Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-324-1105/2021

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-04
Bylos Nr.: e2-324-1105/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05596-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Sabaliauskienė
Ieškovas: A. U.
Atsakovas: A. U.
Advokatai: Žygimantas Rutkauskas, Darius Ališauskas

Civilinė byla Nr. e2-324-1105/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05596-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Vilkei,dalyvaujant ieškovei A. U., jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,atsakovui A. U., jo atstovui advokatui Dariui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. U. ieškinio reikalavimu prašo: nutraukti tarp jos ir atsakovo A. U. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių; po santuokos nutraukimo jai palikti „U.“ pavardę, atsakovui „U.“ pavardę; padalyti santuokoje įgytą turtą – pinigus 26 000 Eur atsakovo A. U. gautus už parduotą santuokoje įgytą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovei 13 000 Eur; priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo ieškinio reikalavime bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo dienai šalys nebeturi nepilnamečių vaikų. Civilinės bylos šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, gyvena atskirai. Laiko susitaikyti prašo nebeskirti. Pasak ieškovės, atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), atskirai leidžia laiką ir laisvalaikį, ji gyvena Lietuvoje, mano, kad abu yra skirtingų asmeninių savybių, skirtingų požiūrių į bendrą gyvenimą šeimoje. Abu sutuoktiniai nebeturi bendrų interesų, nebepalaiko vienas kito nei moraliai, nei materialiai, todėl prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė patvirtino, kad santuokos nutraukimo dienai nepilnamečių vaikų nebeturi. Nei jos, nei atsakovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, ji neturi atsakovui pretenzijų dėl santuokoje įgyto kilnojmojo turto, namų apyvokos daiktų, kadangi šį turtą su atsakovu jau yra pasidaliję. Ieškovė neturi jokių kreditorių ar skolinių įsipareigojimų, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes yra sveika ir darbinga. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę „U.“ pavardę, atsakovui – „U.“ pavardę. Ieškovė taip pat teismui nurodė, kad santuokos metu ji ir atsakovas buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nesąžiningai pardavė ir visus pinigus, gautus už parduotą nekilnojamąjį turtą, pasisavino. Nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovo mama V. U. pardavė už 26 000 Eur sumą, šiuos pinigus perdavė atsakovui. Mano, kad pusė nurodytos sumos, t. y. 13 000 Eur atsakovas turėtų grąžinti ieškovei, kaip santuokoje įgytą turtą. Posėdžio metu ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino, prašė iš atsakovo priteisti 9 000 Eur už parduotą nekilnojamąjį turtą, nurodė mananti, kad aptariamas nekilnojamasis turtas yra santuokoje įgytas turtas, kurį ji gerino ir savo lėšomis bei darbu.

3. Ieškovės atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas savo atsovaujamosios reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9 000 Eur už parduotą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Teismui paaiškino, kad ginčo turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, kadangi jis buvo įgytas santuokos metu. Šis turtas tarp buvusių sutuoktinių turėtų būti dalijamas pusiau, jis nekilnojamojo turto registre įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtent taip yra nurodyta notaro patvirtintoje buto pirkimo – pardavimo sutartyje, o jį parduodant buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Atstovas prašė ieškovės naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. U. tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė ieškinio reikalavimus pripažįstantis iš dalies. Teismui paaiškino sutinkantis tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Papildomai nurodė, kad ieškovę visada labai mylėjo, ja visokeriopai rūpinosi, stengėsi jai sudaryti geras ir saugias gyvenimo sąlygas, tenkino jos užgaidas ir panašiai. Nepaisant to, ieškovė susirado kitą vyrą ir pas jį išėjo gyventi, o jis dar kurį laiką siuntė pinigus jos išlaikymui. Buvo labai įskaudintas ir pažemintas dėl tokio ieškovės elgesio, stipriai išgyveno abiejų išsiskyrimą, todėl dar kurį laiką manė, kad ieškovė gali grįžti į šeimą, būtų jai atleidęs. Norėjo su ieškove santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau abu nesutarė dėl kompensacijos už turto pagerinimą. Atsakovas teismui nurodė manantis, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kurį jis mainų sutarties pagrindu įgijo iš savo močiūtės. Jis sutinka, kad šiame bute buvo daromas remontas gyvenant su ieškove santuokoje, kuris buto pardavimo dienai buvo nudėvėtas. Butą pardavė jo motina V. U. už 26 000 Eur, visus už butą gautus pinigus perdavė jam. Jis sutinka ieškovei išmokėti 3 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bute atliktus pagerinimus. Atsakovas patvirtino teismui, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai neturi jokių kreditorių ir skolinių įsipareigojimų. Jis taip pat neturi ieškovei jokių pretenzijų dėl santuokoje įgyto kitokios rūšies turto, namų apyvokos daiktų, nes visa tai su ieškove yra pasidaliję. Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, yra sveikas ir darbingas.

5. Atsakovo atstovas advokatas Darius Ališauskas palaikė tiek savo atstovaujamojo teisme išsakytą poziciją, tiek atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, kad civilinės bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neabejotinai laikytinas atsakovo A. U. asmenine nuosavybe. Ieškovė A. U. byloje nepateikė jokių įrodymų, todėl neįrodė, kad šį nekilnojamąjį turtą pagerino tokiu būdu ir tokiomis sąnaudomis, kad būtų galima šį turtą pripažinti sutuoktinių bendra nuosavybe. Nekilnojamojo turto įgijimo pagrindas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šis turtas buvo įgytas iš atsakovo asmeninių lėšų, konkrečiai tai buvo atsakovo motinos ir močiūtės turtas, kuris buvo perleistas atsakovui. Kita vertus, atsakovo atstovas pažymėjo, jog ginčo bute remontas buvo atliktas ganėtinai seniai, suprantama nudėvėtas, todėl nebegalėtų būti vertinamas šių dienų įkainiais. Atstovo manymu, atsakovas neturėtų ieškovei mokėti jokios piniginės kompensacijos, kadangi pardavus nekilnojamąjį turtą, jo pagerinimas, atliktas 2004 metais, šio pardavimo kainai neturėjo jokios įtakos. Tačiau kadangi pats atsakovas sutinka ieškovei išmokėti 3 200 Eur piniginę kompensaciją už ginčo nekilnojamojo turto pagerinimą, atstovas tokią atsakovo valią prašė patenkinti. Atstovas taip pat prašė iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

7. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė, kad ieškovė A. U. ir atsakovas A. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). 2020 m. rugpjūčio 4 d. VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis patvirtinama, kad A. U. nuo santuokos sudarymo nuosavybės teisės į santuokos metu įgytus nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. A. U. nuo santuokos sudarymo nuosavybės teisės įregistruotos į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 30 d. sudaryta šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (e. b. l. 4). VĮ Regitra 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymomis patvirtinama, kad nei A. U., nei A. U. vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 4). Ieškovė A. U. raštu (be šio rašto sudarymo datos) atsakovui patvirtino, kad už kampą gavo 200 Eur, už spintą ir komodą gavo 800 Eur, daiktus pasiėmė, pretenzijų neturi (e. b. l. 29).

8. Tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių, t. y. abu sutuoktiniai sutinka ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių. Ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek savo ieškinio reikalavime nurodė, kad sutuoktiniai dėl skirtingų asmeninių savybių, skirtingų požiūrių į bendrą gyvenimą šeimoje, negalėjimą suderinti bendrų ir asmeninių interesų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodeks (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose numatytas pareigas būti lojaliais vienas kito atžvilgiu, gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pasak ieškovės, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), atskirai leidžia savo laisvalaikį, abu sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir nebėra prasmės santuoką bandyti išsaugoti. Atsakovas teismo posėdžio metu ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė kitas santuokos iširimo priežastis. Pastarasis aiškino, jog šalių santuoka iširo dėl to, kad ieškovė pati (duomenys neskelbtini) metų vasarą išvyko iš (duomenys neskelbtini) pas kitą vyrą ir daugiau pas atsakovą negrįžo, nors pastarasis tikėjosi santuoką išsaugoti ir toliau gyventi kartu su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu abi civilinės bylos šalys patvirtino ir teismo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo vertinimu, toks abiejų sutuoktinių prašymas turi būti tenkinamas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos iširimo priežasčių (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis). Civilinės bylos šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei A. U. paliktina santuokinė „U.“ pavardė, atsakovui A. U. paliktina jo turima „U.“ pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus civilinės bylos šalių santuoką teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis). Abu sutuoktiniai civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos nutraukimo momentu nebeturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuoką turėtų dalyti, dėl kitokios rūšies registruotino turto, namų apyvokos daiktų pretenzijų vienas kitam nereiškia, nes tokį turtą yra pasidaliję. Abu sutuoktiniai taip pat patvirtino, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai neturi nei bendrų kreditorių ar piniginių prievolių, nei kiekvienas asmeninių (CK 3.126, 3.127 straipsniai). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas dėl šių išvardytų santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime plačiau nebepasisako.

9. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės atskyrimo kriterijus, šio turto padalijimo tvarką, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė A. U. byloje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarius santuoką, šeima apsigyveno atsakovui A. U. priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino, kad šį nekilnojamąjį turtą atsakovui buvo dovanojusi jo mama V. U., tačiau pastaroji nurodė, kad šį butą remontavo ir esmės pagerino. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama, po kurios mirties buvo parduotas pastarosios turtas, ieškovė gavo 3 000 litų, kuriuos investavo į atsakovo butą, pirko skalbimo mašiną, televizorių. Konkrečiai, šiame bute 1998 metais pakeitė langus, apšildė sieną, kitų atliktų remonto darbų įvardyti negali, tačiau nurodė, kad į remontą buvo investuota 5 000 litų suma. 2004 metais nurodytas butas buvo išmainytas į atsakovo A. U. močiutės 1,5 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo išmainytas be jokios piniginės priemokos, tačiau ieškovė ir jos sutuoktinis A. U. močiutei paliko pakeistus langus, už kuriuos baigė mokėti lizingą, butas buvo išremontuotas, palikti nauji virtuvės baldai, skalbimo mašina. Įsikėlus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šis butas taip pat buvo remontuojamas 2004 – 2005 metais. Konkrečiai, buvo keičiami langai, durys, radiatoriai, vamzdynas, šiltinamos sienos, butas išdažytas, buvo perkami nauji baldai. Darbar iš teismui pateiktų dokumentų mato, kad 2005 metais šeimai bankas buvo suteikęs 20 000 litų vartojimo kreditą, tačiau ji pamena, kad buto remontui buvo panaudota 30 000 litų suma. Ieškovė paaiškino, kad dabar visų bute atliktų darbų išvardyti negali, taip pat negali pagįsti įrodymais pirktų medžiagų, daugelį darbų buvo atliekama ūkio būdu, gryni pinigai mokėti samdytiems darbininkams, kitus darbus ji atliko pati, tačiau mano, kad buto būklė buvo pagerinta iš esmės, šis turtas turėtų būti laikomas santuokoje įgytu turtu. Atsakovas žadėjo ieškovei sumokėti 9 000 Eur už buto pagerinimą, tai matyti iš abiejų sutuoktinių susirašinėjimų, kurie yra pateikti teismui, ieškovė jaučiasi apgauta, nes atasakovo mama nuslėpė buto pardavimo faktą, jai neleido pasimti jos daiktų, nors dėl jų ji atsakovui pretenzijų neturi. Atsakovas teismui posėdžių metu nurodė, kad jo manymu, ginčo nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Pirmasis butas, kuriame jis apsigyveno su ieškove po santuokos sudarymo, esantis (duomenys neskelbtini), buvo dovanotas jo mamos. Bute buvo atliktas kosmetinis remontas, nes tuo metu jauna šeima neturėjo pinigų buto esminiams pagerinimams. Atsakovas nesutiko, kad į buto remontą galėjo būti investuota 5 000 litų suma, kadangi šeima tokių pajamų neturėjo, buvo ką tik gimusi dukra ir dėl to ieškovė nedirbo. 2004 metais šis vieno kambario butas buvo išmainytas į atsakovo močiutės didesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo remontuojamas, tam Luminor Bank AS 2005 metais suteikė 20 000 litų vartojimo kreditą. Atsakovas nurodė, jog niekada nepritarė ieškovės norui būtą remontuoti, nes nematė prasmės, tačiau sutiko, kad buto remontui galėjo būti skirta 20 000 litų suma, nors kiek pamena, iš šios sumos buvo pirktas ir automobilis. Atsakovas taip pat aiškino, kad nesutinka, jog buto remontui galėjo būti skirta 30 000 litų suma, nes šeima tokių pinigų neturėjo. Atsakovas mano, kad buto pagerinimai nebuvo esminiai, tai buvo kosmetinis remontas, kuris buto pardavimo dienai buvo nudėvėtas ir neturėjo įtakos buto pardavimo kainai. 2012 metais liepos mėnesį atsakovas su šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), bute iki jo pardavimo niekas negyveno, tačiau atsakovas mokėjo buto mokesčius, nes ieškovė nesutiko, kad butas būtų nuomojamas. 2020 metais abu sutarė, kad būtą reikia parduoti, nes šeima neketino grįžti gyventi į Lietuvą. Butą pardavė jo mama 2020 m. liepos 30 d. Buto pardavimas įvyko labai greitai, vos įdėjus skelbimą apie jo pardavimą. Butas buvo parduotas už 26 000 Eur, nuo ieškovės to fakto niekas niekada neslėpė, ji iš buto pasiėmė daiktus, kuriuos norėjo, kadangi tuo metu ieškovė jau buvo Lietuvoje. Atsakovas pripažino, kad susirašinėjimuose su ieškove, kuomet abi civilinės bylos šalys tarėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, jis buvo parašęs, kad sumokės ieškovei 9 000 Eur, tačiau tuo metu neįvertino šio parašymo prasmės. Tuo metu jis buvo įskaudintas, išgyveno dėl griūvančios santuokos, todėl tokią sumą parašė neapmastęs realios situacijos. Atsakovas nurodė, kad sutinka ieškovei išmokėti puse abiems sutuoktiniams suteikto 20 000 litų vartojimo kredito sumos, kadangi paripažįsta, kad būtent tokia suma buvo investuota buto remontui ir ji buvo grąžinta bankui iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų. Atsakovas teismui taip pat nurodė, kad jis įvertina, kad 20 000 litų padalijus pusiau, ieškovei priklausytų išmokėti ne pilnus 3 000 Eur, tačiau jis sutinka pastarajai sumokėti 3 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją už parduoto nekilnojamojo turto pagerinimus, nes tokią pinigų sumą jis yra žadėjęs ieškovei sumokėti.

10. Civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 1991 m. lapkričio 18 d. V. U. savo sūnui A. U. dovanojimo sutarties pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m. naudinto ploto) (e. b. l. 29). 2004 m. rugsėjo 30 d. mainų sutarties pagrindu A. U. ir E. Č. apsikeitė turimu nuosavybėje nekilnojamuoju turtu, t. y. butais. A. U. buvo perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m. ploto), E. Č. buvo perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m. ploto). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu mainai vykdomi be piniginės priemokos (e. b. l. 29). Atsakovo byloje pateiktais gimimo liudijimais bei 1999 m. gegužės 25 d. Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma patvirtinama, kad V. U., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. U. mama, o E. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. U. močiutė (e. b. l. 58). 2017 m. birželio 15 d. sutuoktiniai A. U., A. U. ir jų duktė K. U. išdavė įgaliojimą atsakovo motinai V. U., kuris galiojo iki 2027 m. birželio 15 d. (e. b. l. 4). 2020 m. liepos 30 d. šio įgaliojimo pagrindu atstovaudama sutuoktinius A. U. ir A. U. atsakovo mama V. U. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Butas buvo parduotas už 26 000 Eur sumą (e. b. l. 4). 2020 m. rugpjūčio 10 d. A. U. raštu patvirtino, kad iš V. U. gavo 26 000 Eur sumą už parduotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). 2021 m. vasario 25 d. Luminor banko pažyma patvirtinama, kad 2005 m. vasario 7 d. Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. U. ir A. U. buvo suteiktas 20 000 Eur, ekvivalentu eurais 5 792,40 Eur dydžio, kreditas vartojimo reikmėms, kuris buvo grąžintas 2010 m. vasario 3 d. (e. b. l. 59).

11. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-273). Įstatyme nustatytos bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktinių nuosavybei priskiriamo turto rūšys. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto priskyrimo vienai iš nuosavybės formų, turi būti vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

12. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, sprendžiant ginčo nekilnojamojo turto teisinį rėžimą, svarbios yra šio turto įgijimo aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovo A. U. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki jo perleidimo 2020 m. liepos 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Tokias išvadas teismas daro remdamasis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie laikytini itin patikimais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 177 straipsnis). Antai, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 1991 m. lapkričio 18 d. V. U. savo sūnui A. U. dovanojimo sutarties pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki (duomenys neskelbtini) sudarytos ieškovės A. U. ir atsakovo A. U. santuokos, todėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme neabejotinai laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šį nekilnojamojį turtą remontavo iš savo lėšų ir esminiai jį pagerino, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šis turtas tiek buvo pagerintas ieškovės įdėtomis pinignėmis lėšomis ar jos darbu, kad jį galima būtų pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės A. U. teiginiai apie tai, kad ji į šio nekilnojamojo turto remontą investavo 5 000 litų, kurių 3 000 litų paveldėjo po savo motinos mirties pardavus pastarosios turtą, nėra paremti rašytiniais ar kitokiais įrodomąją galią galinčiais turėti įrodymais, nors teismas tokius įrodymus ieškovei ne kartą siūlė pateikti. Ieškovė negalėjo teismui įvardyti visų ginčo bute atiktų darbų, jų vertės, taip pat negalėjo įvardyti pirktų medžiagų pavadinimų, jų kainos. Į buto remontą investuotas lėšas įvardijo abstrakčiai, pati pripažino negalinti įrodyti investuotų piniginių lėšų kilmės ir jų dydžio. Gi, atsakovas ieškovės nurodomas aplinkybes dėl šio nekilnojamojo turto remonto ginčija, aiškindamas, kad šeima tuo metu neturėjo tokių pajamų, kurios būtų leidę remontuoti būstą, nes šeimoje augo mažas vaikas, ieškovė tuo metu nedirbo. Atsakovas pripažino, kad bute buvo daromas kosmetinis remontas, kuris negalėjo turėti įtakos šio turto teisinio rėžimo pasikeitimui.

13. Kiti civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2004 m. rugsėjo 30 d. mainų sutarties pagrindu A. U. asmeninėn nuosavybėn įgijo savo močiutės E. Č. nekilnajamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pastarajai nuosavybėn perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu manai buvo vykdomi be piniginės priemokos (e. b. l. 29). Teismas sprendžia, kad atsakovas A. U. šį turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų, gautų iki santuokos sudarymo, todėl ir šis turtas, nors jis buvo įgytas santuokos metu, laikytinas asmenine atsakovo A. U. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Svarbu pažymėti, kad nors mainų sutartis buvo sudaryta civilinės bylos šalių santuokos metu, t. y. 2004 m. rugsėjo 30 d., šio sandorio sudaryme nedalyvavo atsakovo A. U. sutuoktinė A. U., todėl teismas turi pagrįstą pagrindą spręsti ir tikėti atsakovo nurodytais argumentais, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimo metu atsakovas tokiu būdu buvo išreiškęs savo aiškią valią jam perleidžiamą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Jokie kiti civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina buvus priešingoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat pabrėžtina, jog pati ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nekilnojamojo turto mainų sutartimi atsakovas nuosavybėn įgijo didesnio ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už tai nei ji, nei atsakovas nemokėjo jokios piniginės priemokos. Ieškovė nurodė, neva išmainius butus, atsakovo močiutei buvo palikti pakeisti langai, bute atliktas remontas, skalbimo mašina, virtuviniai baldai, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia nei atsakovo A. U., nei pastarojo močiutės E. Č. sudaryta mainų sutartimi išreikštos valios ginčo nekilnojamąjį turtą įgyti / perleisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Visiškai tikėtina, kad priešingu atveju atsakovo močiutė tokio sandorio nebūtų sudariusi.

14. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Remiantis šia įstatymo nuostata ieškovė A. U. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš esmės remontavo. Konkrečiai, šiame bute iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų keitė langus, radiatorius, tvarkė santechniką, dažė sienas, lubas, šiltino sienas, atliko kitą būtiną remontą, pirko baldus, buities prietaisus. Pasak ieškovės, į buto remontą buvo investuota 30 000 litų suma. Ieškovė nurodė, kad nors iš civilinėje byloje pateiktos Luminor banko pažymos matyti, kad buto remontui jai ir jos sutuoktiniui buvo suteiktas 20 000 litų vartojimo kreditas, ji pamena, kad buto remontui buvo panaudota būten 30 000 litų suma. Posėdžių metu ieškovė pripažino, kad teismui negali nurodyti konkrečiai ginčo bute atliktų darbų apimties, jų kainos, taip pat negali teismui išvardyti pirktų medžiagų, jų kiekių, nes dabar jau visko nepamena. Ieškovė aiškino taip pat negalinti teismui pateikti rašytinių įrodymų, kad remonto darbai bute buvo atlikti, kad buvo pirktos statybinės medžiagos šių darbų atlikimui, nes tokių dokumentų nerinko. Atsakovas A. U. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2004 – 2005 metais butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas iš sutuoktinių bendrų lėšų. Atsakovas nurodė neskaičiuojantis, kuris sutuoktinis lėšų į buto remontą įdėjo daugiau, aiškino, jog daugelį darbų abu sutuoktiniai atlikę bendromis pastangomis, savo darbu. Atsakovas nesutiko, kad į buto remontą buvo investuota 30 000 litų, nurodė, kad buto remontui daugiausia galėjo būti skirta 20 000 litų suma, ką patvirtina faktas, kad Luminor bankas sutuoktiniams suteikė būtent tokio dydžio vartojimo kreditą, kuris buvo grąžintas bankui iš bendrų pinigų. Nepaisant to, kad iš šio kredito sumos taip pat buvo pirktas automobilis, atsakovas sutiko, kad 20 000 litų suma buvo panaudota ginčo buto remontui. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nepripažino, kad buvo atliktas buto kapitalinis remontas, pasak atsakovo, bute buvo atliktas kosmetinis remontas, kuris buto pardavimo momentui buvo visiškai nudėvėtas ir neturėjo jokios įtakos buto galutinei pardavimo kainai.

15. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015).

16. Bylos duomenimis patvirtinama, kad 2005 m. vasario 7 d. Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. U. ir A. U. buvo suteiktas 20 000 Eur, ekvivalentu eurais 5 792,40 Eur dydžio, kreditas vartojimo reikmėms, kuris buvo grąžintas 2010 m. vasario 3 d. (e. b. l. 59). Iš civilinėje byloje pateiktos 2004 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto mainų sutarties matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenimis buvo įvertintas 19 000 litų rinkos verte, tačiau teismas sprendžia, kad sutartyje nurodoma buto vertė iš tiesų neatitinka realios butos vertės jo įgijimo dienai, kadangi mainų sandoris buvo neatlygintinis, šį sandorį sudariusios šalys neturėjo intereso sutartyje akcentuoti tikrosios turto vertės, kuri dažniausiai būna gerokai didesnė, nei nurodoma VĮ Registrų centras rinkos vertė. Kita vertus, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie pakitusią buto rinkos kainą po jo pagerinimų atlikimo, todėl bet kuriuo atveju, byloje nėra galimybės nustatyti kaip pakito ginčo turto vertė po remonto šiam turtui atlikimo. Teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų dėl atiktų pagerinimų ginčo bute. Ji negalėjo teismui nurodyti kokius konkrečiai darbus atliko, už kokią kainą, kokias medžiagas pirko. Investuotas pinigines lėšas į buto pagerinimus nurodė abstrakčiai, nedalizuodama nei atliktų darbų, nei jų vertės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat pripažino, kad bute buvo perkami baldai, buities prietaisai, kurių įsigijimas negali būti vertinamas, kaip atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo nurodomą aplinkybę, kad iš 20 000 litų sumos, kurią neva buvo naudojama buto pagerinimui, buvo perkamas automobilis, kurio įsigijas taip pat negali būti vertinamas nekilnojamojo turto pagerinimu. Ieškovė šio nurodomo atsakovo argumento neneigė ir nenuginčijo byloje pateiktais kitokiais įrodymais. Minėta, jog civilinėje byloje ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo investuota 30 000 litų suma. Remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, civilinės bylos šalių paaiškinimais, teismas sprendžia, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų į ginčo nekilnojamąjį turtą galėjo būti investuota iki 20 000 litų suma, kuri negali būti laikoma esmine sprendžiant dėl nekilnojamojo turto pagerinimo tokiu mąstu, kad būtų pagrindas pakeisti šio turto teisinį rėžimą, nustatantį, kad šis turtas galėtų būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

17. Atsakydamas į ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytą argumentą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas civilinės bylos šalių santuokos metu, todėl turi būti laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat į argumentą, jog 2020 m. liepos 30 d. šio turto perleidimo sandoryje nurodoma, kad šis turtas laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nurodo, kad ginčo nekilnojamam turtui yra taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagrįstas principu, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia ir tai, kad sutuoktinis gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto (CK 3.89 straipsnis). Atsižvelgiant į šeimos gyvenimo bendrumą, siekiant teisinio apibrėžtumo sutuoktinių santykiuose, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, kartu CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiauiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007). Iš pačios ieškovės A. U. civilinėje byloje pateikto 2020 m. rugpjūčio 4 d. VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas vieno atsakovo A. U. vardu. Šis įrašas galioja nuo 2004 m. spalio 6 d. Šiame VĮ Registrų centras išraše nėra įrašo apie tai, kad nurodytas nekilnojamasis turtas būtų laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu būdu, remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, būtent ieškovė A. U. nagrinėjamojoje byloje turėjo pareigą nuneigti šio nekilnojamojo turto teisinį rėžimą, kitaip tariant įrodyti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėta, jog teismo aukščiau išvardytų įrodymu visuma patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki jo perleidimo sandorio sudarymo, laikytinas asmenine A. U. nuosavybe.

18. Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

19. Remiantis nurodytu kasacinio teismo reglamentavimu bei civilinėje byloje konstatuota išvada apie tai, kad 2004 - 2005 metais į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo būti investuota iki 20 000 litų suma, teismas sprendžia dėl ieškovei A. U. priteistinos piniginės kompensacijos už atliktą šio turto pagerinimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ginčo buto remontui panaudotas 2005 m. vasario 7 d. Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. U. ir A. U. suteiktas 20 000 Eur, ekvivalentu eurais 5 792,40 Eur dydžio, kreditas buvo grąžintas iš abiejų sutuoktinių bendrų piniginių lėšų. Todėl nurodyta pinigų suma laikytina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 straipsnio prasme, kuri nutraukiant santuoką tarp buvusių sutuoktinių dalytina lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. U. pripažino, kad sutuoktiniams suteikto 20 000 litų kredito, ekvivalentu eurais 5 792,40 Eur, pusę sumos priklausytų grąžinti ieškovei A. U., nepaisant to, kad bute atlikti pagerinimai yra nusidėvėję ir nebeturi jokios įtakos buto vertei. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko išmokėti ieškovei didesnę, t. y. 3 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už atliktus jo bute pagerinimus, nurodydamas, kad tokią pinigų sumą pastarasis ieškovei žadėjo sumokėti ne vieną kartą ir savo žodžio ketina laikytis. Atsižvelgdamas į atsakovo ne kartą išsakytą poziciją apie tai, kad jis sutinka ieškovei išmokėti 3 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame turte atliktus pagerinimas, teismas tokio dydžio kompensaciją iš atsakovo ieškovės naudai priteisia (CK 3.98 straipsnis). Spręsdamas iš atsakovo priteisti būtent tokio dydžio piniginę kompensaciją ieškovei, minėta, teismas remiasi byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, taip pat paties atsakovo sutikimu išmokėti ieškovei nurodyto dydžio piniginę sumą. Priimdamas tokį sprendimą teismas nesiremia ieškovės byloje pateiktais susirašinėjimais su atsakovu, kuriuose pastarasis neva nurodė ir sutiko išmokėti ieškovei 9 000 Eur dyžio sumą, kaip kompensaciją už jo turto pagerinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad abu sutuoktiniai tarėsi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekiant nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, t. y. taikiai. Šalių susirašinėjimas vyko gerokai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, vėlesniuose susirašinėjimuose atsakovas aiškiai nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei 3 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o jai sutikus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutartimu – 5 000 Eur. Tokius civilinės bylos šalių asmeninius susirašinėjimus, siekiant aptarti santuokos nutraukimo pasekmes, teismas nevertina tinkamu įrodymu sprendžiant dėl ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė kreipdamąsi ieškinio reikalavimu į teismą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista. Savo ieškinio reikalavime ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Atsakovas A. U. pateikė dokumentus apie tai, kad byloje patyrė 1 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašė iš ieškovės priteisti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies (62,3 procento), todėl iš atsakovo priteistinas 76 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio 31 Eur priteistinas ieškovei, o 45 Eur žyminio mokesčio priteistini valstybės naudai. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 490 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. U. ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. U. palikti jos santuokinę „U.“ pavardę, A. U. esamą „U.“ pavardę.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio piniginę kompensaciją bei 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Likusią ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė