Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (iki 2017-01-25, 3 t., b. l. 4), išsiskyręs, nedirbo, paskutiniuoju metu gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1996-02-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį - 1 m. pataisos darbų,

2. 1997-11-17 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 105 straipsnio 10 punktą, 234 straipsnį - 9 m. laisvės atėmimo bausme,

3. 2007-12-20 pagal BK 281 straipsnio 6 dalį - 6 metų laisvės atėmimo bausme, 2008-05-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmės vykdymas atidėtas, 2009-12-22 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nustatant realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2009-02-06, neturėdamas teisėto pagrindo, bendrais veiksmais Š. V. atžvilgiu naudojant psichinę prievartą - grasinant fiziniu smurtu Š. V. ir jo artimųjų atžvilgiu, vertė Š. V. perduoti didelės vertės turtą, šį reikalavimą užmaskuojant tariama apsauga, tai yra,

A. S. nuo 2008 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. J., D. Č., A. J., M. P. (nuteisti 2014-05-05 nuosprendžiu 1A-34/2014), K. B. (nuteistas 2019-06-04 nuosprendžiu Nr. 1-150-485/2019), A. B. (nuteistu 2014-07-02 nuosprendžiu byla Nr. 1-43-485/2014), vykdydamas išankstinį susitarimą tarp bendrininkų grupės narių ir būnant pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vykusių susitikimų su Š. V. metu, kitiems bendrininkams G. J., D. Č., A. J. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims naudojant psichinę prievartą - Š. V. atžvilgiu ir pastarajam aiškinant, kad asmenys, kurie anksčiau buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję - Š. V. atžvilgiu ir toliau tęs savo veiksmus, ir tokiu būdu bendrais veiksmais bendrininkų grupės nariams G. J., D. Č., A. J. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims bauginant nukentėjusįjį ir neteisėtai bendrininkų grupės narių naudai verčiant perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, užmaskuojant šį reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Š. V. sutikus perdavinėti pinigus, bendrininkų grupės nariai nurodė K. B. kaip asmenį, su kuriuo Š. V. turės kontaktuoti ir tenkindamas pateiktą reikalavimą per jį bendrininkų grupės nariams perdavinėti pinigus.

Tuo tarpu tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus K. B. po kelių įvykusių susitikimų su nukentėjusiuoju Š. V., pastarajam nurodė A. S. kaip naują kontaktinį asmenį, per kurį bendrininkų grupės nariams turi būti perduodami pinigai. A. S. tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėtai užvaldyti Š. V. turtą, iš bendrininkų grupės narių sužinojęs apie Š. V. įvykdytą turto pardavimo sandorį, naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo Š. V. atžvilgiu – grasindamas fizinio smurto panaudojimu Š. V., jo artimųjų atžvilgiu vertė perduoti Š. V. 150 000 litų ( 43 443 eurus), kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą bei tą patį mėnesį Š. V. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), A. S. savo ir bendrininkų grupės narių naudai, užvaldė 150 000 litų ( 43 443 eurus).

2009 m. sausio – vasario mėn. A. S. toliau tęsdamas bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą nukreiptą į Š. V. turto užvaldymą ir veikdamas pagal iš anksto tarp bendrininkų suderintą planą, 2009-02-06 apie 10.00 val. apgaule atviliojo Š. V. prie degalinės "(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), kur bendrais veiksmais kartu su M. P., A. B., K. B. grasino nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, taip pat A. S. įspėjus kitus bendrininkus apie nukentėjusiojo Š. V. turimą šaunamą ginklą, A. B. panaudojo tyrimo metu nenustatytą šaunamą ginklą jį nukreipdamas į nukentėjusįjį Š. V. ir taip atimant galimybę šiam priešintis, tuo tarpu K. B. vykdydamas bendrą sumanymą nuginkluoti Š. V. iš Š. V. pagrobė teisėtai laikomą šaunamą ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių ir taip bendrais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal vieningą sumanymą A. S., K. B., M. P., A. B., neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę jį patalpindami į nenustatytą automobilį „Audi“ kur neturėdami teisėto pagrindo reikalavo ir vertė perduoti 10 000 eurų, grasindami fiziniu smurtu bei toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti.

Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su nukentėjusiojo Š. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykių praėjo 14 metų, todėl jis visų įvykių aplinkybių nepamena, o be to, per tą ilgą laiką stengėsi viską pamiršti, daugiau nenusikalsti, nes išgyveno. Perskaičius nukentėjusiojo Š. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui bei tyrėjui, kaltinamasis juos patvirtino ir su jais sutiko, neginčijo nei vienos aplinkybės.

Kadangi kaltinamasis A. S. nėra kaltinamas labai sunkiais nusikaltimais, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), todėl byloje atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjęs Š. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2007 m. pabaigoje, nenustatyti asmenys buvo jį pagrobę, nuvežę į vieną sodų bendrovę ir nurodė, kad už tai, kad jis pardavė draugės žemę, turi pinigus, turi dalintis ir reikalavo 50 000 eurų, kad galėtų ramiai gyventi. Tą kartą prievartautojai jokių pinigų iš jo negavo, nes jis jų jau neturėjo. Po to įvykio, jo pažįstamas O. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), lankydamas jį ligoninėje ir vėliau išėjus iš jos, motyvuodamas tuo, kad turi pažinčių nusikalstamose grupuotėse, pasiūlė jį suvesti su žmonėmis, kurie kaip ir saugos jį, kad jo daugiau taip nepuldinėtų, negrobtų ir, kad galėtų ramiai gyventi. Jis sutiko su O. V. pasiūlymu, nes jis jam išaiškino, kad tie žmonės, kurie jį pagrobė, sulaužė jam koją ir reikalavo pinigų jo ramybėje nepaliks, o policija jo neapsaugos. Be to neaiškiomis aplinkybėmis 2008 m. buvo sumuštas jo sūnus. 2008 m. pradžioje O. V. jį supažindino su būriu vyrų, kurių anketinių duomenų nežino, tik pravardes: „G.“, „K.“ vardu G., K., „U.“ ir dar vienu, kurio jokių duomenų nežino. Tie vyrai jam pasakė „darom biznį kartu, prieš ką pirkdamas ar parduodamas, ar bet kokį kitą verslą sugalvodamas - pasitark su mumis. Mes tave saugosim, o už tai turėsi pusiau dalintis pelnu“. Jis sutiko. Vyrai jam davė mobilų telefoną „Nokia“ su „Pildyk“ kortele. Koks buvo „Pildyk“ kortelės numeris net nežiūrėjo. Tame telefone buvo įvestas „U.“ telefonas. Norėdami susitikti jie turėjo tik parašyti laiką kada nori susitikti, o vieta buvo nurodyta pastovi – (duomenys neskelbtini) prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Taip su „U.“ buvo susitikęs kokius 10 kartų, per susitikimus „U.“ reikalavo, kad pradėtų verstis kokiu nors verslu ir dalintis pelnu. Bet jis tuo metu dar blogai jautėsi po pagrobimo ir gydėsi. 2008 m. pavasarį „U.“ jį supažindino su vyruku vardu A. ir pasakė, kad toliau turės bendrauti su juo. Paėmė tą telefoną kurį buvo davę ir padavė kitą telefoną „Nokia“ su „Pildyk“ kortele. Su A. buvo sutarta kita susitikimų vieta – (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių namų, adreso nežino, bet gali parodyti. Su A. susitikinėjo kas mėnesį, bet vis sakydavo, kad jokio verslo nedaro. Vieną kartą pasakė, kad galima nusipirkti kelis butus ir paprašė duoti pinigų pirkimui, bet jie pasakė, kad jis pats butus pirktų ir viską darytųsi vienas, o jiems tik duotų dalį pelno. Tada jis atsisakė pirkti butus. 2008 m. pavasarį – vasaros pradžioje, jo draugė G. R. pardavė jai priklausantį butą, bet apie tai jis nieko nesakė A.. Po kiek laiko be jokio susitarimo pas jį pradėjo važinėti A. su kažkokiu vyruku, kurio apibūdinti negali, jis tik atveždavo A. juodos spalvos „Golf“ automobiliu ir sėdėdavo mašinoje. A. jam pradėjo priekaištauti, kad jis juos apgaudinėja, pardavė butą, o su jais nepasidalino. Po to A. pradėjo jam grasinti, kad policija jo neapsaugos ir, kad jei nesumokės pinigų, G. dukrai bus blogiau nei jo sūnui. Reikalavo sumokėti 150 000 tūkstančių. Tokia sumą jis minėjo tik savo pažįstamam O. V. vieno draugiško pokalbio metu. Kodėl A. iš jo reikalavo būtent tokios sumos, pasakyti negali. Išsigandęs, kad su draugės mergaite bus susidorota, jis sutiko sumokėti 150 000 litų. 2009 m. sausio pradžioje, tikslios datos neatsimena, A. atsiuntė žinutę dėl susitikimo, jis atrašė, kad serga ir yra namie. A. atrašė, kad atvažiuoja. Po kiek laiko A. atvažiavo pas jį į namus ir paėmė iš jo 150 000 litų įvairiomis kupiūromis. Paėmęs pinigus A. pasakė, kad dar susitiks ir apie tai dar pakalbės, nes jie liko nepatenkinti tuo, kad nieko jiems nesakė apie parduotą butą. Maždaug prieš dvi savaites pas jį į žirgyną, esantį (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. ir pasakė, kad su juo nori susitikti pakalbėti jo draugas O. su draugais, kurių neįvardino. Pasakė, kad reiktų pakalbėti dėl paimtu pinigų, dėl įvykusio nesusipratimo ir, kad reiktų viską aptarti ir net pažadėjo grąžinti pinigus. Po to jis pats nuvažiavo pas O. V. ir paklausė jo su kuo jis jį supažindino, su kokiais banditais ir kodėl iš jo atiminėja pinigus ir jam grasina. O. pasakė, kad pats nežino kas čia vyksta ir, kad jis jį tik suvedė, o toliau turi su jais aiškintis pats. 2009-02-05 gavo žinutę iš A. apie susitikimą. Susitikus pastovioje susitikimų vietoje (duomenys neskelbtini), A. jam liepė 2009-02-06 09.00 val. ryto atvažiuoti į tą pačią susitikimo vietą 09.00 val. jis su savo automobiliu „VW PASSAT“, atvyko į sutartą vietą prie daugiabučių ir nedidelės parduotuvės. A. pasakė, kad 10.00 val. turi prie Onkologinės ligoninės susitikti su vyrais ir pakalbėti. Kadangi dar buvo laiko, jie kartu jo automobiliu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur pasivaikščiojo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Kauno marių prieplaukos ir Pažaislio pusės. Po to A. liepė važiuoti prie Onkologinės ligoninės. Prie ligoninės A. liepė važiuoti toliau į aikštelę prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, prie kelio (duomenys neskelbtini). Jis paklausė kas atvažiuos į susitikimą. Jis pasakė, kad į susitikimą atvažiuos jo pažįstamas O. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems belaukiant privažiavo automobilis „Audi 100 Avant“, tamsios spalvos, kuriame sėdėjo trys vyriškiai, kurie išlipę iš automobilio priėjo prie jų. Prie pat degalinės tuo metu sustojo dar vienas automobilis „VW Golf“, tamsios spalvos, kuriame sėdėjo dar ne mažiau 3 žmonių. Jis tuo momentu jau lipo iš automobilio, nes įtarė kažką negero. O. V. tarp atvažiavusių nebuvo. Bet buvo „U.“ ir dar du vyrai, iš kurių vienas buvo tas vyras, kuris dalyvavo jo pagrobime 2007 m., „U.“ pasakė, kad pas jį gali būti ginklas, tad jam visai nepažįstamas atvažiavęs vyras jam į dešinį šoną (rėmė pistoletą ir liepė ištraukti rankas iš kišenių, arba jis jį nušaus. Tada „U.“ iš jo vidinės kišenės išėmė jo teisėtai, savigynai laikomą pistoletą „IZH 71 H“ 9x17, Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 šovinių apkaboje. Vėliau pradėjo reikalauti 10 000 eurų už tai, kad ramiai gyventų, nes kitu atveju susidoros su juo ir su jo artimaisiais fiziškai, atėmė mobilųjį telefoną „Nokia“ ir jo automobilio raktus. Įsodinę į „Audi“ automobilį užmovė jam ant galvos juodos spalvos kepurę ir nuvežė nežinoma kryptimi. Paskui jį pervedė į mikroautobusą „Mercedes Benz“ baltos spalvos ir nuvežė nežinoma kryptimi. Jis pajuto, kad mikroautobusas užklimpo. Vyriškis vardu A. pasakė kitiems asmenims, kuriuos atpažinti galėtų, kad reikia jį sodinti už vairo, o jiems stumti mikroautobusą. Jam nuėmė kepurę ir pasodino už vairo, o vienas iš vyriškių, tas kuris dalyvavo pirmame pagrobime, liko stovėti lauke nukreipęs į jį pistoletą. Jam atsisėdus už vairo du vyriškiai pradėjo stumti automobilį. o vėliau matė kaip jie kasė sniegą dviem kastuvais. Automobiliui pajudėjus iš vietos jis pabėgo nuo užpuolikų su jų automobiliu „Mercedes Benz“ ir niekur nestodamas, bijodamas, kad jį gali pasivyti, atvažiavo į Kauno Panemunės policijos komisariatą bei iškarto kreipėsi į pareigūnus. Lėkdamas nuo užpuolikų, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, ties parduotuve matė stovintį tą patį automobilį „VW Golf“ su jame sėdinčiais vyrais, kurie atvirai žiūrėjo į jį ir nusekė jį žvilgsniais. Daugiau paaiškinti neturi ką (2 t., b. l. 36–38).

Nukentėjęs Š. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju parodė, kad papildomai gali papildyti savo parodymus tuo, kad automobilį „Audi“ prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ atvairavo jam visai nepažįstamas ir nematytas vyras, „U.“ sėdėjo šalia vairuotojo, o tas vyras, kuris jam pasirodė panašus į pirmame jo pagrobime dalyvavusį vyrą, sėdėjo gale. Galiniai stiklai automobilio „Audi“ buvo tamsinti. Kada jį įsodino į „Audi“ ant galinės sėdynės per vidurį, iškart uždėjo kepurę ant galvos, kad nematytų kur važiuoja. Kada „Audi“ sustojo, jį pervedė į MB autobusiuką ir pasodino tarp vairuotojo ir keleivio. Autobusiukas buvo krovininis. Kas važiavo autobusiuku su juo, nematė, tik suprato, kad „Audi“ važiavo jiems iš paskos, nes kai autobusiukas užklimpo iš paskos sustojo mašina. Vyrai iš to sustojusio automobilio priėjo prie jų autobusiuko ir pasakė tiems, kurie važiavo su juo, kad dabar jie išvažiuoja ir grįš po dviejų valandų. Girdėjo kaip kartu su juo važiavę vyrai paeiliui kasė sniegą iš po ratų. Kada A. pasakė „pasodinam Š. už vairo, jis buvęs ralistas, išvažiuos“, jam nuėmė kepurę. A. balsą jis atpažino iš klausos. Kai jam nuėmė kepurę, pamatė, kad be A. prie autobusiuko yra dar vienas iš užpuolikų, tas kuris jo manymu dalyvavo pirmame jo pagrobime. Jo rankose buvo pistoletas, kurį jis laikė nukreipęs į jį. Jis atsisėdo už vairo ir po kelių bandymų išjudino autobusiuką, bet vėl sustojo, nes bijojo, kad į jį pradės šaudyti. Kada vyras su ginklu pasitraukė prie A., kad padėti jam stumt autobusiuką, jis išjudino mašiną ir nesustodamas pabėgo iš ten, palikęs juos toje vietoje kur buvo užklimpęs autobusiukas. Nesustodamas pavažiavo iki Panemunės komisariato. Apibūdinti ir atpažinti gali visus jo paminėtus asmenis. Jie atrodė sekančiai: „G., tamsių trumpų plaukų, ovalaus veido, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, panašus į (duomenys neskelbtini), mažai kalbantis; „K.“ (G.) apie 170 cm. ūgio apvalaus veido, trumpai kirptas, normalaus kūno sudėjimo; „K.“ visada matė su kepuraite, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo į lieknumą, kalba su nežymiu rusų akcentu, naudojosi automobiliu MB 140 su rusiškais (Sankt Peterburgo) numeriais; „U.“ apie 160 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų, normalaus kūno sudėjimo į lieknumą, tamsiaodis, stipriai želianti barzda ir atrodo kaip dvi dienas nesiskutęs, putlios lūpos. A. apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, nemalonaus prakaituoto veido, trumpų į šviesumą plaukų. Vyras, kuris jo manymu dalyvavo pirmame jo pagrobime, apie 180 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpų į tamsumą plaukų, kalba truputį su kaimietišku akcentu, ant rankos buvo didelis geltono metalo laikrodis, vilkėjo juodą sportinį kostiumą (treningą), sportinę kepurę ir sportinę avalynę. Jam pirmą kartą matytas vyras apie 160-170 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, apvalaus veido, šviesaus gymio, kalba savotiškai, naudoja kažkokį „blatną“ žargoną, sakė tokias įsimintinas jam frazes: „nesidribinsi“, „iš karto pisiu nuo vaizdo“, „vieną kartą prarybinai antrą kartą neparybinsi“. Daugiau paaiškinti neturi ką (2 t., b. l. 39–40).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, Š. V. atpažino nuotraukoje Nr. 4 asmenį, nurodydamas, kad nuotraukoje yra jo parodymų metu minėtas A.. (2 t., b. l. 41–43).

