Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-419-464/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: e2A-419-464/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01133-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: R. A.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Statybų valdymas“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.6.2Įskaitymas
2.6.18.3Statybos ranga
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2A-419-464/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01133-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.6.2; 2.6.18.3; 3.2.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1728-852/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų valdymas“ ieškinį atsakovei R. A., trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl skolos pagal statybų rangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Statybų valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: 1) priteisti iš atsakovės R. A. 53 993,91 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 15 304,56 Eur įsiskolinimą už papildomus darbus, 861,08 Eur sutartinius delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) pripažinti negaliojančiu R. A. 2019 m. gegužės 20 d. reikalavimu dėl nuostolių, susijusių su darbų vėlavimu pagal statybos darbų rangos sutartį Nr. 20180211-1, atlyginimo ir pranešimu apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymu atliktą skolos ieškovui UAB „Statybų valdymas“ už atliktus darbus įskaitymą į atsakovės patirtus nuostolius.

2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. su atsakove pasirašė galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo atsakovė (užsakovė), nepareiškusi ieškovei (rangovei) jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, priėmė visus pagal šalių 2018 m. vasario 11 d. sudarytą rangos sutartį atliktus statybos darbus. Už darbus ieškovei turėjo būti sumokėta 281 669,30 Eur, o atsakovė, nors ir naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, sumokėjo tik 227 675,39 Eur, tuo pažeisdama pačią rangos sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 ir 6.655 straipsniuose numatytas užsakovo pareigas. Todėl prašė priteisti iš atsakovės skirtumą tarp mokėtinos ir atsakovės faktiškai sumokėtos sumų. Kadangi atsakovė neapmokėjo 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (serija SV Nr. 479), kurios suma 7 065 Eur, prašė priteisti ir apskaičiuotus 241,62 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., iš viso už 171 dieną. Be to, atsakovė neapmokėjo ir 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitos faktūros (serija SV Nr. 509), kurios suma – 46 928,91 Eur, todėl iš jos taip pat priteistini 619,46 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., iš viso už 66 dienas.

3. Ieškovės teigimu, 2019 m. gegužės 20 d., t. y. prieš pat pasirašant galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė jai pateikė reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su darbų vėlavimu pagal statybos darbų rangos sutartį, atlyginimo bei pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Šiame pranešime atsakovė tvirtino, kad dėl pavėluoto statybos rangos darbų atlikimo negalėjo naudoti objekto pagal paskirtį – negalėjo įvykdyti trijų apgyvendinimo ir paslaugų sutarčių, sudarytų 2018 m. spalio 30 d. (užsakovė L. B., VšĮ „Logomedo“), 2018 m. lapkričio 10 d. (užsakovė UAB „Nueva“) ir 2018 m. lapkričio 15 d. (užsakovė I. D.). Pagal šias sutartis negautą bendrą 45 395 Eur sumą atsakovė laikė savo patirtais nuostoliais ir juos įskaitė į ieškovei mokėtiną už atliktus darbus sumą.

4. Ieškovės vertinimu, toks įskaitymas nepagrįstas, nes darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl jos, kaip rangovės, o dėl pačios atsakovės kaltės. Atsakovė vėlavo perduoti statybų aikštelę, keitė pirminius projektinius sprendinius, vėlavo pateikti trinkelių ir tvoros išdėstymo schemas, užsakė atlikti papildomų darbų, be to, darbų atlikimui trukdė ir nepalankios gamtinės sąlygos. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad atsakovė apgyvendinimo ir paslaugų sutartis pasirašė 2018 m. spalio – lapkričio mėnesiais, kai statybos darbai dar nebuvo baigti, taigi jas sudarė savo pačios rizika, nežinodama, kada galės jas įvykdyti. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo pasirengusi sutartis vykdyti – pasamdžiusi personalą, atlikusi maitinimo paslaugų užsakymus, kas įrodo, jog nebuvo ir tokių pajamų gavimo tikėtinumo.

5. Pasak ieškovės, atsakovė jai turėtų sumokėti ir 15 304,56 Eur be PVM už papildomai atliktus darbus. Nors rangos sutarties 7.7 punkte buvo nurodyta, kad sutarties galiojimo metu sutarties kaina nekeičiama, išskyrus PVM pasikeitimą ar metinį infliacijos / defliacijos pokytį, tačiau sutarties vykdymo metu atsakovė ieškovei nurodė pirkti brangesnes medžiagas arba jų pirkti daugiau, nei numatyta lokalinėje sąmatoje. Taigi, pradinė pasirašytos lokalinės sąmatos kaina buvo viršyta būtent dėl atsakovės nurodymų, o ne ieškovės pasirinkimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia atsakovės R. A. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimo dalį dėl 45 395 Eur nuostolių, susijusių su darbų vėlavimu pagal statybos darbų rangos sutartį, įskaitymo į ieškovei UAB „Statybų valdymas“ mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus; 2) priteisė iš atsakovės 49 153,22 Eur skolą už ieškovės atliktus darbus, 15 304,56 Eur skolą už papildomus darbus, 810,74 Eur sutartinius delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą iš viso 65 268,52 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisė iš atsakovės 3 047,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas visų pirma aptarė ieškovės teisės gauti atlyginimą už atliktus pagal rangos sutartį darbus klausimą. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktas Nr. 12, atliktų darbų aktas – papildomi darbai) patvirtina ieškovės teiginių dėl atsakovės 53 993,91 Eur skolos jai pagrįstumą. Atsakovė neneigia atliktų pagal rangos sutartį darbų, neprašo mažinti darbų kainos remdamasi netinkama jų kokybe ar kiekiu. Iš 2019 m. gegužės 20 d. pranešimo dėl reikalavimų įskaitymo teismas padarė ir tokią išvadą, kad pati atsakovė yra pripažinusi ieškovės teisę gauti 46 928,91 Eur be PVM atlyginimą už atliktus darbus, nes į šią sumą ji įskaitė savo priešpriešinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Be to, papildomai atliktų darbų aktas leido teismui įsitikinti, kad ieškovė yra atlikusi papildomai atsakovės užsakytų darbų už 7 065 Eur be PVM sumą. Šie darbai (angokraščių aptaisymas, papildomas šiltinimas ir stoginių stygų permontavimas) buvo atsakovės užsakyti pagal lokalinę sąmatą ir pasirašytinai priimti atsakovės sutuoktinio V. A.

8. Spręsdamas dėl atsakovės atlikto priešpriešinių prievolių įskaitymo pagrįstumo bei teisėtumo, teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad visos trys atsakovės pateiktos apgyvendinimo ir paslaugų sutartys yra fiktyvios. Tikėtina, kad jos apskritai nebuvo sudarytos, o jeigu ir buvo sudarytos, tai kontrahentai jomis neprisiėmė jokių realių įsipareigojimų atsakovei ir aiškiai neketino jų vykdyti. VšĮ „Logomedo“ teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad sutarties su R. A. ji nesudarė ir paslaugų neužsakė. I. D. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad sutartį sudaryti pasiūlė jos sūnėnas V. A. (atsakovės sutuoktinis), pasiūlęs suorganizuoti jos gimimo dienos paminėjimą, tačiau I. D. neketino mokėti šioje sutartyje nurodytos sumos, o už paslaugas su V. A. būtų atsiskaitę patys svečiai. UAB „Nueva“ teismo nurodymo dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo neįvykdė. Teismo posėdžio metu V. A. paaiškino, kad I. D. yra jo teta, o įmonės VšĮ „Logomedo“ ir UAB „Nueva“ priklauso šeimos draugams, su kuriais ketino vykdyti bendrą veiklą. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, kai buvo sudaromos sutartys, statybos darbai dar nebuvo baigti, todėl rasti kitų klientų, nei pažįstami asmenys, nebuvo įmanoma. Taip pat V. A. patvirtino, kad sutartyse numatytų avansų užsakovai nesumokėjo ir jokios sankcijos R. A. už neįvykusius renginius nebuvo pritaikytos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad minėti sandoriai dėl apgyvendinimo paslaugų realių pajamų atsakovei negarantavo.

9. Teismo vertinimu, apgyvendinimo paslaugų sutartys neatitinka ir „iš įprastos veiklos tikėtinai gautinų pajamų“ kriterijaus. Iš atsakovės pateiktų duomenų apie jos gaunamas iš komercinės veiklos pajamas matyti, kad 13 000 – 16 000 Eur sumos iš vieno kliento ar iš vieno užsakymo ji nėra gavusi per visą vėlesnį veiklos vykdymo laikotarpį. Be to, šių sutarčių įvykdymo terminas – 2019 m. kovo – balandžio mėnesiai, tačiau po rangos darbų priėmimo 2019 m. gegužės 21 d. atsakovei reikėjo dar 4 mėnesių pasirengti veiklos, susijusios su pastatyto statinio naudojimu apgyvendinimui, vykdymui. Tokia aplinkybė leido teismui spręsti, kad atsakovė nebūtų galėjusi šių sutarčių įvykdyti net ir tuo atveju, jeigu rangovė (ieškovė) darbus būtų baigusi sutartyje numatytu terminu. Taigi, atsakovės įvardytų pajamų negavimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su rangos sutartyje numatyto termino praleidimu 3 mėnesiais ir 10 dienų.

10. Nurodęs, kad atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. įskaitymu nesiekė įskaityti sutartyje numatytos baudos, bet įskaitė konkrečiai įvardytus nuostolius – negautas pajamas, grindžiamas trimis apgyvendinimo ir paslaugų sutartimis, teismas padarė ir tokią išvadą, kad sutartinių netesybų taikymo šiuo atveju nebuvo pareikalauta. Pasak teismo, atsakovei nagrinėjamoje byloje nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl sutartinių netesybų taikymo už darbų atlikimo termino praleidimą, nėra pagrindo išeiti už ginčo ribų, kurias šiuo konkrečiu atveju apibrėžia atsakovės atsikirtimai dėl įskaitymo ir 2019 m. gegužės 20 d. pranešime nurodyti įskaitytos priešpriešinės prievolės pagrindai. Abi šalys yra verslininkės ir veikia dispozityviai, taigi, atsakovei nepareiškus priešieškinio dėl sutartinių netesybų taikymo, nėra ir pagrindo teismo iniciatyva pasisakyti dėl šių aplinkybių ar jas tirti.

11. Nenustatęs teisėto pagrindo įskaitymui atlikti, teismas pripažino atsakovės 2019 m. gegužės 20 d. atliktą 45 395 Eur jos prievolės atsiskaityti už rangos darbus įskaitymą į nuostolius nepagrįstu, be kita ko, pažymėjęs, kad atsakovės pareiga sumokėti rangovei atlyginimą už atliktus darbus dėl šio įskaitymo nepasibaigė. Visgi, teismo vertinimu, ieškovei neginčijant atsakovės atlikto dalies priešpriešinės prievolės, t. y. 4 840,69 Eur skolos už sunaudotą elektrą statybų aikštelėje, įskaitymo, atsakovė pagrįstai įskaitė šią sumą. Atitinkamai, nepagrįstai įskaityta suma yra 42 088,22 Eur, kurią atsakovė turi ieškovei sumokėti kartu su 7 065 Eur suma už užsakytus ir pasirašytinai priimtus papildomus darbus (iš viso 49 153,22 Eur).

12. Teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 241,62 Eur delspinigių už pavėluotą 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija SV Nr. 479 apmokėjimą, bei iš dalies patenkino reikalavimą dėl 619,46 Eur delspinigių už pavėluotą 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitos faktūros serija SV Nr. 509 apmokėjimą, pažymėdamas, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. (14 dienų) delspinigiai skaičiuotini nuo 46 928,91 Eur sumos (iki atlikto įskaitymo) ir tai sudaro 131,40 Eur sumą, o nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (52 dienos) delspinigiai skaičiuotini nuo 42 088,22 Eur sumos (likusios sumos po įskaitymo) ir tai sudaro 437,72 Eur sumą.

13. Teismas pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 304,56 Eur už papildomus darbus ir papildomai užsakytas bei panaudotas brangesnes medžiagas. Palyginęs faktiškai atliktų darbų aprašymą su rangos sutarties sąmatos atitinkamomis eilutėmis, teismas sutiko su ieškove, kad papildomi darbai buvo atlikti ir todėl medžiagų kaina viršija sąmatą. Kita vertus, atsakovė (užsakovė) neginčijo aplinkybės, kad papildomi darbai buvo atlikti, neteikė įrodymų apie kitokius atliktų darbų kiekius. Per visą sutarties galiojimą rangovei (ieškovei) vykdant darbus užsakovė aktyviai naudojosi teise užsakyti papildomus darbus ir juos yra priėmusi pasirašytinai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atlikdama šiuos darbus ir nupirkdamas brangesnes, nei buvo numatyta sąmatoje, medžiagas ieškovė veikė savo rizika. Sąmata buvo viršyta ne rangovės iniciatyva ar dėl to, kad rangovė negalėjo atlikti darbų dėl objektyvių, nepriklausančių nuo šalių valios pasikeitusių aplinkybių, o dėl to, jog atsakovė užsakė papildomus darbus ir pritarė brangesnių medžiagų įsigijimui.

14. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad rangos darbų kaina padidėjo ne dėl to, jog ieškovė (rangovė) viršijo sąmatą, bet dėl to, kad abi šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo. Tokiu atveju netaikomas CK 6.685 straipsnio 2 dalyje numatytas ribojimas rangovui perskaičiuoti kainą dėl padidėjusios darbų apimties. Nors rangos sutarties 8.3 punktas, kuriuo remiasi atsakovė, draudžia rangovei keisti sutartį ir naudoti kitas medžiagas nei numatyta sąmatoje, tačiau toks susitarimas neriboja sutarties keitimo, kai jį inicijuoja užsakovė. Teismo vertinimu, ieškovė nėra atsakinga ir už tai, kad tokius sutarties pakeitimus atsakovė inicijavo ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ar kitų įstatymų reikalavimus. Todėl ir tokie atsikirtimų argumentai neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už jos užsakytus papildomus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovės atstovo teiktais paaiškinimais, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir neteisingai jas įvertino. Teismas neatsižvelgė į bylai tinkamai išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes, nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės atsakomybės dėl praleisto rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino.

18.2. Atsakovė buvo sudariusi tris apgyvendinimo ir paslaugų sutartis su VšĮ „Logomedo“, UAB „Nueva“ ir I. D. Teismas, remdamasis vienintelės VšĮ „Logomedo“ pateiktu atsakymu, kad tokia sutartis su ja sudaryta nebuvo, nepagrįstai visas tris sutartis vertino kaip fiktyvias. Teismas neatsižvelgė į atsakovės pagrįstą tikėjimąsi gauti pajamas iš šių sutarčių. Teismas nemotyvavo išvados, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių, neįvertino įrodymų dėl negautų pajamų. Atsakovė laiku sumokėdavo ieškovei už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus, todėl tikėjosi, kad tinkamai savo pareigas vykdys ir ieškovė.

18.3. Teismas nevertino ieškovės kaltės dėl praleisto rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, dėl ko atsakovė ir patyrė nuostolius, negalėdama įvykdyti savo įsipareigojimų klientams, su kuriais buvo sudarytos apgyvendinimo ir paslaugų sutartys.

18.4. Rangos sutarties 2.1. punkte numatyta, kad šalių teisių ir pareigų pagrindas yra pati sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai, statybos techniniai reglamentai ir kiti normatyviniai dokumentai. Taigi, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, ši rangos sutartis šalims turėjo įstatymo galią. Teismas, priimdamas sprendimą, sutartimi nesivadovavo ir nevertino reikšmingų aplinkybių visumos. Kadangi darbai pagal sutartį buvo atlikti pavėluotai, atsakovė, remiantis rangos sutarties 5.1. punktu, įgijo teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Be to, turėtų būti laikoma, kad sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui.

18.5. Ieškovės, kaip rangovės, užsiimančio statybų verslu, sutartinė atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad rangovė būtų informavusi užsakovę, jog darbai negali būti įvykdyti ir perduoti užsakovei sutartyje nustatytu terminu. Niekas nėra pajėgus numatyti, kaip būtų susiklostęs statinio statybos užbaigimo įforminimas, jeigu ieškovė būtų laiku užbaigusi sutartus darbus. Šalys dėl statybos užbaigimo įforminimo rangos sutartyje susitarusios nebuvo, todėl teismas nepagrįstai nustatinėjo faktus, kada buvo įformintas statybos darbų užbaigimas, pradėta komercinė veikla ir kt.

18.6. Pagal rangos sutarties 8.3 ir 8.4 punktus, rangovės pasiūlyme įvardintos medžiagos gali būti keičiamos tik užsakovės rašytiniu sutikimu ir tik tuo atveju, kai šie medžiagų pakeitimai yra būtini darbams užbaigti. Bet kokį papildomą darbą, kuris yra būtinas norint saugiai, patikimai ir tinkamai užbaigti projektą, užsakovė turėjo pirkti VPĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas projekto pakeitimas privalėjo būti derinamas su atsakove, o jeigu to pakeitimo pasekmė galėjo būti termino, kaip rangos sutarties vykdymo, pailgėjimas, ir dėl to turėjo būti tariamasi su atsakove, ieškovei, atitinkamai, pripažįstant, jog ji negalės laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Jokių duomenų ar pranešimų apie projekto pakeitimus ir rangos sutarties vykdymo termino pratęsimą nėra.

