo daugiau laiko praleistų su dukra, tačiau pats ieškovas vengia bendrauti. Ieškovo prašoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka vaiko interesų neatitinka. Vaiką atsakovė maitina krūtimi kas 3 val., todėl ieškovas iki vaikui sukaks 3 m. ir kol ji bus maitinama motinos pienu, negali dukros išsivežti iš jos gyvenamosios vietos ar pasiimti vaiką nakvynei. Todėl patvirtintina atsakovės nurodyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri geriausiai atitinka jo poreikius ir režimą. Atsakovės nuomone, ieškovo nurodyti 170 EUR, kuriuos sutinka skirti dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis, vaiko vystymosi sąlygų neatitinka. Mergaitei diagnozuoti raumenų tonuso sutrikimai, alerginis dermatitas, todėl šalių nepilnametė dukra lanko kineziterapijos baseiną. Atsakovė leidžia dukrą į muzikos pamokas YAMAHA, kurios kainuoja 72 EUR. Nurodė, kad dukters išlaikymui, t.y. maistui, higienos ir sveikatingumo prekėms, kultūriniams vystymuisi ir kt. poreikiams per mėnesį reikalingas 643 EUR išlaikymas, todėl iš ieškovo priteistinas 322 EUR išlaikymas.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės V. A. gyvenamąją vietą su atsakove R. U.. Priteisė iš ieškovo R. A. išlaikymą nepilnametei dukrai po 220 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – atsakovei. Nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki jai sueis treji metai: vaikas su ieškovu praleidžia kas antrą (neporinį) savaitgalį be nakvynių, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį iki 11 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį ieškovas privalo iš anksto informuoti atsakovę. Ieškovas, iš anksto pranešęs atsakovei, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatant į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Ieškovas su vaiku neporiniais metais praleidžia Šv. Kalėdas bei sutinka Naujuosius metus, poriniais metais – Šv. Kūčias ir Šv. Velykas. Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis) ir atsakovės gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakove; Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) ir ieškovo gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškovu. Vaiko gimimo dieną su vaiku praleidžia abi šalys. Vaiką švenčių dienomis iš gyvenamosios vietos paima ieškovas. Vaikas grąžinamas į gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie kiekvieną ketinimą bendrauti su vaiku numatytomis švenčių dienomis ieškovas privalo informuoti atsakovę iš anksto. Nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nuo tada, kai vaikui sueis trys metai iki vaiko pilnametystės: vaikas su ieškovu praleidžia kas antrą (neporinį) savaitgalį su nakvynėmis nuo penktadienio 16 val., paimant vaiką iš ugdymo ar mokymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., o jei po sekmadienio yra ne darbo diena, ieškovas turi teisę būti su vaiku ir tą dieną iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį ieškovas privalo iš anksto informuoti atsakovę. Ieškovas, iš anksto pranešęs atsakovei, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Vaikui lankant užsiėmimus, vykstančius ne ugdymo įstaigoje, ieškovas turi teisę palydėti vaiką į šiuos užsiėmimus ir pristatyti jį į gyvenamąją vietą iki 20 val. ar per protingą laiką jei užsiėmimai vyksta ilgiau. Kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko su ieškovu nepertraukiamų atostogų laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei savaitė. Vaikas su ieškovu atostogauja ne daugiau nei du kartus per metus, atsižvelgiant į ieškovo atostogų grafiką. Vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus ieškovas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, pasiimant vaiką iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos pirmą ieškovo atostogų su vaiku dieną 10 val. ryte ir grąžinant paskutinę ieškovo atostogų su vaiku dieną į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą ne vėliau nei iki 20 val. vakaro, apie tikslų parvykimo laiką informuojant atsakovę telefonu. Apie ketinimą pasiimti vaiką atostogoms ieškovas privalo informuoti atsakovę iš anksto. Ieškovas su vaiku neporiniais metais praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, poriniais metais - sutinka Naujuosius metus. Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis) ir atsakovės gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakove; Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) ir ieškovo gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškovu. Vaiko gimimo dieną su vaiku praleidžia abi šalys. Vaiką švenčių dienomis iš gyvenamosios vietos paima ieškovas. Vaikas grąžinamas į gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie kiekvieną ketinimą bendrauti su vaiku numatytomis švenčių dienomis ieškovas privalo informuoti atsakovę iš anksto. Įpareigojo atsakovę informuoti ieškovą apie iškilusias problemas, susijusias su vaiko sveikata. Priteisė iš ieškovo 380 EUR išlaidų atsakovės naudai. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 25 EUR žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 60 EUR žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, šalių argumentus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nustatė, jog šalių nepilnametei dukrai yra metai ir trys mėnesiai, šiuo metu vaikas gyvena kartu su atsakove, šiai nuosavybės teise priklausančiame bute, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, byloje nėra duomenų, kad atsakovė motinos pareigas atliktų netinkamai, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove.Įvertinęs į bylą pateikus dokumentus, susijusius su šalių turtine padėtimi, teismas konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė nei atsakovės, t.y. jis turi daugiau nekilnojamojo turto, gauna 3-4 kartus didesnes pajamas, ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį teismas atsižvelgė į tai, kad ji viena augina vaiką iki trijų metų ir šiuo metu neturi galimybės dirbti, tačiau atkreipė dėmesį, kad greitu laiku atsakovė turės galimybę gauti tik šiek tiek mažesnes pajamas nei ieškovas, pasibaigus motinystės atostogoms. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais konstatavo, kad šalių vaikas specialių poreikių neturi. Teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktuose kvituose ir kituose finansiniuose ar atsiskaitymo dokumentuose nurodytas kainas, taip pat į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, sprendė, kad ne visos atsakovės nurodomos išlaidos yra būtinos, kai kurios iš jų viršijančios šalių finansines galimybes, todėl sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra 438,50 EUR per mėn., todėl iš ieškovo priteisė 220 EUR per mėn. išlaikymą.Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, vadovaudamasis sąžiningumo prezumpcija, sprendė esant labiau tikėtina, kad atsakovė maitina šalių vaiką krūtimi, vaikas yra įpratęs užmigti maitinamas krūtimi, todėl nustačius jo nakvynes pas ieškovą, teismo vertinimu, mažas vaikas patirtų didelį stresą, nes turėtų užmigti ne tik įprastu būdu nepamaitintas motinos pienu, bet ir išvis nesant šalia motinos, svetimoje jam vietoje. Šiuo metu vaikas dar tik pratinasi būti su ieškovu. Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaudamasis vaiko interesais, konstatavo, kad prie maksimalaus bendravimo su vaiku turėtų būti pereinama palaipsniui, siekiant, kad vaikas nepatirtų streso, todėl nustatė, kad iki 3 m. amžiaus atsakovas neturėtų pasiimti vaiko nakvynei. Įvertinęs, jog šiuo metu vaikui yra metai ir trys mėnesiai, todėl jo racione pagrindinę vietą jau turėtų užimti jau ne motinos pienas, o kitas maistas, sprendė, jog nėra priežasčių, dėl kurių ieškovas savaitgaliais su vaiku negalėtų bendrauti visą dieną, grąžinant jį į gyvenamąją vietą nakvynei. O vaikui sukakus 3 m. bendrauti su vaiku nepertraukiamai kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. U. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimą: ieškinį atmesti; tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 320 EUR išlaikymo dydžio priteisimo iš ieškovo, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad ieškovas lygiomis dalimis su atsakove dalijasi išlaidas ilgalaikiams pirkiniams; nustatyti, kad ieškovas lygiomis dalimis su atsakove dalijasi išlaidas vaiko dienos ir kitų stovyklų išlaidoms padengti; nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki jai sueis treji metai: Vaikas su ieškovu praleidžia vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 11 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekmadienį 14 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį ieškovas privalo iš anksto informuoti atsakovę. Ieškovas, iš anksto pranešęs atsakovei, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16 val. ir pristatant į vaiko gyvenamąją vietą 19 val. Ieškovas su vaiku neporiniais metais praleidžia Šv. Kalėdas bei sutinka Naujuosius metus, poriniais metais - Šv. Kūčias ir Šv. Velykas. Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakove; Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškovu. Vaiko gimimo dieną su vaiku praleidžia abi šalys. Vaiką Švenčių dienomis iš gyvenamosios vietos paima ieškovas. Vaikas grąžinamas į gyvenamąją vietą 20 val. Apie kiekvieną ketinimą bendrauti su vaiku numatytomis švenčių dienomis ieškovas privalo informuoti atsakovę iš anksto. Nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką nuo tada, kai vaikui sueis trys metai iki vaiko pilnametystės: Vaikas su ieškovu praleidžia vieną savaitgalį per mėnesį su nakvynėmis nuo penktadienio 16 val., paimant vaiką iš ugdymo ar mokymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą sekmadienio 20 val., o jei po sekmadienio yra ne darbo diena, ieškovas turi teisę būti su vaiku ir tą dieną iki 20 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį ieškovas privalo iš anksto informuoti atsakovę. Ieškovas, iš anksto pranešęs atsakovei, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą 20 val. Vaikui lankant užsiėmimus, vykstančius ne ugdymo įstaigoje, ieškovas turi teisę palydėti vaiką į šiuos užsiėmimus ir pristatyti jį į gyvenamąją vietą 20 val. ar per protingą laiką jei užsiėmimai vyksta ilgiau. Kol vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko su ieškovu nepertraukiamų atostogų laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei savaitė. Vaikas su ieškovu atostogauja ne daugiau nei du kartus per metus, atsižvelgiant į ieškovo atostogų grafiką. Vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus ieškovas praleidžia su vaiku ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų, derindamasis prie vaiko atostogų laiko, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos pirmą ieškovo atostogų su vaiku dieną 10 val. ryte ir grąžinant paskutinę ieškovo atostogų su vaiku dieną į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą ne vėliau nei 20 val. vakaro, apie tikslų parvykimo laiką informuojant atsakovę telefonu. Apie ketinimą pasiimti vaiką atostogoms ieškovas privalo informuoti iš anksto. Ieškovas su vaiku neporiniais metais praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, poriniais metais - sutinka Naujuosius metus. Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakove; Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškovu. Vaiko gimimo dieną su vaiku praleidžia abi šalys. Vaiką švenčių dienomis iš gyvenamosios vietos paima ieškovas. Vaikas grąžinamas į gyvenamąją vietą 20 val. Apie kiekvieną ketinimą bendrauti su vaiku numatytomis švenčių dienomis ieškovas privalo informuoti atsakovę iš anksto. Apeliantė taip pat prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisiamą iš ieškovo išlaikymo sumą ženkliai sumažino taip pažeisdamas prioritetinį vaiko interesų principą. Atsakovė byloje įrodė didesnius ne vien tik minimalius (fiziologinius) dukters poreikius, būtinus tinkamoms materialinėms sąlygoms vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti jos įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus, taip pat ir tai, kad ieškovas yra objektyviai pajėgus užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, skirdamas lėšas iš kurių galėtų būti tenkinami ne tik būtinieji (fiziologiniai) dukters poreikiai be didelių nuostolių sau.Apeliantė į bylą yra pateikusi įrodymus apie išlaidas vaiko raidai. Apeliantė su dukra nuolatos lankosi kultūriniuose renginiuose, spektakliuose, muziejuose ir tai atitinka geriausius vaiko interesus. Vaiko tėvai turi teisę spręsti dėl priemonių ir būdų vaiko sveikatai gerinti. Šios vaiko tėvų diskrecijos teisės niekas neturi teisės riboti. Apeliantė į bylą yra pateikusi įrodymus apie vaiko ugdymą YAMAHA muzikos mokykloje, dailės pamokas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vienerių metų ir trijų mėnesių vaikui pakanka ir vieno ar kelių užsiėmimų ar būrelių.Apeliantė pažymėjo, kad išlaikant vaiką patiriamos išlaidos ir ilgalaikiams pirkiniams (autokėdutėms, vežimėliams, dviračiams, patalynei ir pan.). Nors atsakovė pateikė įrodymus tik apie 37,50 EUR išlaidas pledui, rankšluosčiui, tačiau teismas turėjo būti aktyvus ir išreikalauti bei įvertinti ir kitas protingas, normaliam vaiko aprūpinimui būtinas priemones stambesniems pirkiniams, kad nustatytų metinę išlaidų sumą. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog vaikas atostogauja ir atostogaus ateityje daugiau nei kartą per metus ir turės kitų laisvalaikio praleidimo išlaidų, be to, atostogauti ir leisti laisvalaikį jis negali vienas ir reikalingas suaugęs lydintis asmuo. Išlaidos vaikui atostogoms sudaro ne mažiau kaip 50 EUR per mėnesį, ateityje vaikas lankys stovyklas, todėl šios išlaidos taip pat dalintinos šalims. Apeliantė pažymėjo, jog rūpestingi ir apdairūs tėvai rūpinasi vaiko draudimu. Dukra yra apdrausta draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė šių išlaidų į būtinus vaiko poreikius. Teismo nurodyta 5.29 EUR suma maistui yra minimali suma, skirta vaiko poreikiams maistui tenkinti. Vaiko tėvams esant darbingiems ir gaunantiems didesnes nei minimalias, o nagrinėjamu atveju - tėvui gaunant didesnes nei vidutines pajamas, turint daug nekilnojamojo turto, vaiko tėvai gali ir privalo užtikrinti geriausius vaiko poreikius visaverčiam maitinimui. Taip pat teismas nevertino išlaidų komunaliniams patarnavimams, elektrai, skirtų vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo metu šalių vaikui yra beveik pusantrų metų, vaikas sparčiai auga, todėl jam nuolat reikia didesnių drabužėlių ir batų. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vaikas yra alergiškas. 2015 m. balandžio 16 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodytas raumenų tonuso sutrikimas, alerginis dermatitas. Palyginus ekologiškų sauskelnių ir paprastų sauskelnių sudėtį matyti, kad ekologiškose sauskelnėse “Moltex” nėra chloro, kuris yra pagrindinis alergiją sukeliantis ingridientas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad vaiko imunitetui stiprinti reikalingi žuvų taukai, kiti vitaminai, probiotikai. Apeliantės nuomone, ieškovas turi prisidėti prie žindymo metu patiriamų išlaidų. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad per mėnesį dukros poreikiams išleidžia ir po 1000 EUR. Todėl prašoma iš ieškovo priteisti suma vaiko išlaikymui - 320 EUR - yra sąlyginai nedidelė.Ieškovo pajamos didelės ir ženkliai skiriasi nei atsakovės. Jis turi daug daugiau nekilnojamojo turto, gauna 3-4 kartus didesnes pajamas. Tuo tarpu atsakovė nuosavybes teise turi vienintelį butą, kuriame gyvena kartu su mažamete dukterimi ir šiuo metu neturi galimybės dirbti, planuoja pradėti dirbti kai vaikui sukaks dveji metai, ne visą darbo dieną. Atsakovės apsisprendimo teisė pasirinkti dirbti dalį darbo dienos tam, kad daugiau laiko praleistų su vaiku, tenkinant jo poreikius, negali būti vertinama kaip ieškovo teisių pažeidimas. Jei vienas iš tėvų didesne dalimi prisideda betarpišku vaiko auginimu, tai kitas iš tėvų turi didesne pinigų suma prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovė šiuo metu yra motinystės atostogose ir jos pajamos sudaro vos 340 EUR. Vertinti būsimų atsakovės pajamų teismas neturėjo jokio pagrindo.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Apeliantė nuosekliai viso pirmosios instancijos teismo proceso metu nurodė, kad vaiką maitina ir maitins krūtimi iki jam sukaks treji metai. Į bylą yra pateiktas dukros medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad vaikas maitinamas motinos pienu kas tris valandas. Todėl teismo nustatyta tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų. Taigi, yra pagrindas bendravimo tvarką pakeisti į apeliantės prašomą.Apeliantė taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad išlaikymas vaikui mokamas nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl atsižvelgiant į vaiko teisių ir teisėtų interesų gynybos principą, išlaikymą dukrai apeliantė prašo priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. A. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio paremti spekuliatyviais ir deklaratyviais teiginiais, apeliantei siekiant naudos sau ir perkelti visas vaiko išlaikymo išlaidas ieškovui. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovė apeliaciniame skunde pateikė visiškai naujų reikalavimų susijusiu su išlaikymo dydžiu nei, kad buvo prašoma atsakovės priešieškinyje, todėl reikalavimai papildomai prie priteisto išlaikymo įpareigoti ieškovą dėl išlaidų ilgalaikiams pirkiniams, bei išlaidų vaiko dienos ir kitų stovyklų dengimui atmestini. Priteistas 220 EUR per mėnesį išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui, užtikrina visas šalių nepilnamečio vaiko būtinas raidos sąlygas maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir kitam ugdymui.Ieškovo nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog teismas sumažino vaiko poreikius. Teismas pasisakė kritiškai dėl nepagrįstai apeliantės išpūstų vaiko išlaikymo išlaidų, kas yra sąžininga ir teisinga. Ieškovas pažymėjo, jog apeliantės nurodomi kultūriniai renginiai, kuriuos ji lanko su šalių nepilnamete dukra, tokio amžiaus vaikams yra nemokami. Pati savaime aplinkybė, jog kol vyksta teismo procesas apeliantė šalių dukrą stengiasi užrašyti ir vesti į maksimalų įmanomą kiekį būrelių nereiškia, jog toks elgesys atitinka vaiko interesus ir formuoja teigiamus vaiko gebėjimus, kadangi per didelis krūvis kenkia vaiko raidai.Ieškovo nuomone, atsakovė neįrodė didesnių vaiko poreikių nei 438,50 EUR per mėnesį. Priešingai nei nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia apeliantė, šiai dienai šalių dukrai nenustatyti jokie specialūs poreikiai, sveikatos sutrikimai, medicininėse pažymose tik nurodyta, jog yra funkcinis širdies ūžesys, kuris savaime nereiškia patologijos ir to, jog vaikas turi būtinųjų poreikių. Šalių vaikui dėl raumenų tonuso padidėjimo gydančio gydytojo buvo skirtos tik 10 procedūrų į baseiną kineziterapiniams užsiėmimams, duomenų, kad vaikui ir toliau reikalingos šios procedūros pateikta nebuvo. Šiai dienai dukrai nupirkti visi būtini daiktai - vežimėliai ir k.t., todėl atsakovė išlaidų šiems daiktams įsigyti nepatiria ir iš ankščiau jų nepatyrė, kadangi šiuos daiktus nupirko ieškovas, dalis jų dovanota. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog ne tik apeliantė su vaiku leis atostogas, tačiau ir ieškovas pagal nustatytą tvarką praleis didelę dalį atostogų su vaiku, patirs išlaidų, tačiau dėl to nereikalauja mažinti vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydžio. Ieškovas nesutiko su apeliantės teiginiais dėl išlaidų būsto išlaikymui, kadangi į bylą nėra pateikti duomenys, jog tokios išlaidos gimus vaikui padidėjo. Nėra byloje duomenų, jog šalių vaikas alergiškas kitų prekės ženklų sauskelnėms, išskyrus Moltex, kurios brangiausios Lietuvos rinkoje. Apeliantė neįrodė nuolatinio šių sauskelnių pirkimo fakto, nors byla jau vyksta ne vieną mėnesį, tačiau į bylą yra pateiktas tik vienas vienintelis šių prekės ženklo sauskelnių pirkimo čekis. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovė apeliaciniame skunde pateikė visiškai naują bendravimo tvarką nei, kad buvo prašoma nustatyti atsakovės priešieškinyje. Apeliantės pozicija dėl vaiko bendravimo su ieškovu ir jos žindymo įtakos ieškovo bendravimo su vaiku apimčiai prieštaringa ir nenuosekli. Apeliantė nurodė, jog vaikas nemoka gerti iš buteliuko, o ji nenusitraukinėja pieno, nes ši procedūra skausminga, tačiau tiek posėdžių metu, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog nuo dviejų metų leis vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o pati pradės dirbti puse etato. Šios aplinkybės patvirtina, jog ji manipuliuoja vaiko žindymu siekdama trukdyti ieškovui bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Apeliantė prašo prijungti prie bylos rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Ieškovas pateikė atsiliepimą į šiuos rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ribojama proceso dalyvių galimybė teikti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose ir pateiktuose įrodymuose nėra dėstomos naujos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima nurodyti dar pirmosios instancijos teismui ar apeliaciniame skunde, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus bei ieškovo atsiliepimą į juos atsisakytina priimti.Apeliantė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių ir apeliantė nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka paaiškintų svarbias aplinkybes susijusias su vaiko žindymu bei poreikiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, o šalys buvo išklausytos. Apeliantė apeliaciniame skunde pateikė išsamią informaciją apie bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydžio bei ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko amžių ir poreikius konstatavo, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikius atitinka 438,50 EUR suma per mėn. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, tai, kad šalių nepilnametę dukrą atsakovė maitina krūtimi bei vadovaudamasis prioritetinių vaikų interesų apsaugos ir gynybos principu, nustatė bendravimo tvarką sudarančią galimybę ieškovui pakankamai bendrauti su vaiku, formuojant tvirtus tarpusavio ryšius.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažindamas jos nurodytus vaiko poreikius priteisė išlaikymą, kuris neatitinka vaiko interesų, todėl prašo sprendimą pakeisti šioje dalyje priteisiant iš ieškovo 320 EUR išlaikymą šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką kaip neatitinkančią vaiko interesų, kadangi ją nustatydamas teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė maitina šalių nepilnametę dukterį krūtimi kas 3 val., todėl prašo šią tvarką pakeisti jos nurodytu būdu.Atkreiptinas dėmesys, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame atsakovė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų ir esmės apsiribodama teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tikruosius apeliantės nurodomus vaiko poreikius ir nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir interesų principu. Kolegijos vertinimu, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis apeliantės argumentų nėra susiję su jos apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus (dėl išlaidų didesniems vaiko pirkiniams ir vaiko stovykloms), kurių nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme ir dalį apeliacinio skundo argumentų grindžia naujomis aplinkybėmis bei įrodymais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu pažymėtina, jog apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir naujai iškeltus reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl išlaikymo dydžio

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo mėnesio pajamas sudaro apie 1463 EUR darbo užmokestis. Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, tačiau jis turi nekilnojamojo turto. Atsakovė jos vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi (T II, b.l. 140). Jai nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas Vilniuje (T II, b.l. 142-143). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nuo 2014-11-19 iki 2016-09-10 yra motinystės atostogose, nuo 2016 m. spalio mėn. jos pajamas sudarė 398,58 EUR motinystės pašalpa, tačiau atsakovės pajamos iki 2014 m. liepos mėn., kai pradėta gauti motinystės pašalpa, buvo vidutiniškai apie 4519 Lt per mėn., vaikus sulaukus 2 m. amžiaus atsakovė planuoja grįžti į darbovietę ir dirbti puse etato. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, remiantis Sodros duomenimis, nuo 2017 m. sausio mėn. atsakovė vidutiniškai per mėnesį uždirba 877 EUR per mėn.Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir analizuodamas šalių turtinę padėtį pagrįstai vertino, jog laikotarpis kuomet atsakovė gyvens iš motinystės pašalpos yra laikinas, vertino, kad iš esmės atsakovės iš darbo gaunamos pajamos yra tik šiek tiek mažesnės nei ieškovo. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Sodros duomenimis, nuo 2017 m. sausio mėn. ieškovo pajamas sudaro 190 EUR darbo užmokestis. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliantės argumentai susiję su netinkamu šalių turtinės padėties vertinimu.Skirtingai nei nurodo apeliantė, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno iš atsakovės nurodomų vaiko poreikių ir įvertinto juos kritiškai atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatos būklę ir vadovaudamasis visuotinai žinomomis maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainomis. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių nepilnamečiam vaikui reikalingos sumos poreikių tenkinimui. Apeliaciniame skunde atsakovė motyvuodama didesnę išlaidų reikalingų vaikui sumą, daug dėmesio skiria kultūrinei vaiko raidai. Sutiktina su apeliante, jog vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams. Tačiau kaip pagrįstai pastebi ieškovas, į daugelį apeliantės nurodomų renginių ir muziejų vaikai iki tam tikro amžiaus įleidžiami nemokamai. Tuo tarpu šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra kiek daugiau nei 2,5 m. Kolegija nesutinka apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas riboja jos diskrecijos teisę spręsti kokį papildomą ugdymą suteikti vaikui. Pagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, jog vaikui pradėjus lankyti darželį jis bus ugdomas pagal bendrojo lavinimo programą, taigi, iš esmės papildomų 4 būrelių lankymas tokio amžiaus vaikui yra perteklinis. Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų vaiko atostogoms. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog ieškovas neprivalo padengti atsakovės atostogų išlaidų. Pagal bendravimo tvarką ieškovas taip pat leis atostogas su šalių nepilnamete dukra, turės su tuo susijusių išlaidų. Kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai dėl poreikio vaikui pirkti ekologiškas sauskelnes. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų esant specialiųjų išskirtinų vaiko sveikatos sutrikimų ir vaiko poreikių, nebūdingų tokio amžiaus vaikams. Nepateikė įrodymų, jog kitoms, t.y. pigesnėms sauskelnėms vaikas yra alergiškas. Pritartina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytam argumentui, jog vaikui augant mažėja jo poreikis sauskelnėms. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su nurodomomis išlaidomis vaiko fotosesijoms ir draudimui, kadangi atsakovė neįrodė, jog šios išlaidos reikalingos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, jog atsakovė neįrodė, didesnių nei nustatė pirmosios instancijos teismas vaiko poreikių būtinų tinkamoms vaiko augimo, vystymosi ir raidos sąlygoms. Kritiškai vertinti apeliantės argumentai, jog ji šalių nepilnametės dukros poreikiams išleidžia apie 1000 EUR per mėnesį, atsižvelgiant į jos pajamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiant didesnį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, kadangi nustatyto dydžio išlaikymas atitinka jos poreikius ir yra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Taip pat vadovaujantis CPK 312 str., atmestini naujai apeliacinės instancijos teisme pareikšti apeliantės reikalavimais.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Iš apeliantės formuluojamų apeliacinio skundo reikalavimų matyti, jog atsakovė prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nurodant, jog ieškovas iki trejų metų amžiaus gali su vaiku matytis ne kas antrą savaitgalį, o vieną savaitgalį per mėn. ir ne nuo 11 iki 19 val., o nuo 11 val. iki 14 val. Tokį reikalavimą apeliantė grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametė dukra yra maitinama krūtimi kas 3 val. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei nurodo apeliantė, atsižvelgė į jos nurodytą aplinkybę, jog ji maitina kūdikį krūtimi, nors atsakovė ir nebuvo pateikusi tai neginčijamai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas iki vaikui sukaks 3 m. amžius apribojo tėvo galimybę bendrauti su vaiku savaitgaliais pasiimant jį nakvynei. Pažymėtina, jog ieškovas turi maksimalias teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra yra mažametė ir jai svarbus ryšio formavimas su abiem tėvais. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog dukros bendravimas su ieškovu kenkia jos interesams, kuris būtų pagrindas sumažinti ieškovo bendravimą su vaiku nuo 2 iki 1 savaitgalio per mėnesį. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl maitinimo krūtimi kas 3 val. vertintina kritiškai atsižvelgus į vaiko amžių, todėl negali riboti ieškovo teisės dalyvauti dukros gyvenime bei auklėjime.Atkreiptinas dėmesys, jog kiti apeliacinio skundo reikalavimai susiję su bendravimo tvarka kai vaikui sukaks 3 m., t.y. leisti su vaiku bendrauti tik vieną savaitgalį per mėn. ir vaiką grąžinant ne 19 val., o 20 val. nėra motyvuoti ir pagrįsti argumentais, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Šie reikalavimai vertintini kritiškai atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti, kad vaikui sulaukus 3 m. amžiaus, tėvas su juo bendrautų du savaitgalius per mėnesį.Kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, susijusiais su būtinybe sprendime nurodyti nuo kurios tiksliai datos šalių vaikui priteisiamas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimo patikslintina, nurodant, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015 m. balandžio 24 d.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimo rezuliucinę dalį, nurodant, jog 220 EUR dydžio išlaikymas iš ieškovo R. A. a.k(duomenys neskelbtini) šalių nepilnametei dukrai V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistinas nuo 2015 m. balandžio 24 d.

Priteisti ieškovui R. A. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. U. a.k(duomenys neskelbtini) 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka