Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-09 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024-11-08 nutarimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2023-07-03 nutartimi veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2000-10-25 įstatymo Nr. 89-2741 redakcijos) perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 302 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-04-30.

2. Nuteistajam E.R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018-11-08, bausmės pabaiga – 2029-02-21, neatliktos bausmės dalis (2024-11-06) – 4 metai 3 mėnesiai 14 dienos. Nuteistasis 2/3 teismo paskirtos bausmės atliks 2025-06-23.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-12-09 nutartimi nuteistojo E.R. skundą atmetė nurodydamas, jog nėra pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai nėra pasiekti, o neatliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę neatlikus 2/3 bausmės neatitiktų visuomenės interesų ir gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistojo E.R. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundą apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E.R. gynėjo advokato D.Dargevičiaus skundas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsnio 4 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

8. Nuteistasis E.R. 2/3 paskirtos bausmės atliks 2025-06-23, tačiau sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o žalos rizika visuomenei – vidutinė, jo elgesys bausmės atlikimo metu yra tinkamas, taigi formaliai jam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas. Vis dėlto, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens paleidimo į laisvę turi būti įvertinamas ne tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei tinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos priemonės, bet ir tai, ar atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai ir neabejotinai matomas akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir jis taikomas ne bet kuriuo atveju, tai nėra įprasta bausmės atlikimo tvarka, pagal kurią visi nuteistieji, atlikę tam tikrą bausmės dalį, turėtų būti paleidžiami iš įkalinimo įstaigų vien todėl, kad tam tikrą laikotarpį bausmės vykdymo metu nepadarė nustatytos tvarkos pažeidimų. Likusios dalies bausmės tolimesnis vykdymas esant laisvėje laikytinas išimtine nuteistajam valstybės suteikiama privilegija, kuri atsiranda tik nustačius ne įprastas, dažnam nuteistajam būdingas, bet išskirtines aplinkybes, susijusias su pagrįstu manymu, jog paleistas lygtinai toks asmuo tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo E.R. skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą nuteistojo E.R. asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino E.R. elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistojo E.R. elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir apylinkės teismo, kuris pritarė Komisijos sprendimui nuteistajam E.R. netaikyti lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai, kadangi šio instituto taikymas grindžiamas individualių aplinkybių vertinimu, o cituojamose teismų nutartyse nebuvo analizuotos analogiškos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog skundas aukštesniajam teismui iš esmės grindžiamas ir tuo, kad nuteistasis atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (skundo 10 punktas). Vis tik, BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma yra taikoma tik tais atvejais, kuomet nuteistiesiems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tuo tarpu E.R. paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jo atžvilgiu taikoma BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kurios kontekste aukštesnysis teismas toliau pasisakys dėl kitų skundo argumentų.

10. Iš nuteistojo E.R. gynėjo skundo turinio matyti, kad jo manymu tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, neįvertino nuteistojo teigiamų pokyčių bei pastangų ir nepagrįstai akcentavo, kad paskutinius dvejus metus nuteistasis skatintas nebuvo. Aukštesnysis teismas su tokia nuteistojo gynėjo pozicija nesutinka ir pažymi, kad iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu E.R. negali būti paleidžiamas į laisvę. Nors, kaip minėta, nuteistasis 2/3 jam teismo paskirtos terminuotos laisvės bausmės atliks 2025-06-23, tačiau sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas atitinka formalųjį įstatyme numatytą lygtinio paleidimo instituto taikymo aspektą ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o didelės žalos visuomenei rizika vidutinė, jis pats savo aktyviais veiksmais nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, dėl ko negalima konstatuoti kad egzistuoja materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Dėl to tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai, E.R. atžvilgiu, dar nėra pasiekti. Su tokia išvada, atsižvelgiant į šios nutarties 8 punktą, sutinka ir aukštesnysis teismas.

11. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Nagrinėjamu atveju turimų duomenų pagrindu daryti išvados dėl tolimesnio bausmės tikslų siekimo E.R. atžvilgiu jam esant laisvėje negalima. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E.R. atlieka bausmę už keturių nusikalstamų veikų padarymą – labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, apysunkio ir baudžiamojo nusižengimo, susijusių su disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir baudžiamojo nusižengimo valdymo tvarkai, susijusio su dokumentų klastojimu, padarymą, kuriuos jis padarė būdamas teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Ankstesniu teismo nuosprendžiu, teismo vertinimu, paskirta bausmė ir iki šiol atlikta terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakoregavo – būdamas laisvėje nuteistasis savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, tą jam pavyko padaryti tik visiškai struktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina, jog nuteistasis atlikdamas bausmę, nors ir pripažįsta padaręs nusikaltimus, tačiau negeba įvardinti problemas, lėmusias jo nusikalstamą elgesį ir nenurodo sričių, kurias, siekdamas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio ir didelės žalos visuomenei rizikos, turėtų koreguoti. Lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi ir su asmens subjektyviu savo nusikalstamo elgesio vertinimu, todėl šie duomenys aukštesniajam teismui leidžia įžvelgti atmestiną E.R. požiūrį į teisės normas ir manyti, kad yra didelė tikimybė, jog laisvėje, nors ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą ir šeiminius bei socialinius ryšius, jis gali siekdamas materialinės naudos pakartotinai nusikalsti, kadangi šių aplinkybių egzistavimas nesulaikė E.R. nuo nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog E.R. atlikta bausmės dalimi ne tik nėra pasiekti bausmės tikslai, bet ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis savo elgesiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri, nors ir išlieka maža, tačiau dėl nuteistojo elgesio išlieka vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.

12. Skundžiama nutartimi ir Komisijos nutarime buvo įvertinta ir socialinio tyrimo išvada, kurioje, kaip pozityvūs veiksniai, įvardinta tai, kad E.R. nevartoja psichotropinių medžiagų ir alkoholio, taip pat jis sutinka dalyvauti įvairiose priemonėse, skirtose elgesio keitimui, prevenciniam darbui, neigiamų pažiūrų į apribojimus neišreiškia, dirba ir turi stabilias pajamas ir buvo ne kartą skatintas. Vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėtina, jog dalis nuteistojo dalyvautų programų, kuriose analizuotos tam tikros elgesio sritys, nėra susijusios su jo nusikalstamo elgesio priežastimis, ypatingai, į ką pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas, paskutinius dvejus metus, per kuriuos nuteistasis nors dalyvavo 8 veiklose ir priemonėse, tačiau tik viena jų (finansinis raštingumas) buvo labiausiai susijusi su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Tuo tarpu kitos priemonės – socialinių įgūdžių ugdymo programa, viešojo kalbėjimo kursai, bendravimo ypatumų seminaras, smurto artimoje aplinkoje seminaras, bėgimas ir žvakių gaminimas nors ir prisidėjo prie nuteistojo savęs gilesnio pažinimo, tačiau nėra laikytinos priemonėmis, padedančiomis keisti nusikalstamą elgesį bei mąstymą. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose, t. y. mažiau struktūruotoje aplinkoje per vienerius metus padarė du pažeidimus – patikrinimo metu nebuvo rastas nurodytoje pietavimo vietoje ir nakties metu neatsiliepė į tikrinančių pareigūnų skambučius. Šios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad nuteistasis žinodamas, jog jo socialus ir pavyzdingas elgesys jam bus naudingas, geba apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau mažiau struktūruotoje aplinkoje stebimas mažiau disciplinuotas elgesys. Būtent tai iš esmės atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, konstatuojant, jog nuteistasis vengia išsamiai analizuoti nusikaltimo aplinkybes, pasižymi dviprasmiškomis nuostatomis į visuomenę/bendruomenę, o jo elgesį sąlygoja asmeninės naudos siekimas. Šioje išvadoje nurodoma, jog su galimu nusikalstamumu yra tiesiogiai susijusią dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – asocialių grupių įtaka, pernelyg geras savęs vertinimas ir nusikalstamo elgesio neutralizavimas, kas Komisijai ir apylinkės teismui pagrįstai leido abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai valdyti mąstymo ir elgesio sritis. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo atlikta nuteistojo nusikalstamo elgesio ir nepakankamai savikritiško požiūrio į kriminogeninius veiksnius analizė yra išsami, todėl padaryta pagrįsta išvada, jog nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo taikymas šiuo atveju nėra galimas.

13. Skundo nagrinėjimo metu nuteistajam E.R. vis dar yra likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – daugiau nei keturi metai laisvės atėmimo. Bausmė, kaip jau nurodyta, paskirta už savanaudiškų nusikalstamų veikų, siekiant finansinės naudos, padarymą ir nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje elgiasi tinkamai, vis dėlto, taip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl tokie duomenys negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, o nustačius, kad lygtinis paleidimas pagal esamas aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, jo taikymas yra negalimas. Tokių teismo išvadų nekeičia ir nuteistojo gynėjo pateikiami argumentai, susiję su E.R. giminystės ryšiais, noru padėti broliui ir manymas, jog bausmės tikslai geriau bus siekiami jo ginamajam esant laisvėje. Tęsdamas bausmės vykdymą ir tinkamai įgyvendindamas savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir priešingai nei teigiama skunde – komisijos konkretizuotas – priemones, nuteistasis E.R. gali ir toliau keisti savo elgesį teigiama linkme ir ateityje pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau šiuo metu tam pagrindo nėra.

14. Atsižvelgiant į tai, jog nors nuteistasis E.R. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas ir įsipareigoja jas vykdyti, taikant jam intensyvią priežiūrą ir jo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir išlieka žema ir kelia vidutinę didelės žalos riziką visuomenei, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis padarė akivaizdžią pažangą ir kad įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, jog ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo E.R. pastangas ir teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas pagal nustatytas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Šiuo atveju laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo E.R. prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-09 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.