Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniu, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. B., jos gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

asmens, kuram taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, šeimos nariui – močiutei M. G. B.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo termino pratęsimo P. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pripažinta nepakaltinamumo būsenoje padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Vėlesnėmis nutartimis šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio įgaliota atstovės gydytoja psichiatrė S. R. teikimą palaikė. Paaiškino, kad tuo metu, kai P. B. išleidžiama iš stacionaro, jai nėra taikomos priverstinio pobūdžio gydymo priemonės ir ji linkusi nutraukti medikamentų vartojimą. Tai ženkliai pablogina jos būseną, ji tampa pavojinga artimiesiems, aplinkiniams. P. B. nelinkusi vartoti vaistus, šiuo metu medikamentinė remisija dar nėra pasiekta, yra išlikusi formali kritika, ji nepakankamai suvokia ligos pobūdį, yra išlikusi impulsų kontrolės patologija, kontrolės susilpnėjimas, greitai išsiprovokuoja, sudirgsta, pyksta. Teigiami aspektai yra tai, kad P. B. pradėjo ieškotis darbo, nors iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio turi nustatytą dalinį darbingumą. Šiuo metu P. B. priverčiamosios medicinos priemonės laikosi drausmingai, bet dėl nepakankamos kritikos yra tikslinga pratęsti gydymą. Ambulatorinis stebėjimas yra pakankama priemonė, kadangi P. B. lankosi pas socialinę darbuotoją, pas psichiatrą, jai yra užtikrinamas prailginto veikimo vaistų, kurie šiuo atveju yra pagrindiniai, suleidimas kartą per mėnesį, vyksta konsultacija su gydytoju. Su P. B. dirbantys socialiniai darbuotojai yra nurodę, kad paprieštaravus, P. B. greičiau supyksta, sudirgsta, sunerimsta, į adekvačius klausimus yra atsakoma ne visai adekvačia reakcija.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. B. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsimui neprieštaravo.

Prokuroras teikimui pritarė, kadangi įgaliota atstovė priverčiamosios medicinos priemonės taikymo reikalingumą pagrindė.

Asmens, kuram taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas ir šeimos narė prašymui patęsi priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminą neprieštaravo.

Priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės taikymo terminas pratęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, be kita ko, ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022). BK 98 straipsnio 6 dalyje, tai pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri, nors ir yra rekomendacinio pobūdžio, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese turi svarbią reikšmę, kadangi asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas. Teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, įvertina du pagrindinius kriterijus, t. y. asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Pažymima, kad asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl jam taikomos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti.

Išnagrinėjus bylos duomenis, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, daroma išvada, kad aplinkybės, dėl kurių P. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – nėra išnykusios. Šios priemonės taikymas ir toliau išlieka aktualus.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo jos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – nepatikslinta šizofrenija (F20.9). Dėl šio sutrikimo ji nesuprato daromos nusikalstamos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Remiantis teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, eksperto paaiškinimais, įvertinus diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir asmens socialinį pavojingumą, P. B. buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri vėliau buvo pakeista į ambulatorinė stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gydytojų konsultacinės komisijos 2024 m. gegužės 6 d. medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad šiuo metu P. B. orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi. Mąstymas pagal turinį konkretus, nuotaika lygi, emocijos labilios, elgesys adekvatus. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi. Išlieka vidinis nerimas ir įtampa. Atmintis, impulsų kontrolė susilpnėję. P. B. suicidines mintis, ketinimus neigia, suvokimo sutrikimai nekonstatuoti. Energetinis potencialas žemas, hipobuliška, interesai siauri. Kalbasi noriai, yra atvira. Kritika ligos atžvilgiu dalinė. Gydoma leidžiamais prailginto veikimo medikamentais, skiriamos tabletės. Pas socialinį darbuotoją lankosi reguliariai, bendrauja noriai, šeimoje sutaria gerai, išreiškė motyvaciją dirbti. Alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą neigia. Kadangi P. B. išlieka nepakankamos kritikos savo būsenos atžvilgiu ir yra linkusi savavališkai nutraukti gydytojo psichiatro paskirtų vaistų vartojimą, tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Teismo posėdyje VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio įgaliota atstovė, gydytoja psichiatrė S. R. patvirtino gydytojų konsultacinės komisijos medicinos apžiūros išvadoje nurodytas aplinkybes apie P. B. psichinės sveikatos būklę, paaiškino, dėl kokių priežasčių yra reikalinga ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Abejoti įgalioto asmens paaiškinimais bei medicininės apžiūros išvadoje nurodytų aplinkybių objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, P. B. vis dar išlieka tik iš dalies kritiška savo ligos atžvilgiu ir yra linkusi savavališkai nutraukti gydytojo psichiatro paskirtų vaistų vartojimą. Teismo posėdyje gydytoja psichiatrė S. R. paaiškino, kad būtent priverčiamosios medicinos priemonės taikymas padeda užtikrinti, kad P. B. reguliariai vartotų jai skirtus vaistu, kadangi šie vaistai yra kartą per mėnesį suleidžiami asmeniui atvykus į medicinos įstaigą, o nutraukus vaistų vartojimą, jos liga neišvengiamai paūmėtų.

Įvertinus tai, kad nors P. B. ligos pobūdis išlieka nepakitęs, jai diagnozuojama paranoidinė šizofrenijas, kitos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu yra būtina ir pakankama priemonė siekiant užtikrinti tinkamą P. B. gydymą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenę ir ją pačią nuo jos galimų pavojingų veikų. Nors P. B. suvokime, elgesyje, socialiniame gyvenime stebimi teigiami aspektai (elgiasi adekvačiai, suvokimo sutrikimai nekonstatuojami, noriai bendrauja, gerai sutaria su artimaisiais, turi interesą dirbti, reguliariai lankosi pas socialinį darbuotoją, reguliariai atvyksta susileisti vaistų), o duomenų apie naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą byloje nėra, vis tik šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas P. B. gali būti nutrauktas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs P. B. medicininės apžiūros išvadoje esančią informaciją bei gydytojos psichiatrės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad P. B. savarankiškai vartoti skirtus vaistus nėra linkusi, o neužtikrinus savalaikio vaistų vartojimo, jos liga paūmėtų. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu P. B. dar reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi dėl polinkio savavališkai nutraukti vaistų vartojimą, nepakankamos kritikos ligos atžvilgiu, išlikusios impulsų kontrolės patologijos, kontrolės susilpnėjimo, greito sudirgimo ir pykčio išsiprovokavimo, neadekvačios reakcijos į adekvačias situacijas (klausimus), jos socialinis pavojingumas dar nėra išnykęs.

Daroma apibendrinta išvada, kad pagrindai ir sąlygos taikyti P. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu nėra išnykę. Todėl VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo P. B. tenkinamas ir ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimą tenkinti.

Pratęsti P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centre).

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą įpareigoti ne rečiau, nei vieną kartą per šešis mėnesius, teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo reikalingumą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.