Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) D. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys – (išieškotojas) UAB „Luminor Lizingas“, (skolininkas) E. M., antstolė E. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuoti asmenys - (išieškotojas) UAB „Luminor Lizingas“, (skolininkas) E. M. nuomonės dėl pareiškėjos skundo nepateikė.

4. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. vasario 7 d. paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, b. l. 11 - 13).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

5. Byloje kilo ginčas dėl antstolės E. R. veiksmų, t. y. eksperto turto vertei nustatyti paskyrimo.

7. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1089-440/2016).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Kartu pažymėtina, jog areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nesuteikia teisės skolininkui ar išieškotojui pačiam parinkti ekspertą. Eksperto atliksiančio turto vertinimą parinkimas yra išimtinė antstolio teisė, tuo tarpu kiti vykdomosios bylos dalyviai, nesutikdami su antstolio parinkto vertintojo kandidatūra, gali per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti ekspertui nušalinimą (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1089-440/2016).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė 2019 m. sausio 7 d. priėmė patvarkymą skirti ekspertizę skolininkams D. M. ir E. M. priklausančio kilnojamojo turto vertei nustatyti, jame nurodė, jog ekspertizę paveda atlikti UAB „Marleksa“, adr. Ukmergės g. 120, Vilnius, ir apie šį patvarkymą pranešė pareiškėjai. Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos aišku, jog teisinis reglamentavimas nenumato antstolei pareigos dėl turto vertintojo kandidatūros konsultuotis su skolininku, kaip minėta, eksperto, atliksiančio turto vertinimą parinkimas yra išimtinė antstolio teisė. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėja per tris darbo dienas nuo minėto antstolės patvarkymo gavimo dienos būtų CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškusi ekspertui nušalinimą. Pareiškėja skundu iš esmės ginčija antstolės paskirtą turto vertinimo įmonę ekonomiškumo aspektu. Pažymėtina, kad UAB „Marleksa“ nuo galimos vertinamo turto laikymo vietos ((duomenys neskelbtini)) yra nutolusi maždaug 190 km, o ne kaip teigia pareiškėja - 440 km, atstumu. Pareiškėja skunde nepateikė jokių duomenų, ar mažesniu atstumu, nei 190 km, nuo turto vertinimo vietos yra šio specifinio kilnojamojo turto - žemės ūkio technikos - vertinimo paslaugas galinčių teikti asmenų, turinčių atitinkamus turto vertintojo kvalifikacinius pažymėjimus. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas niekuo nepagrįstais teiginiais, spėliojimais, kad dėl ekspertizės pavedimo atlikti UAB „Marleksa“ bus patiriama papildomų išlaidų. Pareiškėja prie skundo pridėjo viešus, internetiniame puslapyje www.imones.lt pateiktus, neigiamus pareiškimus apie UAB „Marleksa“ teikiamas paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra galimybės nustatyti šiuos viešus pareiškimus rašiusių asmenų tapatybės, įvertinti juose nurodytų duomenų objektyvumo bei patikimumo, sprendžia, jog viešuose pareiškimuose pateikiama subjektyvi asmenų nuomonė ir šie duomenys ginčo atveju negali būti pripažinti tinkamais įrodymais sprendžiant dėl antstolės paskirto turto vertintojo kvalifikacijos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos skunde nurodytoje byloje Nr. I-4105-968/2015 minima UAB „Marleksa“ turto vertintojų atlikta pajų vertinimo ataskaita, o, kaip minėta, antstolė ginčo atveju UAB „Marleksa“ pavedė atlikti ekspertizę žemės ūkio technikos vertei nustatyti, teismas daro išvadą, jog iš šio pavienio atvejo nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Marleksa“ kvalifikacija yra netinkama minėto kilnojamojo turto – žemės ūkio technikos - vertei nustatyti.

10. Pareiškėja suformuluodama skundo reikalavimus, nurodė prašanti įpareigoti antstolę atlikti kitus procesinius veiksmus, tačiau skunde neišdėstė kokius konkrečiai veiksmus prašo įpareigoti atlikti, atsižvelgiant į tai, teismas šioje nutartyje dėl šio pareiškėjos prašymo plačiau nepasisako.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė, 2019 m. sausio 7 d. patvarkymu paskirdama skolininkams D. M. ir E. M. priklausančio kilnojamojo turto vertei nustatyti ekspertizę, ja pavedant atlikti UAB „Marleksa“, procesinių teisės normų nepažeidė, vykdymo procese antstoliui numatytas pareigas – imtis priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas – antstolė E. R. atliko tinkamai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Pareiškėja skundu prašo įpareigoti antstolę E. R. atlyginti patirtas sąnaudas rengiant šį skundą – sumokėti 50,00 Eur dydžio kompensaciją skundo rengėjai (pareiškėjai). Toks pareiškėjos prašymas netenkintinas. Viena vertus, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika ir pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), išskyrus skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba priešingus jų interesus. Kita vertus, pareiškėja jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė jos nurodomų patirtų išlaidų dydžio, be to, pareiškėjos skundas atmestas. Taigi, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos nurodytų išlaidų atlyginimo pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 443 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 513 straipsniu, 682 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0069/17/00009, 0069/17/00010, 0069/17/00012, 0069/17/00015, 0069/17/00017, 0069/17/00018 grąžinti antstolei E. R..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.