Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant atsakovo BUAB „Ronier Development“ bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ atstovui advokatui S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo antstolės L. P. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier develpoment“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Ronier develpoment“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Renavita“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtintas UAB „Ronier develpoment“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Pareiškėjos antstolės L. P. ginčijamo finansinio reikalavimo BUAB „Ronier develpoment“ bankroto byloje tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą bei byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Ieškovė antstolė L. P. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau patikslinusi duomenis prašo ją įtraukti į BUAB „Ronier develpmpent“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą 2920,57 Lt sumai (b. l. 16). Rašytiniuose paaiškinimuose antstolė nurodė, kad ji vykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-15 išduotą sprendimą Nr. (23.17-08)-320-7676 dėl 38.895,90 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Ronier development“. Vykdomasis dokumentas, nenustačius jokių kliūčių jam priimti CPK 651 str. 2 d. nustatyta tvarka buvo priimtas vykdymui. Pradėjus vykdymo veiksmus dalį skolos 30.412,00 Lt skolininkė apmokėjo. Tai patvirtina VMI 2013-05-13 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-34003.VMI prie FM 2011-11-15 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl prievolės sumokėti mokestinę nepriemoką įvykdymo terminas buvo pasibaigęs. Skolininkė dalį skolos sumokėjo po to, kai dėl skolos išieškojimo sprendimas buvo perduotas vykdymui antstoliui. Antstolio patirtų vykdymo išlaidų atlyginimas yra reglamentuotas 2005-10-27 LT teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimo vykdymo instrukcijoje. Remiantis teisės aktais ir teismų praktika, antstolė paskaičiavo turėtas vykdymo išlaidas, kurios sudaro 2920,57 Lt. Ši suma susideda iš: 350,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, pritaikius 1,380 vartotojų kainų indeksą, 483,00 Lt; papildomų vykdymo išlaidų 135,00 Lt, pritaikius vartotojų kainų indeksą, 186,30 Lt; tretiesiems asmenims sumokėtos išlaidos 51,96 Lt; antstolio atlyginimo, skaičiuotino nuo išieškotos 30.412,00 Lt sumos ir apskaičiuoto pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktą, 2199,31 Lt.

Atsakovo BUAB „Ronier development“ bankroto administratoriaus atstovas advokatas S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administratoriaus prašymu antstolė iš viso neturėtų būti įtraukta į BUAB „Ronier develompent“ kreditorių sąrašą. VMI prie FM 2014-11-24 raštas patvirtino, jog VMI prie FM 2011-11-15 priėmė sprendimą dėl 38.895,90 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš BUAB „Ronier development“, kuris vykdymui perduotas antstolei L. P., tačiau 2013-03-08 atsakovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2012 m. spalio mėnesį, kurioje deklaravo 30.101,00 Lt grąžintiną PVM prievolę, todėl ši suma buvo įskaityta mokestinei nepriemokai padengti. Tokiu būdu sumažėjus mokestinei nepriemokai, VMI prie FM 2013-05-13 sprendimu pakeitė 2011-11-15 sprendimą, kuriame nurodė, jog mokestinė nepriemoka sudaro 8483,90 Lt. Tai reiškia, kad atsakovė BUAB „Ronier develompent“ nesumokėjo jokios skolos dalies, todėl antstolei priverstinio skolos išieškojimo vykdyti nereikėjo. Taigi, antstolė neturi teisės prašyti atlyginimo. Būtinosios vykdymo išlaidos 483,00 Lt sudaro išlaidas, kurias prieš pradedant priverstinį vykdymą patiria išieškotojas, todėl šiuo atveju tik VMI prie FM galėtų prašyti įtraukti į kreditorių sąrašą dėl patirtų būtinųjų vykdymo išlaidų. VMI prie FM administratoriui tokio prašymo nepareiškė. Ir tokių įrodymų, jog VMI prie FM būtų apmokėjusi būtinąsias vykdymo išlaidas, byloje nėra. Dėl papildomų vykdymo išlaidų 238,26 Lt atsakovas neprieštarauja, nes pašto išlaidas ir kitas papildomas išlaidas antstolė galėjo patirti.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės L. P. prašymas tenkintinas iš dalies.

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tokie procesiniai sprendimai BUAB „Ronier development“ bankroto byloje nepriimti.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0109/11/01323 esančių dokumentų nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2011-11-15 priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-7676 dėl 38.895,90 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Ronier development“ (lapas 2–3). 2011-11-21 VMI prie FM kreipėsi į antstolę L. P. dėl šio sprendimo priverstinio vykdymo pradėjimo (lapas 1). Antstolė L. P. 2011-12-21 patvarkymu Nr. 3.4-19543 anksčiau minėtą VMI prie FM sprendimą priėmė vykdymui ir išsiuntė atsakovo UAB „Ronier development“ žiniai (lapas 14). 2011-12-28 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš atsakovės, kurios sudarė 3762,36 Lt (lapas 15–16). VMI prie FM 2013-05-13 išsiuntė antstolei L. P. 2013-05-13 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-34003, kuriuo VMI prie FM pakeitė 2011-11-15 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-7676, ir nurodė išieškoti 8483,90 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „Ronier development“ (lapas 36, 58–59). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo antstolė L. P. paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudarė 2432,96 Lt, priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją byla Nr. 0108/11/01323 ir vykdomąjį dokumentą išsiuntė BUAB „Ronier develompent“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui (lapas 51–52, 57). Bylą nagrinėjant teisme, antstolė pateikė patikslintą vykdymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog jos patirtos vykdymo išlaidos šioje vykdomojoje byloje sudaro iš viso 2920,57 Lt (b. l. 15–16). Ši suma susideda iš: 350,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, pritaikius 1,380 vartotojų kainų indeksą, 483,00 Lt; papildomų vykdymo išlaidų 135,00 Lt, pritaikius 1,380 vartotojų kainų indeksą, 186,30 Lt; tretiesiems asmenims sumokėtos išlaidos 51,96 Lt; antstolio atlyginimo, skaičiuotino nuo išieškotos 30.412,00 Lt sumos ir apskaičiuoto pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktą, 2199,31 Lt.

Taigi, tiek iš vykdomosios bylos medžiagos, tiek iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog VMI prie FM 2011-11-15 sprendimu prašoma išieškoti 38.895,90 Lt suma, tiek pakeistu 2013-05-13 sprendimu prašoma išieškoti 8483,90 Lt suma iš atsakovo BUAB „Ronier development“ antstolės L. P. išieškota nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VMI prie FM 2014-10-09 ir 2014-11-24 raštai, kuriuose nurodyta, jog mokesčių inspekcija, gavusi iš skolininko pridėtinės vertės mokesčių deklaraciją už 2012 m. spalio mėnesį, pati perskaičiavo mokestinę nepriemoką, įskaitydama deklaruotą 30101,00 Lt grąžintiną PVM prievolę mokestinei nepriemokai padengti. Tai reiškia, jog atsakovės prievolė mokesčių inspekcijai sumažėjo ne dėl to, kad kaip nurodė antstolė L. P. dalį skolos bendrovė sumokėjo mokesčių inspekcijai, o dėl to, jog mokestinė nepriemoka buvo perskaičiuota.

Antstolio teisė gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą reglamentuojama valstybės. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir kitų įstatymo pavestų antstoliui funkcijų atlikimą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-11-15 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-7676 dėl 38.895,90 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Ronier development“ pateiktas antstolei 2011-12-21, kurio vykdymo metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) (Žin., 2011, Nr. 137-6495). Pagal šios Instrukcijos 43 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – būtinos vykdymo išlaidos) ir šios Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos vykdymo išlaidos); 2) atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (toliau – atlygis antstoliui).

Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą; įvykdžius vykdomąjį dokumentą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – tai mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą, vadinamasis „sėkmės mokestis“, mokamas, kai antstolis įvykdo sprendimą (jo dalį), kurio skolininkas neįvykdė gera valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2008).

Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytas išimtis (Instrukcijos 44 p.). Instrukcijos 34 p. nurodyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo valstybės naudai antstolis turi teisę atidėti visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleisti išieškotoją nuo šių išlaidų apmokėjimo. Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas valstybės naudai pagal teismų sprendimus arba išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo Instrukcijos 39 p.).

Nagrinėjamu atveju antstolei L. P. buvo pateiktas vykdyti ne dėl teismo sprendimu priteistų išlaidų valstybės naudai išieškojimo, o mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo į valstybės biudžetą, todėl pagal Instrukcijos 44 punktą išieškotojas VMI prie FM, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas arba pagal 34 punktą, antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo valstybės naudai, turėjo teisę atidėti visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleisti išieškotoją nuo šių išlaidų apmokėjimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0109/11/01323 rašytinių įrodymų apie tai, jog išieškotojas būtinąsias vykdymo išlaidas antstoliui apmokėjo nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog antstolis išieškotoją VMI prie FM buvo atleidęs nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo ar atidėjęs jam šių išlaidų apmokėjimą. Pagal Instrukcijos 48 p. į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė L. P. atliko veiksmus, kurie priskirtini prie būtinųjų vykdymo išlaidų, t.y. priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos užvedimo (vykd. bylos lapas 14), vykdymo išlaidų apskaičiavimo (vykd. bylos lapas 15–16), dėl lėšų areštavimo (vykd. bylos lapas 18–20), patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo (vykd. bylos lapas 57). Pažymėtina, kad spendimų vykdymo instrukcijoje nėra apibrėžta, kaip tarp išieškotojo ir antstolio sudarytas susitarimas dėl būtinųjų vykdymo išlaidų atleidimo ar atidėjimo turi būti įformintas, todėl pagal visuotinai žinomą tarp mokesčių administratoriaus ir antstolių susiklosčiusią praktiką bei iš išieškotojo ir antstolės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp VMI prie FM ir antstolės L. P. buvo žodinis susitarimas dėl būtinųjų vykdymo išlaidų atidėjimo iki visiško skolos iš skolininko UAB „Ronier development“ išieškojimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į Instrukcijos 42 p., kuriame nurodyta, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos yra grąžinamos išieškotojui, darytina išvada, jog būtinąsias antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas 350,00 Lt, pritaikius 1,380 vartotojų kainų indeksą, 483,00 Lt, patyrė ne išieškotojas VMI prie FM, bet būtent antstolė, kurios yra pagrįstos, todėl įtrauktinos į antstolės L. P. prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą.

Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Antstolė L. P. prašo į kreditorinį reikalavimą įtraukti jos patirtas papildomas išlaidas, kurios sudaro 135,00 Lt, pritaikius 1,380 vartotojų kainų indeksą, 186,30 Lt, ir tretiesiems asmenims sumokėtos išlaidos 51,96 Lt, iš viso 238,26 Lt. Dėl šių papildomų išlaidų atsakovo atstovas neprieštarauja, t.y. ginčo dėl jų nėra, todėl antstolės turėtos papildomos vykdymo išlaidos 238,26 Lt į prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą taip pat įtrauktinos.

Antstolė prašo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą BUAB „Ronier develompent“ bankroto byloje, įtraukinat į jį antstolio atlygį 2199,31 Lt sumą. Tas faktas, kad atlyginimas antstoliui susietas su rezultatu, t. y. kad pagrindinis antstolio uždavinys yra rezultatas – visiškai įvykdytas teismo sprendimas, o ne tinkamai vykdoma procedūra, skatina antstolius efektyviau vykdyti sprendimus, nes ekonominė motyvacija yra viena iš geriausių paskatų, kad antstolis efektyviai ir rezultatyviai vykdytų valstybės jam deleguotas funkcijas. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą mokėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2008).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog mokesčių administratoriaus sprendimas nei gera valia, nei priverstinai įvykdytas nebuvo. Kaip jau buvo minėta, VMI prie FM 2011-11-15 sprendimą dėl 38.895,90 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Ronier development“ antstolei pateikė 2011-12-21. Vykdomojoje byloje Nr. 0109/11/01323 esančiame VMI prie FM 2013-05-13 rašte Nr. (23.4-08-3-5)-RNA-19330 nurodyta, kad mokesčių apskaitos duomenimis tai dienai mokestinė nepriemoka dar nesumokėta ir tą pačią dieną antstolei buvo pateiktas pakeistas 2013-05-13 sprendimas dėl 8483,90 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Ronier development“. Kaip jau buvo minėta, teismui iškėlus bankroto bylą skolininkei BUAB „Ronier development“, antstolė, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0109/11/01323 ir vykdomąjį dokumentą persiuntė skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Tai reiškia, jog mokestinė nepriemoka į valstybės biudžetą išieškota nebuvo.

Ieškovė save prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, išdėstytais argumentais dėl antstolio teisės gauti teisingą atlyginimą už darbą ir jo teisėtų lūkesčių, tačiau nagrinėjamoje byloje faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju skola valstybei visiškai nebuvo išieškota, o nurodytoje išplėstinės kasacinio teismo teisėjų kolegijos nutartyje buvo sprendžiamas vykdymo proceso dalyvių ginčas dėl atlyginimo antstoliui mokėjimo, kai skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą – jau pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui įvykdyti teismo įsakymą gera valia, todėl teismas šia nutartimi nesivadovauja.

Kaip matyti iš antstolės rašytinio paaiškinimo, ji vykdymo išlaidas paskaičiavo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą vykdymo išlaidų skaičiavimo formulę (R/I+A)*A, kur R yra realiai išieškota suma, atskaičius būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas. Antstolės nurodymu realiai išieškota suma yra 29690,74 Lt. Tačiau teismas jau nustatė, jog ši suma nebuvo išieškota ar savanoriškai skolininko į biudžetą sumokėta suma, o šią sumą mokesčių administratorius pagal gautas skolininkės PVM deklaracijas įskaitė 2011-11-15 sprendime mokestinei nepriemokai padengti, todėl VMI prie FM 2013-05-13 priėmė sprendimą dėl 8483,90 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Ronier development“, kuriuo buvo pakeistas 2011-11-15 sprendimas. Tai reiškia, jog mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą negali būti skaičiuojamas, nes VMI prie FM sprendimas nebuvo įvykdytas. Be to, sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, jog atlyginimas antstoliui priklauso, kai skola iš viso nėra išieškota, o vykdomoji byla užbaigta, nes skolininkui iškelta bankroto byla. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju antstolė L. P. neturi pagrindo tikėtis atlyginimo, kadangi vykdomasis dokumentas visiškai nebuvo įvykdytas.

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog antstolės prašymas įtraukti ją į BUAB „Ronier development“ kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu 2920,57 Lt tenkintinas iš dalies ir tvirtinamas bendrai 721,26 Lt (būtinosios vykdymo išlaidos 483,00 Lt + papildomos vykdymo išlaidos 238,26 Lt) sumai (ĮBĮ 26 str.).

Atsakovo BUAB „Ronier development“ atstovas advokatas pateikė teismui prašymą priteisti iš antstolės L. P. bankroto administratoriaus turėtas teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 847,00 Lt. Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi antstolės prašymas tenkintas 25 %, t.y. atmesti ieškinio reikalavimai sudaro 75 %, todėl iš ieškovės antstolės L. P. atsakovės BUAB „Ronier development“ bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ naudai priteistina 635,25 Lt (847,00 Lt x 75 % / 100 %) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu bei Lietuvos Respublikos 93, 98, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolės L. P. prašymą BUAB „Ronier development“ bankroto byloje patenkinti iš dalies.

Į BUAB „Ronier development“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti antstolę L. P. (adresas H. Manto g. 3-4, LT-92237 Klaipėda) ir patvirtinti bendrą jos finansinį reikalavimą - 721,26 Lt (208,89 Eur).

Priteisti iš antstolės L. P. (adresas H. Manto g. 3-4, LT-92237 Klaipėda) 635,25 Lt (šešis šimtus trisdešimt penkis litus 25 ct) arba 183,98 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 98 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo BUAB „Ronier development“ (j.a.k. 301881605, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, j.a.k. 300152018, adresas Taikos pr. 92-702, Kaunas) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.