Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1109-794/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2A-1109-794/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37614-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1109-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37614-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-816/2018 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams 301-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – Bendrija), J. R. ir L. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patiklsintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Bendrijos, J. R. ir L. R. 916,92 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-14 dėl netvarkingo ir nesandaraus lietaus kanalizacijos stovo buvo vandeniu aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių savininkas buvo apdraudęs šias patalpas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 955,84 EUR dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos. Prieš draudžiamąjį įvykį 2015-06-06 Bendrijos siūlymu buvo nuspręsta pakeisti prakiurusią lietaus kanalizacijos stovo dalį. Nesandari kanalizacijos stovo dalis negalėjo būti pakeista, nes atsakovė L. R. neleido keisti stovo dalies, einančios pro jos butą. Atsakovai L. R. ir J. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kurie nevykdė pareigos leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti bute esančią bendrojo naudojimo įrangą, dėl ko buvo daroma žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams. Atsakovė Bendrija turėjo pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis atsakovai bendrai turi atlyginti kilusią žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė L. R. atsiliepimu į patikslintą į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turėtų dengti draudėjui išmokėtą pinigų sumą tik tuo atveju, jeigu žemiau esančio buto užliejimas būtų įvykdytas iš atsakovei priklausančio buto, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog užpylimo šaltinis buvo atsakovės butas. Už visų bendro naudojimo įrenginių priežiūrą, tinkamą ir savalaikį remontą, techninės būklės palaikymą ir eksploataciją, atsako Bendrija.

3. Bendrija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė iš esmės ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad atliko viską, kas priklausė tam, kad sutvarkyti lietvamzdį, tačiau viso negalėjo sutvarkyti, kadangi atsakovė L. R. nesutiko įsileisti darbus atlikusios įmonės darbuotojų, trukdė atlikti viso vamzdžio remontą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Ieškovei neįrodžius atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei L. R. iš ieškovės 1.200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas konstatavo, jog atsakovė L. R. byloje patyrė 1.200,00 EUR atstovavimo išlaidas. Teismo teigimu, pateikta byloje šių išlaidų detalizacija, apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, prašymas pateiktas iki įrodymų tyrimo pabaigos. Pagrindo nepriteisti atsakovei byloje patirtų atstovavimo išlaidų, neviršijančių rekomendacijose nustatytų dydžių, įvertinus bylos trukmę, posėdžių skaičių, analizuotas specialių žinių reikalaujančias faktines aplinkybes, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, nėra, todėl teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1200 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 spalio 11 d. sprendimą dalyje, kuria iš ieškovės priteistos atsakovei bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir atsakovės prašymą priteisti 1.200,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas atmesti. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Iki baigiamųjų kalbų nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir ieškovė nebuvo informuota apie tokių dokumentų pateikimą.

7.2. Atsakovė nepateikė išlaidų detalizacijos, bei nėra žinoma, už kokius atstovavimo veiksmus sumokėtas atlyginimas.

7.3. Dokumentuose nenurodyta, kokioje byloje sumokėtas atlyginimas. Tas pats advokatas atstovavo atsakovę ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2171-1044/2017, kurioje atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nors byloje nėra pinigų priėmimo kvitų bei neaišku, ar tie patys kvitai nebuvo panaudoti skirtingose bylose.

7.4. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį (ne vienas teismo posėdis atidėtas dėl L. R. kaltės), nesavalaikį dokumentų ir prašymų pateikimą, procesas užtruko bei išlaidos patirtos dėl pačios atsakovės kaltės. Be to, atsakovė iki bylos teisme iškėlimo neinformavo ieškovės, kad teisme nagrinėjama kita byla tuo pačiu teisiniu pagrindu, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tokiu elegesiu atsakovė siekė, ar norėjo, kad ieškovė, nežinodama apie kitą atsakokovei palankiai pasibaigusią bylą, pateiktų ieškinį.

8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovės reikalavimas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies, jos teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patiklsintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Bendrijos, J. R. ir L. R. 916,92 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1.200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, tačiau keliamas proceso teisės normų taikymo klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismui atmetus ieškinį. Ieškovė ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydama, kad atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi iki baigiamųjų kalbų nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, nėra žinoma, už kokius atstovavimo veiksmus sumokėtas atlyginimas, bei dokumentuose nenurodyta, kokioje byloje sumokėtas atlyginimas advokato padėjėjui, dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1.200,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti

15. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

16. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

17. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Taigi išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta teismo kompetencijai. Jų kompensavimo šaliai klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijas). Pagal šių Rekomendacijų 2 punktą nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA).

18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti atsakovei iš ieškovės 1.200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, apeliantė visų pirma nurodo, jog iki baigiamųjų kalbų nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir ieškovė nebuvo informuota apie tokių dokumentų pateikimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

19. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė L. R. 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 15-4/16, kurios pagrindu jos interesus šioje civilinėje byloje atstovavo advokato D. Z. kontoros advokato padėjėjas V. K. 2018 m. rugsėjo 26 d. 12:30 val. per EPP advokato padėjėjas V. K. pateikė prašymą atlyginti pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtas 1.200,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 26 d. nuo 14.05 val. vyko teismo posėdis, kuriame civilinės bylos pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. R., L. R. ir 301-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas buvo baigtas iš esmės. Taigi apeliantės skunde dėstoma pozicija, jog iki baigiamųjų kalbų nebuvo pateikti atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

20. Apeliacinės instancijos teismo teigimu byloje surinktų įrodymų visuma ir jų teisinis vertinimas nepagrindžia ir apeliantės teiginio, jog atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, bei nėra žinoma, už kokius atstovavimo veiksmus sumokėtas atlyginimas advokato padėjėjui V. K. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog atsakovės interesus šioje civilinėje byloje atstovavęs advokato padėjėjas V. K. 2019 m. rugsėjo 26 d. kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė ne tik išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (t. y. 2018 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 911576, 2018 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 9115881), bet ir 2018 m. balandžio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2704-18, kurioje yra išsamiai detalizuotos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 700,00 EUR už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, konsultavimą (2 val.); 50,00 EUR už susirašinėjimą su ieškove (3 raštai); 100,00 EUR už atsiliepimo į patikslintą ieškinį paruošimą; 250,00 EUR už atstovavimą teismo posėdžiuose; 100,00 EUR už konsultavimąsi su ekspertais, dokumentų paruošimą ir vertinimą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina apeliantės teiginių deklaratyvumą bei nepagrįstumą, nesudarančių pagrindą šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą priteisti atsakovei iš ieškovės 1.200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

21. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog tas pats advokato padėjėjas V. K. atstovavo atsakovę ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2171-1044/2017, kurioje atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl neaišku, ar tie patys kvitai nebuvo panaudoti skirtingose bylose. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovės kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktuose 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. balandžio 27 d. mokėjimo kvituose nenurodyta, kokioje byloje yra sumokėtas atlyginimas advokato padėjėjui, pati savaime, nesant byloje kitų įrodymų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šie mokėjimo kvitai buvo panaudoti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2171-1044/2017. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės turėtas 1.200,00 EUR bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą, t. y. išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (2018 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 911576, 2018 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 9115881), bei šių išlaidų išsamią detalizaciją (2018 m. balandžio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2704-18), kuria apeliacinės instancijos teismas neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog kitoje civilinėje Nr. e2-2171-1044/2017 atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už to pačio advokato padėjėjo V. K. suteiktas teisines paslaugas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. įsiteisėjusiu sprendimu priteisė ieškovei (nagrinėjamu atveju atsakovei) L. R. iš atsakovo J. R. 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ši aplinkybė, apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad tie patys kvitai buvo panaudoti ir civilinėje byloje Nr. e2-2171-1044/2017 ir šioje nagrinėjamoje byloje, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės skunde dėstoma pozicija, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi apeliantei nenurodžius jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantės teiginiai, jog tas pats advokato padėjėjas V. K. atstovavo atsakovę ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2171-1044/2017, kurioje atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl neaišku, ar tie patys kvitai nebuvo panaudoti skirtingose bylose, vertintini kaip prielaidos, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

22. Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, jog atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad teisme buvo nagrinėjama kita byla tuo pačiu teisiniu pagrindu, kas sudaro pagrindą vertinti, kad tokiu elgesiu atsakovė siekė, jog ieškovė, nežinodama apie kitą atsakovei palankiai pasibaigusią bylą, pateiktų ieškinį. Remiantis į bylą pateiktu atsakovės atsiliepimu į ieškinį, matyti, jog atsakovė įrodinėdama, kad jos kaltės dėl žalos butui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, kartu su atsiliepimu pateikė ir įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-1376-868/2017, kuriuo ieškovo ERGO Insurance SE ieškinys atsakovams J. R. ir L. R. dėl nuostolių atlyginimo, buvo atmestas. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad teisme buvo nagrinėjama kita byla tuo pačiu teisiniu pagrindu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė būdama informuota apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-1376-868/2017 ieškinio neatsiėmė, o toliau tęsė bylos nagrinėjimą, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ne dėl atsakovės, o dėl pačios ieškovės kaltės teismo pocesas užtruko, dėl kurio atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo teigimu, toks ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Be to, tokią išvadą patvirtina ir ieškovės pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo ji ginčija tik priteistas atsakovei bylinėjimosi išlaidas, bet ne patį teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo.

23. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog apeliantė neginčija nei atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei to, kad jos yra per didelės vertinant kiekvieną suteiktą teisinę paslaugą atskirai, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių išlaidų dydžio nepasisako, tačiau, atmesdamas apeliacinį skundą, konstatuoja, jog pagal suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, aukščiau minėtos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos (t. y. 1.200,00 EUR) yra adekvačios teiktoms paslaugoms, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus, pagrįstai jas priteisė atsakovei.

24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1.200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

26. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

27. Atsakovė L. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, todėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas