Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-2446-924/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-09
Bylos Nr.: e2S-2446-924/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00308-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Ieškovas: D. Ž.
Atsakovas: L. Ž.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-2446-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00308-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto pakeitimo, ir atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui D. Ž. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovei L. Ž. (toliau – ir atsakovė) natūra asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui išmokant 21 716,18 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį; 2) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, panaikinant 8.1.2. punkto pirmąjį sakinį bei 8.1.3 punktą ir nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 08-094241-FA sudarytą su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“ lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, kurią atsakovė įsipareigoja mokėti iš savo asmeninių lėšų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė L. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris sujungus civilines bylas laikomas priešieškiniu, prašė: 1) atidalinti ieškovo dalį iš bendros dalinės nuosavybės tokiu būdu: atsakovei priteisti ieškovui priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės priteisti 5 806,28 Eur piniginę kompensaciją; 2) pripažinti ieškovo prievolę dėl ½ dalies buto išlaikymo 2017–2025 metais (2 200,97 Eur) įvykdyta; 3) atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, pripažinti, kad ieškovas įvykdė prievolę, nustatytą Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu (8.1.2. punktas), kuriuo buvo nuspręsta, kad ieškovas iki 2032 m. kovo 22 d. mokės AB „Swedbank“ įmokas už save ir bendraskolę pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 61403221973 (dėl 12 774,60 Eur); 4) nustatyti, kad prievolę AB „Swedbank“ už save ir bendraskolį ieškovą pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 61403221973 iki visiško prievolės įvykdymo įvykdys atsakovė. Prieš kreditorių šalių atsakomybė lieka solidari; arba 5) kreditoriui nesutikus, kad prievolę už ieškovą įvykdytų atsakovė, pripažinti, kad prievolę nuo 2032 m. kovo 22 d. skolininkai vykdys lygiomis dalimis, prieš kreditorių atsakydami solidariai. Tokiu atveju atsakovės piniginė kompensacija už jai atitenkančią ieškovo buto dalį didinama 5 718,15 Eur suma ir yra 11 524,43 Eur; 6) nustatyti, kad prievolę pagal 2021 m. vasario 23 d. Daugiabučio namo modernizavimo sutarties paskolos sutartį Nr. C/d-38va-P1437/244 įvykdys atsakovė; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2025 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma iki kol civilinėje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui asmeniškai priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta 41-7 (14.50 kv. m.), atsakovei asmeniškai priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta 41-6 (19.50 kv. m.), ieškovui ir atsakovei paskirti bendrai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 41-1 (5.90 kv. m.), 41-2 (0.80 kv. m.), 41-3 (2.00 kv. m.), 41-4 (6.70 kv. m.), 41-5 (16.00 kv. m.).

Šalies argumentai

4. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovė viena naudojasi ginčo turtu, ieškovas tokios galimybės neturi, tačiau už abu bendraskolius moka jų bendrą prievolę, todėl teismas turi taikyti konservacinės paskirties laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai sureguliuoti ginčo objekto naudojimą. Be to, atsakovė, kaip bendraturtė, nėra linkusi bendradarbiauti su ieškovu, kadangi ieškovas paprašė jos pateikti bendro turto dokumentus, tačiau atsakovė to nepadarė. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji nelinkusi bendradarbiauti, o jos deklaratyvūs teiginiai apie netrukdymą naudotis turtu nėra objektyvūs. Ieškovas neturi galimybės nei jam priklausančia buto dalimi naudotis pats, nei jos išnuomoti ar suteikti pagal panaudą, kadangi nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Taigi iš esmės yra paneigiama ieškovo teisė naudotis bendru turtu iki ginčo situacijos išsprendimo, o tai neabejotinai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovo D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus spręstina, jog ieškovas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė reiškiamą ieškinio reikalavimą, taigi yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

7. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo ir atsakovės reiškiamų reikalavimų matyti, jog yra siekiama atsidalinti nekilnojamąjį turtą natūra, t. y. išmokant ieškovui kompensaciją. Akivaizdu, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, neturi tikslo gyventi ginčo bute ir juo naudotis, ką patvirtina ir paties ieškovo nurodomi ieškinyje motyvai, jog jis ginčo turtu nesinaudoja, gyvena kitame mieste, todėl tam iš esmės netgi neturi poreikio, kad ginčo butas nėra dalus, todėl jame gyventi kelioms šeimoms yra neįmanoma, nes jis turi vieną virtuvę, vieną sanitarinį mazgą, todėl jo prašymas nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką yra betikslis, nesukuriantis jokio teisinio rezultato. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių kiltų grėsmė sprendimo vykdymui, ieškovas nenurodė. Teismas sprendė, kad jokios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui nėra, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas D. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad atsakovė, kaip bendraturtė nėra linkusi bendradarbiauti su apeliantu, kadangi apeliantas paprašė bendraturtės pateikti bendro turto dokumentus, tačiau ji to nepadarė. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji nelinkusi bendradarbiauti, o jos deklaratyvūs teiginiai apie netrukdymą naudotis turtu nėra objektyvūs. Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų, kad bylos nagrinėjimo metu visi bendraturčiai galėtų nevaržomai patekti į ginčo patalpas, be jokių apsunkinimų jomis naudotis. Teismas privalo laikinai sureguliuoti šalių, kaip bendraturčių teisinius santykius, nes byla gali užtrukti ilgą laiką, o apeliantas negalės visą šį laiką turtu naudotis.

8.2. Vien tai, kad apeliantas buvo nurodęs neturintis tikslo gyventi ginčo bute ar juo naudotis, nepaneigia apelianto nuosavybės teisių į ginčo butą bylos nagrinėjimo metu, juolab, jog nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu pačiam savininkui, bet ir jį valdyti, juo disponuoti, o tai geriausiai būtų užtikrinta nustačius laikiną naudojimosi tvarką. Be to, nors apeliantas ieškinyje ir nurodė, kad ginčo butas yra skirtas vienam šeimos ūkiui gyventi, tačiau realios galimybės naudotis daiktu nustačius naudojimosi butu tvarką yra, kadangi kiekvienam iš bendraturčių būtų sudaryta galimybė naudoti po vieną izoliuotą kambarį. Kadangi yra teismų praktikos, kai reikalavimai dėl atidalijimo yra atmetami, todėl apeliantas teiks alternatyvų reikalavimą, kad atmetus tokį reikalavimą, būtų nustatyta naudojimosi tvarka, nes apelianto nuosavybės teisė negali būti iš esmės paneigta.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. Ž. prašo ieškovo D. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Apeliantas nėra pareiškęs reikalavimo nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant naudojimosi daiktu tvarką, apeliantas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepateikė argumentų, kokiu būdu jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nustačius naudojimosi daiktu tvarką, užtikrintų teismo sprendimo, kuriuo teismas atidalintų daiktą priteisiant vienai iš šalių piniginę kompensaciją, vykdymą. Apelianto reikalavimas nustatyti laikinąją naudojimosi butu tvarką yra priešingas jo paties reikalavimui atidalyti turtą iš bendros nuosavybės, išmokant jam piniginę kompensaciją. Teismas šiame ginče nėra aktyvus ir negali peržengti šalių reikalavimų ribų, t. y. atidalinti turtą natūra.

9.2. Ginčo dalykas yra pareikšti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, o ne būsimi reikalavimai, kaip tai nurodyta atskirajame skunde. Ginčas yra net ne dėl atidalijimo būdo (abi šalys prašo atidalinti vienodu būdu), ginčas yra dėl prievolių ir piniginių kompensacijų dydžio. Dėl to apelianto prašymas taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra nelogiškas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovei L. Ž. natūra asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui išmokant 21 716,18 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį; 2) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, panaikinant 8.1.2. punkto pirmąjį sakinį bei 8.1.3 punktą ir nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 08-094241-FA sudarytą su AB „Swedbank“ lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, kurią atsakovė įsipareigoja mokėti iš savo asmeninių lėšų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovė L. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris sujungus civilines bylas laikomas priešieškiniu, prašė: 1) atidalinti ieškovo dalį iš bendros dalinės nuosavybės tokiu būdu: atsakovei priteisti ieškovui priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės priteisti 5 806,28 Eur piniginę kompensaciją; 2) pripažinti ieškovo prievolę dėl ½ dalies buto išlaikymo 2017–2025 metais (2 200,97 Eur) įvykdyta; 3) atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, pripažinti, kad ieškovas įvykdė prievolę, nustatytą Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu (8.1.2. punktas), kuriuo buvo nuspręsta, kad ieškovas iki 2032 m. kovo 22 d. mokės AB „Swedbank“ įmokas už save ir bendraskolę pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 61403221973 (dėl 12 774,60 Eur); 4) nustatyti, kad prievolę AB „Swedbank“ už save ir bendraskolį ieškovą pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 61403221973 iki visiško prievolės įvykdymo įvykdys atsakovė. Prieš kreditorių šalių atsakomybė lieka solidari; arba 5) kreditoriui nesutikus, kad prievolę už ieškovą įvykdytų atsakovė, pripažinti, kad prievolę nuo 2032 m. kovo 22 d. skolininkai vykdys lygiomis dalimis, prieš kreditorių atsakydami solidariai. Tokiu atveju atsakovės piniginė kompensacija už jai atitenkančią ieškovo buto dalį didinama 5 718,15 Eur suma ir yra 11 524,43 Eur; 6) nustatyti, kad prievolę pagal 2021 m. vasario 23 d. Daugiabučio namo modernizavimo sutarties paskolos sutartį Nr. C/d-38va-P1437/244 įvykdys atsakovė; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

14. 2025 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma iki kol civilinėje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui asmeniškai priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta 41-7 (14.50 kv. m.), atsakovei asmeniškai priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta 41-6 (19.50 kv. m.), ieškovui ir atsakovei paskirti bendrai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 41-1 (5.90 kv. m.), 41-2 (0.80 kv. m.), 41-3 (2.00 kv. m.), 41-4 (6.70 kv. m.), 41-5 (16.00 kv. m.).

15. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovo D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, neturi tikslo gyventi ginčo bute ir juo naudotis, todėl jo prašymas nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką yra betikslis, nesukuriantis jokio teisinio rezultato. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių kiltų grėsmė sprendimo vykdymui, ieškovas nenurodė. Teismas sprendė, kad jokios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui nėra, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovas D. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų, jog bylos nagrinėjimo metu visi bendraturčiai galėtų nevaržomai patekti į ginčo patalpas, be jokių apsunkinimų jomis naudotis. Apelianto manymu, teismas privalo laikinai sureguliuoti šalių, kaip bendraturčių teisinius santykius, nes byla gali užtrukti ilgą laiką, o apeliantas negalės visą šį laiką turtu naudotis. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

18. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

19. Civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. Ž. ieškiniu prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovei L. Ž. natūra asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui išmokant 21 716,18 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį; 2) pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-922/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, panaikinant 8.1.2. punkto pirmąjį sakinį bei 8.1.3 punktą ir nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 08-094241-FA sudarytą su AB „Swedbank“ lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, kurią atsakovė įsipareigoja mokėti iš savo asmeninių lėšų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

21. 2025 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma iki kol civilinėje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui asmeniškai priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta 41-7 (14.50 kv. m.), atsakovei asmeniškai priskirti naudotis patalpa, plane pažymėta 41-6 (19.50 kv. m.), ieškovui ir atsakovei paskirti bendrai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 41-1 (5.90 kv. m.), 41-2 (0.80 kv. m.), 41-3 (2.00 kv. m.), 41-4 (6.70 kv. m.), 41-5 (16.00 kv. m.).

22. Iš ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovas siekia atidalinti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam iš atsakovės piniginę kompensaciją bei nustatyti, jog kreditorinis įsipareigojimas pagal 2008 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 08-094241-FA sudarytą su AB „Swedbank“ lieka solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, kurią atsakovė įsipareigoja mokėti iš savo asmeninių lėšų. Tuo tarpu prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra siekiama nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jokio iš aukščiau aptartų ieškovo reiškiamų materialinių ieškinio reikalavimų.

23. Kaip jau buvo minėta, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, jog apeliantas ginčo bute negyvena ir nesiekia jame gyventi, ginčo dėl minėtos aplinkybės byloje nėra, apeliantas pareikštu ieškiniu sutiko, kad butas atitektų atsakovei, o apeliantui būtų išmokėta kompensacija, todėl nėra pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas