Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-29 · Administracinė byla Nr. A-1076-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
A-1076-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01461-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Pareiškėjas
K. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1076-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01461-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 2–3, 77, 123).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. liepos 9 d. (skundo padavimo teismui dienos) įvairiais laikotarpiais buvo kalinamas uždarosios zonos patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad dalį kamerų ploto užėmė jose buvę baldai, sanitarinis mazgas. Nurodė, kad Alytaus PN uždarosios zonos patalpos yra negyvenamos. Ant 12, 13, 4 ir 27 kamerų langų iš vidaus sudėtų grotų langai atsidarydavo nepakankamai, 1–4 kameros įrengtos prieš pasivaikščiojimo kiemelius, jų langus užstodavo siena, todėl į kameras nepatekdavo dienos šviesa ir grynas oras, kamerose buvo tvanku, negalėjo jų tinkamai išvėdinti. Kamerų dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, todėl jose buvo neįmanoma rašyti, skaityti, užsiimti kita veikla, pablogėjo rega, pradėjo vartoti akių lašus, dėl to reikalingi akiniai. Kamerų sanitariniuose mazguose ventiliacija neveikė, tualetai buvo surūdiję, todėl tvyrojo smarvė. Kamerų lovos ir spintelės surūdijusios, sulankstytos, sulaužytos, netvarkinga elektros instaliacija. Kai kuriose kamerose grindys sunkiai valomos, šiurkščios, sienų danga atšokusi, sanitariniuose mazguose plytelės išdaužytos. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliuose nuo sienų krito tinkas, jie buvo netvarkingi, neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Uždarosios zonos dušo patalpoje nebuvo užuolaidų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Dušo patalpa buvo netvarkoma, joje buvo smarvė, persirengimo kabinoje langas buvo išdaužtas, neužsidarydavo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė žmogaus orumo pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, depresiją, psichologinių kančių, diskriminavimą, sutriko miegas, pradėjo gerti raminamuosius, save žalotis, pjaustytis, tapo irzlus, nervingas, palūžo psichologiškai, pablogėjo regėjimas ir pan.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (I t., b. l. 15–20, 103–105, 131).

4. Atsakovas nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3143-402/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl pareiškėjo skundas dėl jo kalinimo sąlygų iki 2017 m. rugsėjo 26 d. paliktinas nenagrinėtas. Nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. liepos 9 d. pareiškėjui buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma ginčo patalpose. Pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atliktas remontas, jis vyko keliais etapais. Remonto metu pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Pareiškėjo ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpų, kuriose jis atliko paskirtą bausmę, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušo patalpos būklė buvo gera. Alytaus PN visos patalpos buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus PN gyvenamosiose patalpose užtikrinama tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta, kuri yra 200 lx ir daugiau. Atskirame lokaliniame sektoriuje įrengtas kompiuterizuotas šilumos mazgas, kuris nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą higienos reikalavimus atitinkančią temperatūrą visuose pataisos namuose. Kameros vėdinamos per langus, kurie atsidaro iš vidinės pusės. Kamerų sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Elektros instaliacija kamerose tvarkinga, lovų techninė būklė gera. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 87–97) administracinę bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neužtikrintos reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, netinkamo dirbtinio apšvietimo baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., atlyginimo nutraukė. Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui K. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Dėl atsakovo atstovo prašymo taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 9 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. liepos 8 d. pareikšti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į jo skundą, kuriame prašoma jo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Atsakovo atstovo prašymas tenkintas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. liepos 8 d. šiuo pagrindu atmestas.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3143-402/2017 pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, netinkamo apšvietimo, (duomenys neskelbtini) bei nesuteiktų tinkamų gydymo paslaugų. Įsiteisėjusiu teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, dėl kitos reikalavimų dalies – atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, byla dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neužtikrintos reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, netinkamo dirbtinio apšvietimo baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., atlyginimo nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jam tekusiu gyvenamuoju plotu, teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo teismui pateiktus duomenis. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kai kuriose kamerose buvo 10 nuteistųjų, bet konkrečių kamerų numerių nenurodė, tačiau į bylą pateiktuose atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus pareiškėjas prašė teismą atkreipti dėmesį į teisme išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-1265-414/2017, kurioje, jo tvirtinimu, įrodyta, jog atsakovas teismui teikia teismui melagingą informaciją. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1265-414/2017. Akivaizdu, kad gyvenamojo ploto normos pažeidimai nustatyti tose pačiose kamerose, dėl kurių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skaičių kamerų tipo patalpose Nr. 27 ir 45 jo kalėjimo šiose patalpose metu. Pareiškėjo atsikirtimo į atsiliepimą kopija buvo išsiųsta Alytaus PN ir teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu pareikalauta pateikti išsamų paaiškinimą bei visus turimus įrodymus, susijusius su atsikirtime į atsiliepimą nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą į atsiliepimą pareiškėjo nurodytų argumentų dėl nuteistųjų skaičiaus kamerų tipo patalpose Nr. 27 ir 45 neargumentavo, šią aplinkybę galinčių patvirtinti ar paneigti paaiškinimų, objektyvių duomenų nepateikė, o į bylą pateikti duomenys pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigė, nes juose nėra nurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo kamerose Nr. 27 ir 45 buvo juose nurodytas lovų kiekis.

9. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančią teismų praktiką įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose tenka atsakovo atstovui, pastarajam nepateikus objektyvių duomenų apie gyvenamų vietų skaičių kamerų tipo patalpose Nr. 27 ir 45 pareiškėjo kalėjimo jose metu, vadovaujamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, kad 27-oje kameroje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, 45-oje kamerų tipo patalpoje – 3 miegamosios vietos, todėl atitinkamai pareiškėjui kalint šiose patalpose jam teko 2,95 kv. m ir 3,41 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių kamerų tipo patalpose Nr. 10, 12, 13 ir 41 pareiškėjas neginčijo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių nurodytose kamerų tipo patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 13 d., nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 27 d. jam gyvenant 45 kameroje ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjui gyvenant 27 kamerų tipo patalpoje, tai sudarė pagrindą atsakovo atsakomybei šiame kontekste kilti.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Alytaus PN uždarosios zonos patalpos yra negyvenamosios paskirties, todėl jos nepritaikytos žmonėms gyventi, teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) 6.1, 8 punktus, nurodė, kad ta aplinkybė, jog Alytaus PN pastatai, kuriuose yra uždarosios zonos patalpos, yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad kamerų tipo patalpose yra atliekami einamojo remonto darbai, šią aplinkybę taip pat patvirtino ir į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Alytaus departamento 2017 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-169 (4.33 1.12), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu kamerų tipo patalpoje Nr. 5 buvo atliekamas remontas. Nors pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kokių kamerų, jose buvusių baldų, sanitarinių įrenginių ir elektros instaliacijos techninė būklė buvo netinkama, tačiau iš teismui pateiktų 13, 27, 4 ir 12 kamerų tipo patalpų nuotraukų matyti, kad šių kamerų sienos, jose esančios lovos nėra techniškai tvarkingos. Pareiškėjo pretenzijas patvirtino ir NVSC Alytaus departamento 2018 m. birželio mėn. raštas Nr. I-12 4.80E)2-, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu 12 ir 45 kamerų tipo patalpų sienų ir grindų dažai vietomis buvo atsilupę, 45 kamerų tipo patalpos tualeto patalpoje ant sienų stebimi vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, yra išdaužytų grindų ir sienų plytelių. NVSC Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio mėn. rašte Nr. (1-12 4.80E)2- nustatytas netvarkingos elektros instaliacijos 41 kamerų tipo patalpoje faktas. Kitų duomenų apie konstatuotus pareiškėjo nurodytus higienos normų pažeidimus ginčui aktualiu laikotarpiu uždarosios zonos kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, byloje nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 12, 45, 4, 13, 27 ir 41, pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 , 28, 62 punktų ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkto nuostatas.

13. NVSC Alytaus departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-191(16.3.187 1.12), kuriame nurodyta, jog atlikus patikrinimą kamerų tipo patalpoje Nr. 3, sanitarinio mazgo patalpa tvarkinga, sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, veikiantys, jų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą, paneigė pareiškėjo argumentus dėl techniškai netvarkingų sanitarinių įrenginių bei iš jų sklindančio blogo kvapo. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius kamerų tipo patalpų, kuriose buvo techniškai netvarkingi sanitariniai įrenginiai, jų numerių, nesant duomenų apie kitų ginčui aktualių kamerų sanitarinių įrenginių būklę, pareiškėjo reikštas pretenzijas Alytaus PN administracijai ar NVSC, jo argumentai dėl surūdijusių, blogą kvapą skleidžiančių sanitarinių įrenginių atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismas atsižvelgė į tai, kad į bylą pateiktuose NVSC Alytaus departamento raštuose nurodyta, kad langai kamerų tipo patalpose Nr. 12, 41 ir 45 atsidaro, yra tinkami vėdinimui, tačiau konstatuoti oro judėjimo greičio minėtose kamerų tipo patalpose pažeidimai, tai iš esmės patvirtino pareiškėjo argumentus dėl oro trūkumo šiose kamerose. Duomenų apie tinkamą oro judėjimo greitį patalpose Nr. 1-4, 13 ir 27 ginčui aktualiu metu bei teisinį reglamentavimą atitinkančią natūralią ginčo kamerų tipo patalpų apšvietą (aktualu iki 2015 m. lapkričio 1 d.) į bylą nepateikta, todėl, nepaneigus pareiškėjo argumentų dėl netinkamo oro judėjimo greičio ir natūralios apšvietos minėtose kamerų tipo patalpose (aktualu iki 2015 m. lapkričio 1 d.), šie pažeidimai buvo laikomi nustatytais.

