Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. K. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal T. K. ir S. B. ieškinį atsakovei R. S. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.10. „O kodėl, kai aš, du mėnesius dalyvavau mečetės restauracijoje (o tu nusiplovei rankas – tai tavo frazė), kai atvažiuodavau į šeštadienio talkas į namus: ravėjau žolę, organizavau medienos pjovimą, dažiau lentas, kuriomis apkalė namus, pasiūliau tinkuoti pamatus, radau bendraminčių ir viską padarėme laiku: rugsėjo 1 d. atvažiavau po rikiuotės ir su B. M. užbaigėme apdailos tinkavimą, o penktadienį jau buvo pirmoji diena, kai pradėjo rinktis svečiai, to norėjai, kad mes nudažytume pamatus, o aš kaip kvailė atvykau, mūvėdama purvinais džinsais, bet jau buvo negražu, visur sukinėjosi svečiai. Jau kiek metų praėjo nuo namų atidarymo? O pamatų, pasirodo, nudažyti nėra kam. O dažai tai jau buvo nupirkti.“ Apklaustai liudytojai Z. M. žinomas R. S. laiško turinys T. K.. Liudytoja dalyvavo talkose darant Bendruomenės namuose apdailą bei remontuojant mečetės pastatą. Jos teigimu, atsakovė R. S. ir jai artimi asmenys daug prisidėjo atliekant minėtus darbus. Liudytojos žiniomis, N. totorių bendruomenės kultūros centre organizuojamos su laidotuvėmis susijusios apeigos. Z. M. anksčiau buvo Bendruomenės iždininke, kuri rinkdavo įnašus iš bendruomenės narių. Jos teigimu, N. totorių bendruomenės kultūros centre buvo švenčiami ir gimtadieniai, kitos šventės. Z. M. buvo atstatydinta iš iždininkės pareigų savanoriškai, tačiau ji suprato, kad to norėjo T. K.. Pagal liudytoją, N. totorių bendruomenės centro paskirtis buvo laidojimo ir taip bendruomenės nariams sakydavo T. K.. Liudytoja nurodė, kad N. kapinėse yra palaidotų krikščionybės religiją išpažinusių asmenų. Liudytojui I. M. žinomas kažkoks laiškas internete, kurį R. S. parašė T. K., tačiau jo turinys nežinomas. Liudytojas dalyvavo kokius 4 kartus talkose darant Bendruomenės namuose apdailą bei remontuojant mečetės pastatą. Taip pat tose talkose dalyvavo atsakovė R. S., jos žentas ar kiti jai artimi žmonės. Ieškovas T. K. talkose nedalyvavo, tačiau kelis kartus pagyrė tuos, kurie dirbo. Visą laiką, kiek tęsėsi apdailos ar remonto darbai, liudytojas nedalyvavo, T. K. kažką organizavo dėl betono užpylimo mečetėje. Liudytojui nežinoma aplinkybė, ar N. kapinėse yra palaidotų krikščionių. Liudytojas dalyvavo susirinkime, kai ieškovas T. K. kėlė klausimą, kad kažkas parašė skundą dėl Bendruomenės finsansinės veiklos, tačiau, liudytojo žiniomis, ieškovas neminėjo asmenų, kurie galėjo parašyti skundą, vardų. Pagal I. M., kurio sūnus anksčiau buvo bendruomenės pirmininku, N. totorių bendruomenės namams iš Bendruomenės narių buvo surinkta nemažai pinigų. Tai, kad atsakovė R. S. ir jai artimi žmonės aktyviai savo darbu ir medžiagomis prisidėjo remontuojant N. bendruomenės kultūros namus ir mečetę, patvirtino liudytoja Z. M.. Atsakovė pateikė N. totorių bendruomenės pirmininko T. K. 2014-12-10 kreipimąsi į bendruomenės narius, kuriuo jis ragino aktyvius bendruomenės narius atvykti į talką užbaigti Bendruomenės namų statybą. R. S., įrodinėdama, kad dalyvavo ir prisidėjo prie N. totorių bendruomenės centro ir mečetės apdailos sutvarkymo ir remonto pateikė bendruomenės pirmininko T. K. pasirašytas padėkas atsakovei R. S. ir jos sutuoktiniui I. S.. Ieškovo T. K. 2015-09-16 elektrorinis laiškas bendruomenės nariams patvirtina, kad N. totorių bendruomenės centras 2015 m. rugsėjo mėn. buvo atidarytas. Nėra abejonių, kad R. S. bei artimi žmonės savo darbu, galimai ir medžiagomis prisidėjo prie N. totorių bendruomenės centro galutinio įrengimo (remonto). Ieškovas T. K. neteikė įrodymų, kad jis asmeniškai dirbo statant ar įrenginėjant minėtus namus, todėl su tu susiję atsakovė teiginiai iš esmės atitinka tikrovę.

5. Teismas sprendė, kad paprastai preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą – 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Šiuo atveju ginčo dėl žinių (informacijos) paskleidimo fakto nėra, t.y. 2017-09-25 elektroniniame laiške atsakovė viešai ne vienam asmeniui paskleidė informaciją, tarp kurios yra žinių apie ieškovus. Dalis informacijos yra asmeninio pobūdžio ir paskleista be ieškovų sutikimo. Todėl teismas vertino, ar yra kitos sąlygos, sudarančios pagrindą atsakovės atsakomybei atsirasti, t.y., dėl privataus gyvenimo duomenų galimo paskelbimo, ar informacija paskleista esant visuomenės interesui tą informaciją žinoti. Dėl kitų žinių paskleidimo, ar jos atitinka tikrovei bei, ar jos žemina ieškovų garbę ir orumą. Laiško turinio visuma leidžia teigti, kad esmine dalimi jis skirtas ieškovui T. K.. Neneigtina, kad atsakovė laišką ieškovui parašė siekdama išsakyti kritiką T. K. dėl jo netinkamos veiklos einant N. totorių bendruomenės pirmininko pareigas. Teismas atsižvelgė į tai, kad dalis liudytojų, kuriems yra žinomas R. S. 2017-09-25 laiško turinys, neįžvelgė jame ko nors įžeidžiančio, laikė tai pagrįsta kritika. Iš šalių pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad N. totorių bendruomenėje ir N. musulmonų sunitų religinėje bendruomenėje yra rimtų nesutarimų. Pripažintina, kad esmine dalimi atsakovės R. S. 2017-09-25 laiške išsakyti teiginiai atitinka tikrovę ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti savo teiginius tokia pačia forma, kokia jie buvo paskleisti. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2017-09-25 laiške esanti neigiama informacija apie T. K. nėra jį žeminti ir nėra konstatuojamojo pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nėra atskirai įvertinta atsakovės 2017-09-25 laiško teksto dalis, liečianti ieškovo T. K. senelį ir tėvą - S. B. sutuoktinį. Teismo nuomone, laiško tekstas: „ ... > O tu pats? Žinai savo gimimo istoriją. Priminsiu. Tavo tėvą su savimi atsivežė tavo senelis iš kalėjimo, kur jie abu kalėjo. Įtaisė jį pas save darbininku, baigėsi tuo, kad mano senelis davė tavo tėvui azaną, o po to apvesdino su tavo motina. Senelis J. į vestuves nėjo… O vėliau, po kurio laiko tavo tėvelis išvažiavo gyventi į Baltarusiją, kai jis mirė, tai jo vietą užėmė mano tėvas ... < “ yra asmeninė informacija apie ieškovams artimus žmones. Atsakovė laiške, išplatintame 41 adresatui, nurodė, kad ieškovo T. K. senelis ir tėvas (S. B. sutuoktinis) buvo kalėjime. Teismo nuomone, pašaliniai asmenys, nepaisant to, ar jie yra N. totorių ar kitos bendruomenės nariai, nesant ieškovų sutikimo, nebūtinai turi žinoti, kad ieškovams artimi žmonės buvo įkalinti. Atsakovė nedetalizavo, kokias bausmes atlikinėjo T. K. senelis ir tėvas, dėl ko iš laiško turinio galima manyti, jog tie žmonės galėjo būti ir kriminaliniai nusikaltėliai. Ieškovai nurodė, kad T. K. senelis ir tėvas (taip pat ir dėdė) buvo politiniai kaliniai, kurie po J. S. mirties buvo reabilituoti. Atsakovė to nepaneigė, todėl tokios informacijos (nedetalizuojant bausmės atlikimo priežasties) viešas paskleidimas be ieškovų sutikimo, kai tam nebuvo jokio pagrindo, daro tam tikrą neigiamą įtaką ieškovams. Sakiniai „ ... > Įtaisė jį pas save darbininku, baigėsi tuo, kad mano senelis davė tavo tėvui azaną, o po to apvesdino su tavo motina “ bei „ O vėliau, po kurio laiko tavo tėvelis išvažiavo gyventi į Baltarusiją, kai jis mirė, tai jo vietą užėmė mano tėvas ... < “ susiję su S. B. vestuvėmis bei šeimyniniu gyvenimu. Ieškovai teigė, tuo atsakovė norėjo sudaryti įspūdį apie S. B. lengvabūdišką gyvenimą. Pastebėtina, kad iš minėtos laiško dalies tokią išvadą daryti nėra pagrindo. Tačiau, teismo nuomone, atsakovė be ieškovų sutikimo neturėjo jokio pagrindo viešai skelbti tokio pobūdžio asmeninę informaciją apie S. B.. Teigtina, kad laiško teksto dalis „ ... > mano senelis davė tavo tėvui azaną, o po to apvesdino su tavo motina ... < “ sudaro įspūdį, jog S. B. vestuvės buvo skubotos, o frazė „ ... > Senelis J. į vestuves nėjo … < “ leidžia laiško skaitytojui manyti, jog buvo svarbių priežasčių, dėl ko senelis prieštaravo toms vestuvėms. Tačiau atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko tokią asmeninę informaciją apie S. B., kuri neina jokių visuomeninių pareigų, reikėjo paskelbti tam tikram bendruomenės narių skaičiui. Dėl to pripažintina, kad atsakovė be teisėto pagrindo viešai paskelbė informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą ir tai yra pagrindas neturtinei žalai priteisti. Laiško tekstas: „Jokios bažnytinės santuokos negali būti, kol nepereita į katalikų tikėjimą. Ar pameni, kad tavo vestuvėse buvau pamergė ? Bet jokios bažnytinės santuokos aš nepamenu. Tuomet tu buvai T. K.. Prisimink rusišką cerkvę senamiestyje, kurioje tu labai gerai orientuojiesi, viską žinai, iš kur paimti žvakę, kur ją pastatyti. Tai kodėl dabar K. ? “ < ... > O tu ką, gyveni kitoje valstybėje ? Taip lengvai keiti vardus ir pavardes ? “ susijęs su ieškovo T. K. religinėmis pažiūromis. Iš teiginių „Prisimink rusišką cerkvę senamiestyje, kurioje tu labai gerai orientuojiesi“ <...> „Taip lengvai keiti vardus ir pavardes ?“ galima teigti, jog atsakovė mėgino sudaryti įspūdį, kad ieškovas T. K. galimai yra labiau stačiatikis, nei musulmonas ir savo religinius įsitikinimus pritaiko prie esamos situacijos. Teismo nuomone, atsakovė, be ieškovo sutikimo neturėjo pagrindo viešai paskelbti asmeninę informaciją apie ieškovo T. K. atliekamas religines apeigas, t.y. kad jis lankosi rusiškoje cerkvėje, tuo labiau, kad nežinia iš kur atsakovė gavo tokią informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertindamas ekspertizės išvadas kartu su kitais įrodymais teismas turi pagrindą priteisti neturtinę žalą iš atsakovės dėl to, kad ji, nesant T. K. ir S. B. sutikimo be objektyvaus tam pagrindo viešai paskelbė T. K. ir S. B. liečiančią asmeninę informaciją (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).

6. Dėl neturtinės žalos dydžio pasisakė, kad, kadangi reikalavimas dėl paskleistų duomenų, ieškovų teigimu, žeminančių jų garbę ir orumą paneigimo netenkinamas, spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą šiuo aspektu nėra pagrindo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto duomenų apie ieškovų privatų gyvenimą paskleidimo klausimą, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nors ieškovai nurodė jų patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat ieškovo T. K. reputacijos pablogėjimą dėl atsakovės 2017-09-25 išplatinto elektroninio laiško, tačiau įrodymų, liečiančių patirtus išgyvenimus, nepateikė. Ieškovų prašymu apklaustos liudytojos T. K. ir A. I. nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų realiai padarytą neturtinę žalą. Nenustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pilnai priteisti ieškovams 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės 2017-09-25 laiškas buvo išsiųstas asmenims, susijusiems su N. totorių bendruomene, t.y. tik asmenims, kurie pažįsta bendruomenės pirmininką T. K.. Tuo atsakovė norėjo pranešti apie totorių bendruomenės pirminko veiklos trūkumus, kurių, tikėtina, yra. Teismas, įvertinęs atsakovės R. S. aktyvią visuomeninę poziciją, bet kartu atsižvelgęs į tai, jog atsakovė reikšdama konstruktyvią kritiką T. K. atžvilgiu tinkamai neįvertino kritikos ribų ir pažeidė ieškovų teisę į privatų gyvenimą paskelbdama aukščiau nurodytą informaciją, nustatė 100 Eur (po 50 Eur kiekvienam ieškovui) atlygintinos ieškovams neturtinės žalos dydį.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakė, kad ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 1 146,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 600 Eur atstovavimo išlaidų, 502,02 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 44,10 Eur vertimo išlaidų. Taip pat ieškovai, teikdami ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą ir 68 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šioje byloje ieškovų reikalavimas dėl 2017-09-25 elektroniniame laiške išdėstytų teiginių paneigimo netenkinamas, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkinamas 3,33 procentų. Todėl, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovės patyrusiam išlaidas ieškovui T. K. priteistina 3,33 procentų atstovavimo išlaidų, kas sudaro 19,98 Eur (600*3,33%), 16,72 Eur (502,02 *3.33%) ekspertizės atlikimo išlaidų, 1,47 Eur (44,10*3,33%) vertimo išlaidų, ir 2,64 Eur (68*3,33%) žyminio mokesčio išlaidų, iš viso - 40,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš esmės tenkinant 3,33 procentų, o atmetant 96,67 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 24,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Iš atsakovės minėtos išlaidos nepriteistinos, nes atsakovei tenkanti dalias neviršija minimalios 3 Eur sumos (CPK 92, 96 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovai T. K. ir S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovų T. K. ir S. B. ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. 2017-09-25 T. K. bei S. B. gavo elektroninį laišką su kreipimusi ,,Laiškas ,,Gerbiamam T. K.”. Laiško tekstas buvo persiųstas 41 adresatui. Laiško tekste pateikti su ieškovo asmeniu, jo veikla bei tėvais (S. B.) susiję teiginiai, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Jų skleidimui reikalingas sutikimas, laiško turinys neatitinka tikrovės, yra įžeidžiantis, žeminantis ieškovo T. K. bei jo tėvo ir motinos, ieškovės S. B. garbę bei orumą.

8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, sprendimu vertindamas faktinę situaciją, padarė vertinimo klaidų, galimai dėl didelio kiekio informacijos, neteisingai interpretavo faktus.

8.3. Pirmos instancijos teismas pasisakydamas, kad laiško pavadinime panaudotos kabutės skirtos tik kreipimuisi, padarė klaidingas išvadas. Kabutės buvo naudotos siekiant pažymėti, kad laiško tekstas skirtas tik pažeminti Ieškovą.

8.7. Atsakovė pateikia tikrovės neatitinkantį teiginį „Tu neleidai Ž. būti palaidotam greta sūnaus, kadangi jis stačiatikis“. Tačiau ieškovas negalėjo uždrausti būti palaidotam stačiatikiui šalia musulmono. Tokių leidimų klausimus sprendžia bei juos išduoda Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro Valdybos pirmininkas, M. R. J., suderinus šį klausimą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija (N. totorių kapinės priklauso Vilniaus rajono savivaldybei).

8.9. Teiginys, kad atsakovės tėvas užėmė ieškovo tėvo vietą šeimoje, yra pateiktas taip, jog žemintų ne tik ieškovą, bet ir ieškovo tėvus (ieškovę S. B.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad šį teiginį paneigė liudytoja T. K. nurodydama, kad teiginys neatitinka tiesos. Teiginys ypatingai skaudžiai palietė ieškovo motiną (S. B.), kuri šią informaciją išgirdo pirmą kartą, jai toks atsakovės samprotavimas yra įžeidus, žeidžia ne tik ją, bet ir žemina jos buvusio vyro atminimą, garbę bei orumą. Teiginys pateiktas taip, kad laiško skaitytojai suprastų, jog ieškovė vienu metu gyveno su dviem vyrais. Pirmos instancijos teismas nevertino šių teiginių, kaip žeidžiančių asmens garbę ir orumą, tik nustatė, tad minėti teiginiai negalėjo būti viešinami. Ieškovai nesutinka su tokiomis išvadomis, nes paviešinti teiginiai, kurie leidžia skaitytojui suprasti, kad ieškovė vedė palaidą gyvenimo būdą, o ieškovo tėvas ir senelis buvo nusikaltėliai.

8.12. Iškaba ,,Pašaliniams įeiti draudžiama“ buvo pakabinta laikantis įstatyminių reikalavimų visuomeninės paskirties pastatams ir nebuvo skirta atsakovei.

8.13. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas neprisidėjo prie mečetės statybos darbų. Byloje surinkti duomenys patvirtina priešingai: Ieškovas prisidėjo prie statybos organizacinių reikalų, todėl atsakovės išsakyta kritika yra klaidinga. Pridedant minėtą kritiką prie bendro laiško konteksto lieka aišku, kad ji skirta neigiamai charakterizuoti ieškovą kaip bendruomenės pirmininką.

8.14. Atsakovė rašė: o kodėl naujam namui, antrajam aukštui, naudotos senos plytos, nors pinigai buvo skirti visoms NAUJOMS prekėms? Pažymėtina, kad statybos darbai šiuo atveju buvo finansuojami Turkijos paramos fondo „TIKA“. Fondas pinigus mokėdavo tiesiogiai rangovams apeinant bendruomenės sąskaitą. Bendruomenė, kaip ir ieškovas, nieko bendra su apmokėjimais už statybos darbus neturėjo. Taigi, atsakovė, dar kartą neturėdama duomenų, juos pateikė klaidingai, kaip priekaištą ieškovo vykdomai veiklai, tuo pačiu kenkdama jo, kaip bendruomenės pirmininko, reputacijai.

8.16. Atsakovė rašė ir tai: „Žinai, T. aš labai daug žinau apie tavo aferas, ir jeigu tu nesiliausi apie mane bjauriai kalbėti, aš apie visus tavo žygius parašysiu.“ Akivaizdu, kad sakinys pateiktas kaltinimo forma, dėl atliktų „Aferų“, tačiau nepateikiant jokių įrodymų dėl atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovas mano, kad atsakovė ir šiuo atveju siekia pažeminti bei sumenkinti ieškovo reputaciją bei įžeisti jį kaip asmenį, nors nepateikia nei vieno fakto dėl ieškovo „aferų“.

8.19. Ieškovai nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų skirstymu. Neaišku, kaip teismas paskaičiavo, kad ieškovų reikalavimas tenkinamas 3.33 proc. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dydžio nustatymo visuomet vyrauja subjektyvus vertinimas, tiek teismas, tiek ieškovai, tiek atsakovai turi savo požiūrį į neturtinės žalos vertinimą nustatant jos dydį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje byloje pagal bendrą LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintą tvarką pažeistų ieškovų teises, kadangi jie ne tik kad negautų didžiosios dalies kompensacijos, bet ir patirtų papildomų su bylos nagrinėjimų susijusių išlaidų, t. y. jų gauta kompensacija nesiektų patirtį sąnaudų. Tai būtų nesąžininga atsižvelgiant į tai, kad atsakovės veiksmų priežastyje ieškovai patyrė išgyvenimus, savo teises turėjo ginti teisme, bylą iš dalies laimėję, tačiau bylinėjimosi išlaidas skirstant proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, lieka patyrę nuostolį. LR CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovai mano, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turi būti skirstomos vadovaujantis LR CPK 93 str. 4 d. prioritetą teikiant priežastiniam ryšiui, dėl ko atsirado bylinėjimosi išlaidos.

9.1. Jos laiškas ieškovei S. B. siųstas nebuvo, pastaroji nors ir kreipėsi į teismą, su laiško turiniu net nebuvo susipažinusi. Ieškovei T. K. buvo perteikta subjektyvi laiško turinio interpretacija ir viso konteksto iškraipymas. Ieškovai ieškinyje nepagrįstai teigia, kad „Ieškovė pristatyta plačiai visuomenei kaip paleistuvė“. Teismas padarė teisingą išvadą teigdamas, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad laiške norėta sudaryti įspūdį apie ieškovės lengvabūdišką gyvenimą. Laiške nebuvo nė mažiausios užuominos į ieškovės lengvabūdiškumą. Tai patvirtina ir 2019-02-28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad į klausimą, ar 2017 m. rugsėjo 25 d. elektroniniame laiške R. S. pasisakymai lingvistiniu atžvilgiu yra S. B. žeminantys, nebus atsakyta, kadangi toks asmuo S. B. šiame laiške neminimas.

9.2. Kreipimasis į ieškovą yra išskirtas kabutėmis ne siekiant ieškovą pažeminti, o todėl, kad į jį buvo kreipiamasi kaip N. totorių bendruomenės, kaip viešojo juridinio asmens pirmininką.

9.3. Atsakovė yra garbinga ir aktyvi N. totorių bendruomenės narė, daug prisidėjusi prie bendruomenės gerovės ir turi teisę įgyvendinti bendruomenės įstatuose numatytas bendruomenės nario teises pagal bendruomenės įstatus, taip pat ir apskųsti bendruomenės visuotiniam narių susirinkimui bendruomenės pirmininko ir Tarybos sprendimus ir veiksmus. Kadangi per pastaruosius metus buvo sušauktas tik vienas skubus neeilinis bendruomenės narių susirinkimas dėl Valstybės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo, pasinaudojo savo teisę kreiptis į bendruomenės, kaip juridinio asmens pirmininką viešai elektroniniu paštu.

9.4. Teismas, išnagrinėjęs visą bylos medžiagą, lingvistinės ekspertizės akto išvadą, proceso metu pateiktus įrodymus, dokumentus, apklausęs eilę liudytojų ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad laiške išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę, o ieškovų apeliaciniame skunde teikiama informacija kelią pagrįstų abejonių, ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio laiško turinį ir kad tuo buvo pažemintas ieškovas ir jo užimamos pareigos. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti 2017-09-25 d. laiške išsakytą pagrįstą kritiką ieškovui T. K. dėl jo netinkamos veiklos einant N. totorių bendruomenės pirmininko pareigas bei proporcionaliai nustatė neturtinės žalos dydį.

9.5. Ieškovė detalizavo, kodėl mano, jog jos laiško turinys atitinka tikrovę, bei išplėtodama laiško turinį pažėrė dar daugiau kritikos T. K. veiklos atžvilgiu.

9.6. Nurodė, jog teismas teisingai nustatė priteistiną sumą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. 2017-09-25 rusų kalba išsiuntė adresuotą ieškovui T. K. elektroninį laišką, kuris buvo išsiųstas dar 41 adresatui – daugiausia asmenims, N. totorių bendruomenės nariams ar su bendruomene susijusiems asmenims. Ieškovai teigė, kad visi laiške išdėstyti teiginiai, neatitinka tikrovės, todėl prašė įpareigoti atsakovę elektroninio laiško adresatams išsiųsti pranešimą, kad 2017-09-25 elektroniniame laiške pateikė neigiamą nuomonę apie T. K. ir S. B. ir atsakovės R. S. išsakyti teiginiai apie ieškovus neatitinka tikrovės.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar aukščiau nurodytais veiksmais atsakovė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę bei orumą duomenis, taip pat ar ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti tokiais neteisėtais atsakovės veiksmais padarytą neturtinę žalą.

13. LR Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis taip pat saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tame tarpe asmens garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 straipsnį yra ginamos kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso, šią informaciją žinoti.

14. Šiuo atveju ginčo dėl žinių (informacijos) paskleidimo fakto nėra, t. y. 2017-09-25 elektroniniame laiške atsakovė viešai ne vienam asmeniui paskleidė informaciją, tarp kurios yra žinių apie ieškovus. Dalis informacijos yra asmeninio pobūdžio ir paskleista be ieškovų sutikimo.

15. Ieškovai (apeliantai) nurodo, kad atsakovė savo teiginius pateikė taip, kad laiško skaitytojai suprastų, jog ieškovė vienu metu gyveno su dviem vyrais, vedė palaidą gyvenimo būdą, o ieškovo tėvas ir senelis buvo nusikaltėliai. Teisėjų kolegija su tokia ieškovų pozicija nesutinka. Laiške niekur nėra nurodyta, kad ieškovė vienu metu gyveno su dviem vyrais, vedė palaidą gyvenimo būdą, o fakto, kad ieškovo tėvas ir senelis buvo įkalinti ieškovai neneigia be to už šios, ir kitos ieškinyje nurodytos, asmeninio pobūdžio informacijos paskleidimą atsakovei pritaikyta atsakomybė.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laiško turinio visuma leidžia teigti, kad esmine dalimi jis skirtas ieškovui T. K.. Atsakovė laišką ieškovui parašė siekdama išsakyti kritiką T. K. dėl jo, jos manymu, netinkamos veiklos einant N. totorių bendruomenės pirmininko pareigas. Totorių bendruomenės pirmininkas laikytinas viešu asmeniu ir todėl to tolerancijos ribos turi būti platesnės. Be to dalis liudytojų, kuriems yra žinomas R. S. 2017-09-25 laiško turinys, neįžvelgė jame ko nors įžeidžiančio, laikė tai pagrįsta kritika. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ženklia dalimi atsakovės R. S. 2017-09-25 laiške išsakyti teiginiai atitinka tikrovę ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti savo teiginius tokia pačia forma, kokia jie buvo paskleisti. Be to, laiške susipynus faktams, prisiminimams ir emocijoms nėra įmanoma tiksliai atskirti tikrovę atitinkančių faktų nuo nuomonės ar vertinimo emocijų.

17. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė pripažįsta, jog asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo ar neetiškai išreikštos kritikos, nuomonės ar vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė išreikšta etiškai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovės išreikšta nuomonė (kritika) ieškovo atžvilgiu dalyje galėjo turėti objektyvų faktinį pagrindą, apie ką detaliai pasisakyta ginčijamame sprendime, tačiau laiške išsakyta atsakovės nuomonė (kritika) buvo išreikšta neadekvačiu, ieškovą įžeidžiančiu ir žeminančiu būdu, nesilaikant bendrųjų etikos normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tokią pačią nuomonę apie ieškovą galėjo ir privalėjo viešai išsakyti švelnesne, pagarbesne forma. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, viešai paskelbdama laišką, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti ieškovams didesnio prašomos neturtinės žalos atlyginimo, nes, atsižvelgiant į žinių pobūdį, vien pats pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankamas ieškovų garbės ir orumo gynimo būdas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

20. Atsakovai taip pat nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teisėju kolegija šioje dalyje ieškovų poziciją palaiko pilnai. CPK 93 str. 1 d. sako, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau to paties straipsnio 4 d. pasakyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškinio pateikimas buvo sąlygotas atsakovės išplatinto laiško apie ieškovus. Laiškas išdėstytas neetiškai reiškiant nuomonę bei be sutikimo skleidžiant žinias apie ieškovus. Tai reiškia, kad bylos iškėlimas buvo sąlygotas išimtinai gerai moralei prieštaraujančių atsakovės veiksmų, todėl ji privalo atlyginti didžiąją dalį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 1 146,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600 Eur atstovavimo išlaidų, 502,02 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 44,10 Eur vertimo išlaidų. Taip pat ieškovai, teikdami ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą ir 68 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio todėl jos priteistinos, tik 68 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, proporcingai priteistai sumai, mažintinas iki minimalios 15 Eur sumos. Ieškovui priteistina suma sudaro 1 236,12 Eur. Taip pat iš atsakovės (ne iš ieškovų) priteistini 24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei.

21. Sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš R. S. 1 236,12 Eur bylinėjimosi išlaidų T. K..

Priteisti iš R. S. 24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei.