Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Gudiškienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui M. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys T. P. ir S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) prašo:1) neterminuotai apriboti M. P. tėvo valdžią sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti M. P. tėvo valdžią dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) iš M. P. sūnaus L. P., išlaikymui priteisti po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti T. P. ir S. P.; 4) iš M. P. dukters A. P. išlaikymui priteisti po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti T. P. ir S. P..

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad T. P. yra atsakovo brolis, vaikų dėdė. Atsakovui yra patogu, kad vaikai gyvena brolio šeimoje, o jis pats yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo valdžios vykdymo savo vaikų atžvilgiu. Vaikai yra patenkinti gyvendami dėdės šeimoje. todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti jo valdžią ir priteisti prašomo dydžio išlaikymą.

Atsakovas M. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas M. P. yra nepilnamečių vaikų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaikų L. P. ir A. P. mama I. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. spalio 23 d. kreipėsi į Molėtų socialinės paramos centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir pagalbos suteikimo organizavimo atsakovui M. P..

Iš Molėtų socialinės paramos centro 2023 m. spalio 24 d. Pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tą pačią dieną vykusio posėdžio metu atsakovas M. P. iš pat pradžių akcentavo, kad jis jokių problemų neturi ir pagalbos jam nereikia. Pasak M. P., jis tuo metu su savo vaikais bendravo susitikęs juos gatvėje, matydavęs kažkur einančius, bet vaikai pas jį į namus neateidavę ir jis pas vaikus –ne, telefonu irgi nebendravo. Vaikų išlaikymas yra nustatytas teismo, tačiau atsakovas nemoka priteisto išlaikymo vaikams, alkoholio problemą neigia. Iš minimo posėdžio vyras pasišalino, pagalbos plane nepasirašė. Buvo priimtas sprendimas jam taikyti atvejo vadybą, teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas.

2024 m. sausio 3 d. Molėtų socialinės paramos centras informavo Įvaikinimo tarnybą, kad po motinos I. K. mirties L. P. ir A. P. gyvena motinos sugyventinio laikinoje priežiūroje, o vaikų tėvas atsakovas M. P. su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nepriima siūlomos pagalbos, namuose būna retai, tikslios informacijos neteikia, neturi jokių oficialių pajamų, nesiieško nuolatinio darbo, nemoka vaikams išlaikymo, neužtikrina vaikų poreikių, vangiai jais domisi, su vaikais palaiko tik minimalius ryšius. M. didžiausia problema yra alkoholizmas, pasak jo, jis alkoholį vartoja kiekvieną dieną ir neplanuoja keistis, gyvena taip, kaip nori.

2024 m. sausio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, kad 2024 m. sausio 8 d. 12:00 val. su abiem vaikais, A. ir L. bendrauta kartu, namų virtuvėje, nedalyvaujant patėviui D. S.. Vaikai teigė, kad su savo biologiniu tėvu M. P. jie beveik nebendrauja, tėtis jais nesidomi, neaplanko, tik susitikę gatvėje pasisveikina. Pasakojo, kad gerai sutaria su dėde T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), vaikai pas jį svečiuojasi, jis yra L. krikšto tėtis, tačiau vaikai pas jį gyventi nenori, nes (duomenys neskelbtini) yra didelis miestas, toli, o jie norėtų gyventi arčiau kitų savo artimųjų. Pasakojo ir tai, kad su D. sutaria labai gerai, stengiasi jam padėti rūpintis mažesniąja seserimi K. Tą pačią dieną tarnybos specialistės bendrauta ir su atsakovu, kuris nurodė, kad su vaikų mama išsiskyrė prieš trejus metus, vaikai augo su ja. Jai mirus, pats negali pasiimti vaikų, nes neturi tam sąlygų ir galimybių. Sutiko, kad vaikams būtų nustatyta globa, į krizių centrą vykti atsisakė.

Molėtų rajono savivaldybės meras 2024 m. sausio 31 d. potvarkiais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. ir A. P. nustatė laikinąją globą, vaikų laikinaisiais globėjais paskyrė trečiuosius asmenis S. P. ir T. P..

Iš Molėtų socialinės paramos centro 2024 m. vasario 8 d. pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovui būdingas ribotas problemų svarbos suvokimas ir jų sprendimo būdų matymas bei asmeninės iniciatyvos stoka. Įvardintos svarbiausios problemos – alkoholio vartojimas, tėvystės įgūdžių stoka, atsakomybės už vaikų gerovę trūkumas, bedarbystė ir stabilių pajamų neturėjimas, finansinio raštingumo stoka (komunalinius mokesčius už butą moka mama, skolos antstoliams), nenoras bendradarbiauti su specialistais, priešiškumas jų atžvilgiu. Atsakovas kategoriškai atsisakė konsultuotis su psichologu ar priklausomybės konsultantu dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Molėtų socialinės paramos 2024 m. birželio 6 d. motyvuotame siūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, kad atsakovo M. P. prisiimti įsipareigojimai (atkurti ryšius su L. ir A., keisti savo gyvenimo būdą nevartojant alkoholio, priimti specialistų siūlomą pagalbą ir noriai bendrauti ir bendradarbiauti) nebuvo įgyvendinti. Atsakovas buvo ne kartą registruotas į priklausomybių konsultanto konsultacijas, pozityvios tėvystės mokymus, tačiau nė karto į juos nenuvyko, nors buvo tinkamai informuotas ir pats pripažino, kad apie juos žinojo, vyras taip pat buvo informuotas dėl AA susitikimų (duomenys neskelbtini) mieste vakarais, tačiau nepanoro juose dalyvauti. Siūlant pagalbą sprendžiant alkoholio vartojimo klausimą, jis į tai žiūrėdavo pašaipiai, problemos ir toliau nepripažino, tame nieko blogo neįžvelgė. Siūlant psichologo konsultacijas, vyras iškarto atsisakydavo ir socialinei darbuotojai labai sudėtinga teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas M. P., nes apsilankymų metu jo namuose nebūna, telefonu atsiliepia retai, pokalbių metu nevengia necenzūrinių žodžių, įžeidžiančių frazių. Vyras vaikams saugios ir tinkamos aplinkos namuose neužtikrino, tvarkos ir švaros vyras įvertinti neleido – neįsileisdavo į namus, su vaikų ugdymo įstaiga nebendravo, nuolat girtavo su asocialiais žmonėmis. Į 2024 m. birželio 5 d. organizuotą atvejo vadybos posėdį vaikų tėvas neatvyko, nerodė iniciatyvos derinti kitą posėdžio datą. Atsakovas visai nepriima specialistų pagalbos ir toliau veda asocialų gyvenimo būdą, nepripažįsta esamų problemų ir nekeičia gyvenimo būdo. Noro bendrauti su vaikais nerodo, nemotyvuotas atkurti santykių, o bendravimas su socialine darbuotoja iš jo pusės tik agresyvėja. Konstatuota, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas arba motina visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, o ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo išsiskyrimo su vaikų L. P. ir A. P. mama, t. y. maždaug (duomenys neskelbtini) metus iki vaikų mamos mirties, nepilnamečiais vaikais visiškai nesirūpino, su jais negyveno, nedalyvavo jų auklėjime, ugdyme ir jų neišlaikė. Vaikų mamai mirus (duomenys neskelbtini) iki laikinosios globos nustatymo vaikai gyveno su mamos sugyventiniu, tačiau ir nei tuo metu, nei vėliau atsakovas nerodė jokios iniciatyvos rūpintis savo vaikais. Jis, akivaizdu, toliau veda asocialų gyvenimo būdą, nebendrauja su vaikais ir nėra motyvuotas atkurti ryšių su jais. Epizodinis bendravimas su vaikais negali būti laikomas tinkamu tėvo valdžios vykdymu, nes tai neužtikrina vaikų poreikio į ryšį su tėvais.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus daroma išvada, kad teigiamų pokyčių atsakovo elgesyje nėra, jis yra kaltas dėl tėvo pareigų nevykdymo, nes neteikia išlaikymo, neužtikrina jų saugumo, normalaus vystymosi, dvasinės ir socialinės raidos, kas neabejotinai daro ypatingą žalą vaikams.

Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę augti saugioje aplinkoje, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Kadangi ieškinyje keisti dabartinių globėjų neprašoma, todėl nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl vaikų gyvenamosios vietos, globos, globėjo paskyrimo.

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Tad turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta I. K. ir M. P. taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą atsakovas M. P. įsipareigojo nepilnamečiams vaikams – sūnui L. P. ir dukrai A. P. – teikti išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė nurodo, kad L. P. ir A. P. poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga po 250 Eur suma. Byloje nustatyta, kad atsakovas nors ir yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą nėra. Todėl teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovės prašomo iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams (abiem 500 Eur sumoje per mėnesį), nėra objektyvios galimybės dėl mažų atsakovo pajamų. Tokios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo T. P..

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią, nepilnamečiams L. P. ir A. P. iš jų tėvo M. P. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 25 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaikų laikiniesiems globėjams T. P. ir S. P. (CK 3.275 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdytina skubiai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Patenkinus ieškinį, pritaikius indeksavimą iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą priteistinas 81 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Byloje susidarė 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-07-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečiams vaikams L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytojais uzufrukto teise jų laikinuosius globėjus T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.