- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-249-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16891-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- M. K., ir A
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
Pranešėjas D. Jocys Teisėja V. Pankauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-361/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16891-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.4.4.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.14.5.1; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 nutartimi subendrinta ir neatlikta 18 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2015 m. kovo 4 d. Šilutės rajono teismo nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas 2015 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, 2014 m. spalio 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį.
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir A. K., tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad kartu su A. K. apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y., veikdami bendrininkų grupe ir būdami iš anksto susitarę apgaule įgyti pinigus, 2016 m. balandžio 10 d., apie 18.32 val., M. K. iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), esantį nukentėjusiosios J. Ž. (toliau – nukentėjusioji) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apgaulingai prisistatė jos sūnumi bei pranešė melagingas žinias, kad neva jis lipdamas laiptais nustūmė moterį, kuriai lūžo kaukolė, o po to apgaulingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad jos sūnus lipdamas laiptais pargriovė ir sužalojo moterį, kurios gydymui reikalingi pinigai, bei tam, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, už sužalotos moters gydymą reikia 7 000 Eur, o J. Ž. neturint minimos sumos ir sutikus duoti 500 Eur, nurodė jai atnešti pinigus prie parduotuvės „Po savo stogu“, esančios adresu Šilutės m., V. Kudirkos g. 16. Po to M. K. nurodė A. K. nuvykti į jo nurodytą vietą, kur apie 21.30 val. A. K. nuvykus adresu Šilutės m., V. Kudirkos g. 16, pastaroji pasikėsino paimti 500 Eur iš nukentėjusiosios J. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog teismas neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės. Apelianto kaltę grįsdamas liudytojų P. E., J. Š. ir nukentėjusiosios J. Ž. parodymais, teismas neįvertino, jog atmetus minėtų liudytojų parodymus, jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų apelianto dalyvavimą padarant nusikaltimą, byloje nėra. Nors nusikalstamo sukčiavimo faktas byloje įrodytas, tačiau neįrodyta, jog šią veiką padarė apeliantas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atskleistas jam inkriminuoto nusikalstamo sukčiavimo mechanizmas, neįrodyta, kuo pasireiškė apelianto dalyvavimas pasikėsinant apgaule užvaldyti svetimą turtą. Motyvuoja, jog asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, abejotinais ir nepatikrintais įrodymais, o gynyba nebūtinai turi pateikti neginčijamus asmens nekaltumo įrodymus. Nurodo, jog byloje yra duomenų, kurie patvirtina aplinkybę, jog iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta apelianto sutuoktinei S. P.. Tačiau teismas S. P. neapklausė ir nenustatė, kas būtent jai skambino ir su kuo ji šnekėjo, netikrino kitų telefono numerių, kuriems buvo skambinta. Teismas nemotyvavo, kodėl nesiremia liudytojo D. D. parodymais, nors pastarasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Nuoseklius apelianto parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip jo gynybinę poziciją, o nepatikrintus D. D. parodymus – kaip pastarojo siekį padėti apeliantui. Su D. D. apeliantas nėra giminaičiai ar draugai. Pažymi, jog nuteistosios A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, jog ji kalbėjo telefonu su apeliantu, o teisme teigė, jog kalbėjo telefonu su D. D.. Policijos pareigūnas P. E. teisme negalėjo atsakyti, ar girdėjo pokalbį tarp nukentėjusiosios ir apelianto. Tuo pačiu metu, kai apeliantas telefonu kalbėjo su A. K., kažkas kitas kaip tariamas sūnus kalbėjo su nukentėjusiąja J. Ž.. Tvirtina, jog byloje nėra nė vieno leistino įrodymo, patvirtinančio apelianto dalyvavimą padarant nusikaltimą, o A. K., P. E. bei D. D. parodymai kelia abejonių, todėl šios abejonės turi būti aiškinamos apelianto naudai.
Prokuroras teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi nagrinėjamą bylą fakto ir teisės taikymo aspektais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apskųstame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas, apelianto skunde nurodytų trūkumų neturi. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir atlikdamas teisinį apelianto nusikalstamos veikos vertinimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. K. nuteisimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį motyvavo tinkamai įvertinęs surinktų įrodymų visumą.
Apylinkės teismo 2017-02-22 posėdyje apklaustas liudytojas P. E., t. y. policijos pareigūnas, kuris pirmasis atvyko į nukentėjusiosios butą, parodė, jog girdėjo kalbančiojo telefonu su nukentėjusiąja vyriškio balsą, pranešusio, jog pranešėjos sūnus nuo laiptų nustūmė nėščią moterį ir gydymui reikia pinigų, surašė kupiūrų numerius (t. 4, b. l. 68). Todėl apelianto teiginiai, jog šis liudytojas teisme negalėjo atsakyti, ar girdėjo pokalbį tarp nukentėjusiosios ir apelianto, vertinami kaip klaidinantys.
Beje, vien šio liudytojo parodymais apelianto kaltė nėra grindžiama, tačiau jo duoti parodymai kartu su kitais bylos duomenimis padeda įžvelgti nusikalstamo sukčiavimo sudėtį būtent apelianto, o ne liudytojo D. D. veiksmuose.
Kito apelianto kvestionuojamo liudytojo – J. Š., t. y. policijos pareigūnės, kuri dalyvavo sulaikant apelianto dukterėčią A. K. pinigų perdavimo jai metu, duoti parodymai teismui, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina nuoseklius A. K. ir nukentėjusiosios parodymus, jog A. K. susitikusi su nukentėjusiąja perdavė jai telefoną, kuriuo tuo metu ji kalbėjo būtent su apeliantu (t. 4, b. l. 68-69).
Apeliantas akcentuodamas liudytojo D. D. parodymus, t. y. asmens, kuris tyrimo pradžioje buvo patrauktas įtariamuoju, nes prisipažino padaręs nagrinėjamą nusikalstamą veiką, neįvertina, jog D. D. duoti parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs ir neįsikomponuoja į atskleisto sukčiavimo specifiką. D. D. tyrėjams parodė, jog nuo 2015 m. pažįstamo, kartu kalinčio apelianto paprašė 2016-04-10 surasti žmogų, kuris paimtų pinigus iš moters (t. 2, b. l. 5–6), tačiau išsamių aplinkybių, t. y., iš kokios moters, kokioje konkrečioje vietoje, kokią pinigų sumą turėtų paimti apelianto surastas žmogus, D. D. tyrėjams neatskleidė, nurodydamas, jog papildyti to, ką jau parodė, neturi. Tačiau apylinkės teismo posėdyje D. D. atskleidė daugiau neva jo padaryto sukčiavimo aplinkybių, nurodydamas, jog skambino nukentėjusiajai, o pastarajai sutikus duoti pinigų, kreipėsi į apeliantą dėl pažįstamų asmenų, kurie galėtų paimti iš nukentėjusiosios 500 Eur, pasakydamas apeliantui, jog pinigus perduos D. D. giminaitė. Taip pat D. D. teismui paaiškino, jog nukentėjusiajai skambino ryte, prieš pietus ir vakare, bendravo, kalbėjo su ja apie nieką, o vakare paprašė jos išeiti į lauką ir susitikti su atvykstančiu paimti pinigus žmogumi (t. 4, b. l. 102–103).
Sugretinus aptartus D. D. parodymus su liudytojų P. E., J. Š., nuteistosios A. K., nukentėjusiosios J. Ž. parodymais ir kartu analizuojant telefoninių išklotinių duomenis, darytina išvada, jog D. D. parodymai yra nenuoseklūs, nekonkretūs, todėl teismo pagrįstai įvertinti kaip pastarojo noras padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 13–14, 69–71). Apeliantas klysta teigdamas, jog D. D. parodymai apylinkės teismo neištirti ar neįvertinti. Konstatuotina, jog D. D., prisiimdamas kaltę dėl apeliantui inkriminuoto nusikaltimo, tyrėjams ir teismui neatskleidė aplinkybių, kurios derėtų su teismo atskleisto sukčiavimo mechanizmu ar leistų įžvelgti kitokį apelianto veiksmų vertinimą.
Nuteistoji A. K. tyrėjams davė nuoseklius parodymus ir šiuos parodymus patvirtino apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 66–67). Ši nuteistoji, kuri, beje, yra apelianto giminaitė – dukterėčia, išdėstė aktyvaus bendravimo telefonu su apeliantu aplinkybes, be kita ko, nurodydama, jog apeliantas pasiūlė jai uždirbti 30 procentų sumos nuo reikalingos paimti iš moters 500 Eur sumos, nurodė konkrečią jų susitikimo vietą mieste, apibūdino ateisiančios į susitikimą moters aprangą, pasakė jos vardą. Taip pat A. K. parodė, jog apelianto nurodymu eidama paimti iš moters pinigus, ji visą laiką kalbėjosi telefonu su apeliantu bei jis jai sakęs, jog, jei bus klausiama, prisistatytų L. B. vardu. A. K. teigė supratusi, jog apeliantas apgaule vilioja pinigus iš moters. Priėjusi ji padavė telefoną apelianto apibūdintai moteriai, vardu J., o sulaikoma pareigūnų šaukė, kad apeliantas tai girdėtų.
Paminėtus M. K. parodymus teismas pagrįstai vertino kaip patikimus, motyvuodamas tuo, jog duomenų, leidžiančių manyti, kad pastaroji turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą ar apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu, nėra. Be to, M. K. parodymus patvirtino nukentėjusioji, nurodydama, jog atėjusi paimti pinigų mergina perdavė telefoną jai ir ji atpažino vyriškio, melagingai prisistačiusio jos sūnumi, balsą ir šis įtikinėjo ją bute perduoti pinigus. Apelianto teiginių, jog ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, jog ji kalbėjo telefonu su apeliantu, o teisme jau teigė, kad kalbėjo telefonu su D. D., nepatvirtina jokie bylos duomenys.
Byloje užfiksuoti telefoninių skambučių išklotinių duomenys paneigia apelianto argumentą, jog tuo pačiu metu, kai jis telefonu kalbėjosi su A. K., kažkas kitas kaip tariamas sūnus kalbėjo su nukentėjusiąja. Objektyviai, jog joks kitas asmuo (-ys) nukentėjusiajai, tuo metu, kai ji ėjo į susitikimą su A. K., neskambino, o susitikus su A. K., pastaroji jai perdavė telefoną, kuriuo A. K. kalbėjo būtent su apeliantu.
Kaip pertekliniai ir nereikšmingi vertinami apelianto argumentai, jog byloje liko neapklausta apelianto sugyventinė S. P., nenustatyta, kas jai skambino, netikrinti kiti telefonų numeriai. Byloje esančių telefoninių skambučių išklotinių duomenys patvirtina, jog S. P. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo skambinta skirtingu laiku nei nukentėjusiajai, t. y. 12.26 val., 19.55 val. ir 20.38 val., o nukentėjusiajai – 18.32 val., 19.32 val., 20.46 val., 20.48 val., nuo 20.45 iki 20.47 val. ir nuo 21.03 iki 21.10 val. (t. 1, b. l. 69–71).
Aptartų duomenų visuma leidžia kaip nepagrįstus atmesti apelianto teiginius, jog liudytojų parodymai nepatikimi, prieštaringi ar įrodymai teismo įvertinti neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai.
Spręsdamas bausmės skyrimo M. K. klausimą, apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nusikalstama veika nutrūko esant pasikėsinimo stadijai, jog apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkina tai, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas, taip pat įvertino apelianto asmenybę – teistas 16 kartų, iš jų ir už analogiškas nusikalstamas sukčiavimo veikas, tačiau ir vėl, net būdamas laisvės atėmimo vietoje, padarė nusikaltimą. Šių aplinkybių visuma leidžia pritarti apylinkės teismo motyvams, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas apeliantui užtikrins bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.