- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-678/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“, ir UAB, „Jundos plokštė“
- Atsakovas
- T. V., I. V., I.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Jundos plokštė“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-677-527/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams T. V. ir I. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jundos plokštė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams T. V. ir I. V. kreipėsi ieškovas AB „Swedbank“ ir prašė solidariai iš atsakovų T. V. ir I. V. priteisti: 1) 1 113 061,33 Lt skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kredito sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL su visais jos pakeitimais ir papildymais; 2) 440 266,30 Lt skolą pagal 2006 m. balandžio 21 d. Overdrafto sutartį Nr. 06-026233-OJ su visais jos pakeitimais ir papildymais; 3) 6 proc. įstatymines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) 19 533 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir UAB „Jundos plokštė“ 2007 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė Kredito sutartį, pakeistą 2008 m. rugsėjo 5 d. Susitarimu Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL-1, kuria remiantis UAB „Jundos plokštė“ buvo suteiktas 1 136 000 Lt kreditas. UAB „Jundos plokštė“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas: 1) visų apyvartoje esančių UAB „Jundos plokštė“ prekių atsargų įkeitimu - įkeitimo lakštas, identifikavimo kodas 06220080002789; 2) visų esamų ir būsimų lėšų UAB „Jundos plokštė“ sąskaitoje Nr. LT887300010075062407, esančioje AB „Swedbank“, įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas 06220070002875; 3) atsakovo T. V. laidavimu pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-LA1, pakeistą 2008 m. spalio 27 d. susitarimu Nr. 07-087856-IN/07-087863-LA1-1; 4) atsakovės I. V. laidavimu pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. laidavimo sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-LA2. Ieškovas ir UAB „Jundos plokštė“ 2006 m. balandžio 21 d. pasirašė Overdrafto sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos 2006 m. rugpjūčio 19 d. Susitarimu Nr. 06-026233-OJ-1, 2007 m. vasario 2 d. susitarimu Nr. 06-026233-OJ-2, 2007 m. balandžio 19 d. susitarimu Nr. 06-026233-OJ-3, 2008 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. 06-026233-OJ-4, 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Nr. 06-026233-OJ-5, remiantis kuria UAB „Jundos plokštė“ buvo suteiktas 400 000 Lt kreditas banko sąskaitoje Nr. 887300010075062407, AB „Swedbank“. Galutinis Overdrafto sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas buvo 2009 m. vasario 28 d. UAB „Jundos plokštė“ įsipareigojimų pagal Overdrafto sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas: 1) visų apyvartoje esančių UAB „Jundos plokštė“ prekių atsargų įkeitimu - įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 06220060000839; 2) visų esamų ir būsimų lėšų UAB „Jundos plokštė“ sąskaitoje Nr. LT887300010075062407, esančioje AB „Swedbank“, įkeitimu - įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 06220060000839; 3) atsakovo T. V. laidavimu pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. laidavimo sutartį Nr. 06-026233-LA1; 4) atsakovės I. V. laidavimu pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. laidavimo sutartį Nr. 06-026233-LA2. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuria kredito gavėjui UAB „Jundos plokštė“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-2134-109/2009). Pagal ĮBĮ 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo momento laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. UAB „Jundos plokštė“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal Kredito ir Overdrafto sutartis. Ieškovas dar iki bankroto bylos iškėlimo 2009 m. gegužės 14 d. raštu pasiūlė UAB „Jundos plokštė“ iškilusias problemas spręsti taikiai ir padengti skolas pagal Kredito ir Overdrafto sutartis bei raštu pranešė laiduotojams, kad jie privalo grąžinti UAB „Jundos plokštė“ skolas pagal Kredito ir Overdrafto sutartis. CK 6.76 ir 6.81 straipsniai nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Visose nurodytose laidavimo sutartyse yra nustatyta, kad laiduotojas laiduoja už UAB „Jundos plokštė“ ir įsipareigoja atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu UAB „Jundos plokštė“ tinkamai neįvykdys ieškovui visų ar dalies prievolių atitinkamai pagal Kredito ir Overdrafto sutartis. Laiduotojas atsako ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Jundos plokštė“ - už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų Kredito sutartyje ir Overdrafto sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą (laidavimo sutarčių 3.2 p.). Kadangi kredito gavėjui UAB „Jundos plokštė“ yra iškelta bankroto byla, o pagal Kredito sutartį ir Overdrafto sutartį prisiimti įsipareigojimai neįvykdyti, suteikti kreditai negrąžinti, kredito gavėjas BUAB „Jundos plokštė“ ir laiduotojai už skolas pagal Kredito sutartį ir Overdrafto sutartį kredito davėjui (ieškovui) atsako solidariai. Turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai bendrovei reikštini ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl ieškovas reiškia ieškinį tik solidariems kredito gavėjo skolininkams T. V. ir I. V. . Solidari atsakovų skola ieškovui 2009 m. gegužės 28 d. pagal Kredito sutartį buvo 1 113 061,33 Lt, o solidari atsakovų skola ieškovui pagal Overdrafto sutartį buvo 440 266,30 Lt. Kadangi atsakovai nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, jie pažeidžia CK 6.200, 6.870 ir 6.873 straipsnių reikalavimus bei kitas materialinės teisės normas, pagal kurias paskolos gavėjas turi grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo, ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.874 ir 6.881 straipsniai, Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės doktrina išskiria dvi palūkanų funkcijas – mokėjimo ir kompensavimo. Mokėjimo funkciją atlieka kintamos sutartinės palūkanos, mokamos „Swedbank“, AB kaip atlyginimas už naudojimąsi gauta kredito suma, jos nurodytos Kredito sutartyje. Kadangi trečiajam asmeniui BUAB „Jundos plokštė“ yra iškelta bankroto byla, ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. pagrindu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles mokėjimas, ieškovas nereikalauja priteisti iš atsakovų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, nes jos neskaičiuojamos ir trečiajam asmeniui. Tačiau ieškovui iš atsakovų priteistinos kompensavimo funkciją atliekančios įstatymo nustatytos procesinės palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir, remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., yra 6 proc. dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė: 1) priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai (su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Jundos plokštė“, kurios bankroto byloje patvirtintas AB „Swedbank“ 1 653 108,98 Lt finansinis reikalavimas) 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kredito sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL su visais jos pakeitimais ir papildymais bei 385 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 21 d. Overdrafto sutartį Nr. 06-026233-OJ su visais jos pakeitimais ir papildymais, iš viso 1 423 262,46 Lt; 2) priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų po 9 116 Lt žyminio mokesčio; 3) priteisti iš atsakovų po 20 Lt išlaidų susijusių, su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą. Teismas nusprendė kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovas pripažino, jog iki šiol liko neįvykdyti Kredito sutarties 2.5 p., 2.6.1 p. ir Overdrafto sutarties 2.4 p., 2.5 p. (pakeisti 2008 m. rugsėjo 15 d. Susitarimu) dėl gamybinio pastato, katilinės pastato, džiovyklos pastato, kiemo statinių, esančių Alytuje, Artojų g. 8, įkeitimo bei žemės sklypo arba nuomos teisių į žemės sklypą po įkeičiamais pastatais įkeitimo iki 2008 m. lapkričio 1 d. Teismas padarė išvadą, jog dėl to, kad minėtas trečiojo asmens turtas liko neįkeistas, yra paties ieškovo, kuris buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, kaltės. Ta aplinkybė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Banko iniciatyva buvo taip pakeistos Kredito sutarties Specialios sąlygos, išvardintos 2.9 p., jog nebeliko Banko įsipareigojimo atsisakyti akcininko T. V. (atsakovo) laidavimo sutarties, kai bus sudarytos visos 2.5.1-2.5.6 papunkčiuose numatytos Kredito gavėjų prievolių užtikrinimo sutartys, teismui leido padaryti išvadą, jog ieškovas iš tiesų buvo nesuinteresuotas trečiojo asmens nekilnojamojo turto įkeitimu ir kad jį labiau tenkino T. V. laidavimas, kurio ieškovas nenorėjo prarasti. Teismo teigimu, jeigu trečiojo asmens nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriai būtų buvę sudaryti laiku ir tinkamai, būtų išlaikytas įkeistino turto vertės ir skolos santykis, kaip tai numatyta Kredito sutarties 2.9.4 punkte ir Overdrafto Sutarties 2.7.4 punkte, o ieškovas būtų turėjęs galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Teismo nuomone, pakankamos kontrolės iš ieškovo pusės nebuvimas, nepasinaudojimas visais turimais kontroliavimo instrumentais, turėjo neigiamos įtakos UAB „Jundos plokštė“ skolos dydžiui, nes savalaikė kontrolė ir prevencija būtų užtikrinusi, kad AB „Jundos plokštė“ įsiskolinimas nebūtų išaugęs iki ieškinyje nurodytų sumų. Teismas nustatė, kad susitarimų, kuriais buvo suteiktas papildomas kreditas, pratęstas kredito grąžinimo terminas, pasirašymo metu UAB „Jundos plokštė“ būklė buvo pablogėjusi ir pagal veiklos rodiklius jis jau realiai negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovui. Teismo teigimu, kreditų grąžinimo terminai buvo tęsiami, neįvertinus UAB „Jundos plokštė“ mokumo ir neįsitikinus ekonominėmis finansinėmis galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus. Kredito gavėjas neįvykdė visos eilės kredito suteikimo sąlygų, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, bankas vykdė savo prievoles dėl kredito suteikimo, nors šioje situacijoje galėjo nesuteikti kredito arba sustabdyti kredito lėšų teikimą (Kredito sutarties 11.2.1, 11.2.2, Overdrafto sutarties 11.1, 11.2 p.). Teismo nuomone, ieškovas neveikė taip, kad būtų įvykdytos kreditavimo sutarčių sąlygos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų, jis, kaip kreditorius, taip pat yra kaltas dėl skolininko nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių, nes kredito lėšas išdavė, nesilaikydamas sutartyse nustatytų išankstinių kredito išdavimo sąlygų, o kredito sutarčių galiojimo laikotarpiu tinkamai nevertino ir nekontroliavo kredito gavėjo veiklos, jo finansinių rodiklių, nors tokią pareigą turėjo. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, yra pagrindas atitinkamai sumažinti skolininkų atsakomybę (CK 6.259 str. 1 d., 2 d.). Ieškovo nuostoliais, už kuriuos, ieškovas privalo prisiimti atsakomybę pagal Kredito ir Overdrafto sutartis, teismas pripažino už kredito naudojimą mokėtinas palūkanas, delspinigius bei prašomas priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.259 str. 1 d.). Todėl teismas iš atsakovų priteisė tik nepadengtą kredito sumą, t. y. 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kredito sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais bei 385 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 21 d. Overdrafto sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais, iš viso iš atsakovų solidariai su bankrutuojančiu pagrindiniu skolininku BUAB ,,Jundos plokštė“ prieteisė 1 423 262,46 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad laidavimo sutartyse nebuvo aptartos galimos išimtys dėl laiduotojų atsakomybės mažinimo ar atleidimo laiduotojų solidari atsakomybė išlieka nepriklausomai nuo to, jog buvo konstatuota kreditoriaus kaltė pagal CK 6.259 straipsnį. Teismo teigimu, laidavę už savo valdomo ir kontroliuojamo juridinio asmens prievoles, įsipareigoję atsakyti už visas skolininko prievoles nepriklausomai nuo jų dydžio ir atsiradusių neįvykdymo pasekmių, atsakovai negali būti atleisti nuo solidariosios prievolės grąžinti skolą, taip pat nėra pagrindo jiems sumažinti šios prievolės apimtį (mastą).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą –ieškovui iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai priteisti 95 037,25 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 29 539,78 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 5 488,14 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 6 proc. įstatymines palūkanas už pagal ieškinį priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai iš naujo vertino kitoje civilinėje byloje išspręstą klausimą dėl trečiojo asmens skolos ieškovui dydžio ir pagrįstumo. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2134-109/2009 patvirtino, kad teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Jundos plokštė“ įsiteisėjimo dienai ieškovo „Swedbank“, AB finansiniai reikalavimai trečiajam asmeniui yra 1 653 108,98 Lt. Dėl šių reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio ginčo nėra. CPK nenumato galimybės skirtingose civilinėse bylose pakartotinai nagrinėti jau išspręstus reikalavimus tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje spręstini tik atsakovų solidariosios prievolės buvimo, galimo jos dydžio ir taikymo klausimai. Teismas nepagrįstai peržengė byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.). Sprendimo dalis dėl trečiojo asmens skolos dydžio sumažinimo prieštarauja imperatyvioms civilinio proceso taisyklėms. Laiduotojai pagal laidavimo sutarčių 3.2 punktą atsako „Swedbank“, AB ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Jundos plokštė“ - už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito ir overdrafto sutartyse numatytų mokėjimų sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skolininko atsakomybės mažinimo pagal CK 6.259 straipsnį institutas negali būti taikomas sutartinių ir procesinių palūkanų atžvilgiu, kadangi šios palūkanos nėra civilinės atsakomybės forma. Ieškinio reikalavimų dalis dėl 95 037,25 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą negali būti aiškinama ir tapatinama su reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę, kadangi kreditavimo sutartyse nustatytos palūkanos yra ir turi būti mokamos kaip atlyginimas už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma, bet ne kaip sankcija už sutarties pažeidimą.
3. Įstatymas nenumato, kad vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų turėtų pirmumo teisę kito užtikrinimo būdo taikymo atžvilgiu (CK 6.70 str.). Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (Kredito sutarties 8.5 p., Overdrafto sutarties 8.5 p., Laidavimo sutarčių 7.1 p.). Bylos aplinkybės, kad trečiasis asmuo, pažeisdamas įstatymo, Kredito ir Overdrafto sutarčių įpareigojimus, nepateikė papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, negali būti traktuojamos kaip sąlygos, ribojančios ar kitaip mažinančios atsakovų solidariąsias prievoles ieškovui.
4. Aplinkybę, kad hipotekos sandoris sudarytas nebuvo, teismas nepagrįstai aiškino ieškovo nenaudai, nes byloje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų ieškovo aktyvius veiksmus siekiant sudaryti turto įkeitimo sandorius. Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimas yra kredito gavėjo pareiga, kurios pažeidimas nedaro negaliojančios kredito sutarties, bet kredito davėjui suteikia teisę reikalauti, kad paskolos suma ir palūkanos būtų sumokėtos prieš terminą (CK 6.876 str.). Trečiojo asmens neįvykdyti įsipareigojimai dėl prievolių įvykdymo priemonių pateikimo nesusiję su ieškinio dalyku ir byloje pareikštais dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais. Šios aplinkybės civilinėje byloje neturėjo būti nagrinėjamos, o jų pagrindu padarytos teismo išvados pagrįstos prielaidomis, todėl turi būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis (CPK 263 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai T. V. ir I. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apelianto reikalavimai buvo užtikrinti įkeistu turtu. Laiduotojas yra atsakingas prieš kreditorių tik tuo atveju, kai skolininkas negali grąžinti skolos. Skolininkas gali grąžinti skolą, įmonės atsargos sudaro 1 136 401,87 Lt, o įkeisto nekilnojamojo turto balansinė vertė yra 289 536 Lt. Finansiniai reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, yra teisiniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko, o ne tarp kreditoriaus ir laiduotojų. Tad apelianto teiginys, kad negalima pakartotinai nagrinėti jau išspręstus reikalavimus, yra nepagrįstas. Bankroto byloje atsakovų atsakomybės prieš kreditorių klausimai nebuvo išspręsti, todėl teismas teisingai priėmė sprendimą, mažindamas apelianto reikalavimus (CPK 279 str. 4 d.). Teismas nepažeidė CK 6.259 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Nustačius kreditoriaus neatsargumą (aplaidumą), buvo priteista tik nepadengta kredito suma. Kredito gavėjas neįvykdė visos eilės kredito suteikimo sąlygų, tačiau neatsižvelgdamas į tai, bankas vykdė savo prievoles dėl kredito suteikimo, nors tokioje situacijoje galėjo nesuteikti kredito arba sustabdyti kredito lėšų teikimą. Ieškovas sąmoningai to nedarė, turėdamas realią galimybę atgauti skolą tiesiogiai iš skolininko, šia galimybe nepasinaudojo ir įvykdyti prievoles ieškovui reikalauja iš laiduotojo. Tai prieštarauja elementariems verslo praktikos, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantas turi prisiimti atsakomybę dėl UAB „Jundos plokštė“ nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių, nes kreditų lėšas ieškovas išdavė, nesilaikydamas sutartyse nustatytų kreditavimo sąlygų. Kontrolės iš ieškovo pusės nebuvimas turėjo neigiamos įtakos kredito gavėjo mokumui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Vadovaudamasi šių proceso teisės normų nuostatomis, teisėjų kolegija civilinę bylą nagrinėja, atsižvelgdama į ieškovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas, pasisakydama dėl jame išdėstytų argumentų ir motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Jundos plokštė“ 2007 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytos kredito sutarties Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL-1 (t. 1, b.l. 11-20), pakeistos 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL-1 (t. 1, b.l. 23-25), uždarajai akcinei bendrovei „Jundos plokštė“ buvo suteiktas 1 136 000 Lt kreditas iki 2012 m. rugpjūčio 17 d.
2007 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytos kredito sutarties 2.5 punktu buvo nustatyta, kad kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas: gamybinio pastato, katilinės pastato, džiovyklos pastato, kiemo statinių, esančių Artojų g. 8, Alytuje, įkeitimu (2.5.1 p.- 2.5.4 p.), žemės sklypo arba nuomos teisių į žemės sklypą po įkeičiamais pastatais įkeitimu (2.5.5 p.), visų esamų ir būsimų lėšų UAB „Jundos plokštė“ konkrečioje banko sąskaitoje įkeitimu (2.5.6 p.); bei atsakovo T. V. laidavimu (2.5.7 p.). Kredito sutarties 2.6.1 punkte nustatyta, kad 2.5.1- 2.5.5 papunkčiuose numatytos kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartys privalo būti sudarytos per 6 mėnesius nuo pirmos kredito dalies išmokėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d.
2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL-1 (t. 1, b.l. 23-25) buvo pakeistas kredito sutarties 2.5 punktas, prievolių pagal sutartį tinkamu įvykdymo užtikrinimu taip pat numatant visų apyvartoje esančių UAB „Jundos plokštė“ prekių atsargų, kurių balansinė vertė kredito sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti mažesnė kaip 2 000 000 Lt, įkeitimą (2.5.6 p.) bei I. V. laidavimą (2.5.9 p.). Susitarimo 3 punktu šalys taip pat pakeitė kredito sutarties 2.6 punktą, numatydamos, kad kredito sutarties 2.5.1-2.5.5 papunkčiuose numatytų kredito gavėjo prievolių užtikrinimo sutarčių sudarymo terminas yra iki 2008 m. lapkričio 1 d.
Pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutarties Nr. 07-087856-IN/07-087863-LA1 (t. 1, b.l. 37-39), pakeistos 2008 m. spalio 27 d. susitarimu Nr. 07-087856-IN/07-087863-LA1-1 (t. 1, b. l. 40), 2.1 punktą laiduotojas (T. V. ) laidavo už kredito gavėją (UAB „Jundos plokštė“) ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui (AB bankui „Hansabankas“) visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. 2008 m. spalio 27 d. susitarimo 1 punktu buvo pakeistas laidavimo sutarties 10.1 punktas ir jame nustatyta, kad ši (laidavimo) sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Iš esmės tokios pačios nuostatos buvo numatytos ir laidavimo sutartyje, 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarytoje tarp I. V. ir AB banko „Hansabankas“ (t. 1, b.l. 41-43, sutarties 2.1 p., 10.1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis bylos medžiaga, ieškovas ir UAB „Jundos plokštė“ 2006 m. balandžio 21 d. pasirašė Overdrafto sutartį Nr. 06-026233-OJ (t. 1, b. l. 44-52), kurios sąlygos buvo pakeistos 2006 m. rugpjūčio 19 d. Susitarimu (t. 1, b. l. 53-54), 2007 m. vasario 2 d. Susitarimu (t. 1, b. l. 56), 2007 m. balandžio 19 d. Susitarimu (t. 1, b. l. 57-58), 2008 m. gegužės 8 d. Susitarimu (t. 1, b.l. 59-60), 2008 m. rugsėjo 5 d. Susitarimu (t. 1, b.l. 61-63), pagal kurią UAB „Jundos plokštė“ buvo suteiktas 400 000 kreditas iki 2009 m. vasario 28 d. banko sąskaitoje Nr. 887300010075062407, AB „Swedbank“.
2007 m. vasario 2 d. Susitarimo 3 punktu šalys pakeitė sutarties 2.2 punktą ir galutinį kredito grąžinimo terminą pratęsė iki 2007 m. balandžio 20 d., 2007 m. balandžio 19 d. Susitarimo 3 punktu galutinį kredito grąžinimo terminą pratęsė iki 2008 m. balandžio 19 d., 2008 m. gegužės 8 d. Susitarimo 3 punktu – iki 2008 m. rugpjūčio 8 d., o 2008 m. rugsėjo 5 d. Susitarimo 2 punktu - iki 2009 m. vasario 28 d. Be to, 2008 m. rugsėjo 5 d. Susitarimo 3 punktu šalys numatė, kad kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas gamybinio pastato, katilinės pastato, džiovyklos pastato, kiemo statinių, esančių, Artojų g. 8, Alytuje, paskesniu įkeitimu (2.4.1 p.- 2.4.4 p.), žemės sklypo, kuriame yra sutarties 2.4.1 p.- 2.4.4 papunkčiuose nurodyti pastatai, arba nuomos teisių į žemės sklypą po įkeičiamais pastatais paskesniu įkeitimu (2.4.5 p.), visų apyvartoje esančių kredito gavėjo prekių atsargų, kurių balansinė vertė sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti mažesnė kaip 2 000 000 Lt, įkeitimu (2.4.6 p.), visų esamų ir būsimų lėšų kredito gavėjo konkrečioje banko sąskaitoje įkeitimu (2.4.7 p.) bei atsakovų T. V. ir I. V. laidavimu (2.4.8 p., 2.4.9 p.). 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimo 4 punktu šalys pakeitė sutarties 2.5.1 punktą ir nustatė, kad 2.4.1- 2.4.5 papunkčiuose numatytų kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių sudarymo terminas yra iki 2008 m. lapkričio 1 d.
Pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. laidavimo sutarties Nr. 06-02633-LA1 (t. 1, b.l. 84-86) ir 2008 m. rugsėjo 5 d. laidavimo sutarties Nr. 06-02633-LA2 (t. 1, b.l. 87-89) 2.1 punktus laiduotojai T. V. ir I. V. laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti Bankui (AB bankui „Hansabankas“) visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartį su jos pakeitimais ir papildymais).
Kaip matyti iš laidavimo sutarčių turinio, laiduotojai sutiko, kad visos kredito (kredito ir overdrafto) sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui (laidavimo sutarčių 7.3 p.). Be to, laiduotojai pareiškė, kad jiems yra žinomos visos kredito sutarčių sąlygos (sutarčių 7.2 p.), kad laiduotojas T. V. yra susipažinęs su 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sąlygų pakeitimo ir jokių pretenzijų neturi (2008 m. spalio 27 d. susitarimo dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutarties 2 p.). Taigi, laiduotojai T. V. ir I. V. prisiėmė solidarią atsakomybę už skolininko UAB „Jundos plokštė“ įsipareigojimų pagal kredito ir overdrafto sutartyse ir jų prieduose bei pakeitimuose ir papildymuose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, taikomų Banko sankcijų skolininkui ir kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarties sąlygas sumų tinkamą mokėjimą.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje patenkino ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovų negrąžintus kreditus pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kredito sutartį ir pagal 2006 m. balandžio 21 d. Overdrafto sutartį, o reikalavimą priteisti palūkanas už negrąžintą kreditą, delspinigius už laiku negrąžintą kreditą bei už nesumokėtas palūkanas, procesines palūkanas atmetė. Teismas CK 6.259 straipsnio pagrindu atleido atsakovus nuo sutartinės civilinės atsakomybės, nurodęs, kad ieškovas privalo prisiimti atsakomybę, nes jis taip pat yra kaltas dėl skolininko nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių.
Ieškovas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimo dalis dėl trečiojo asmens skolos dydžio sumažinimo prieštarauja imperatyvioms civilinio proceso taisyklėms, kad skolininko atsakomybės mažinimo pagal CK 6.259 straipsnį institutas negali būti taikomas iš atsakovų prašomų priteisti sutartinių ir procesinių palūkanų atžvilgiu, kadangi šios palūkanos nėra civilinės atsakomybės forma. Su tokia ieškovo pozicija galima sutikti tik iš dalies.
Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). Minėto CK straipsnio nuostatos taip pat yra taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 str. 3 d.).
Banko ūkinės komercinės veiklos esmę sudaro teikimas finansinių paslaugų, iš kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas (Bankų įstatymo 4 str.). Bankų veikla Lietuvos Respublikoje reglamentuojama taip, kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi (Bankų įstatymo 1 str. 1 d.). Aiškinant banko prievoles, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, įskaitant ir paskolų išdavimą, turi būti vadovaujamasi nuostata, jog bankas veikia su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu. Banko atsakomybė, atsirandanti iš sutarties neįvykdymo, yra sutartinė, ji galima tik esant kaltei. Tai bendras sutarčių teisėje įtvirtintas principas, nes banko sudaromoms sutartims išimčių nenumatyta. Sutartinė atsakomybė yra negalima, jei nustatomos ją pašalinančios aplinkybės.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl skolininko nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių buvo ir kredito davėjo (kreditoriaus) kaltės.
Bankas verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja verslo subjektą būti ypatingai atidžiu ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Toks aiškinimas atitinka Bankų įstatyme išdėstytus bankinės veiklos principus, teismų formuojamas bankų praktikos vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000, 2001 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001, 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002). Banko, kaip verslo subjekto kaltė, gali pasireikšti pačia mažiausia forma, klaidos padarymu, neatidžiu pareigų atlikimu, nepakankamu dėmesingumu, nereiklumu banko klientui vykdant ikisutartines ir sutartines prievoles, ar netgi atsitiktinumu, su kuriuo banko skolininkas turi ryšį. Ikisutartinių ir sutartinių nuostatų, skirtų patikrinti ir įvertinti skolininko (paskolos gavėjo) mokumą, jo ekonomines finansines galimybes tinkamai vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, kai tam reikalui sutartyse buvo nustatytos išankstinės sąlygos pareikalauti iš skolininko tam tikrų veiksmų ir dokumentų, nesilaikymas vertintinas kaip banko nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, kuris turi būti ypatingas vykdant banko operacijas.
Ypač atidžiai ir rūpestingai veikdamas bei griežtai vykdydamas sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas ir to paties reikalaudamas iš kredito gavėjo, bankas nebūtų teikęs atsakovui BUAB „Jundos plokštė“ kredito lėšų tokiomis aplinkybėmis, kokiomis faktiškai suteikė: bankas nebūtų pratęsęs kredito grąžinimo termino, o skolininkui nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, būtų nutraukęs sutartį.
Overdrafto sutarties 11.1 puntas numato aplinkybes, kurioms esant ar įvykus laikoma, kad yra padarytas esminis sutarties pažeidimas: jei kredito gavėjas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų nesumoka bankui palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų (11.1.1 p.), kredito gavėjui pažeidus bent vieną iš sutarties 8.1-8.4, 9.1-9.4, 10.1, 10.9, 10.10 punktuose numatytų sąlygų (11.1.3 p.). Kaip matyti iš overdrafto sutarties nuostatų, kredito gavėjas užtikrino, kad sutartis 2.4 punkte numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartys su banku bus sudarytos (sutarties 8.1 p.), kad kredito gavėjui, turinčiam sudaryti su banku prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis, atsisakius sudaryti šias sutartis bankui priimtinomis sąlygomis, bus laikoma, kad kredito gavėjas neįvykdė sutarties 8.1 punkte numatyto įpareigojimo (sutarties 8.3 p.), kad bankas gali pareikalauti kredito gavėjo pateikti papildomas prievolių pagal sutartis tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemones (8.4 p.). Taigi, esminiu sutarties pažeidimu šalys sutarė laikyti ir atvejį, jei yra nepateikiamas sutartyje ar susitarime numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas.
2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartis numato iš esmės panašias aplinkybes, kurioms esant ar įvykus laikoma, kad yra padarytas esminis sutarties pažeidimas (11.2.1.2 p., 11.2.1.5 p.). Be to, esminiu sutarties pažeidimu taip pat laikoma, kai kredito gavėjas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies (11.2.1.1 p.).
AB bankas „Hansabankas“ 2008 m. birželio 28 d. raštu nurodė, kad UAB „Jundos plokštė“ vėluoja sumokėti kredito dalį pagal overdrafto ir kredito sutartis, t.y. 17 237,57 Lt (t. 2, b.l. 138). 2008 m. liepos 10 d. raštu bankas informavo, kad skolininkas vėluoja sumokėti kredito dalį, sudarančią 35 617,59 Lt (t. 2, b.l. 139). Bankas šiuose raštuose taip pat nurodė, kad, laiku nevykdant įsipareigojimų, jis bus priverstas taikyti sutartyje numatytas baudas ir nutraukti kredito sutarties galiojimą. 2008 m. rugpjūčio 7 d. rašte bankas nurodė, kad skolininko UAB „Jundos plokštė“ įsiskolinimas sudaro 54 929,18 Lt (t. 2, b.l. 140) ir kad nevykdant šio įsipareigojimo, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Apie tai, kad UAB „Jundos plokštė“ turėjo finansinių sunkumų, patvirtino ir pati bendrovė 2008 m. liepos 21 d. rašte (t. 2, b.l. 146). Taigi, kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas banku, kas laikytina esminiu overdrafto ir kredito sutarčių pažeidimu (overdrafto sutarties 11.1.1 p., kredito sutarties 11.21.1, 11.2.2 p.).
Tačiau nepaisant to, kad bendrovės skola kiekvieną mėnesį didėjo, bankas overdrafto ir kredito sutarties tinkamo įvykdymo terminus pratęsė, vietoj to, kad sutartį būtų nutraukęs ir pareikalavęs visos skolos grąžinimo iš laiduotojo ar pagrindinio skolininko.
Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimų (t. 1, b.l. 23-24,61-63), UAB „Jundos plokštė“ ir AB bankas „Hansabankas“ susitarė tinkamą prievolių įvykdymą užtikrinti papildomomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, tarp jų ir turto, esančio Artojų g. 8, Alytuje, įkeitimu. Susitarimų 3 punkto nuostata, numatanti devynias sutarties įvykdymą užtikrinančias priemones, neleidžia daryti išvados, kad kredito davėjas (bankas) sutiko, jog tinkamas prievolės įvykdymas būtų užtikrinamas ne visomis šiame punkte nurodytomis priemonėmis, o tik kai kuriomis iš jų. Taigi bankas sutiko pakeisti sutarčių sąlygas ir pratęsti kredito grąžinimo terminą tik esant visoms papildomoms prievolės užtikrinimo priemonėms.
Pažymėtina, kad minėto turto įkeitimas buvo numatytas ir 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutarties 2.5 punkte. Šis turtas bankui turėjo būti įkeistas per 6 mėnesius nuo pirmos kredito dalies išmokėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d. (sutarties 2.6 1 p.). Šis terminas 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu buvo pratęstas iki 2008 m. lapkričio 1 d. (susitarimo 4 p.).
Nors pareiga įkeisti turtą, esantį Artojų g. 8, Alytuje, jau buvo nustatyta 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartimi, faktiškai kredito gavėjas ir davėjas per beveik 1,5 metų ir vėliau nesiėmė veiksmų, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą. Taigi, turtas, esantis Artojų g. 8, Alytuje, liko neįkeistas.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimas yra kredito gavėjo pareiga, kurios pažeidimas nedaro kredito sutarties negaliojančios.
Remiantis banko paskolų komiteto 2008 m. kovo 20 d. nutarimu patvirtintomis Hipotekos ir įkeitimo lakštų bei jų pakeitimų verslo klientams rengimo tvarkos (t. 3, b.l. 94-105) nuostatomis, bankui su klientu pasirašius paskolos sutartį (tarp jų kredito bei overdrafto sutartis), asistentas informuoja klientą apie būtinus dokumentus, pateikdamas (įteikdamas tiesiogiai arba nusiųsdamas faksu ar elektroniniu paštu jam dokumentų sąrašą (1 priedas) arba 1 priede pateikto sąrašo pagrindu paruošdamas konkrečiam atvejui reikalingų dokumentų sąrašą, o prieš rezervuojant notarų biure lakšto, kuriuo įkeičiamas nekilnojamasis turtas ir/ar teisės į žemės sklypą, tvirtinimo laiką, būtina pateikti Klientui užpildyti prašymą (7 priedas) ((4.1 p.). Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad kredito davėjas turi būti aktyvus, rinkdamas visus lakšto tvirtinimui būtinus dokumentus, nepaisant to, kad kredito gavėjas yra įpareigotas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę. Taigi, šiuo atveju šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.), kad būtų tinkamai įvykdyti sutartimi nustatyti įsipareigojimai.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tokiu būdu taip pat buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, tačiau bankas nepasinaudojo teise nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti skolą.
Pagal overdrafto sutarties 11 dalies, nustatančios kredito grąžinimą prieš terminą banko reikalavimu, nuostatą, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu paaiškėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kredito gavėjas sutartyje numatytais terminais negrąžins kredito ar jo dalies ir/ar neįvykdys kitų sutartyje numatytų skolinių įsipareigojimų (kredito gavėjas dirba nuostolingai, pablogėja kredito gavėjo finansiniai rodikliai, sumažėja pagrindinės ir kitos veiklos pelningumas ir kt.) (11.2.1 p.). Iš esmės tokią pačią nuostatą numato ir kredito sutarties 11.2.2.1 punktas.
Kredito gavėjo pareigą pasibaigus kiekvienų kalendorinių metų ketvirčiui teikti bankui finansines atskaitomybes (tarp jų balansus ir pelno (nuostolio) ataskaitas) bei kitus dokumentus, reikalingus įvertinti skolininko ūkinę-finansinę veiklą ar susijusius su įsipareigojimų pagal sutartį vykdymu, numato overdrafto sutarties 10.3 punktas ir kredito sutarties 10.4 punktas. Taigi, šios nuostatos patvirtina, kad bankas, prieš priimdamas sprendimą finansuoti kredito gavėją, pratęsti jo įsipareigojimų vykdymo terminą, turi įvertinti visus šiam sprendimui priimti svarbius kriterijus, tarp jų ir kredito gavėjo finansinius rodiklius. Tad pagal sutarties nuostatas bankas privalėjo turėti ar iš kredito gavėjo pareikalauti duomenis apie kredito gavėjo finansinę padėtį ir šių duomenų pagrindu priimti sprendimą dėl tolesnio sutarties galiojimo arba nutraukimo.
Kaip matyti iš byloje esančių UAB „Jundos plokštė“ pelno nuostolių ataskaitų, UAB „Jundos plokštė“ grynasis pelnas 2006 m. buvo 38 682,03 Lt (t. 2, b.l. 81, 85), 2007 m. nuostolis sudarė 22 487 Lt (t. 2, b.l. 95), o bendrovės nuostolis 2008 m. sudarė 1 684 358,03 Lt (t. 2, b.l. 115). Prieš pasirašant 2008 m. rugsėjo 5 d. overdrafto ir kredito sutarties pakeitimus, bendrovės finansinė padėtis buvo bloga, 2008 m. balandžio 1 d. bendrovės nuostolis sudarė 167 245,66 Lt (t. 2, b.l. 115), 2008 m. liepos 1 d. - 127 447,98 Lt (t. 2, b.l. 107). Taigi, akivaizdu, kad įmonės finansiniai rodikliai nebuvo geri. Be to, pasibaigus 2008 m. trečiam ketvirčiui, kaip tai numato sutarties nuostatos, ir kredito gavėjui pateikus bankui 2008 m. spalio 1 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, buvo galima spręsti apie blogą įmonės finansinę padėtį, nes įmonės nuostoliai sudarė net 317 384,37 Lt. Taigi, akivaizdu, kad įmonės finansiniai rodikliai, iki ir po 2008 m. rugsėjo 5 d. sutarčių pakeitimo ir įsipareigojimų pagal sutartis terminų pratęsimo, nebuvo geri.
Overdrafto sutartimi nustatytas kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iš viso 5 kartus, tačiau net 4 kartus terminas buvo pratęstas 2007 m. ir 2008 m., kai įmonės finansiniai rodikliai buvo pablogėję ir įmonė dirbo nuostolingai, o 2008 m. bendrovė laiku negrąžino įmokų, apie keblią įmonės padėtį informuodama kredito davėją.
Tai reiškia, kad kreditas buvo suteiktas, jo grąžinimo terminas pratęstas, neįvertinus kredito gavėjo mokumo būklės ir neįsitikinus jos ekonominėmis finansinėmis galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus. Kredito gavėjo UAB „Jundos plokštė“ finansinės atskaitomybės duomenys rodo, kad kreditas buvo teikiamas iš esmės nemokios būsenos, nuostolingai veikiančiam ūkio subjektui (t. 2, b.l. 105-106, 107).
Taigi, ieškovas suteikė kredito gavėjui UAB „Jundos plokštė“ kreditą esant tokioms sąlygoms, kuomet pagal sudarytų kredito ir overdrafto sutarčių nuostatas objektyviai egzistavo aplinkybės, kėlusios arba turėjusios kelti pagrįstas abejones, ar kredito gavėjas gebės laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles, ar galės sugrąžinti kreditą bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Kreditas buvo teikiamas nepaisant to, kad kredito gavėjas nebuvo įvykdęs pagal kreditavimo sutartis tokių įsipareigojimų, kurių neįvykdymas reiškė esminį kreditavimo sutarčių sąlygų pažeidimą, kada ieškovas galėjo iš viso nesuteikti kredito arba sustabdyti jo teikimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad kredito davėjas (kreditorius) savo veiksmais prisidėjo prie susidarymo tos faktinės situacijos, kada skolininkas (kredito gavėjas) neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis, o kreditoriaus neveikimas (nepareikalavimas, kad kredito gavėjas įvykdytų sutartyje nustatytas kredito gavimo sąlygas) turėjo įtaką dėl prievolės neįvykdymo atsiradusiems nuostoliams padidėti (CK 6.259 str. 2 d.). Tad dėl prievolių pagal kreditavimo sutartis neįvykdymo ir netinkamo vykdymo dalis kaltės tenka kredito davėjui – ieškovui. Bankas, suteikdamas kreditą UAB „Jundos plokštė“, neveikė taip, jog būtų įvykdytos kreditavimo sutartyse nustatytos kredito suteikimo sąlygos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl prievolių pagal kreditavimo sutartis neįvykdymo priežasčių atsiradimo, todėl pagrįstai nustatė, kad dėl prievolių neįvykdymo iš dalies kaltas yra ir ieškovas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę ir pagrįstai atleido atsakovus (laiduotojus) nuo atsakomybės, kiek tai susiję su ieškovo reikalavimais dėl palūkanų, delspinigių priteisimo. Toks CK 6.259 straipsnio taikymas yra įtvirtintas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, civ. B. Nr. 2A-221/2008).
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nes CPK nenumato galimybės skirtingose civilinėse bylose pakartotinai nagrinėti jau išspręstus reikalavimus tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, kad šioje byloje spręstini tik atsakovų solidariosios prievolės buvimo, galimo jos dydžio ir taikymo klausimai, kad trečiojo asmens neįvykdyti įsipareigojimai dėl prievolių įvykdymo priemonių pateikimo yra nesusiję su ieškinio dalyku.
Pagal CK 6.82 straipsnio 2 dalies nuostata, laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, UAB „Jundos plokštė“ bankroto byloje Nr. B2-2134-109/2009 Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. patvirtino 1 653 108,98 Lt dydžio AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą pagrindiniam skolininkui UAB ,,Jundos plokštė“. Šioje byloje ieškinys pareikštas laiduotojams, t.y. sprendžiamos laiduotojų atsakomybės kredito davėjui ribos. Atsakovai, kaip laiduotojai, šioje byloje teigė ir įrodinėjo, kad kreditus bankas išdavė nesilaikydamas sutartyse nustatytų kreditavimo sąlygų (CPK 178 str.), t.y. pasinaudojo teise pareikšti kreditoriui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Todėl vien aplinkybė, kad bankroto byloje yra patvirtintas banko kreditorinis reikalavimas kredito gavėjui (pagrindiniam skolininkui), nesudaro pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo pakartotinai išnagrinėti jau išspręsti reikalavimai tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, ir nėra pagrindo spręsti, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimus, taikydamas CK 6.259 straipsnį.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat teigia, kad skolininko atsakomybės mažinimo pagal CK 6.259 straipsnį institutas negali būti taikomas iš atsakovų prašomų priteisti procesinių palūkanų atžvilgiu.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo, kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati, kaip ir pagrindinio skolininko, nes prievolė mokėti procesines palūkanas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Dėl šios priežasties iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai ir ieškinį iš dalies patenkino pagrįstai, tačiau neteisingai taikė normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą ir dėl to klausimą dėl jų priteisimo išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą iš dalies pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Jundos plokštė“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 423 262,46 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.