15. Teismas pažymėjo, jog NVSC Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio rašte Nr. (1-12 4.80E)2- nurodyta, kad kamerų tipo patalpos Nr. 41 sanitariniame mazge įrengta ventiliacija, kuri patikrinimo metu veikė. Pareiškėjo skundo pagrindu atlikus patikrinimą 3-oje kamerų tipo patalpoje nustatyta, kad šios patalpos sanitariniame mazge ventiliacija yra. Minėtame NVSC Alytaus departamento 2018 m. rugpjūčio rašte Nr. (1-12 4.80E)2- ir 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-92(16.3.187 1.12) nurodyta, jog 41-oje ir 5-oje kamerų tipo patalpose dirbtinis apšvietimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, t. y., kokioje kamerų tipo patalpoje ir kada nebuvo netinkama dirbtinė apšvieta, sanitariniame mazge neveikė ventiliacija, duomenų apie nustatytus tokio pobūdžio pažeidimus byloje nebuvo. Priešingai, įrodymai paneigė pareiškėjo teiginius dėl šių pažeidimų ginčui aktualiose kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir 41, todėl deklaratyvūs, objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos dirbtinės kamerų tipo patalpų apšvietos ir ventiliacijos sanitariniuose mazguose neveikimo atmesti.

16. Atsakovo atstovas pateikė teismui uždarosios zonos dušo patalpų nuotraukas, kurios patvirtino, jog dušo patalpose tarp dušo vietų įrengtos sienelės, todėl, teismo nuomone, pareiškėjui, naudojantis dušu, buvo užtikrintas privatumas.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pagal pareiškėjo skundus NVSC Alytaus departamento specialistams atlikus patikrinimus uždarosios zonos dušo patalpose, dušo patalpos buvo tvarkingos, išvalytos, dušai techniškai tvarkingi, langas atsidarė, pritaikytas patalpos vėdinimui, pelėsių nebuvo ir pan.

18. Pareiškėjo pretenzijas dėl išdaužto, neužsidarančio lango dušo persirengimo patalpoje paneigė į bylą pateiktos šių patalpų nuotraukos bei NVSC Alytaus departamento pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtino, kad atlikus dušo patalpų patikrinimą, toks pažeidimas nebuvo nustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybių dėl netvarkingų, smirdančių dušo patalpų, išdaužto, neužsidarančio dušo persirengimo patalpos lango nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokia konkreti dušo patalpa buvo nešvari, kada persirengimo patalpoje buvo išdaužtas langas, byloje nebuvo jokių duomenų, kad dėl to pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui, todėl deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti jo argumentai dėl nešvarių, techniškai netvarkingų dušo patalpų atmesti.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Alytaus PN uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būkle, teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą švaros palaikymas pasivaikščiojimo kiemuose priskirtas patiems juose būnantiems nuteistiesiems, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų neužtikrinant švaros pasivaikščiojimo kiemuose negali būti pripažintos pagrįstomis. Pažymėta, kad pareiškėjas nedetalizavo šio pažeidimo, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Alytaus PN administracijai, NVSC ar kitoms institucijoms dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemų, todėl, nesant tokių duomenų, šiame kontekste Alytaus PN atsakomybė negalima.

21. Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui Alytaus PN Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti, kad daugumos kiemelių sienų danga nelygi, aptrupėjusi, paveikta drėgmės, galbūt pelėsio, grindų danga taip pat netvarkinga ir nelygi, tai patvirtino pareiškėjo argumentus dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių techninės būklės.

22. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą nėra, todėl šios pareiškėjo pretenzijos atmestos kaip nepagrįstos.

23. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 13 d., nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 27 d., nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kalėjo techniškai netvarkingose kamerų tipo patalpose, neužtikrinant reglamentuoto oro judėjimo greičio ir natūralios apšvietos bei higienos reikalavimų pasivaikščiojimo kiemuose.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, šiuos duomenis apie sveikatos būklę yra pagrindas pripažinti priežastiniu ryšiu susijusius su nustatytu oro judėjimo greičio pažeidimu kamerų tipo patalpose. Nors byloje nebuvo tiesioginių įrodymų dėl nustatytų pažeidimų (išskyrus oro judėjimo greičio pažeidimą) įtakos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

25. Byloje nustatyta, jog pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (82 dienas), pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (pareiškėjui 13 dienų teko – 2,95 kv. m, 69 dienas – 3,41 kv. m, be to, atsižvelgta į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai). Teismas pažymėjo, jog vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, daryta išvada, jog dėl ploto trūkumo 13 dienų, kai pareiškėjui teko 2,95 kv. m. ploto, konstatuotas Konvencijos pažeidimas.

26. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 700 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

III.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 100–102).

28. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

Atsiliepimas

29. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, nors ABTĮ tokio procesinio dokumento nėra numatyta. Todėl, atsakovo nuomone, teismas neturėjo priimti pareiškėjo atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą.

30. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. I-1265-414/2017, kurios ginčo laikotarpis nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Šis laikotarpis nėra aktualus šiai administracinei bylai, kurios ginčo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. liepos 9 d. Atsakovas pateikia kompiuterinės įskaitos duomenis, kurie įrodo, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais remiantis teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. liepos 9 d., atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 13 d., nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 27 d., nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kalėjo techniškai netvarkingose kamerų tipo patalpose, neužtikrinant reglamentuoto oro judėjimo greičio ir natūralios apšvietos bei higienos reikalavimų pasivaikščiojimo kiemuose, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatęs, kad jau buvo išnagrinėta byla Nr. I-3143-402/2017 pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo sąlygų Alytaus PN, bylos dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neužtikrintos reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, netinkamo dirbtinio apšvietimo baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., atlyginimo nutraukė.

33. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės ginčija teismo sprendimą tuo aspektu, kad buvo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas.

34. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ploto normos pažeidimą kamerose Nr. 45 ir Nr. 27 vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1265-414/2017 nustatytomis aplinkybėmis, kad 27-oje kameroje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, 45-oje kamerų tipo patalpoje – 3 miegamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo pateikti duomenys dėl nuteistųjų skaičiaus šiose kamerose nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

36. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo nurodęs tik abstrakčius teiginius, kad Alytaus PN buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr.: 41, 42, 35, 39, 38, 40, 14, 20, 18, 17, 13, 11, 15, 2, 29, 5, 3, 12, 45, 27, 0, kuriose buvo nuo 4 iki 10 asmenų, visiškai nedetalizuodamas, kiek konkrečiai nuteistųjų kiekvienoje iš jo nurodytų kamerų buvo laikoma ginčo laikotarpiu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, nurodytų jo atsikirtime į atsiliepimą, pažymėtina, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktuose atsikirtimuose (I t., b. l. 77, 123) jis visiškai nebuvo detalizavęs savo paaiškinimų dėl ploto normos pažeidimo. Pareiškėjas šiuose procesiniuose dokumentuose tik apibendrintai prašė atsižvelgti į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-1265-414/2017 buvo nustatyti pažeidimai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpis administracinėje byloje Nr. I-1265-414/2017 (nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 27 d.) nėra aktualus šiuo atveju nagrinėjamai bylai sprendžiant dėl pareiškėjui tekusio ploto (nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d.), vadovautis minėtoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis nebuvo pagrindo. Jokių kitų detalizuotų paaiškinimų, susijusių su ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusiu plotu Alytaus PN kamerų tipo patalpose, pareiškėjas nei skunde, nei atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą nepateikė.

38. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo. Taigi, pareiškėjui turėjo būti žinomi minėti įrodinėjimo ypatumai tokio pobūdžio bylose. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo ir atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas įvykdė savo pareigą detaliai apibūdinti kalinimo sąlygas, kiek tai susiję su jam tekusiu plotu, o atsakovas neįvykdė pareigos paneigti tokius detalius paaiškinimus.

39. Atsakovas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 16–17) pateikė duomenis apie kameras, į kurias pareiškėjas buvo paskirtas atskirais laikotarpiais, jų plotus ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taip pat kompiuterinės sistemos Įskaita duomenis apie šias kameras (I t., b. l. 26–28), iš kurių matyti, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,62 kv. m iki 5,11 kv. m ploto. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti gyvenamojo ploto normos pažeidimą.

40. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas higienos normų neatitinkančiose kamerose Nr. 12, 45, 4, 13, 27 ir 41, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo tinkamos būklės. Šių išvadų atsakovas apeliaciniame skunde neginčija.

41. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

42. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kalėjo techniškai netvarkingose kamerų tipo patalpose, neužtikrinant reglamentuoto oro judėjimo greičio ir natūralios apšvietos bei higienos reikalavimų pasivaikščiojimo kiemuose), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju 100 Eur suma yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose nustatytinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

45. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui K. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė