Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 34 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, paskiriant galutinę 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 14 parų arešto bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę 3 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmę, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį (2021 m. balandžio 29 d. paleistas lygtinai prieš terminą, nealtikta bausmės dalis – 6 dienos);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės ligas, jei D. R. sutinka, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą, nebendrauti su A. P., dalyvauti elgesio pataisos programoje; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 20.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 16.09 val. (viena diena) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 11 d. (įskaitytinai), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2021 m. birželio 12 d. apie 16.30 val. Vilniuje, Justiniškių g. 91, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių žmonių akivaizdoje, priėjo prie mikroautobuso „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo durelių langas buvo nuleistas, ir pradėjo kabinėtis prie vairuotojo vietoje sėdinčio jam visiškai nepažįstamo gerokai vyresnio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), pūsdamas M. V. į veidą cigarečių dūmus ir vadindamas įžeidžiančio pobūdžio žodžiais „urodas, piderastas, kaziolas“, o M. V. paprašius liautis ir pasitraukti, tyčia be jokios pagrįstos priežasties 1 kartą dešinės rankos kumščiu sudavė M. V. į veidą, dėl ko M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir muštine žaizda kairės akies apatiniame voke, o M. V. išlipus iš mikroautobuso pro keleivio pusę ir priėjus išsiaiškinti, kas vyksta, pradėjo M. V. provokuoti muštynėms, kišdamas savo galvą ir sakydamas: „Trenk man“, dėl ko tarp jų įvyko susistumdymas, taip savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką.

Tokiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nieko neatsimena apie įvykį – jo atmintis sušlubavo dėl alkoholio, turėjo problemų, susijusių su alkoholiu. Kai išgerdavo, nieko neatsimindavo ir savęs nekontroliuodavo. Patikino, kad alkoholio nebevartoja. Jam rodė vaizdo įrašą, kuriame jis atlieka kaltinime išvardintus veiksmus, dėl kurių buvo sutrikdyta viešoji tvarka, bet nieko neatsiminė. Įvykio dieną jis gėrė. Apie įvykio dieną atsimena tai, kad ryte buvo pas draugą, paskui jie išėjo į lauką, nuėjo į parduotuvę ir iš karto pradėjo gerti. Kartu su draugu gėrė visą dieną. Apie situaciją su mikroautobuso vairuotoju jam kažką pasakojo, tačiau jis pats nieko neatsimena. Civilinį ieškinį, kurį pareiškė Ligonių kasa, gali sumokėti, tačiau mano, kad nukentėjusiojo M. V. 3 000 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti sumažintas per pusę. Savo veiksmus vertina blogai. Dirba, ateityje planuoja išvažiuoti dirbti į užsienį.

Nukentėjusysis M. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pareikštą 3 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Dėl kaltinamojo D. R. veiksmų įvykio metu jis po to nejautė veido, veidas buvo kaip užšaldytas. Kaltinamasis D. R. neatsiprašė už savo veiksmus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 23 d. įtariamuoju apklaustas D. R. kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., tikslaus laiko neprisimena, buvo susitikęs su draugu P. M. Maždaug vidudienį jie nuvyko į piceriją, esančią Justiniškių g., ir ten pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – alų. Jis išgėrė apie 3 bokalus alaus. Tuo metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kas po to įvyko, jis neprisimena. Jis neprisimena konflikto su mikroautobuso vairuotoju, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir nori atlyginti padarytą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek ligonių kasoms (1 t., b. l. 118–120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 14 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 16.30 val. Vilniuje, Justiniškių g. 91, laukė savo sugyventinės J. G. Jis sėdėjo savo automobilyje „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos mikroautobusas). Jam sėdint automobilyje, prie jo iš dešinės pusės priėjo nepažįstamas vaikinas ir pro atvirą dešinės pusės durelių langą pasilenkė, atsirėmė alkūnėmis į automobilio priekinę keleivio pusės sėdynę ir pradėjo rūkyti. Vaikinas atėjo iš picerijos pusės. Jis paprašė vaikino pasitraukti nuo automobilio, nes pats nerūko. Vaikinas atsakė, kad nerūko. Po to vaikinas priėjo prie jo iš vairuotojo pusės. Vaikinas jo paklausė, kas jis toks ir kodėl nerūko. Vaikinas kalbėdamas rūkė, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kol vaikinas kalbėjo, jis žaidė savo telefonu ir stengėsi nekreipti į vaikiną dėmesio. Vaikinas dar labiau prie jo priartėjo. Jis paprašė vaikino nuo jo atsitraukti, nes pats nerūko ir negeria, o nuo vaikino sklindantis alkoholio ir cigarečių kvapas jam buvo nemalonus. Kalbėdamas jis į vaikiną nežiūrėjo, žiūrėjo į telefoną. Po to jis staiga pajuto smūgį į veido sritį. Vaikinas jam trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Nuo smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą kairėje veido pusėje, labiausiai suskaudo akį. Vaikinas jam sakė: „Tu urodas, piderastas, kaziolas“. Po smūgio jis išlipo iš automobilio pro kairės pusės keleivio dureles, apėjo aplink automobilį ir priėjo prie vaikino. Tada vaikinas palenkė savo galvą prieš jį ir pasakė: „Trenk man“. Jis ranka stumtelėjo vaikino galvą ir pasakė, kad jo nemuš. Po to iš picerijos pusės atbėgo dar vienas vaikinas. Šis vaikinas bėgo link jo sugniaužęs kumščius ir šaukė jam „Tu, urodas, kur bėgi?“. Tada jis, nieko nelaukęs, nubėgo į prekybos centrą „A“ ir kreipėsi pagalbos į apsaugos darbuotoją. Pastarasis iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Po to jis su apsaugos darbuotoju išėjo į lauką. Minėti vaikinai stovėjo apačioje. Pamatę juos, vienas iš jų sušuko: „Bėgam!“. Po to abu vaikinai nubėgo link Rygos g. – Laisvės pr. sankryžos į Šeškinės pusę. Vaikiną, kuris jį sužalojo, jis galėtų atpažinti. Po įvykio jis kreipėsi į medicinos įstaigą. Jam skauda kairę veido pusę, po akimi atsirado hematoma, dvi dienas iš nosies bėgo kraujas, kaire akimi mato prastai, lyg pro rūką, kairės pusės žandikaulis liko lyg aptirpęs. Kiek jam žinoma, įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 11–13).

Iš 2021 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. V. atpažino asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, nuotraukoje Nr. 3, t. y. D. R. (1 t., b. l. 37–42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 14 d. liudytoja apklausta J. G. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 16.30 val. baigė darbą. (Duomenys neskelbtini). Tą dieną su ja kartu buvo sugyventinis M. V. Pabaigus darbus, jie abu nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo jų automobilis. Ji į automobilį pasidėjo daiktus. Sugyventinis liko automobilyje, o ji nuėjo į parduotuvę. Nueidama ji sugyventinį rusiškai apie tai perspėjo. Beeinant iš šalimais esančios picerijos pasigirdo šauksmas. Ji pamatė, kad prie lauke esančio staliuko sėdi 5 vaikinai. Vienas iš jų, atsisukęs į ją, šaukė: „Tu užsičiaupk!“. Ji jam nieko neatsakė. Ji tą vaikiną įsiminė, nes šis buvo labai „išsišokęs“, atrodė, kad ieško prie ko prikibti, buvo visas neramus, šūkavo ir nepagarbiai elgėsi ir su prie to paties stalo sėdinčiais asmenimis. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji nenorėjo su juo veltis į kalbas ir nuėjo į parduotuvę. Jai būnant prie parduotuvės, prie gėlių kioskelio, jai paskambino sugyventinis ir pasakė, kad ji eitų prie automobilio, o jis tuojau ateis. Sugrįžusi prie automobilio po maždaug 15 min, ji pamatė, kad sugyventinio automobilyje nėra, o netoliese stovėjo tie patys 5 vaikinai. Tarp jų buvo ir tas, kuris prieš tai ant jos šaukė. Ji girdėjo kaip minėtas vaikinas, tiems vaikinams pasakė: „Nebijokit, aš jūsų nemušiu“. Ji atsistojo prie automobilio ir laukė sugyventinio. Ji nežiūrėjo į to vaikino pusę, nes bijojo, kad jis gali prikibti, nes atrodė neblaivus ir konfliktiškas. Po kelių minučių ji pamatė iš parduotuvės išeinančius savo sugyventinį ir apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojas sušuko: „Ei, sustokit!“. Tada vienas iš vaikinų pasakė: „Bėgam“. Po to 2 vaikinai pasišalino link Šeškinės pusės. Vėliau paaiškėjo, kad tas vaikinas, kuris šaukė užsičiaupti, sudavė jos sugyventiniui į veidą kumščiu ir jį sužalojo (1 t., b. l. 45–48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 17 d. liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. dirbo parduotuvėje „A“. Į jį kreipėsi vyras, kuriam buvo prakirsta po akimi. Vyras prašė iškviesti policiją, sakydamas, kad jį sumušė. Jis iškvietė policiją. Po to, peržiūrinėdamas vaizdo įrašus, jis pamatė, kad vaikinas, kurį jam nurodė sumuštas vyras, apsipirkinėjo parduotuvėje. Vaikinas pirko cigaretes, atsiskaitė grynais pinigais. To vaikino jis nepažįsta. Pačio muštynių fakto jis nematė (1 t., b. l. 51–52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 9 d. liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad prieš 2 mėnesius, galimai 2021 m. birželio 12 d., apie 12.00 val. buvo picerijoje, esančioje Vilniuje, Justiniškių g. 91, su savo draugu D. R. Jie sėdėjo lauko terasoje (ten daugiau žmonių nebuvo). Jie valgė picą, o D. R. dar vartojo degtinę ir rūkė cigaretes. Vienu metu D. R., nieko nepasakęs, atsistojo ir nuėjo į automobilių aikštelę, kur stovėjo baltos spalvos mikroautobusas. D. R. priėjo prie to automobilio, atidarė keleivio pusės dureles ir kažką pasakė. Po to D. R. uždarė tas dureles ir nuėjo link vairuotojo pusės durelių. Po kurio laiko jis pamatė, kaip iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris pradėjo stumdytis su D. R. Po to vairuotojas nubėgo link laiptų, kurie veda į 2 aukštą (patekimas į parduotuvę „A“). D. R. pradėjo bėgti vairuotojui iš paskos. Jis, suprasdamas, kad D. R. neadekvačiai elgiasi, pradėjo jį gaudyti. Vairuotojas nubėgo į parduotuvės patalpas, o jis ant laiptų sugavo D. R. ir nuvedė žemyn laiptais į aikštelę. Jis matė, kaip vairuotojas iš parduotuvės išėjo su apsaugos darbuotoju. Pastarasis bandė juos sugauti, bet jie buvo greitesni ir pabėgo link Rygos g. į prekybos centro „Maxima“ pusę. Po to jie nuėjo link Viršuliškių mikrorajono. Po to D. R. išvyko į Didžiąją Britaniją. Jis žino, kad D. R. neblaivus būna kai kada neadekvatus. D. R. jam nepasakojo, ar sudavė smūgių vairuotojui (1 t., b. l. 63–66).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. birželio 12 d. 16.48 val. gautas A. L. pranešimas apie tai, kad prie prekybos centro „Norta“ (įvažiuoti iš Rygos gatvės pusės), prie baro „Justa“, ant suoliuko sėdi 4–5 galimai nepilnamečiai, kurie vartoja alkoholį, kabinėjasi prie praeivių. Požymiai: vienas balta kepurė, juoda siuvinėta striukė; kitas juoda striukė su gobtuvu; trečias suplėšytais džinsais. Pranešėjas atvažiavo į aikštelę ir matė, nelaukia. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad Greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP) 0882 apžiūrėjo vietoje vyrą, M. V., kuris paaiškino, kad sukonfliktavo su nepažįstamu vaikinu, kuris jam trenkė į kairę akį ir pabėgo. Jokių nepilnamečių, kartu su juo nebuvo. Dėl pareiškimo pagalvos, jei turės pretenzijų, kreipsis į policijos komisariatą. Požymių nenurodė. „Body 1701“. 2021 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) slaugytoja T. informavo, kad 2021 m. birželio 12 d. 17.24 val. GMP pristatė M. V., kuriam diagnozuota skruosto žaizda, po suteiktos pagalbos paleistas. Paaiškino, kad Justiniškių g. 91 sumušė nepažįstami (1 t., b. l. 6–7).

Iš 2021 m. birželio 14 d. M. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas M. V. parodė, jog 2021 m. birželio 12 d. apie 16.30 val. jam būnant Vilniuje, Justiniškių g. 91, sėdint savo automobilyje „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo nepažįstamas vaikinas, pasilenkė pro atvirą dešinės pusės durelių langą, atsirėmė alkūnėmis į automobilio priekinę keleivio pusės sėdynę ir pradėjo rūkyti. Pareiškėjas paprašė jo pasitraukti nuo automobilio. Vaikinas atsakė, kad jis nerūko ir po to priėjo prie jo iš vairuotojo pusės. Jis pareiškėjo paklausė, kas jis toks, kodėl nerūko. Jis (vaikinas) kalbėdamas rūkė, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kol jis kalbėjo, pareiškėjas žaidė savo mobiliuoju telefonu ir stengėsi nekreipti į jį dėmesio. Vaikinas dar labiau prie jo priartėjo. M. V. paprašė jo atsitraukti, nes pats nerūko ir negeria, o nuo jo sklindantis alkoholio ir cigarečių kvapas jam buvo nemalonus. Po to staiga pajuto smūgį į veido sritį. Vaikinas jam trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Nuo smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą kairėje veido pusėje (1 t., b. l. 1–3).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. G1459/2021 (01) matyti, kad M. V. padaryta poodinė kraujosruva ir muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai 2021 m. birželio 12 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir 1 trauminio poveikio metu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui (1 t., b. l. 23–24).

Iš 2021 m. birželio 12 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. V. diagnozuota skruosto žaizda, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas. Pacientas atvežtas GMP dėl žaizdos kairiojo paakio srityje. Traumą patyrė prieš kelias valandas, nepažįstamas asmuo trenkė pacientui sėdint mašinoje. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Kūno temperatūra normali. Veidas simetriškas, išsižiojimas laisvas, neskausmingas. Sąkandis nesutrikęs. Kliniškai veido kaulų, žandikaulių, dantų traumų nestebima. Matoma muštinė žaizda smakre, apie 0,5 cm ilgio (odos). Ligos eiga / taikytas gydymas: Sol. Ubistesini 1,7 ml tirpalo vietinėje nejautroje atlikta žaizdos revizija, hemostazė, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, audiniai susiūti pasluokniui. Rekomenduojama NVNU, esant skausmui; siūles šalinti po 7 dienų PSPC pagal gyvenamą vietą; ledas išoriškai (1 t., b. l. 14).

Iš 2021 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas pateiktas UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „Norfa“ vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra spalvotas, rašoma data 2021 m. birželio 12 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 16.26 val. o pabaiga 16.59 val. Vaizdo įraše matosi kasa bei nedidelis plotas prekybos salės. Prie kasos prieina žmonės, kurie perka prekės. Apie 16.45 val. prie kasos priėjo vaikinas su baltos spalvos kepure su snapeliu, juodos spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis bei juodais batais (minėtas vaikinas tas pats, kuris užfiksuotas UAB „Justiniškės“ priklausančiose vaizdo kamerų įrašuose). Vaikinas yra su burną bei nosį dengiančia veido kauke. Minėtas vaikinas perka cigarečių pakelį prieš tai pardavėjai parodė dokumentą. Už cigaretes asmuo atsiskaito grynais pinigais. Kasoje jis apsiperka vienas. Ant kairės rankos plaštakos viršutinės dalies per visą plotį matosi tatuiruotė (1 t., b. l. 54–55).

Iš 2021 m. birželio 17 d. – 2021 m. birželio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra 2 vaizdo įrašai pavadinimu „Kamera5_20210612162959“ ir „Kamera8_20210612163000“, pateikti UAB „Justiniškės“. Vaizdo įrašo, pavadinimu „Kamera5_20210612162959“, pradžia 2021 m. birželio 12 d. 16.30 val., o pabaiga 2021 m. birželio 12 d. 17.00 val. Įraše matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Joje stovi baltos spalvos krovininis mikroautobusas. 16.31 val. prie mikroautobuso priėjo vyras ir moteris su daiktais rankose, kurie atidarė galines duris. 16.32 val. vyras atsisėdo į vairuotojo vietą, o moteris nuėjo link pastato. 16.33 val. į aikštelę atėjo vaikinas, kuris nuėjo link mikroautobuso. Vaikinas priėjo prie keleivio priekinių durelių, kurios atidarytos. Po to jis nuėjo prie vairuotojo pusės. 16.34 val. mikroautobuso vairuotojas išbėgo pro keleivio dureles. Vaikinas uždarė vairuotojo dureles ir nubėgo prie vairuotojo. Vairuotojas ji nustūmė. Tada prie jų pribėgo kitas vaikinas. 16.35 val. vairuotojas nubėgo nuo minėtų vaikinų laiptais į 2 aukštą. 16.36 val. abu vaikinai pakilo į 2 aukštą. Antrasis vaikinas bando sustabdyti kitą vaikiną. 16.36 val. jie nusileidžia žemyn laiptais. 16.38 val. prie mikroautobuso priėjo moteris, kuri kalba telefonu. 16.38 val. vairuotojas leidžiasi laiptais link automobilio. Pamatę jį, minėti vaikinai pradėjo bėgti link turgavietės šlaito. Vairuotojas bandė juos vytis, tačiau vaikinai pabėgo. 16.52 val. į aikštelę atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Vaizdo įraše, pavadinimu „Kamera8_20210612163000“, yra užfiksuotas iš esmės tas pats vaizdas, tik kita kamera. Pridėta fotonuotrauka (1 t., b. l. 71–73).

Iš 2021 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas asmens, prisistačiusio A. L., skambutis, įvykęs 2021 m. birželio 12 d. 16.48 val. – 16.50 val. Jis informavo, kad Vilniuje, Justiniškėse, prie parduotuvės „Norfa“ bare „Justa“ jauni vaikinai vartoja alkoholinius gėrimus ir kabinėjasi prie kitų asmenų (1 t., b. l. 84–85).

Iš 2021 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašas (bodycam). Jame užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su M. V. ir kitais įvykio vietoje esančiais asmenimis. M. V. papasakojo įvykio aplinkybes. Ant jo veido matyti sužalojimai. Vienas iš kitų asmenų užsiminė, kad su nusikalstama veika gali būti susijęs vaikinas, vardu P. (1 t., b. l. 88–89).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad D. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų J. G., R. K. ir P. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, protokolas-pareiškimas, vaizdo, garso įrašų apžiūros protokolai ir specialisto išvada, patvirtina, kad kaltinamasis D. R., kaltinime nurodytu adresu ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro, laisvai prieinamoje bet kuriam asmeniui, pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis chuliganiškai, atliko įžūlius veiksmus: kabinėjosi prie nepažįstamo asmens (nukentėjusiojo), pūtė jam į veidą cigarečių dūmus ir vadino įžeidžiančio pobūdžio žodžiais „urodas, piderastas, kaziolas“, o nukentėjusiajam paprašius liautis ir pasitraukti, tyčia, be jokios pagrįstos priežasties vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir muštine žaizda kairės akies apatiniame voke, o nukentėjusiajam priėjus išsiaiškinti, kas vyksta, pradėjo jį provokuoti muštynėms, dėl ko tarp jų įvyko susistumdymas, taip savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes įvykį matę pašaliniai žmonės dėl viešo smurto patyrė neigiamų pojūčių.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmais viešoji rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Kaltinamasis savo veiksmus atliko dienos metu, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro, t. y. intensyviai žmonių lankomoje vietoje, taip pat Bendrajam pagalbos centrui pašalinio asmens buvo pranešta, jog kaltinamasis toje vietoje elgėsi įžūliai, vartojo alkoholį bei kabinėjosi prie aplinkinių (tą patvirtino ir liudytoja J. G.). Taip pat iš karto po smūgio jam sudavimo, nukentėjusysis bėgo į prekybos centrą, pranešė apsaugos darbuotojui, kuris iškvietė policiją. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto metu (jo pabaigoje, po smūgio) pribėgo ir kitas vaikinas (liudytojas P. M.), kuris bandė sustabdyti kaltinamąjį, o galiausiai nukentėjusysis su apsaugos darbuotoju badė vytis vaikinus, tačiau nepavyko.

Be to, kaltinamojo elgesį iš tiesų lėmė jo neblaivumas, tačiau pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam. Šiuo atveju kaltinamasis įvykio metu suprato, jog elgiasi neteisėtai, matant pašaliniams asmenims, be priežasties sukėlė konfliktą, specialiai sužalojo nukentėjusįjį padarydamas jam poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke. Akivaizdu, kad jo veiksmai buvo sąmoningi ir kryptingi, kadangi nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visa tai rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. R. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nors kaltinamojo neblaivumas ir nebuvo nustatytas alkotesterio pagalba, tačiau pats kaltinamasis apklausiamas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, teismo posėdžio metu pripažino, kad apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams, nieko neatsimena dėl to, nukentėjusysis, liudytojas P. M., kiti bylos duomenys taip pat rodo, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė jo veiksmus. Taigi įvertinus jų paaiškinimus ir įvykio aplinkybes, ypač tai, kad smurtą kaltinamasis M. V. atžvilgiu naudojo dėl menkavertės priežasties, teismas sprendžia, kad toks neadekvatus ir neproporcingas D. R. elgesys konfliktinėje situacijoje būtent buvo nulemtas jo neblaivumo, tačiau tai jokiu būdu nešalina jo atsakomybės (BK 19 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, jog D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, nepaisant to, kad jis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodo jos neatsimenantis, jam buvo papasakota apie įvykį bei parodytas vaizdo įrašas, laikytina, kad atgaila dėl veikos padarymo nėra nuoširdi, jis jau ne pirmą kartą teisiamas už analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas, prisipažinimą lėmė surinktų įrodymų visuma.

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. R. – jauno darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis (1 t., b. l. 124, 126), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 125), per penkis metus iki nusikalstamos veikos padarymo ne kartą baustas administracine tvarka, 3 kartus ir už nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu, 1 kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, dalis baudų nesumokėtos (1 t., b. l. 128–155), teistas 4 kartus, 1 kartą už viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., b. l. 156–176, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), duomenų apie taikytą psichiatrinį gydymą ar gydymą priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminimas nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis – 9 mėnesiai.

Kadangi D. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Tačiau įvertinus tai, kad D. R. padarė nesunkų nusikaltimą, iš esmės neigiamai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, nurodė, kad nebevartoja alkoholio, planuoja dirbti, kas leidžia teigti, kad gali teigiama linkme keisti savo gyvenimo būdą, padaryti tinkamas išvadas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas D. R. atidėtinas 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5, 6, 7, 8, 10 p., 6 d., 69 str.).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra teisinga ir proporcinga.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 4 mėnesius, ir skiriant D. R. galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis priklausomybės ligas, jei sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio; nebendrauti su A. P.; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d., 5 d. 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 p., 6 d., 69 str.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu atliktos bausmės dalis bei minėtu nuosprendžiu įskaitytini laikotarpiai.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 40,22 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. V., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 32). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo M. V. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 30). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 40,22 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju šioje byloje tenkina ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymą priteisti iš kaltinamojo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat nukentėjusysis M. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl jam padarytų kūno sužalojimų (1 t., b. l. 25–26), jis 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl civilinio ieškinio M. V. paaiškino, kad dėl kaltinamojo D. R. veiksmų įvykio metu (nuo smūgio) jis pajuto stiprų fizinį skausmą kairėje veido pusėje, labiausiai suskaudo akį, nejautė veido, veidas buvo kaip užšaldytas. Po įvykio jis kreipėsi į medicinos įstaigą. Jam skaudėjo kairę veido pusę, po akimi atsirado hematoma, dvi dienas iš nosies bėgo kraujas, kaire akimi matė prastai, lyg pro rūką, kairės pusės žandikaulis liko lyg aptirpęs. Pažymėjo, kad kaltinamasis D. R. neatsiprašė už savo veiksmus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo paaiškinimus, tai, kad jo patirta žala buvo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimu, kad smurtinio pobūdžio veiksmais nukentėjusiajam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis kurį laiką jautė fizinį skausmą, nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, gerai matomoje vietoje – ant veido, liko žymės – kraujosruva ir žaizda, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kadangi buvo užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, tačiau minėti nepatogumai ir pasekmės neliko jo visam likusiam gyvenimui, atsižvelgęs į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, sprendžia, jog išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai vokuose prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. (D. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti D. R. (D. R.) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, 6 dalimi, 69 straipsniu, D. R. (D. R.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti D. R. (D. R.) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktais, 6 dalimi, 69 straipsniu, D. R. (D. R.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis priklausomybės ligas, jei sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio; nebendrauti su A. P.; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš D. R. (D. R.) 40,22 Eur (keturiasdešimt eurų dvidešimt dviejų centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už M. V. gydymą“.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. V. naudai iš D. R. (D. R.) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, vokuose prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.