Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.9.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2021 m. lapkričio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (5000,00 Eur) dydžio bauda; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4000,00 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 67 straipsnio 7 dalimi, konfiskuotas K. R. nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilus „Opel Zafira“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. R. nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2021 m. gegužės 13 d. apie 18.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,38 promilių girtumas.

2. Be to, ji nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2021 m. gegužės 13 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – dėl transporto priemonės vairavimo, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tarnybiniame automobilyje „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė duoti 80,00 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam patruliui M. V. ir Reagavimo skyriaus tyrėjui G. Č. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą – kad pareigūnai nepradėtų jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo.

3. Nuteistoji K. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir sutrumpinti paskirtą 2 metų baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemonę, aiškiai nemotyvavo, kodėl ši teisė atimama 2 metams. Apeliantė mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad augina nepilnametę dukrą, dirba UAB „N.“, kuri yra pakankamai nutolusi nuo gyvenamosios vietos ir sunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. 2018 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos santuoka, nustatyta pasimatymų su sūnumi tvarka. Šiuo metu sūnus su buvusiu sutuoktiniu gyvena Vilkaviškio rajone. Ilgas specialiosios teisės atėmimas apsunkina bendravimą su mažamečiu sūnumi, galimybę dalyvauti jo auklėjime.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jurgita Česienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį dalyje dėl K. R. skirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti - vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis K. R. paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad K. R. už įvykdytas nusikalstamas veikas buvo paskirta bausmė - bauda, būtina vadovautis BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytomis šios bausmės rūšies skyrimo sąlygomis. Prie K. R. paskirtos griežčiausios bausmės - 100 MGL dydžio baudos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti pridėta mažesnės paskirtos bausmės, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dalis, kuri negalėjo būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 50 MGL. Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtas minimalus bausmės dydis, įgyvendinti šios sąlygos galimybės nebuvo, ir tokiu atveju turėjo būti taikomas visiškas bausmių sudėjimas bei skirtina galutinė subendrinta bausmė - 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė - 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistosios K. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniuose skunduose, neginčydami veikų kvalifikavimo, apimties bei K. R. kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, prokurorė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes ir neteisingai paskirtos bausmės, o nuteistoji – sutrumpinti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemonės terminą iki minimalaus įstatyme numatyto termino. Todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

7. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas K. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes prie griežtesnės bausmės, pridėjo dalį bausmės, kurios dydis buvo mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų jos dydį. Šie prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

8. BK 63 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriamas minimalus baudos dydis yra 50 MGL.

9. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus paskyrus minimalias baudas (pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio baudą, pagal – BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio baudą), prie griežtesnės už apysunkį nusikaltimą paskirtos 100 MGL dydžio baudos gali būti pridedama švelnesnė už nesunkų nusikaltimą paskirtos baudos dalis, ne mažesnė kaip 50 MGL. Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistajai už abu nusikaltimus buvo paskirtos sankcijos minimumą atitinkančios baudos, teismas negalėjo pridėti mažesnio baudos dydžio, nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus baudos dydis. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtos 100 MGL dydžio baudos pridėdamas dalį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos baudos – 20 MGL, ir paskyrė K. R. galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą. Pagal minėtas BK numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nagrinėjamu atveju nuteistajai K. R. paskirtas bausmes galima bendrinti tik jas visiškai sudedant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021) ir paskiriant subendrintą 150 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad K. R. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajai paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl nuteistosios apeliacinio skundo

10. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai K. R. kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Nuteistoji nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki įstatyme numatyto minimalaus termino.

11. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje ir pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės uždraudimas – paprastai taikoma tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji K. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai nustatytas uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nėra per ilgas, yra proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistosios asmenybei. K. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas net 3,38 promilių girtumas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ir nors jokia žala neteisėtais apeliantės veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jos įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Liudytojų parodymais nustatyta, kad ji, vairuodama transporto priemonę, pavojingai manevravo kelyje, keldama pavojų tiek savo pačios, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, gyvybei ir sveikatai. Apie galimai neblaivų vairuotoją policijos pareigūnus informavo ne vienas asmuo. Kelią tolimesniems jos nusikalstamiems veiksmams (transporto priemonės vairavimui apsvaigus nuo alkoholio) užkirto kiti pilietiški ir atsakingi kelių eisme dalyvavę asmenys, ištraukdami raktelius iš sankryžoje sustojusio K. R. vairuoto automobilio. Negana to, nuteistoji, siekdama išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, policijos pareigūnams siūlė kyšį. Visos šios aplinkybės rodo didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą.

14. Įvertinus K. R. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, kai įstatyme numatyta, kad ši teisė gali būti atimta nuo vienerių iki penkerių metų, yra netinkama ir neproporcinga neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti K. R. atsakomybę (paskiriant jai draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. K. R., vairuodama transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Šiuos veiksmus ji atliko puikiai suvokdama, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau prisiėmė tokių padarinių riziką. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jai iškils sunkumų dėl nuvykimo į darbo vietą ar pas mažametį sūnų, apeliantė turėjo įvertinti prieš darydama nusikaltimą. Į aplinkybes, kad ji anksčiau nėra teista, nėra bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas atsižvelgė nustatydamas trumpesnį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo manyti, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus yra per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo ar nuteistosios asmenybei baudžiamojo poveikio priemonė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė ar jos šeimos nariai patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas.

16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17. Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl K. R. gynybos patyrė 79,23 Eur išlaidų.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokurorė ir nuteistoji, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistoji gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistajai K. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Darius Karabinas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios turi būti išieškotos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6000,00 Eur) bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4000,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtą 100 MGL baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL bauda ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę – 150 MGL baudą sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL, t. y., 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistosios K. R. 79,23 Eur (septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt tris euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.