18.7. Ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie papildomus darbus, nors tai buvo jos, kaip statybų verslo profesionalės, pareiga. Ieškovė nepateikė nė vieno dokumento, pagrindžiančio būtinumą atlikti papildomus darbus, nė karto neinformavo ir nederino tokių darbų su atsakove.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „Statybų valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Priešpriešinio vienarūšių reikalavimų įskaitymui nebuvo teisinio pagrindo, nes tariamai negautų pajamų nuostoliai grindžiami fiktyviomis sutartimis, tokia priešpriešinė prievolė sukurta dirbtinai siekiant išvengti atsiskaitymo už atliktus rangos darbus. Tariami nuostoliai atsirado tik tada, kai buvo pateikta PVM sąskaita faktūra galutiniam atsiskaitymui, ir būtent tokios sumos, kuri yra artima mokėtinai už darbus kainai. Visos trys sutartys pasirašytos per itin trumpą laikotarpį, o po jų beveik metus laiko nebuvo pasirašyta nei viena kita tokio pobūdžio sutartis (dėl paslaugų teikimo ieškovės statytoje sodyboje).

19.2. VšĮ „Logomeda“ nurodė, kad jokių sutarčių dėl nuomos su atsakove nesudarinėjo ir neplanavo sudaryti. UAB „Nueva“ jokių įrodymų apie savo užsakymo realumą teismui nepateikė, taigi, atsakovė neįrodė, kad galėjo būti patirti realūs nuostoliai dėl tokios sutarties nevykdymo. UAB „Nueva“ užsakymo fiktyvumą patvirtina ir tai, kad jokie depozitiniai (avansiniai) mokėjimai pagal šią sutartį nebuvo sumokėti, nors tai sutartyje buvo numatyta. Pagal viešai prieinamus ir į bylą pateikus duomenis, minėta bendrovė užsiima statybos ir remonto veikla, ji turi (tuo metu turėjo) tik vieną darbuotoją, nors apgyvendinimo ir paslaugų sutartimi tariamai užsakinėjo apgyvendinimo paslaugas 24 asmenims. Todėl neaišku nei kam, nei kodėl UAB „Nueva“ užsakinėjo nesusijusios su bendrovės vykdoma veikla paslaugas. Nebuvo pateikta ir duomenų apie tai, kad UAB „Nueva“, atsakovei neįvykdžius su ja neva sudarytos sutarties, tokias pačias paslaugas būtų užsakiusi pas kitus tiekėjus.

19.3. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatyta sutarties su I. D. kaina ir kokios apimties paslaugos jai turėjo būti suteiktos. Pati I. D. teismui nurodė, kad V. A. yra jos sūnėnas, kuris pasiūlė tokią sutartį pasirašyti, bet už paslaugas mokėti ji neketino – už tai turėjo susimokėti svečiai. Taigi, jeigu tikėti I. D. paaiškinimais, kad turėjo atvykti grupė draugų, kurie patys turėjo susimokėti už savo viešnagę, su kiekvienu iš jų turėjo būti iš anksto suderinta paslaugų apimtis. Todėl atsakovė galėjo pateikti į bylą duomenis apie planavusius dalyvauti renginyje asmenis ir apie paslaugų kainos su jais suderinimą.

19.4. Atskiras sporto salės, kurioje turėjo būti suteiktos kitos, nei apgyvendinimo, paslaugos statybos ir įrengimo darbų pirkimas buvo paskelbtas tik 2019 m. sausio 4 d., šio pirkimo pabaiga – 2019 m. sausio 23 d., o rangos sutartyje numatytus darbus ieškovė turėjo baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 11 d. Todėl akivaizdu, kad iki numatyto ieškovei statybos darbų pabaigimo termino jokie kiti objektai – sporto salė, stadionas – objektyviai negalėjo būti pastatyti, įrengti ar, juo labiau, pradėti eksploatuoti. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia minėtų apgyvendinimo ir paslaugų sutarčių fiktyvumą, kadangi, nesant sporto salės ir stadiono, jos negalėjo būti įvykdytos. Nurodytu sutartyse jų pasirašymo momentu objekte buvo tik statybvietė su nebaigtu statyti sodybos pastatu, nesutvarkyta aplinka.

19.5. Be jokių trūkumų atlikti darbai atsakovei buvo perduoti 2019 m. gegužės 21 d. Jeigu ieškovės vėlavimas juos atlikti buvo priežastimi, dėl kurios atsakovė negalėjo suteikti atitinkamų paslaugų, tai netrukus po darbų perdavimo ji neabejotinai būtų pradėjusi tokias paslaugas teikti kitiems asmenimis. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateikto 2019–2020 m. organizuotų renginių sąrašą, pirmasis renginys suorganizuotas tik 2019 m. spalio 17 d., t. y. tik po statinio pridavimo valstybinei komisijai. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra įregistruota 2019 m. spalio 2 d., o prašymas į „Infostatybos“ sistemą įkeltas 2019 m. rugsėjo 19 d.

19.6. Pateikdama pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovė įskaitymą atliko visoms tariamai negautoms įplaukoms, t. y. įskaitant ir visas nepatirtas sąnaudas. Kita vertus, iš teismui pateiktų kitų sutarčių kainų matyti, kad per visą laikotarpį, už kurį atsakovė pateikė duomenis, nebuvo nei vienos sutarties, kuri savo kaina būtų bent panaši į minėtų trijų sutarčių kainą. Visų kitų sutarčių kaina yra bent per pusę mažesnė, be to, visos per dešimt atsakovės veiklos mėnesių gautos pajamos buvo artimos minėtų trijų sutarčių pajamoms, kas taip pat patvirtina šių trijų sutarčių fiktyvumą.

19.7. AAA „BTA Baltic Insurance Company“ atmetė atsakovės prašymą dėl negautų pajamų ir pripažino, kad reikalavimas nepagrįstas, o atsakovė pati didžiąja dalimi yra atsakinga už rangos sutarties termino praleidimą. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad termino praleidimas yra nulemtas objektyvių, nuo ieškovės nepriklausiusių aplinkybių, kurios šalina ieškovės pareigą atlyginti bet kokius atsakovės nuostolius.

Šalies argumentai

19.8. Lokalinė sąmata buvo viršyta ne dėl ieškovės kaltės, o todėl, kad taip ieškovei nurodė atsakovė. Didesnis medžiagų kiekis taip pat įsigytas būtent atsakovės prašymu, nes ji prašė atlikti papildomus darbus. Teismui buvo pateiktas papildomų atliktų darbų kiekius patvirtinantis aktas, kuriame konkrečiai nurodoma, kokios medžiagos pabrango ar kurių medžiagų sunaudota daugiau dėl atliktų papildomų darbų, taip pat aiškinamasis raštas dėl papildomų darbų. Iš pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad būtent atsakovė pageidavo brangesnių, nei buvo numatytos sąmatoje, medžiagų. Be to, atsakovė neginčijo papildomų darbų atlikimo fakto ir kiekio. Todėl teismas pagrįstai priteisė šias ieškovės papildomas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl negautų pajamų ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė (rangovė) UAB „Statybų valdymas“ 2018 m. vasario 11 d. ir apeliantė (užsakovė) R. A. sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kaimo turizmo paskirties pastato statybos darbus, įskaitant inžinerinių tinklų įrengimą ir teritorijos sutvarkymą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o apeliantė įsipareigojo sumokėti 311 497,73 Eur už atliktus darbus. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė darbus privalo atlikti iki 2019 m. vasario 11 d. Ieškovė sutartyje nustatytą terminą pažeidė – statybos darbus atliko ir apeliantei perdavė 2019 m. gegužės 21 d. Tos pačios dienos galutiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu apeliantė visus sutartyje numatytus statybos darbus priėmė ir patvirtino, kad neturi pretenzijų ieškovei dėl šių darbų kokybės.

18. Apeliantė atsisakė sumokėti visą rangos sutartyje numatytą kainą, t. y. neapmokėjo dviejų už atliktus darbus ieškovės išrašytų sąskaitų – 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 7 065 Eur, ir 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 46 928,91 Eur. Prieš pasirašant galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, t. y. 2019 m. gegužės 20 d., apeliantė pateikė ieškovei reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su darbų vėlavimu pagal statybos darbų rangos sutartį, atlyginimo ir pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Apeliantė šiame pranešime nurodė, kad dėl nesavalaikio statybos rangos darbų atlikimo ji negalėjo naudoti objekto pagal paskirtį ir, nors buvo sudariusi jo nuomos sutartis, planuotų pajamų negavo, Apeliantės teigimu, pagal tris apgyvendinimo ir paslaugų sutartis, sudarytas 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d., ji iš viso turėjo gauti 45 395 Eur pajamų. Todėl šią sumą bei 4 840,69 Eur ieškovės skolą už sunaudotą elektros energiją statybų aikštelėje apeliantė įskaitė į ieškovės reikalavimą apmokėti 46 928,91 Eur darbų kainą pagal 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, nurodžiusi, kad ieškovės reikalavimo teisė šios sąskaitos pagrindu yra pasibaigusi.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės pateiktus įrodymus, susijusius su jos negautomis pajamomis, ir todėl neteisingai išsprendė jos atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.

20. Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, yra rangovo pareiga atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą užsakovui bei užsakovo pareiga priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), nors (statybos) rangos sutarties šalys turi teisę susitarti kitaip. Vadovaujantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ginčo dėl to, kad visi 2018 m. vasario 11 d. rangos sutartyje sulygti darbai buvo atlikti be trūkumų ir perduoti apeliantei, tačiau ši nėra įvykdžiusi priešpriešinės pareigos už juos visiškai atsiskaityti – neapmokėjo 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitų faktūrų, nekilo. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad ši jos priešpriešinė prievolė yra pasibaigusi įskaitymu, todėl būtina patikrinti, ar buvo sąlygos tokiam įskaitymui atlikti.

21. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

23. Apeliantė įrodinėjo, kad ji dėl ieškovės praleisto rangos sutarties įvykdymo termino yra patyrusi 45 395 Eur nuostolius negautų pajamų forma, kuriuos 2019 m. gegužės 20 d. pranešimu ir įskaitė į ieškovės reikalavimą atsiskaityti pagal 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą. Kitaip tariant, byloje kilęs ginčas dėl pirmosios prievolės pasibaigimo įskaitymu sąlygos – ar apeliantė turi reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. ar ji kartu yra ir savo kreditorės kreditore. Kadangi apeliantė savo reikalavimo teisę į ieškovę grindė dėl ieškovės kaltės negautomis (prarastomis) pajamomis, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo pareigą įsitikinti tokių apeliantės deklaruojamų pajamų gavimo realumu, identifikuoti jų dydį, o tokius apeliantės praradimus nustatęs, toliau vertinti, ar dėl šių pajamų praradimo atsakomybė gali tekti ieškovei, pažeidusiai rangos sutarties vykdymo terminą. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmosios instancijos teismas šią savo procesinę pareigą atliko tinkamai, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK).

24. Negautos pajamos yra viena iš žalos formų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

26. Tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, vertinti byloje esančių įrodymų, lėmusių teismo sprendime padarytą išvadą, kad apeliantė neįrodė 45 395 Eur negautų pajamų fakto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, viena iš apeliantės įvardytų sutarčių kontrahenčių – VšĮ „Logomedo“ – pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, jame teigdama, kad 2018 m. spalio 30 d. apgyvendinimo ir paslaugų sutarties su apeliante R. A. nesudarė ir jokių paslaugų jai neužsakė. Tai leidžia teigti, kad šalys nebuvo išreiškusios valios dėl teisių ir pareigų įgijimo (turėjimo) pagal minėtą sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie dėl šios sutarties sudarymo ir jos vykdymo realumo leistų spręsti kitaip. Todėl šios 2018 m. spalio 30 d. apgyvendinimo ir paslaugų sutarties kaina bylą nagrinėjusio teismo pagrįstai nebuvo pripažinta apeliantės negautomis pajamomis.

28. Nors dėl antrosios, t. y. 2018 m. lapkričio 10 d. apgyvendinimo ir paslaugų sutarties vykdymo ją pasirašiusios bei paslaugas užsakiusios UAB „Nueva“ paaiškinimai pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo, byloje, be pačios sutarties, taip pat nėra ir jokių kitų duomenų, kurie leistų vertinti, kad šios sutarties šalys realiai planavo ją vykdyti. Pagal sutarties 2.1 punktą paslaugų užsakovas (nuomininkas) turėjo sumokėti užstatą, nurodytą užsakymo parvirtinimo formoje, tačiau įrodymai nei apie užstato sumokėjimą, nei apie užsakymo pateikimą ar jo patvirtinimo formos pildymą, į bylą nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nurodyta sutartis taip pat yra fiktyvi (netikra), papildomai patvirtina ir byloje liudytoju apklausto V. A. parodymai, jog UAB „Nueva“, kaip ir VšĮ „Logomedo“, yra apeliantės šeimos draugams priklausančios įmonės. Nustatytos sutarties šalimis nurodomų įmonių sąsajos leidžia teisėjų kolegijai padaryti ir tokią labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantei galėjo būti žinomi minėtos įmonės rekvizitai, šiomis žiniomis ji galėjo pasinaudoti siekdama sukurti netikrą reikalavimo teisę ir sumažinti savo prievolės ieškovei dydį.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien I. D. rašytiniai paaiškinimai apie 2018 m. lapkričio 15 d. apgyvendinimo ir paslaugų sutarties sudarymą negali paneigti ir skundžiamo teismo sprendimo išvados dėl šios trečiosios sutarties netikrumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. sutartį pasirašiusi I. D. yra apeliantės sutuoktinio giminaitė, be to, jos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Į bylą nepateikti įrodymai, kad I. D. ir (ar) jos sūnėnas V. A. realiai būtų organizavę jos gimimo dienos paminėjimą, už kurį turėjo susimokėti į šventę pakviesti svečiai, kad šie asmenys, kurių sąrašas taip pat nebuvo pateiktas, įsipareigojo sumokėti atitinkamas sumas, kurios atitiktų sutarties bendrą kainą. Kadangi negautos pajamos, kaip nuostoliai, turi būti tiksliai apskaičiuojamos, o jų gavimo tikimybė turi būti reali, o ne hipotetinė, vien pačios sutarties aiškiai nepakanka gautinų pajamų realumui, taigi ir apeliantės patirtiems nuostoliams, jų negavus, pagrįsti.

30. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina apgyvendinimo ir paslaugų sutarčių realumą, nors pati apeliantė tokių įrodymų į bylą nepateikė, konkrečių pirmosios instancijos teismo neištirtų ir / ar neįvertintų įrodymų nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Kitaip nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų apgyvendinimo ir paslaugų sutarčių šalių valią realiai jas vykdyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgyvendinimo ir paslaugų sutartys nebuvo tikros, kad šalys nesiekė jų realiai vykdyti, atitinkamai, kad apeliantė neprarado jokių pajamų pagal šias sutartis, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta.

31. Kita vertus, teisinga ir pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad, nepaisant apgyvendinimo ir paslaugų sutarčių tikrumo ar jų netikrumo, apeliantė neįrodė turėjusi realių galimybių gauti 45 395 Eur pajamas. Ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tokį faktą, kad sutartyse kaip suteiktinos nurodytos ir tokios paslaugos (atitinkamai, ir gautinos už jas pajamos), kurių apeliantė nebūtų galėjusi suteikti net ir ieškovei laiku atlikus statybos rangos darbus. Kaip matyti iš sutarčių turinio, turėjo būti teikiamos ne tik apgyvendinimo, bet ir kitos paslaugos – judesio analizės tyrimas, pilno kūno tyrimas, individualus judėjimo programos sudarymas, individuali treniruotė, grupinė treniruotė.

32. Pažymėtina, kad šios paslaugos sudarė ir didžiąją dalį sutarčių kainos. Iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų, kitos bylos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu tokio pobūdžio užsiėmimai vykdomi būtent sodyboje esančioje sporto salėje. Labiau tikėtina, kad tokios paslaugos negalėjo būti teikiamos specialiai tam nepritaikytose sodybos pastato, kurį ginčo rangos sutarties pagrindu statė ieškovė, patalpose. Bylos duomenimis, sporto salės statybos darbų pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. sausio 4 d. ir baigėsi 2019 m. sausio 23 d., o salė pripažinta tinkama naudoti tik 2020 m. kovo mėnesį. Akivaizdu, kad sporto salė nebuvo pastatyta bei eksploatuojama apgyvendinimo ir paslaugų sutarčių, kuriomis grindžiami apeliantės nuostoliai, vykdymo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.

33. Iš bylos medžiagos taip pat yra nustatyta, kad ieškovės pastatyto statinio statybos užbaigimą apeliantė įregistravo tik 2019 m. spalio 2 d. ir tik po to pradėjo vykdyti jame komercinę veiklą, susijusią su apgyvendinimo paslaugų teikimu. Tokios aplinkybės leidžia sutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad po statybos darbų priėmimo apeliantė dar 4 mėnesius rengėsi vykdyti veiklą, susijusią su pastato naudojimu apgyvendinimui. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, kad, ieškovei laiku užbaigus ir perdavus statybos darbus, statinio statybos užbaigimą ji būtų galėjusi įforminti ir komercinę veiklą pradėjusi vykdyti per trumpesnį laikotarpį.

