Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir I. A. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytos antstolio D. K. paskelbtos varžytynės iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. K. veiksmų.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis D. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. Nr. 0174/14/22473 dėl 1 665 478,15 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš A. A. ir I. A. hipotekos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai, išieškojimą nukreipiant į A. A. ir I. A. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų, kurį 2015-11-23 pateikė antstoliui, prašo atšaukti paskelbtas pirmąsias varžytynes, panaikinti antstolio D. K. patvarkymus, kuriais paskirta pareiškėjui ir I. A. priklausančių žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizė ir nustatyta žemės sklypų rinkos vertė. Antstolis 2015-11-30 patvarkymu Nr. 2-DK-T-566 netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 510 straipsnis numato dvi atskiras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūras skundo dėl antstolio veiksmų padavimo atveju. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar tokių veiksmų neatlikimo ir siekia, jog tuo metu, kai antstolis pats sprendžia skundo dėl jo veiksmų tenkinimo klausimą, t. y. iki antstolio patvarkymo, numatyto CPK 510 straipsnio 3 dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo ar jo persiuntimo apylinkės teismui priėmimo, būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antra procedūra taikoma vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, kai skundas dėl antstolio veiksmų jau yra teisme. Šiuo laikotarpiu teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo A. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka. Pateikdamas prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas teisiniu kreipimosi pagrindu nurodė kaip tik CPK 510 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgdamas į CPK 510 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pateikė teismui jo antstoliui paduotą skundą dėl antstolio veiksmų.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Cituojama formuluotė neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog jo skundas turi galimybę būti patenkintu. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjas nurodė, kad antstolis yra paskelbęs varžytynes, nors pareiškėjas nėra gavęs raginimo geruoju padengti įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus bei kitų esminių dokumentų vykdymo procese. Nors pareiškėjas prie prašymo ir pridėjo antstolio D. K. 2015-11-03 Patvarkymą parduoti hipoteka įkeistą turtą iš pirmųjų varžytynių Nr. 2-DK-505, tačiau akivaizdu, jog šis dokumentas nėra vienintelis dokumentas, su kuriuo vykdymo procese turi būti supažindintas skolininkas. Minimo patvarkymo turėjimas iš esmės negali paneigti pareiškėjo prašyme pateikiamų argumentų, vertinant juos tikėtinumo aspektu.

Kitas klausimas, kurį teismas privalo įvertinti – kokią galimą grėsmę gali kelti tolesnių antstolio veiksmų vykdymas skolininko bei išieškotojo interesams, jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesustabdžius antstolio veiksmų ir leidus vykdyti paskelbtas pirmąsias varžytynes, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas netektų prasmės, kadangi pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju, iš varžytynių parduodamus žemės sklypus gali įsigyti varžytynių dalyviai ir būtų sudaromos turto pardavimo iš varžytynių aktais, kurių nuginčijimas galimas tik atskiro proceso tvarka. Teismui pripažinus skundžiamus patvarkymus neteisėtais, būtų ginčijamas ir galimas įvykusių pirmųjų varžytynių rezultatas, tai yra kiltų papildomi teisiniai ginčai, todėl nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau atgauti skolos sumą. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą ir paskelbti naujas varžytynes.

Kaip matyti iš LITEKO duomenų A. A. skundas dėl antstolio veiksmų teismui su antstolio patvarkymu dėl skundo netenkinimo buvo persiųstas 2015-12-01 ir pradėta civilinė byla Nr. 2-3691-854/2016. Šiuo metu byla yra išnagrinėta ir skundas dėl antstolio veiksmų atmestas Vilniaus miesto apylinkės teisumo 2016-01-11 nutartimi. Ši nutartis atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjusi, todėl galutinis procesinis sprendimas byloje dėl skundo dėl antstolio veiksmų nelaikytinas priimtu ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo aktualumo nėra praradusi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek skundžiama teismo nutartis buvo gauti (2015-12-04) ir priimti (2015-12-08) jau po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio patvarkymas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų persiųstas teismui (2015-12-01). Atsižvelgiant į anksčiau aptartą prašymo pareiškimo teisinį pagrindą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėjo būti sprendžiamas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka, o turėjo būti nagrinėjamas civilinėje byloje, iškeltoje pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimas toje pačioje byloje, kurioje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų atitiktų CPK 510 straipsnio 2 ir 8 punktus, leistų tinkamai taikyti proceso operatyvumo principą, o taip pat išsamiau įvertinti visą bylos medžiagą. Visgi šis trūkumas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, kadangi reikalingumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo paneigtas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pateikiamas kaip vienas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3691-854/2016 argumentų.

Antstolis D. Kisielius atskirajame skunde pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos jau po varžytynių pasibaigimo. Išrašai iš E-varžytynių sistemos (b. l. 4-9) rodo, jog varžytynės Nr. 111799, Nr. 111800 ir Nr. 111802 turėjo pasibaigti 2015-12-07 12:07:59. Skundžiama teismo nutartis priimta 2015-12-08, t. y. jau pasibaigus varžytynių laikui. Civilinio proceso kodekso nuostatos – 714 straipsnio 14 dalis, 715-717 straipsniai numato, kad pasibaigus varžytynių laikui yra atliekami papildomi veiksmai – siunčiamas pranešimas laimėjusiam asmeniui, grąžinamas varžytynių dalyvio mokestis nelaimėjusioms asmenims, pasirašomas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Teismo nutartis, kuria sustabdomos varžytynės, kartu reiškia ir sustabdymą kitų, su sustabdytomis varžytynėmis susijusių veiksmų, skirtų varžytynių rezultato įforminimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Aantstolis D. Kisielius prašė atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.