Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Jundos plokštė" (pagal patikslintą ieškinį – tretysis asmuo), T. V. ir I. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4) 19 533Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tačiau pati ieškovė pripažįsta, jog iki šiol liko neįvykdyti Kredito sutarties 2.5 p., 2.6.1 p. ir Overdrafto sutarties 2.4 p., 2.5 p. (pakeisti 2008-09-15 Susitarimu, 1 t., b. l. 61) dėl gamybinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), katilinės pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), džiovyklos pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus numeris 1199-3000-1048), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo bei žemės sklypo arba nuomos teisių į žemės sklypą po įkeičiamais pastatais įkeitimo iki 2008-11-01. Atsakovas T. V. teigia, kad jis, kaip Kredito gavėjo direktorius, vykdydamas sutarčių sąlygas, pateikė ieškovei įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta įkeičiamo turto vertė atitiko Sutarčių reikalavimus, ir visus kitus reikalingus dokumentus, tačiau nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris iki šiol nesudarytas, nes tam ieškovė nerodė jokių aktyvių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas neįvardijo nei vieno turto įkeitimo sandoriui sudaryti reikalingo dokumento, kurio atsakovas savalaikiai nepateikė ieškovei, bei neįvardijo jokios priežasties, dėl kurios nurodytas nekilnojamasis turtas liko neįkeistas, o bylos medžiagoje nėra pateikta nė vieno dokumento, kuris patvirtintų ieškovės aktyvius veiksmus siekiant sudaryti turto įkeitimo sandorius, teismas daro išvadą, jog dėl to, kad minėtas trečiojo asmens turtas liko neįkeistas, yra kaltės pačios ieškovės, kuri buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Ta aplinkybė, kad 2008-09-05 susitarimu (1 t., b. l. 23) Banko iniciatyva buvo taip pakeistos Kredito sutarties Specialios sąlygos, išvardintos 2.9 p., jog nebeliko Banko įsipareigojimo atsisakyti akcininko T. V. (atsakovo) laidavimo sutarties, kai bus sudarytos visos 2.5.1-2.5.6 papunkčiuose numatytos Kredito gavėjų prievolių užtikrinimo sutartys, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų buvo nesuinteresuota trečiojo asmens nekilnojamojo turto įkeitimu ir kad ją labiau tenkino T. V. laidavimas, kurio ieškovė nenorėjo prarasti. Teismo nuomone, jeigu trečiojo asmens nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriai būtų buvę sudaryti laiku ir tinkamai, būtų išlaikytas įkeistino turto vertės ir skolos santykis, kaip kad numatyta Kredito sutarties 2.9.4 punkte ir Overdrafto Sutarties 2.7.4 punkte, o ieškovė būtų turėjusi galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Atsakovo teigimu, UAB „Jundos plokštė“ nevykdė Sutartyse numatyto dydžio apyvartų per ieškovės atidarytas sąskaitas, kas irgi turėjo įtakos sutarčių vykdymui. Ieškovės atstovas šios nurodytos aplinkybės jokiais argumentais nepaneigė. Teismo nuomone, pakankamos kontrolės iš ieškovės pusės nebuvimas, nepasinaudojimas visais turimais kontroliavimo instrumentais, turėjo neigiamos įtakos UAB „Jundos plokštė“ skolos dydžiui, nes savalaikė kontrolė ir prevencija būtų užtikrinusi, kad AB „Jundos plokštė“ įsiskolinimas būtų išaugęs iki ieškinyje nurodytų sumų.

Be to, nustatyta, jog tarp UAB „Jundos plokštė“ ir ieškovės buvo pasirašomi papildomi susitarimai prie sudarytų sutarčių, kuriais buvo pratęsiami suteiktų kreditų grąžinimo termini. 2007-02-02 susitarimu (1 t., b. l. 56), kuriuo ieškovei buvo suteiktas papildomas 50 000 Lt sumos kreditas, padidinant suteikiamo Overdrafto (kredito sąskaitoje) sumą nuo 350 000 Lt iki 400 000 Lt, galutinis kredito grąžinimo terminą buvo nustatytas 2007-04-20; 2007-04-19 susitarimu (1 t., b. l. 57) šis terminas buvo pratęstas iki 2008-04-19; 2008-05-08 susitarimu (1 t., b. l. 59) – iki 2008-08-08; 2008-09-05 susitarimu (1 t., b. l. 61) - iki 2009-02-28. Šių susitarimų pasirašymo metu UAB „Jundos plokštė“ būklė buvo pablogėjusi ir pagal veiklos rodiklius, UAB „Jundos plokštė“ jau realiai negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovei, ką patvirtina ir ieškiniu prašomos priteisti skolos dydis, ir ieškovės pateikti iš paskolinės bylos trečiojo asmens buhalterinės apskaitos duomenys. Pagal kreditavimo sutarčių sąlygas UAB „Jundos plokštė“ ieškovei periodiškai privalėdavo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Pavyzdžiui, 2007-03-31 pelno (nuostolių) ataskaita (2 t., b. l. 90) patvirtina, jog grynasis pelnas žymiai sumažėjęs, palyginus su praėjusiais finansiniais metais. Iš 2008-07-01 pelno (nuostolių) ataskaitos (2 t., b. l. 107) jau buvo aiškiai matyti, jog praėjusiais finansiniais metais įmonė jau dirbo nuostolingai (22 487 Lt nuostolis), o nuostolis einamaisiais finansiniais metais net 127 447,98 Lt. Akivaizdu, jog kreditų grąžinimo terminai buvo tęsiami neįvertinus UAB „Jundos plokštė“ mokumo ir neįsitikinus ekonominėmis finansinėmis galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus. Kredito sutarties 3.5 punkte ir Overdrafto sutarties 3.4 punkte numatyta, kad Kredito gavėjas turi teisę be atskiro įspėjimo visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti Kredito gavėjui kreditą, jeigu paaiškėja bent viena iš Kredito sutarties 11.2.1, 11.2.2 ar Overdrafto sutarties 11.1, 11.2 punktuose numatytų aplinkybių, t. y. nevykdo apyvartų per banke atidarytas sąskaitas, nėra sudarytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, Kredito gavėjas dirba nuostolingai ir pan. Kredito gavėjas neįvykdė visos eilės kredito suteikimo sąlygų, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, bankas vykdė savo prievoles dėl kredito suteikimo, nors šioje situacijoje galėjo nesuteikti kredito arba sustabdyti kredito lėšų teikimą.

Veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja verslo subjektą būti ypatingai atidžiu ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Toks aiškinimas atitinka Bankų įstatyme išdėstytus bankinės veiklos principus, teismų formuojamas bankų praktikos vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-221/2008, LAT 2000-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000, 2001-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001, 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002). Užtikrinant privačiu kapitalu ir privačia iniciatyva paremtos ekonominės sistemos ir civilinės apyvartos stabilumą, bankų veikla grindžiama stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais (LR Bankų įstatymo 1 str.). Šie principai formuoja aukštus banko veiklos, kaip atskiros profesinės veiklos rūšies, apdairumo ir rūpestingumo standartus. Banko, kaip specializuotos finansinės institucijos, pareiga profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai apima bendrąją banko pareigą garantuoti šios veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą. Bankų įstatymo 2 str. 1 dalis nurodo, jog bankas, versdamasis indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Rizikos ir atsakomybės prisiėmimas reiškia, jog bankui tenka galimų žalos (nuostolių), kylančių iš jo veiklos dėl nepakankamo šios veiklos patikimumo, efektyvumo ir saugumo našta. Todėl banko civilinė atsakomybė gali kilti ne tik dėl to, jog bankas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidė įstatymą ar sutartį, bet ir dėl to, jog pažeidė bendrąją banko pareigą užtikrinti pakankamą savo vykdomos veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tam, kad žala (nuostoliai) neatsirastų.

Teismo nuomone, ieškovė neveikė taip, kad būtų įvykdytos kreditavimo sutarčių sąlygos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų. Ieškovė šiuo atveju kaip kreditorė taip pat yra kalta dėl skolininko nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių, nes kredito lėšas pagal šias sutartis ieškovė išdavė nesilaikydama sutartyse nustatytų išankstinių kredito išdavimo sąlygų, visu kredito sutarčių galiojimo laikotarpiu tinkamai nevertino ir nekontroliavo Kredito gavėjo veiklos, jo finansinių rodiklių, nors Kreditavimo sutartyse nurodytose sąlygose ir galiojančiuose teisės aktuose ieškovė tokią pareigą turėjo. Teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, yra pagrindas atitinkamai sumažinti skolininkų atsakomybę (CK 6.259 str.1 ir 2 d.).

Pagal CK 6.258 str. už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis moka netesybas (baudą, delspinigius). Kredito gavėjas už naudojimąsi suteikta kredito suma moka nustatytas palūkanas (CK 6.870 str. 1d., 6.872 str.1 d., 6.881 str. 2 d.). Skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti prievolę, privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2d., 6.874 str.1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuostoliais pagal Kredito ir Overdrafto sutartis laikytini už kredito naudojimą mokėtinos palūkanos, delspinigiai bei prašomos priteisti palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už kuriuos, teismo nuomone, ieškovė privalo prisiimti atsakomybę (CK 6.259 str. 1 d.). Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovų: 1) pagal Kreditavimo sutartį 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito; 68 535,69 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už kreditą; 2 435,78 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 3 827,40 Lt delspinigių už priskaičiuotas bet nesumokėtas palūkanas; 2) pagal Overdrafto sutartį buvo 440 266,30 Lt, iš jų: 385 000,00 Lt negrąžinto kredito; 26 501,56 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už kreditą; 27 104,00 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 1 660,74 Lt delspinigių už priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas; 3) 6 proc. kompensacinę funkciją atliekančias įstatymines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų (laiduotojų) priteistina tik nepadengta kredito suma, t. y. 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito pagal 2007-08-17 Kredito sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL su visais jos pakeitimais ir papildymais bei 385 000,00 Lt pagal 2006-04-21 Overdrafto sutartį Nr. 06-026233-OJ su visais jos pakeitimais ir papildymais, viso priteisiant iš atsakovų (laiduotojų) solidariai su bankrutuojančia pagrindine skolininke BUAB ,,Jundos plokštė“ (ieškovės 1 653 108,98 Lt finansinis reikalavimas kuriai patvirtintas Kauno apygardos teismo 2009-09-14 nutartimi (1 t., b. l. 188), priimta civilinėje byloje Nr. B2-2134-109/2009) 1 423 262,46 Lt. Trečiajam asmeniui BUAB ,,Jundos plokštė“ (pagrindinei skolininkei) nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis, atsakovams kyla atsakomybė už tinkamą įsipareigojimų įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintiems bendraskoliams (CK 6.81 str. 1p., Laidavimo sutarčių 3.1 p.). Jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog Laidavimo sutartyse nebuvo aptartos galimos išimtys dėl laiduotojų atsakomybės mažinimo ar atleidimo, todėl, teismo nuomone, laiduotojų solidari atsakomybė išlieka nepriklausomai nuo to, jog buvo konstatuota kreditoriaus kaltė pagal CK 6.259 str.

Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Ieškovės su atsakovais sudarytose laidavimo sutartyse nėra numatyta išlygų dėl laiduotojų atsakomybės pagal skolininkės prievoles, todėl abiejų laiduotojų atsakomybė pagal UAB ,,Jundos plokštė“ prievoles yra solidarioji. CK 6.78 str. 3 dalyje ir 6.81 str. 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad laiduotojas solidariai atsako tiek už pagrindinės, tiek už papildomų skolininko prievolių įvykdymą, jeigu laidavimo sutartis nenustato ko kita. Laidavimo sutarčių 3.2 punkte nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles. Esant tokiai sutartinei sąlygai laikytina, kad tiek skolininko, tiek laiduotojų atsakomybės už visų skolininko prievolių (pagrindinės ir papildomų) neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienodi. Laidavimo sutarčių 7.2 punkte nurodytas laiduotojų patvirtinimas, jog jie susipažino su kreditavimo sutarčių sąlygomis, o laidavimo sutarčių 7.3 punkte nustatyta, kad laiduotojai sutinka, jog be atskiro laiduotojo sutikimo būtų keičiamos visos Kreditavimo sutarčių sąlygos ir kad toks sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo prisiimtų įpareigojimų vykdymui. Šios laidavimo sutarčių nuostatos leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad solidarioji laiduotojų pareiga už visas skolininko prievoles (pagrindinę ir papildomas), atsiradusias iš kreditavimo sutarčių, išlieka nepriklausomai nuo atsiradusių prievolių dydžio, skolininko ar kreditoriaus kaltės dėl atsakomybės nustatymo ir nuo kitų laiduotojui nepalankių pasekmių atsiradimo. Išdėstytos aplinkybės įgalina laikyti nepagrįstais atsakovų nurodytus argumentus, kad laiduotojai iš viso neturėtų atsakyti už skolininkės prievoles ieškovei. Teismo nuomone, reikalinga atskirti solidariąją laiduotojų ir skolininkės pareigą įvykdyti prievolę kreditoriui nuo civilinės atsakomybės atsiradimo ir jos taikymo už sutartinių prievolių pažeidimą. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas, priteisdamas iš atsakovų tik negrąžinto kredito dalį, visiškai atleidžia laiduotojus nuo civilinės atsakomybės, nes tenkina tik tą ieškovo piniginių reikalavimų dalį, kuri apima solidariąją skolininko ir laiduotojų pareigą grąžinti skolą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima teigti, kad bendraskolių (skolininkės ir laiduotojų) prievolė grąžinti gautą skolą (suteiktą kreditą) pasibaigė arba jie gali būti atleisti nuo šios prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad už skolininko (kredito gavėjo) prievoles ieškovei laidavo tiesiogiai su skolininke susiję asmenys – šio privataus juridinio asmens dalyvis (UAB „Jundos plokštė“ akcininkas) ir jo sutuoktinė. Laiduotojas T. V., būdamas nuo 2005-09-15 (3 t., b. l. 55) UAB „Jundos plokštė“ direktoriumi ir visų akcijų valdytojų (nes 2008-08-28 sutartimi (3 t., b. l. 59) kitas akcininkas K. S. jam, turėjusiam 100 akcijų iš 1 000, buvo perleidęs savo turimų 900 akcijų balsavimo teises priimant sprendimus) darė arba galėjo ir turėjo daryti tiesioginę įtaką tiek priimant sprendimą dėl šio juridinio asmens sudaromų kredito sutarčių (lėšų skolinimosi), tiek dėl prievolių pagal kredito sutartis vykdymo ir kontrolės (pvz., kredito lėšų panaudojimo pagal paskirtį). Laidavę už savo valdomo ir kontroliuojamo juridinio asmens prievoles, įsipareigoję atsakyti už visas skolininko prievoles nepriklausomai nuo jų dydžio ir atsiradusių neįvykdymo pasekmių, atsakovai negali būti atleisti nuo solidariosios prievolės grąžinti skolą, taip pat nėra pagrindo jiems sumažinti šios prievolės apimtį (mastą).

Atsakovai bylos nagrinėjimo metu prašė šią bylą sustabdyti iki bus išspręsta UAB ,,Jundos plokštė“ bankroto byla. Teismo nuomone, teisme nagrinėjamos bankroto bylos baigtis dėl solidariosios laiduotojų prievolės grąžinti skolą neturi reikšmės, nes sutartinė laiduotojų prievolė, kuri nėra nuginčyta ar pasibaigusi, grąžinti skolą objektyviai egzistuoja ir atsakovams tenka pareiga ją įvykdyti nepriklausomai nuo bankroto bylos baigties, nes, kaip jau minėta, kreditorius turi teisę pasirinkti, iš ko (pagrindinio skolininko ar laiduotojo) jam ieškotis skolą Įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės kitų tokią pareigą turinčių asmenų atžvilgiu reglamentuotos įstatymu (CK 6.83 – 6.84 str.).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas 1 423 262,46 Lt dalyje, atitinkamai nuo šios sumos paskaičiuotas 18 232 Lt žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų. Be to, iš atsakovų valstybei atitinkamai priteistina po 20 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) iš atsakovų T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai (su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB ,,Jundos plokštė“, kurios bankroto byloje patvirtintas AB „Swedbank“ 1 653 108,98 Lt finansinis reikalavimas) 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito pagal 2007-08-17 Kredito sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL su visais jos pakeitimais ir papildymais bei 385 000,00 Lt pagal 2006-04-21 Overdrafto sutartį Nr. 06-026233-OJ su visais jos pakeitimais ir papildymais, viso 1 423 262,46 Lt.

Priteisti ieškovei AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) iš atsakovų T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 9 116 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 20 Lt išlaidų susijusių, su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą (mokama biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.