34. Spręsdamas dėl pajamų, kurias apeliantė tvirtina praradusi dėl statybos darbų vėlavimo, gavimo realumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir apeliantės faktiškai gautų pajamų iš analogiškos veiklos duomenimis. Pagal apeliantės pateiktą 2019 m. spalio – 2020 m. rugpjūčio mėnesių veiklos suvestinę, ginčo objekte jos įkurto sveikatingumo centro pajamos iš vieno reginio (vienos sutarties) minėtu laikotarpiu siekė nuo 1 000 Eur iki 7 968 Eur, o pagal apgyvendinimo ir paslaugų sutartis, kuriomis buvo įrodinėjamos jos negautos pajamos, turėjo būti gautos nuo 13 975 Eur iki 16 510 Eur pajamos. Jokių įtikinamų argumentų dėl tokios akivaizdžios, apeliantės teigimu, neįvykdytų ir vėliau įvykdytų sutarčių kainų disproporcijos apeliaciniame skunde nėra.

35. Apibendrindama nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės deklaruojamos kaip negautos 45 395 Eur pajamos, įskaitant ir jų dydį, negali būti laikomomis realiomis ar neišvengiamai gautinomis pajamomis. Apeliantei nepagrindus realios tokių pajamų gavimo tikimybės bei jų dydžio, šios pajamos galėtų būti vertinamos tik kaip hipotetinės pajamos, nepatenkančios į negautų pajamų sampratą, pateiktą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

36. Taigi, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu apeliantei neįrodžius, kad ji dėl ieškovės praleisto statybos darbų rangos sutarties vykdymo termino negavo 45 395 Eur pajamų, nurodyta suma negalėjo būti pripažinta galiojančia apeliantės reikalavimo teise ieškovei. Atitinkamai, ši suma, nesant pagrindinės prievolės pasibaigimo įskaitymo sąlygos – šalių abipusių (priešpriešinių) teisių ir pareigų turėjimo, 2019 m. gegužės 20 d. pranešimo pagrindu negalėjo būti įskaityta į ieškovės reikalavimą atsiskaityti už statybos darbus pagal 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia apeliantės R. A. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimo dalį dėl 45 395 Eur nuostolių, susijusių su darbų vėlavimu pagal statybos darbų rangos sutartį, įskaitymo ir nurodytos sumos dydžiu pagrįstai nesumažino ieškovei iš apeliantės priteistinos skolos.

37. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimų. Apeliantei nepareiškus jokios reikalavimo dėl sutartinių netesybų už pavėluotą sutarties įvykdymą priteisimo ir neįrodinėjus jų taikymo ieškovei sąlygų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokių netesybų klausimo išspręsti savo nuožiūra, antraip būtų pažeidęs dispozityvumo ir laisvo naudojimosi procesinėmis teisėmis principus (CPK 13 straipsnis) bei CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su rangos sutarties vykdymo užtikrinimo priemonėmis bei netesybų taikymu ieškovei, nėra aktualūs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat jame negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl apmokėjimo už papildomus darbus

38. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 15 304,56 Eur skolą už papildomai atliktus darbus. Apeliantės teigimu, 2018 m. vasario 11 d. statybų rangos sutartyje šalys susitarė dėl galutinės darbų kainos, kurios keisti jos neturėjo ir negalėjo, o susitarimas dėl papildomų darbų galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, kai papildomi darbai ar medžiagų pakeitimas buvo būtini rangos sutarčiai įvykdyti ir tik įsigijus šiuos papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka. Tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

39. Apeliantė, neigdama prievolę sumokėti už papildomus darbus, iš esmės remiasi 2018 m. vasario 11 d. statybos darbų rangos sutarties 7.7 punktu ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies bei 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rangovui draudžiama keisti sutartyje nustatytą konkrečią darbų kainą, jei apie tokį keitimą nebuvo informuotas ir su tuo nesutiko užsakovas.

40. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena vertus, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, kainos didinimo draudimas nėra absoliutus. Tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis jis yra įmanomas, pavyzdžiui: (1) jeigu būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis apie tai turi pranešti užsakovui ir gauti jo sutikimą, o jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už jau atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis); (2) kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas taip pat turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį (CK 6.653 straipsnio 6 dalis); (3) vykdant statybos darbų rangos sutartį, kainos didinimą gali lemti statybos dokumentuose nenumatyti (papildomi) darbai, apie kuriuos rangovas privalo pranešti užsakovui ir gauti jo atsakymą į pranešimą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis).

41. Taigi, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 11 d. rangos darbų sutartyje buvo nurodyta, kad sutarties kaina jo galiojimo laikotarpiu nekeičiama, išskyrus dėl teisės aktais pakeisto PVM bei galimos metinės infliacijos ar defliacijos pokyčio (sutarties 7.7 punktas), tačiau šios sutarties vykdymo metu buvo sudarytas šalių susitarimas dėl kainos didinimo, nors atskiru rašytinės formos dokumentu jis ir nebuvo įformintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai teikia pagrindą spręsti, kad ieškovė papildomus darbus atliko ne savo pačios, bet apeliantės iniciatyva ir jos prašymu, o apeliantės valia (noras) dėl jų atlikimo, didesnio kiekio ir brangesnių medžiagų panaudojimo, buvo išreikšta žodžiu, konkliudentiniais veiksmais bei šalių susirašinėjime.

42. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamame teismo sprendime, byloje nėra ginčo dėl ieškovės atliktų papildomų darbų, kurie nurodyti 2018–2019 m. atliktų darbų akte ir faktiškai atliktų darbų aprašyme, fakto, t. y. neginčijama, kad ji nutiesė daugiau elektros laidų, sumontavo daugiau jungiklių iš šviestuvų, įrengė didesnio ploto smėlio-žvyro pagrindą ir betoninių trinkelių dangą, nupirko ir sumontavo brangesnius klozetus, džiovintuvus ir plautuves, kt. Šalys nesutaria tik dėl to, kam tenka šių papildomų darbų kaštai – ieškovei (rangovei) ar apeliantei, užsakiusiai šiuos darbus.

43. Ieškovės vadovas V. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad apeliantė nurodė medžiagas pirkti iš jos dizainerio įvardintų tiekėjų, taip pat prašė atlikti papildomus, rangos sutartyje ir sąmatoje nenumatytus darbus. V. Š. teigė, kad jis ieškovės vardu siūlė apeliantei medžiagų alternatyvą, tačiau apeliantė alternatyvių medžiagų naudoti objekte nepageidavo. Ieškovės vadovas, pasitikėdamas apeliante ir jos sutuoktiniu, manydamas, kad bus papildomai atsiskaityta, sutiko atlikti papildomus darbus, nupirko brangesnes medžiagas.

44. Šiuos ieškovės vadovo paaiškinimus pagrindžia į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Iš 2019 m. sausio 18 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovė informavo apeliantę, jog jos pasirinktų klozetų, dušo kabinų komplektų ir dušo stovo kainos viršiją biudžetą, t. y. sąmatą, todėl siūlė apeliantei rinktis kitų tiekėjų („Vilpra“, „Ermitažas“, „Senukai“) siūlomas alternatyvas. Vėlesniame tiekėjui „Celsis“ siųstame laiške ieškovė užsakomoms santechnikos prekėms dėl viršijamos sąmatos prašė taikyti nuolaidą ir pažymėjo, kad užsakovai pageidauja būtent „Celsis“ siūlomų prekių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepaisant statybos darbų vykdymo pagal iš anksto parengtą projektą ir sąmatą, 2019 m. kovo 23–24 d. elektroniniais laiškais apeliantės sutuoktinis V. A. siuntė ieškovei trinkelių išdėstymo schemą, kurioje jis nurodė, kur tiksliai turi būti klojama betoninių plytelių danga, nurodė takelių plotį, pats paskaičiavo jų plotą ir pan.

45. Vadovaujantis rungimosi principu, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to vienai šaliai pateikus įrodymus, patvirtinančius žodinės sutarties pagrindu atsiradusius naujus teisinius santykius, kita šalis, juos neigdama, privalo pateikti tai paneigiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

46. Ieškovei pateikus įrodymus, patvirtinančius papildomų darbų, nenurodytų 2018 m. vasario 11 d. statybos rangos sutartyje, užsakymą bei jų atlikimą, apeliantė šiuos įrodymus paneigiančių kitų įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. A. pripažino daugiausia bendravęs su ieškove rangos sutarties vykdymo klausimais, tačiau įtikinamų argumentų, kodėl ieškovė savo iniciatyva galėjo atlikti papildomus darbus ar naudoti brangesnes medžiagas, nenurodė. Aptarti elektroniniai laiškai paneigia ir tokią versiją, kad ieškovė papildomus darbus atliko bei brangesnes medžiagas panaudojo dėl savo suklydimo. Priešingai, apeliantė (jos atstovas) ne kartą buvo informuota, kad jos pasirinktų medžiagų kaina viršija konkrečias sąmatos eilutes. Apie tai buvo pranešta ne tik apeliantei renkantis santechnikos įrangą, tačiau ir vidaus apdailos plyteles. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2018 m. gruodžio 19 d. elektroninis laiškas, kurį ieškovė siuntė tiek apeliantei, tiek ir jos sutuoktiniui.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad, vykdant ginčo sutartį, buvo pažeistos įstatymo ar rangos sutarties nuostatos, įtvirtinančios draudimą keisti rangos sutartyje sulygtą kainą. Draudimas didinti sutarties įvykdymo kainą rangovo iniciatyva nustatytas užsakovo naudai, atitinkamai, draudimas mažinti sulygtą kainą užsakovo iniciatyva nustatytas rangovo naudai. Tačiau dėl kainos didinimo / mažinimo šalys gali susitarti papildomai. Šiuo konkrečiu atveju šalys savo faktiniais veiksmais patvirtino susitarimą dėl papildomų darbų ir papildomų medžiagų. Kaina už statybos rangos darbus, nurodytus sutartyje ir jos prieduose, nebuvo pakeista. Ieškovei vykdant įsipareigojimus pagal statybos darbų rangos sutartį, būtent apeliantės iniciatyva ir jos noru buvo pasiektas šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, didesnio kiekio ir brangesnių medžiagų statybos objekte panaudojimo, o tai savaime suponuoja svarbios priežasties rangovui padidinti kai kurių darbų kainą buvimą. Kitaip tariant, ieškovė atliko statybos darbus ne tik pagal sutartį ir pradinę sąmatą, bet, apeliantės pageidavimu, atliko darbus, kurie nepatenka į pradinio šalių susitarimo, t. y. 2018 m. vasario 11 d. statybos darbų rangos sutarties ribas.

48. Nepagrįsti ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimu sumokėti už atliktus papildomus darbus yra pažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė reikalauja kompensuoti didesnę statybos darbų kainą ne iš viešųjų lėšų (struktūrinių ar paramos verslui skatinti fondų), bet iš fizinio asmens (apeliantės) lėšų, kuris gali užsakyti ir finansuoti atitinkamus darbus taip pat ir savo paties asmeninėmis lėšomis, nesinaudodamas parama iš viešųjų finansavimo šaltinių. Kadangi tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, papildomi darbai faktiškai buvo atlikti, egzistuoja ir apeliantės prievolė už šiuos darbus atsiskaityti. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieškovei iš apeliantės priteisti 15 304,56 Eur įsiskolinimą už papildomus darbus, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinio skundo nepatenkinus, procesinis sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl ji įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis