- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- I-3143-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02116-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė ir pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2011 metų iki 2017 rugsėjo mėnesio ir toliau pareiškėjas kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – Alytaus PN). Nurodė, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 1, kurios bendras plotas yra 28,77 kv. m. Šioje kameroje buvo 7 lovos bei 7 spintelės ir kėdės. Kiekviena lova užima apie 2 kv. m., spintelė iki 0,6 kv. m ir kėdė iki 0,5 kv. m. Faktiškai lovos šioje kameroje užima 14 kv. m., spinteles ir kėdės 7,7 kv., viso 21,7 kv. m. Tokių būdų faktiškai vienam kaliniui tenka 1,01 kv. m.. Kameroje Nr. 2 jos bendras plotas buvo 29, 51 kv. m. Šioje kameroje buvo 8 lovos, 8 spinteles ir 8 kėdės. Lovų užimamas plotas buvo 16 kv. m, spintelių ir kėdžių 8,8 kv. m., viso 24,8 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,58 kv. m.. Kameroje Nr.3, jos bendras plotas buvo 29,36 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 24,8 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,57 kv. m. Be to kameroje Nr.3 buvo netinkamas apšvietimas joje švietė tik viena lemputė, faktiškai tokiai patalpai turi būti įrengtos dvi apšvietimo lempos, nes esant vienai tvyro prietema ir skaitant bei tvarkantis genda akys. Kameroje Nr.4, juos bendras plotas buvo 14,48 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 12,1 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,6 kv. m. Kameroje Nr.5, jos bendras plotas buvo 28,66 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 21,7 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 1 kv. m. Šioje kameroje taip pat buvo netinkamas apšvietimas, kadangi švietė tik viena lempa. Kameroje Nr.14, jos bendras plotas buvo 12,22 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 1 kv. m. Kameroje Nr.15, jos bendras plotas buvo 11,64 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,78 kv. m. Kameroje Nr.29, jos bendras plotas buvo 15,4 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 12,4 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,75 kv. m. Kameroje Nr. 35, jos bendras plotas buvo 12,87 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 1,19 kv. m. Šioje kameroje buvo netinkamas apšvietimas, kadangi švietė tik viena lempa. Kameroje Nr. 38, jos bendras plotas buvo 11,87 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,85 kv. m. kameroje Nr.39, jos bendras plotas buvo 11,85 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 0,75 kv. m. Šioje kameroje taip pat buvo netinkamas apšvietimas, kadangi švietė tik viena lempa. Kameroje Nr.40, jos bendras plotas buvo 12,59 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 1,1 kv. m. Kameroje Nr. 41, jos bendras plotas buvo 12,4 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 1,03 kv. m. Kameroje Nr. 42, jos bendras plotas buvo 13,03 kv. m. Lovų, spintelių bei kėdžių užimamas plotas sudarė 9,3 kv. m. Tokiu būdu faktiškai vienam kaliniui tenka 1,24 kv. m. Tokiu būdu pareiškėjui buvo sudarytos nežmoniškos sąlygos, neįmanomos gyventi ir pažeidžiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau -Konvencija) 3 straipsnį. Taip buvo pažeistos pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo- sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 22-27) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui teko 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pagal galiojančius teisės aktus, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą neturi būti atsižvelgiama. Pažymėjo, kad dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją pareiškėjas su skundais ar prašymais nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, t. y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senaties terminą.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).
LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011 metų iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, o skundą teismui pateikė 2017-10-13 (b. l. 4). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė, todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2014-10-13.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.
Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų apie pareiškėjo perkėlimus matyti, kad pareiškėjas nuo 2014-09-26 iki 2014-11-04, nuo 2014-11-05 iki 2015-01-20 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 42, kuri yra 13,03 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.34 kv. m.; nuo 2015-01-20 iki 2015-01-27, nuo 2015-02-17 iki 2015-03-12, nuo 2016-10-13 iki 2016- 11-04, nuo 2016-11-07 iki 2016-11-11 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 35, kuri yra 12,87 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,29 kv. m.; nuo 2015-03-12 iki 2015-04-03, nuo 2015-04-07 iki 2015-05-11, nuo 2015-05-12 iki 2015- 06-05 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 39, kuri yra 11,85 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.95 kv. m.; nuo 2015-05-11 iki 2015-12 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 38, kuri yra 11,87 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 kv. m.; nuo 2015-06-05 iki 2015-06-23 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 40, kuri yra 12,59 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.19 kv. m.; nuo 2015-07-15 iki 2015-07-21, nuo 2015-08-28 iki 2015-09-03, 2015-12-29 iki 2016-01-05 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4. kuri yra 14.48 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.62 kv. m.; nuo 2015-07-21 iki 2015-07-29, nuo 2015-07-30 iki 2015-08-13, nuo 2015-08-14 iki 2015- 08-24 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 20, kuri yra 15.58 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,89 kv. m.; nuo 2015-08-24 iki 2015-08-26, nuo 2015-08-27 iki 2015-08-27 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 8, kuri yra 6.45 kv. m. ploto, joje įrengta 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6,45 kv. m.; nuo 2015-09-03 iki 2015-09-10, nuo 2015-09-11 iki 2015-09-24, nuo 2015-09-25 iki 2015- 10-06, nuo 2015-10-20 iki 2015-10-29, nuo 2015-10-30 iki 2015-11-03, nuo 2015-12-03 iki 2015-12-08 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14. kuri yra 12.22 kv. m. ploto joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.07 kv. m.; nuo 2015-10-06 iki 2015-10-08, nuo 2015-11-18 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-08 iki 2015- 12-15, paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 7, kuri yra 6,7 kv. m. ploto joje įrengta 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6.7 kv. m.; nuo 2015-10-09 iki 2015-10-14, nuo 2017-08-17 iki 2017-08-23 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 3, kuri yra 29.36 kv. m. ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.67 kv. m.; nuo 2015-10-15 iki 2015-10-20 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kuri yra 28.77 kv. m. ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.596 kv. m.; nuo 2015-12-23 iki 2015-12-29, nuo 2017-03-17 iki 2017-04-14, nuo 2017-04-18 iki 2017-06-16, nuo 2017-06-19 iki 2017-08-16, nuo 2017-08-30 iki 2017-09-05 paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą/kamerų tipo patalpą Nr. 5, kuri yra 28,66 kv. m. ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.09 kv. m.; nuo 2016-09-12 iki 2016-09-19 paskirtas į kamerų tipo patalpas Nr. 2, kuri yra 29.51 kv. m. ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv. m.; nuo 2016-05-19 iki 2016-10-13 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 29. kuri yra 15,10 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m.; nuo 2016-10-13 iki 2016-11-04, nuo 2016-11-07 iki 2016-11-11 paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 35, kuri yra 12.87 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.29 kv. m.; nuo 2017-09-05 iki 2017-09-18, paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 12, kuri yra 12,44 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.14 kv. m.; nuo 2017-09-18 iki 2017-09-26, paskirtas į kamerų tipo patalpą N r. 10. kuri yra 11.61 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.87 kv. m. (b. l. 23-24, 29-34).
Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas neginčijo aukščiau nurodytų atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais vadovaujamasi vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad, vertinamuoju laikotarpiu gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo šiame kontekste atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas, nes švietė tik viena lemputė, esant vienai lemputei tvyro prietema ir skaitant bei tvarkantis genda akys. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo apgyvendintas ginčo laikotarpiu, netinkamo apšvietimo.
Atsakovas šias aplinkybes neigė, atsiliepime nurodė, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 m. buvo atliktas kapitalinis remontas, gyvenimo sąlygos jose atitinka sanitarinių –higienos normų reikalavimus.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų apšvietą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl gyvenamųjų patalpų netinkamos apšvietos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamos apšvietos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamųjų patalpų netinkamos apšvietos laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas nurodė, jog ŽIV liga užsikrėtė dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau teismo nuomone, ŽIV viruso infekcijai atsirasti būtinos tam tikros sąlygos. Įprastinio buitinio bendravimo metu ŽIV neužsikrečiama. Užsikrečiama bendrai vartojant intravenines švirkštų adatas, švirkštus, leidžiantis narkotines medžiagas, lytiškai santykiaujant, darant tatuiruotes. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis susirgo minėta liga, o pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius teiginius nėra galimybių konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN nesilaikė higienos norminių aktų, žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos, priešepideminių taisyklių reikalavimų. Nenustačius civilinės atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio – teisė į neturtinės žalos atlyginimą neatsiranda. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas tvirtina, kad kalinimo sąlygos Alytaus PN pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V.prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam tinkamų gydymo paslaugų, t. y. nesuteikiant tinkamo gydymo nuo ŽIV.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, padarytą iš esmės nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl teismas pareiškėjo skundą apimtimi dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų palieka nenagrinėtą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo skundą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.