Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Skuodo rajono apylinkes teismo teisejas Henrikas Albertas Markavicius, rašytinio proceso tvarka už akiu išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves UAB „General Financing” ieškini atsakovui S. B. del skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakovui procesiniai dokumentai iteikti tinkamai, taciau atsiliepimas i ieškini negautas, todel, esant ieškoves prašymui, priimtinas sprendimas už akiu (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ivertinus byloje esancius irodymus nustatyta, jog UAB ,,General financing“ 2007-04-28 ir atsakovas sudare vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandori Nr. 1, 2009-01-18 finansavimo sandori Nr. 2, pagal kuriuos suteike atsakovui iš viso 3248,00 Lt kredita už 308,43 Lt sandoriu sudarymo mokesti (b. l. 3-6). Atsakovas laiku negražino nei paskolos, nei sutarciu sudarymo mokesciu. 2010-10-05 atsakovo skola ieškovei sudare 2172,82 Lt moketinu imoku. Be to, ieškove atsakovui paskaiciavo 0,5 procento dydžio delspinigius, viso 953,05 Lt ir prašo juos priteisti (b. l. 7-8).

Del skolos

Remiantis aukšciau išdestytu, darytina išvada, kad tarp šaliu susikloste paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punkta vartojimo kredito sutartimi kredito davejas suteikia ar isipareigoja suteikti kredito gavejui fiziniam asmeniui (vartotojui) kredita atideto apmokejimo, taip pat mokejimo išdestymo (apmokejimo dalimis) budu. Teisetai sudaryta sutartis jos šalims turi istatymo galia (Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutarti tinkamai ir sažiningai (Lietuvos Respublikos CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti ivykdyti prievole draudžiama (Lietuvos Respublikos CK 6.59 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo i ieškini nepateike, priešpriešiniu irodymu, jog nebuvo suteiktas kreditas, nepateike. Esant nurodytoms aplinkybems, ieškoves reikalavimas priteisti 2172,82 Lt moketinu imoku tenkintinas.

Del delspinigiu

Netinkamas prievoliu, kylanciu ir sutarties, vykdymas salygoja del sutarties nevykdymo kalto asmens civilines atsakomybes atsiradima. Atsakovas nevykde sutartinio isipareigojimo laiku gražinti kredita, todel privalo atlyginti ieškovei nuostolius. Ieškove prašo iš atsakovo priteisti 953,05 Lt delspinigiu.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisetus interesus, sutarties laisves principas gali buti ribojamas istatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atveju yra vartotoju teisiu apsaugos institutas. Butinybe užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisiu ir teisetu interesu apsauga savo nutartyse yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotoju gynimas yra prioritetine valstybes ekonomines ir socialines politikos dalis, konstitucinis valstybes ukio tvarkymo principas; su vartotoju teisiu apsauga susijusiuose gincuose neretai peržengiamos privaciu santykiu ribos, vartotoju teisiu gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik paciam vartotojui, bet ir didelei visuomenes daliai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilineje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškiu bustas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilineje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008). Esminis vartojimo sutarciu instituto ypatumas ir vartotojo teisiu gynimo teisinis mechanizmas yra istatyme itvirtintas nesažiningu sutarciu salygu draudimas ir tokiu salygu neprivalomumas vartotojui. Sutarti pripažinus vartojimo sutartimi, jos salygos visais atvejais turi buti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sažiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties salygos gali buti pripažistamos nesažiningomis paties vartotojo, vartotoju teises ginanciu instituciju ar byla nagrinejancio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginco šaliu sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisiniu santykiu, byla nagrinejantis teismas sutarties salygas ex officio turi ivertinti pagal CK 6.188 straipsnyje itvirtintus sažiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje itvirtintame saraše nurodytu vartojimo sutarciu salygu nesažiningumas vartotoju atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šiu salygu nesažiningumo prezumpcija tenka verslininkui. Ginco, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareiga buti aktyviam procese (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilineje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilineje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 13 d. nutartis civilineje byloje UAB „Vygista“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vieninga teismu praktika bylose del netesybu priteisimo, nurode, kad netesybu teisine prigimtis yra dvejopa: jos yra prievoles ivykdymo užtikrinimo budas, nes skatina skolininka ivykdyti prievole; jos yra sutartines civilines atsakomybes forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamaja funkcija, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentejusiajai šaliai nuostolius, taciau netesybos negali leisti nukentejusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagristai praturteti kitos šalies (atsakovo) saskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per dideles arba prievole iš dalies ivykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, taciau tik tiek, kad jos netaptu mažesnes už nuostolius, patirtus del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo, taciau netesybos negali buti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikruju patyre nuostoliu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. rugsejo 19 d.nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilineje byloje K. P. v. II „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006).

Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1 6.3 punkte ir sandorio Nr.2 5.3 punkte nurodyta, kad atsakovas, laiku nesumokejes imoku, moka ieškovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumoketu sumu už kiekviena uždelsta diena. Kaip žinia, 0,5 procento dydžio delspinigiai sudaro 182,50 procento per metus, todel vartojimo kredito sutarties mineto punkto nuostata del moketinu delspinigiu dydžio pripažintina nesažininga ir pažeidžiancia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisetus interesus Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika del netesybu priteisimo, tokios netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per dideles, todel mažintinos iki sažiningumo principa atitinkancio 0,05 procentu (18,25 procentu per metus) dydžio, iš atsakovo ieškovei priteistina dešimt kartu mažesne nei ieškoves paskaiciuota 953,05 Lt delspinigiu suma, t. y. 95,30 Lt (Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Del išdestyto ieškoves reikalavimas del delspinigiu priteisimo tenkintinas iš dalies.

Del 5 procentu dydžio metiniu palukanu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dali palukanos už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todel ieškoves reikalavimas priteisti iš atsakoves 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo priteisimo taip pat yra pagristas ir šioje dalyje tenkintinas.

Del bylinejimosi išlaidu

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 72,56 procentu ieškoves reikalavimu. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 68,21 Lt bylinejimosi išlaidu (žyminio mokescio).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmans kodas (duomenys neskelbtini), 2172,82 Lt skola, 95,30 Lt delspinigius, 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista 2268,12 Lt suma nuo bylos iškelimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-11-12, iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei 68,21 Lt bylinejimosi išlaidas ieškoves UAB ,,General financing“, imones kodas 300515252, naudai.

Ieškinio kitoje dalyje netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skusti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taciau per 20 dienu nuo jo priemimo dienos turi teise paduoti Skuodo rajono apylinkes teismui pareiškima del sprendimo už akiu peržiurejimo.

Ieškove UAB ,,General financing“ per 30 dienu nuo šio sprendimo priemimo dienos turi teise paduoti apeliacini skunda Klaipedos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkes teisma.