Nukentėjęs Š. V. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino ankstesnėse apklausose nurodytas aplinkybes. Nukentėjęs parodė, kad parodymus duoda laisva valia, su mano nurodomais asmenimis nesu susipykęs, neturiu su jais jokių verslo santykių; apklausiamas policijoje parodymus daviau laisva valia, psichologinio ir fizinio smurto prieš mane niekas nevartojo. 2007 m. pabaigoje, galėjo būti spalio mėn. 14 d., vakare, apie 21.00-22.00 val., man einant į namus, laiptinėje mane užpuolė kaukėti vyrai, ne mažiau keturių vyrų, mane jie išnešė į lauką, akis man buvo jau jie užrišę laiptinėje, mane įkišo į kažkokį mikroautobusiuką, nuvežė į sodus, kaip vėliau aš supratau, o gal tai buvo koks vienkiemis; jie man buvo akis užrišę, dar ir su izoliacija; aš eidamas namo mačiau prie namų stovint keistą mikroautobusiuką, dar aš į jį pažiūrėjau, jis stovėjo „nosim“ į Nemuno upę; jie mane taip vežė apie 40 min. ar 1 val.; jie mane nuvedė į kažkokį namuką. Man rankos buvo už nugaros surakintos antrankiais, apsvaigino mane dar elektros šoku, kai dėjo antrankius man laiptinėje; aš supratau, kad mane jie įvedė į kažkokią patalpą, mačiau pro plyšį kilimą ant grindų; važiuojant jie telefonu kažkam pranešė, kad jie jau užduotį įvykdė. Mane pasodino, visą laiką mano rankos buvo surakintos, jie mane pradėjo mušti, laužė rankų pirštus, žnybė su replėm, net nagai nuo rankų man nuėjo, nuėmė man vieną batą kairės kojos, su replėm, taip manau, nes nemačiau, man kojų pirštus žnaibė, gal norėjo nukirpti, nežinau, kaulas piršto lūžo. Tada pradėjo jie reikalauti iš manęs pinigų, pasakė „esi visai achuel... dirbi, prekiauji nekilnojamu turtu ir niekam nieko nemoki, duok pinigų 50 000 eurų“, pinigų reikalavo jie duoti iš karto, kitaip manęs jie nepaleis; aš jiems bandžiau aiškinti, kad pinigų neturiu ir neturiu už ką jiems jų duoti, bet nelabai jie manęs klausė, ką jiems aiškinu; aš visą laiką buvau užrištomis akimis. surakintomis rankomis, nakčiai likau toje patalpoje, supratau, kad du vyrai liko manęs saugoti; aš jaučiausi silpnas, prašiau duoti man atsigerti, jie man davė, jie buvo geresni, nuplėšė man izoliaciją, kažkokiu skuduru po to man akis užrišo, jis man po to nusmuko, kai galvą judinau; aš šlapintis nenorėjau, taip ir gulėjau, girdėjau, kad jie kalbasi, bet negirdėjau ką; ryte jie atėjo, pamatė, kad aš be to maišo jau ant galvos, tada mane sumušė, nes aš vieną iš jų pamačiau, miegojo jis, mačiau kambarį, kas aplinkui, panašus kambarys į sodo namelio kambarį; vieno vyro balsą įsiminiau, kuris man davė vandens atsigerti, jis kalbėjo su kažkokiu akcentu, lietuvis, bet ne miestietis, ar kalėjime kur buvęs ilgai, kalbėjo su žargonu, o tą kitą pamačiau miegant be kaukės, jis ją buvo patraukęs ant kaktos, jo veidas apvalus, amžius apie 20-24 metus, apie 175 cm., gal ir pažinčiau jį, nežinau. Kai aš buvau kankinamas tą vakarą, girdėjau, kad dar kažkas atvažiavo, girdėjau mašinos garsą, tada ir prasidėjo rimtas kankinimas. Tą vakarą reikalavo pinigų, tada dar pradėjo man siūlyti vyriškį, pravarde „M.“, kuris būtų tarpininkas, kuriam aš paduočiau pinigus, o jis perduotų jiems, tada aš būčiau paleistas. Aš pradėjau galvoti, kas tas „M.“, jį prisiminiau, jį pas mane buvo atsivežęs mano draugas T. P., tai buvo 2007 m. vasara; aš nieko nežinau apie tą „M.“, bandžiau tai aiškinti ir tiems pagrobėjams, kad aš jo visai nepažįstu, tačiau jie manęs neklausė, jie buvo informuoti, kad aš tokį asmenį pažįstu, taip supratau iš jų kalbos. Sakiau jiems, kad aš pažįstu T., kuris tą „M.“ pažįsta. Tada man jie atrišo akis. pasodino ant sofkutės, vieną ranką man atlaisvino, davė popieriaus lapą, baltą, bet ne labai gražų, jį padėjo ant taburetės. degė paprasta lemputė viršuje, jie dar nuėjo į kitą kambarį apsitarti, ką man rašyti, o du liko saugoti, po to grįžo, pradėjo man diktuoti, kad rašyčiau raštelį T., kad jis nuvažiuotų (aš tuo metu galvojau kaip man parašyti taip, kad suprastų, kad man kažkas atsitiko, nes niekas nežinojo, kad aš dingau, kur aš esu, niekas iš artimųjų to nežinojo), jie man diktavo, ką rašyti, o aš rašiau tai, kad jis nueitų pas mano draugę G., paimtų tai. ko ten nėra, kad suprastų, kas yra iš tikrųjų; parašiau raštelį ir jie išvažiavo, kankinimai baigėsi, mane saugoti liko naktį asmenys, taip aš manau, kurie dalyvavo pagrobime, o ne tie kurie į namelį atvažiavo vėliau. Ryte. taip manau, nes akys man buvo užrištos, atvažiavo pakeisti vyrus, kurie mane saugojo, atvažiavo keletas, liko vienas naujas vyras mane saugoti, jis pamatė, kad pas mane bėga kraujas, tada jis man nuėmė antrankius, atnešė vandens, manau jį sėmė iš šulinio, buvo jis šaltas, jaučiau kvapą, jis leido man apsitvarkyti, atsigerti, nusišlapinti; aš nebežinojau, kiek laiko ten išbuvau, aš dairiausi, pamačiau peilį stalinį gulintį ant palangės, bet tą mano žvilgsį pamatė tas „apsauginis“, tada sako „nekvailiok. nes turiu durą“; man jis atnešė šašlykų, kurie buvo ne visai atšalę, davė cigarečių „Marlboro“ parūkyti, pridegė žiebtuvėliu; vėliau supratau, kad jo neatvažiuoja kažkas pakeisti, jis vienas mane saugojo. Aš buvau kankinamas viso tris kartus. Sutemus, atvažiavo vyriškiai, kurie grįžo su tuo mano rašteliu, pasakė, kad čia per mažai parašyta informacijos ir jie nieko negaus. Jie liepė man tą raštelį papildyti, dar ir sumušė. Nepamenu, ką tiksliai aš dar parašiau, bet taip rašiau, kad G. suprastų viską, ir perduotų viską namiškiams ir policijai viską praneštų. Jie su rašteliu vėl išvažiavo, o liko tas vienas „geras“ saugotojas, kuris man davė valgyti. Aš ilgą laiką buvau su maišu ant galvos, todėl man labai sunku susivokti, kiek aš ten buvau, koks buvo paros metas, sunkiai suvokiau laiką, valgyti labai nesinorėjo, sunku man buvo orientuotis, buvau sužalotas, kraujavau, net nežinojau, aš turiu kojų pirštus. Tas vienas apsauginis mane saugojo visą dieną, dėvėjo visą laiką kaukę, davė valgyti šašlykų, su visais priedais, supratau, jie nupirkti, buvo vienkartiniame inde. tikrai neblogi buvo šašlykai, minkšti, buvo marinuotų agurkų, man leido numigti ant tos sofkutės, man labai kojas skaudėjo, keliai buvo sudaužyti, vos pasikelti galėjau ant kojų; tas apsauginis turėjo už striukės pakabinamą kaburą ir aš mačiau ginklo rankeną, tik nežinau, kokio, jis man ginklo nerodė: taip tylu buvo ilgą laiką. Tada po paros vėl kažkas grįžo, atvažiavo daugiau žmonių, du automobiliai atvažiavo, man rankas vėl persegė. užrišo rankas, klausiau, tai dabar mane jau „vešit...“, o jie sako. ne viskas tvarkoje; vienas vyras visai nekalbėjo, buvo su kauke, bet aš mačiau jo rankas, jo odelės apie nagus labai buvo atsilupusios, esu tai matęs pas savo dargą. taip būna žmogui, kuriam vitaminų trūksta, jis man stovėjo už nugaros, ranka rodė. kur man rašyti, jo rankas gerai įsidėmėjau, visų pirštų šonų odelės buvo atsilupę; jis visai nekalbėjo, tik ranka viską rodė. kitiems rodė. ko paklausi manęs, jis nei žodžio nekalbėjo; tada jie pasakė, kad mane paleis, bet prieš tai vienas vaikinas man strypu smogė per kojas, aš supykau ir bandžiau stotis, gal jį čiupti, tada man strypu dar per nugarą kažkas sudavė, o tuo metu man nuo veido nusmuko tas uždangalas ir aš dar kartą pamačiau to vaikino, kuris ilgą laiką mane saugojo, kurį aš jau buvau matęs be kaukės miegant, veidą. Jie pasakė, kad pinigus jau gavo. viskas gerai, mane paleis, bet dar mušė mane, nes pabandžiau priešintis, manau kambaryje buvo dar kokie keturi vyrai, laikė uždangalą man ant veido, kad nieko nematyčiau, dar nugirdau kažkurį sakant, kad būkit visi atsargūs, nes jis buvęs „boksioras“; tada pasakė, kad mane jau veš, paleis, aš nieko tuo metu nežinojau, ar jie iš tikrųjų gavo pinigus. Aš galvojau, kad jie mane veš nužudyti, buvau įsitikinęs, kad G. tų pinigų negalėjo jiems paduoti, ji jų neturėjo, žinojau mūsų biudžetą. Jie man stipriai vėl užrišo akis lipnia juosta, rankas surišo priekyje, irgi lipnia juosta, kojas surišo, tada paėmė dviese už šonų už parankių taip mane jie beveik kaip ir nešė į lauką, aš atsimušiau veidu į tują, pajaučiau kvapą, manau ji buvo nenukarpyta; mane pasodino į lengvąjį automobilį ant galinės sėdynės, nieko nesimatė man, bet supratau vienas įsėdo gale, o du priekyje, trys vyrai su manim važiavo, o kiti liko, taip supratau, nes jie pasakė, susitvarkyti, likusiems; jaučiau, kad mašina važiuoja smėliu, žvyrkeliu, bėgius pervažiavom; aš tą kambariuką įsiminiau gerai, langas su žaliuzėm buvo. jos buvo užsuktos, nieko pro jas nesimatė, girdėti buvo, kad pro šalį mašinos važiuoja, netoliese šuo lojo. vadinasi gyveno žmogus, kambariuke buvo kiliminė danga, bet netvarkytas kambarys, šalia kambario buvo maža virtuvėlė, o iš jos išėjimas į lauką, dar durys buvo lyg iš balkono daugiabučio namo. Mane jie vežė, aš galvojau, kad jie mane veža prie (duomenys neskelbtini), kur mano kaimas, važiavom neilgai, jie su niekuo nekalbėjo, tik tarpusavyje kažką rodė. jaučiau, važiavom vieškeliu, gruntu, asfaltu, buvo ir bėgiai, nors maniau, kad tai buvo kokie metaliniai vartai, per kažką metalinio tikrai važiavo jie; apsuko mašiną, pavažiavo kiek nuo asfalto, sustojo, ištraukė mane iš mašinos, paguldė mane ant žemės, galvojau, kas bus, negali nieko gero būti, kažką iš bagažinės išsitraukė, tada su strypu per koja tvojo 3-4 kartus man gulinčiam, nemačiau, kas smogė, bet tarp jų buvo tas, kuris mane saugojo, kurį galiu pažinti iš balso, jie pasakė kažką tokio, kad aš niekam nereikalingas; tada mane sudaužė su strypu, karštis lik nuėmė mane, per galvą nemušė, jie po to taip mane paliko ir nuvažiavo, aš likau gulėti ant žolės, jaučiau, lauke, jie dar man prieš tai įkišo man į kišenę mano mašinos raktelius, kuriuos buvo atėmė iš manęs; aš likau, bandžiau išsilaisvinti, pavyko izoliaciją nukąsti, išsilaisvinau, koja man buvo lūžusi, apsidairiau, buvau prie seno Marijampolės plento, kaip vėliau paaiškėjo, netoli matėsi kolonėlė, kojas atlaisvinau nuo izoliacijos ir tada šliaužiau iki kolonėlės, šaukiau pagalbos, niekas nesustojo, mano mobilų man grąžinę buvo, bet jis neveikė, atšliaužiau iki kolonėlės, operatorius išsigando, davė man pusbroliui paskambinti, kortele savo turėjau, jos nepaėmė jie iš manęs, tada atvyko greitoji, mane paėmė, kolonėlės operatorius buvo labai išsigandęs, nieko jis daug neklausinėjo. Po to gulėjau aš ligoninėje, mane ten lankyti pradėjo draugas O. V., man pasirodė keistas tas jo apsilankymas, seniai su juo nebendravau, man jo lankymasis pas mane ligoninėje atrodė keisti, jis man kalbėjo, kad jie manęs nepaliks ramybėje, taip jis man viską aiškino, kad ramiai negalėsiu gyventi, man reikia „stogo“. reikės vis tiek man nors mokėti; sakiau, kad man nieko tokio nereikia, bet O. ir vėliau namuose mane lankė, tą patį aiškino ir vieno tokio apsilankymo metu O. man pasakė, aš nebeturiu jau kito varianto, kaip tik tai kreiptis į „k.“ grupuotę, nes vis tiek nebūsiu paliktas ramybėje. O. mane supažindino su jais. 2008 m. žiemą aš negalėjau vaikščioti, buvau operuotas, ilgas buvo gydymas, vežimėliu važinėjau, po to su ramentais buvau, tada 2008 m. žiemą O. man paskambino ir pasiūlė susitikti pakalbėti dėl tų visų reikalų. Mane nuvežė G. su juo susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ esančio mažo restoranėlio (duomenys neskelbtini). G. išvažiavo, o aš likau su O., kuris mane supažindino su G., pravarde „K.“, šį asmenį aš atpažinau iš foto nuotraukos, taip pat ten buvo K.. dar asmuo. Pravarde „P.“. kuriuos taip pat pažinau iš nuotraukų, dar buvo asmuo, pravarde „G.“, kurį taip pat pažinau iš foto nuotraukos. Šio susitikimo tikslas buvo man su jais susipažinti, kas ir ko norim. Iš karto mes susitarėm dėl kito susitikimo. Antrasis susitikimas įvyko neužilgo jis įvyko ten pat. To antro susitikimo metu man buvo pristatytas asmuo, pravarde „U.”, jį taip pat pažinau iš foto nuotraukos. Jis buvo man pristatytas, kaip „k.“ grupuotės atstovas, per kurį palaikysiu bendravimą su jais. Jie siūlė „dirbti“ kartu. t. y. užsiimti verslu, pelną dalintis per pusę, už tai jie žadėdami mane saugoti. Jie žadėjo investuoti pinigų, bet tuo metu mano sveikata buvo labai bloga, negalėjau užsiimti verslu. Jie pinigų taip ir neperdavė jokių, o aš jokio verslo nevykdžiau. Nuo susipažinimo su „U.“ iki pažinties su A., su „U.“ buvau susitikęs apie 10 kartų, susitikimai vykdavo (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl susitikimų susitardavome „U.“ man perduotu telefonu NOKIA, su PILDYK kortele. Susitikimų metu jis reikalaudavo, kad aš užsiimčiau verslu, bet aš negalėjau dėl sveikatos dirbti. 2008 m. pavasarį „U.“ mane supažindino su A. S., kaip vėliau sužinojau jo pavardę. Šį asmenį taip pat atpažinau iš foto nuotraukos. A. man perdavė kitą mobilaus ryšio telefoną, kuriuo turėsiu palaikyti ryšį su juo. Taip pat buvo sutarta kita susitikimo vieta- (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Panašiai pažinties su A. laikotarpiu, mano draugė G. R. pardavė jai priklausantį butą. Manau, kad nieko blogo neįtardamas, apie buto pardavimą paminėjau O., gal dar kažkam, nes aš nieko neslėpiau. Susitikimų su A. metu. jis man pradėjo reikšti pretenzijas, kad aš nieko nedarau, nedirbu, sakė. kad taip geruoju man nesibaigs. Susitikimai pradėjo darytis konfliktiški, pradėjo jis man grasinti, priminė apie sūnaus sumušimą, kad tas pats bus ir G. dukrai. Minėjos jis, kad žino, kad G. butas parduotas, reikalavo pinigų, nes niekas manęs neapsaugos, nebebus man jau taip gerai, kaip baigėsi po pirmo pagrobimo, jau po antro pagrobimo bus man viskas. Pakalbėjau su O., kuris pasakė, kad jis nieko nežino, jis tik mane su „šitais banditais“ supažindino, kaip jis man pasakė. Nurodė man viską pačiam spręsti. Tas A. toliau man grasino, kad susidoros su G. dukra, reikalavo pinigų, tada aš sutikau, bijojau tokių pasekmių, apie ką jis kalbėjo. Aš bandžiau išvengti susitikimo su juo. nurodžiau, kad sergu, tačiau jis atrašė žinutę, kad atvažiuos pas mane į namus, taip ir padarė, jis. 2009 m. sausio mėn.. tiksliai dienos nepamenu, atvyko pas mane į namus. Aš jam perdaviau pas save namuose 150 000 litų įvairiomis kupiūromis, tada jis išvažiavo ir pasakė, kad mes dar susitiksim, dar viską pasiaiškins jis su manim. Vasario 5 d. gavau žinutė aš iš A. dėl susitikimo, su draugišku tekstu kvietė išspręsti problemas. Susitikimas įvyko įprastoje vietoje, susitikimas buvo labai trumpas. A. paaiškino, kad šiuo metu nėra žmonių, kad išspręsti kilusius neaiškumus, aiškino, kad įvyko nesusipratimas, rytoj bus mano draugas O., „U.“, atiduos iš manęs paimtus pinigus. Aš jam pirmiau aiškinau, kad tie pinigai asmeniniai, o ne iš verslo. 2009 m. vasario 6 d. 09:00 val. aš su A. susitikau (duomenys neskelbtini), jis priėjo pėsčias prie mano automobilio, nuvažiavom prie „(duomenys neskelbtini)“, nes dar buvo laisvo laiko iki 10:00 val. A. aiškino viską gana draugiškai, sakė, kad susitiksim su O., „U.“, jie grąžins pinigus, be reikalo mane užsipuolė. 10:00 val. atvykom į degalinės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, mums laukiant, privažiavo AUDI AVANT. iš jos išlipo trys vyriškiai, aš irgi išlipau, A. išlipo. Vienas iš AUDI atvažiavusių asmenų buvo „U.“, vienas visai man nematytas, o dar kitas man pasirodė panašus į pirmojo pagrobimo metu dalyvavusį asmenį, mane visą dieną saugojo vienas. Visi pasisveikino, tada A. sako jis, t. y. aš . turi ginklą, tada tas visai man nematytas vyras šoko prie manęs ir į šiną įrėmė man pistoletą, o „U.“ paėmė mano ginklą, jį užtaisė ir atsuko į mane. Tada iš karto pradėjo man priekaištauti „U.“ bei kiti, kad pinigų savo užsimaniau, už tai bus man „bauda“ - 10 000 eurų. Už kokių 50 metrų nuo mūsų mačiau stovint WV GOLF, tamsios spalvos. į jį atkreipiau dėmesį, jame matėsi ne mačiau, kaip trys asmenys. Iš manęs atėmė „U.“ raktelius mašinos ir telefoną, piniginę, iš kurios paėmė pinigus ir man ją atgal iš karto atidavė. Liepė man sėsti į AUDI mašinos galą, iš dešinės pusės man sėdėjo tas vyras, kurį manau dalyvavus pirmame pagrobime, o iš kairės pusės sėdo A., „U.“ sėdo priekyje. Būnant automobilyje. „U.“ iš mano ginklo išėmėm šovinius, ginklą nuvalė. įdėjo jį į durelių dėtuvę, o man tuo metu ant galvos uždėjo lyg kokį maišą ar kepurę, kad nieko nematyčiau, bet aš pro apačią kažkiek galėjau matyti. Tada nuvažiavom iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur mane įsodino į mikroautobusą, pasodino viduryje tarp vairuotojo ir keleivio, numanau, kad už vairo sėdėjo A.. Su tuo mikroautobusu mane kažkur vežė. bet autobusiukas užklimpo. girdėjau iš paskos važiuojant AUDI. Autobusiukas užklimpo jam apsisukinėjant. nes, kaip supratau iš jų kalbų, jie ne ten pasuko, ir bandė apsisukti. Tuo metu privažiavo AUDI ir mano minėtas, man nepažįstamas vyriškis, pasakė, kad jie mane nuvežtų, o jie atvažiuos už dviejų valandų. To vyro kalbos būdas buvo gana specifinis, kalbėjo jis lyg užtempiant žodžius, „blatna“ kalba. Šio vyro išvaizdą jau apibūdinau ankstesnės apklausos metu. A. siūlė mane sodinti už vairo, o jie patys bandys išstumti automobilį. Jie man nuėmė kepurę, pasodino už vairo, dar ginklu man pagrasino, kad šį kartą jau niekas nejuokaus su manim. Jiems bandant stumti automobilį, man pavyko pajudėti ir aš nestabdydamas automobilio nuvažiavau į policiją. Aš važiavau pro parduotuvę, kur mane persodino, pamačiau ten tą patį VW GOLF, su jame sėdinčiais vyrais.

Papildomai nurodė, kad kai buvo supažindintas su A. (A. S.- prokuroro pastaba), vieno iš susitikimų metu A. padavė kitą mobiliojo ryšio telefoną, skirtą tarpusavio ryšio palaikymui. Į tą telefoną 2009-02-05 gavo žinutę kviečiančią į susitikimą sekančią dieną (2009-02-06). Tai vyko jau po atimtų 150 000 Lt ir žinutė kvietė į susitikimą draugišku tekstu apie ketinimus išspręsti susidariusias problemas. Dėl šios priežasties ir susitikimo su A. S., (duomenys neskelbtini) apie 09.00val. Tada nuvyko prie (duomenys neskelbtini), nes iki paskirto laiko 10.00 val. dar buvo laisvo laiko. 10.00val. atvyko prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ten privažiavo „Audi Avant“ išlipo trys vyrai. A. S. ir karto pasakė, kad jis (Š. V.) turi ginklą, todėl vienas vyras įrėmė jam į šoną ginklą, o „U.“ (K. B.) atėmė savigynai turėtą ginklą. Vėliau Š. V. buvo pasodintas į automobilį, reikalauti pinigai ir t. t. (2 t., b. l. 45–51).

Nukentėjęs Š. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildomai gali papildyti savo parodymus tuo, kad 2008 m. pradžioje O. V. jam siūlė ir siūlė supažindinti jį su žmonėmis, kurie kaip ir saugotų jį nuo užpuolimų. Tiksliau siūlė supažindinti su kažkokios grupuotės vyrais, kurie jį liaudiškai sakant „stoguotų“. Jis sakė, kad pats jau seniai su jais bendrauja ir todėl neturi jokių problemų. O. jam nesakė, nei kiek jam tai kainuos, nei kokios yra jų sąlygos. Sakė tik, kad kai susitiks, tai pats su jais viską ir aptarsi. Kada jis sutiko, O. V. vieną dieną pasakė, kad susitikimas bus Kaune, prie restorano „(duomenys neskelbtini)“. Į susitikimą jį nuvežė G.. O. V. atvažiavo atskirai. Kai G. jį išleido prie restorano, jis užėjo į vidų ir pamatė prie vieno stalo O., kuris sėdėjo dar su keliais vyrais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo: G. J. („K.“), A. J. („G.“), K. J. („K.“) ir D. Č. („P.“). O. jį jiems pristatė, o jam pravardėm ir vardais pristatė savo pažįstamus. Supažindinęs juos O. paliko juos kalbėtis, o pats nuėjo prie kito stalo. Kuris iš likusių daugiausiai kalbėjo, pasakyti negali, nes jie kalbėjo visi kartu, papildydami vieną mintį ar sakinį keliais žodžiais. Iš visko jam susidarė įspūdis, kad pokalbį pagrinde veda G. J. ir K. J., o kiti tik pabaigdavo jų pradėtas mintis ir fazes. Pokalbį pradėjo G. J., pradžioje kalbėjo juokelius, o vėliau pasakė, kad iš visko matyti, kad jo vis vien ramybėje nepaliks, todėl jam nėra kito kelio, kaip „dirbti su jais“, daryti bendrą „biznį“, tiksliau jis turėjo užsiimti verslu, o jie saugotų jo verslą ir jį nuo įvairiausių užpuolimų ir panašiai. Už savo paslaugas jis turėjo jiems atiduoti pusę savo pelno, gauto iš verslo. Kaip ir garantą, kad su jais yra saugu dirbti jie siūlė paklausti O. V., neva jis jau senai su jais taip dirba. K. J. pasakė, kad jai kas atsitiks, jie viską sutvarkys, o visiems turėtų sakyti, kad jį saugo firma „(duomenys neskelbtini)“. Daugiausiai kalbėjo G. J. ir K. J., o kiti tik kartais užbaigdavo kokią vieną kitą frazę. Galiausiai jie susitarė susitikti dar katą toje pačioje „(duomenys neskelbtini)“. Kada jie baigė pokalbį ir atsisveikino, O. jį parvežė namo. Kadangi po pirmo susitikimo jis dar neturėjo jokio telefono numerio jo taip vadinamų „gynėjų“, pakeliui O. jam pasakė, kad jai kas atsitiks, iškarto paskambintų jam, o jis jau perduos viską jiems. Kitas susitikimas įvyko ne už ilgo, toje pačioje vietoje. Į susitikimą jis jau atvažiavo pats, truputį palaukė kol pasirodys jo „gynėjai“. O. ir buvo atvažiavęs atskirai, vienas. Kada pasirodė G. J., A. J., K. J., D. Č. – O. su jais apie kažką trumpai pasikalbėjo ir vėl paliko juos kalbėtis. To susitikimo metu jam buvo pristatytas dar vienas žmogus - K. B. („U.“), taip pat jam buvo duotas telefono aparatas su kortele, kuriame buvo įrašytas tik vienas "U." numeris. Tuo telefonu jis turėjo palaikyti ryšį su K. B.. Taip pat jam pasakė, kad jai kas atsitiks ir nepavyks susisiekti su K. B., turėtų susisiekti su O. V., o jis perduos jiems. Po to kai parašė pareiškimą policijai, su juo niekas iš jų susisiekti nebandė, O. V. taip pat nebandė susisiekti (2 t., b. l. 52–53).

Nukentėjęs Š. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad jam išaiškintos jo teisės ir pareigos, yra įspėtas už melagingų parodymų davimą. Pamena įvykį, buvusį 2009-02-06, dėl kurio rašė pareiškimą. Parodymus yra davęs ir anksčiau, ne kartą. Anksčiau duoti parodymai yra teisingi, juos davė tuo metu kai viskas buvo neseniai įvykę, tad jie buvo tikrai tikslūs. Duodamas parodymus vadovavosi savo paties išgyvenimais, realiais prisiminimais. Niekas iš aplinkos jo parodymams ir jų metu nurodytoms aplinkybėms neturėjo įtakos. Paklausus, ar jam yra žinomas asmuo - A. S., gali nurodyti, kad toks asmuo jam yra žinomas. Apie šį asmenį yra davęs parodymus. Pamena, kad po įvykio buvo atliktas parodymas atpažinti pagal nuotrauką ir jis atpažino A. S.. Tuo metu su A. S. dažnai susitikdavo, tad atpažindamas asmenį, net neabejojo, kad jo atpažinimas yra visiškai tikslus ir teisingas. Kalbant apie 2009-02-06, kai buvo pagrobtas ir buvo pagrobtas jo teisėtai laikytas ginklas, pamena, kad kažkas iš asmenų sušuko, kad jis turi ginklą ir tik po tų žodžių ginklas iš jo buvo pagrobtas. Kiek pamena, būtent A. S. pasakė, kad jis turi ginklą. Žinoma, praėjo daug laiko, jo prisiminimai nėra visiškai aiškūs, tačiau kiek pamena, jis vienintelis žinojo, kad su savimi turi ginklą, tad logiška, kad būtent jis tai ir pasakė. Daugiau jokių papildymų pateikti negali. Prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais (t. 2, b. l. 65 - 67).

Liudytojas E. R. parodė, kad jo ir S. A. įkurtoje įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo krovininį automobilį „Mercedes- Benz Sprinter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio mėn. S. A. (tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini)) jam paskambino ir paprašė automobilį paskolinti draugui - Ž. J.. 2009-02-05 ryte jam paskambino Ž. J., kuris susitarė, kad automobilį pasiims sekančią dieną, t. y. 2009-02-06. 2009-02-06 atvykęs į darbą apie 08.30 val. matė laukiantį Ž. J.. Jam perdavė automobilį, raktelius. Tos pačios dienos vakare apie 20.30val. jam paskambino Ž. J. ir pasakė, kad autobusiukas „uždarytas“ policijoje (2 t., b. l. 70–71).

Liudytojas S. A. parodė, kad draugas Ž. J. prašė paskolinti įmonės automobilį – mikroautobusą. Dėl automobilio pasiėmimo Ž. J. nurodė skambinti E. R.. 2009-02-06 vakare jam paskambino Ž. J., kuris pasakė, kad mikroautobusą perskolino kažkokiam draugui, o vėliau tas mikroautobusas atsidūrė policijoje (3 t., b. l. 75.).

Liudytojas O. V. parodė, kad G. J. pravarde „K.“, A. J. pravarde „G.‘, K. J.“ pravarde „K.“, pažįsta apie 15- 20 metų. Kitų asmenų: D. Č., pravarde „P.“, K. B.- „U.“ nepažįsta, gal iš matymo ir matęs. Š. V. taip pat pažįsta. 2008 m. Š. V. gulėjo ligoninėje. Jį lankė. Tvirtina, kad niekada Š. V. nesiūlė supažindinti su aukščiau paminėtais asmenimis, kad pastarieji saugotų Š. V.. Paaiškino, kad Š. V. sakė, jog asmenys jį pagrobę jo tikrai nepaliks ramybėje, todėl pasiūlė įsigyti ginklą. Patvirtino, kad dažnai lankėsi (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Ten matė ir Š. V.. Toje kavinėje matė ir aukščiau nurodytus asmenis. Ar Š. V. šioje kavinėje susitikinėjo su G. J., A. J. ir kitais jam nėra žinoma, jų kartu nėra matęs (2 t., b. l. 82–83).

Liudytoja G. R. parodė, kad Š. V. 2007 m. buvo pagrobtas, buvo stipriai sužalotas. Po šio įvykio jį dažnai lankė O. V.. Pokalbių turinio nežino, juose nedalyvavo. Paaiškino, kad 2008 m. Š. V. prašymu, jį vežė į kažkokį susitikimą į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę. Ten Š. V. turėjo susitikti su O. V. ir dar kažkokiais žmonėmis. 2008 m. ji pardavė jai priklausantį butą. Butas buvo parduotas už 150 000 litų sumą. Gauti pinigai buvo laikomi namuose esančiame seife. 2009 m. iš Š. V. sužinojo, kad jis tuos pinigus paėmė. Nurodo, kad Š. V. jai neaiškino kokiu tikslu buvo paimti pinigai (1 t., b. l. 127–128 ).

2009-02-06 protokole - pareiškime Š. V. nurodė, kad 2009-02-06 apie 09.00 val. jam į telefoną, kurio numerio neprisimena, paskambino pažįstamas vardu A. ir pasakė, kad reikia susitikti su „vyrais“. Jis su savo automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie nedidelės parduotuvės. Paėmęs A. jo nurodymu jis nuvažiavo į aikštelę prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, prie kelio (duomenys neskelbtini). Jis paklausė kas atvažiuos į susitikimą. Jis pasakė, kad į susitikimą atvažiuos jo pažįstamas O. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems belaukiant kitų asmenų, privažiavo automobilis „Audi 100 Avant“, tamsios spalvos, kuriame sėdėjo trys vyriškiai, kurie išlipę iš automobilio priėjo prie jų. Venas iš vyriškių įrėmė jam į šoną pistoletą, kuris buvo juodos spalvos ir paėmė jo teisėtai laikomą pistoletą „IZH 71 H“ 9x17 Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau pradėjo reikalauti 10 000 eurų už tai, kad ramiai gyventų, nes kitu atveju susidoros su juo fiziškai, atėmė mobilųjį telefoną „Nokia“ ir jo automobilio raktus. Įsodinę į „Audi“ automobilį užmovė jam ant galvos juodos spalvos kaukę ir nuvežė nežinoma kryptimi. Paskui jį pervedė į mikroautobusą „Mercedes Benz“, baltos spalvos ir nuvežė nežinoma kryptimi. Jis pajuto, kad mikroautobusas užklimpo. Vyriškis vardu A. pasakė kitiems asmenims, kuriuos atpažinti galėtų, kad reikia jį sodinti už vairo, o jiems stumti mikroautobusą. Jam nuėmė kaukę ir pasodino už vairo, o vienas iš vyriškių laikė nukreipęs į jį pistoletą. Jam atsisėdus už vairo du vyriškiai pradėjo stumti automobilį, o vėliau matė kaip jie kasė sniegą dviem kastuvais. Automobiliu pajudėjus iš vietos jis pabėgo nuo užpuolikų su jų automobiliu „Mercedes Benz“ ir atvažiavo į Kauno Panemunės policijos komisariatą bei kreipėsi į pareigūnus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo ir ginklo pagrobimo jo atžvilgiu (1 t., b. l. 15–17).

2009-02-06 tarnybiniu pranešimu pranešama, kad atlikus patikrinimą pagal Š. V. 2009-02-06 pareiškimą, nustatyta, kad tyrimo metu nenustatyti keturi asmenys, kelyje Kaunas - Marijampolė, prie degalinės "(duomenys neskelbtini)", grasindami ginklu ir panaudodami fizinį bei psichologinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo legaliai savigynai laikomą pistoletą „IZH 71H“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jėga įsodinę į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė per (duomenys neskelbtini) miestelį, kur automobiliui užklimpus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pavyko pasprukti užpuolikų automobiliu (1 t., b. l. 13).

2009-02-11 apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti „Kauno spaudos“ kioskas. Jame ant prekystalio, prie langelio, matyti juodos spalvos pistoletas „Baikal“, Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia matyti šovinių dėtuvė (2 t., b. l 152–157).

2009-02-06 automobilio „VW Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūra (naudojosi Š. V.), kurioje konstatuota, kad automobilis stovi netoliese degalinės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 128–136).

2009-02-06 automobilio „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurioje konstatuota, kad automobilis krovininis, baltos spalvos (2 t., b. l. 137–143).

2009-02-01 pistoleto apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad pistoletas „Baikal“ su dėtuve (2 t., b. l. 152–157.)

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. padarė turto prievartavimą nukentėjusiojo Š. V. atžvilgiu.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu laikomi nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Papildomi objektai – asmenes sveikata ir laisvė. Šio nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda, kurios siekiama gauti pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais: verčiant perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Šio nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda, kurios siekiama gauti pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais: verčiant perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos, arba atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Objektyviai turto prievartavimą sudaro neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimo neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Būtinas šio nusikaltimo veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį: a) grasinimu panaudoti fizinį smurtą; b) grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą; c) grasinimu paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją; d) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Grasinimai turi būti realūs ( tikri), tai yra kai sprendžiant iš įvykio konteksto daroma išvada, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią, kad jis įvykdytų jam pareikštas turtines pretenzijas. Fizinis smurtas kaip žmogaus mušimas, kankinimas, laikymas nelaisvėje ir kiti panašūs smurto veiksmai taip pat gali būti bauginamosios paskirties. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą ( grasinimas) ir nori taip veikti.

Fizinis smurtas prievartaujant turtą gali pasireikšti kaip bet koks neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į jo gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą, bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą. Fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis turto prievartavimą požymis taikomas tais atvejais, kai jis naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo forma.

Laisvės atėmimas kaip turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis taikomas tada, kai tai sudaro sąlygas efektyviau bauginti nukentėjusįjį arba kitaip palengvina kaltininko siekiamų tikslų įgyvendinimą. Šis kvalifikuojantis požymis apima: 1) žmogaus pagrobimą, tai yra perkėlimą prieš jo valią iš jo buvimo vietos į kitą vietą ir laikymą toje vietoje; 2) žmogaus laisvės apribojimą, tai yra sulaikymą jo buvimo vietoje ir jo judėjimo arba judesių laisvės suvaržymą, pvz., uždarant jį patalpoje, neleidžiant išeiti iš namų, taip pat surišant surakinant, laikant rankomis ir pan. Laisvės atėmimas prievartaujant turtą gali pasireikšti: a) kaip priemonė pristatyti nukentėjusįjį į tam tikrą vietą reikalavimui išsakyti ir kartu jį įbauginti; b) kaip žmogaus laikymas nelaisvėje ilgesnį laiką bauginimo ar kankinimo tikslais; c) kaip žmogaus laikymas nelaisvėje, tokiu būdu neleidžiant jam atlikti tam tikrą turtinį veiksmą po to, kai jis nesutiko susilaikyti nuo šio veiksmo „ geruoju“; e) kaip priemonė apriboti nukentėjusiojo galimybes užkirsti kelią nusikaltėlių tikslams. Laisvė gali būti atimama tiek fizine prievarta, tiek kitais būdais: grasinimais, apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu arba apsinaudojant bejėgiškumu.

Kaltinamasis A. S. prisipažino prievartavęs turtą iš nukentėjusiojo Š. V. ir prašė remtis nukentėjusiojo parodymais, nes praėjus ilgam laiko tarpui jis daugelį aplinkybių nepamena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pilnai sutinka su nukentėjusiojo parodymais. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Nukentėjusiojo parodymai išsamūs, nuoseklūs, vieni kitus papildantys. Š. V. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo Š. V. parodymais nustatyta, kad jis buvo užpultas ne mažiau keturių kaukėtų vyrų, kurie užrišo jam akis, įkišo į autobusiuką ir išvežė į sodus. Jo rankos buvo surakintos antrankiais, buvo apsvaigintas elektros šoku. Jo rankos visą laiką buvo surakintos, užpuolikai jį mušė, laužė rankų pirštus, žnybė su replėmis, žnaibė kojų pirštus, lūžo piršto kaulas. Po to reikalavo jiems duoti 10 000 Eur už tai, kad jis prekiauja nekilnojamu turtu, o jiems nemoka. Tame name buvo paliktas saugoti su keliais vyrais. Buvo kankinamas, reikalaujama perduoti pinigus per tarpininką. Vėliau buvo priverstas rašyti raštelį savo draugei dėl pinigų perdavimo. Buvo mušamas strypu per kojas, nugarą. Sumuštas ir bejėgis buvo paliktas lauke. Su juo daug kartų buvo susitikę turto prievartautojai, kurie pastoviai gąsdino ir reikalavo pinigų. Jis buvo priverstas 150 000 Lt. atiduoti A. S., kuris jam nuolatos grasino. Taip pat iš jo buvo reikalaujama 10000 Eur už tai, kad ramiai gyventų, priešingu atveju buvo grasinama susidoroti su juo ir jo artimaisiais. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, Š. V. atpažino nuotraukoje Nr. 4 asmenį, nurodydamas, kad nuotraukoje yra jo parodymų metu minėtas A..

Liudytojos G. R. parodymais nustatyta, kad Š. V. 2007 m. buvo pagrobtas ir stipriai sužalotas. Po šio įvykio jį dažnai lankė O. V.. 2008 m. Š. V. prašymu, jį vežė į kažkokį susitikimą į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę. Ten Š. V. turėjo susitikti su O. V. ir dar kažkokiais žmonėmis. 2008m. ji pardavė jai priklausantį butą. Butas buvo parduotas už 150 000 litų sumą. Gauti pinigai buvo laikomi namuose esančiame seife. 2009 m. iš Š. V. sužinojo, kad jis tuos pinigus paėmė.

Taigi, išanalizavus bylos duomenis, daroma išvada, kad A. S., veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, bendrais veiksmais Š. V. atžvilgiu naudojant psichinę prievartą – grasinant fiziniu smurtu Š. V. ir jo artimųjų atžvilgiu, vertė nukentėjusįjį perduoti didelės vertės turtą, šį reikalavimą užmaskuojant tariama apsauga. A. S. tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėtai užvaldyti Š. V. turtą, iš bendrininkų grupės narių sužinojęs apie Š. V. įvykdytą turto pardavimo sandorį, naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo Š. V. atžvilgiu – grasindamas fizinio smurto panaudojimu Š. V., jo artimųjų atžvilgiu vertė perduoti Š. V. 150 000 litų (43 443 eurus), kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą bei tą patį mėnesį Š. V. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), A. S. savo ir bendrininkų grupės narių naudai, užvaldė 150 000 litų (43 443 eurus). Taip pat nustatyta, kad tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas pagal vieningą sumanymą A. S., K. B., M. P., A. B., neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę jį patalpindami į nenustatytą automobilį „Audi“ kur neturėdami teisėto pagrindo reikalavo ir vertė perduoti 10 000 eurų, grasindami fiziniu smurtu bei toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti.

Kadangi kaltinamas A. S. visiškai pripažino visas turto prievartavimo aplinkybes, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusysis Š. V., todėl išanalizavus visas bylos aplinkybes daroma išvada, kad A. S. prievartavo iš Š. V. turtą ir jį užvaldė, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį.

Be to, kaltinamasis A. S. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2009-02-06 apie 10 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su nuteistuoju M. P., A. B., K. B. pagrobė teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą „IZH 71H“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių, priklausantį nukentėjusiajam Š. V.. Kaltinamasis A. S. pripažino visas įvykio aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusysis Š. V.. Tačiau Š. V. nei vienoje apklausoje nepaminėjo, kad kaltinamasis A. S. iš jo būtų pagrobęs šaunamąjį ginklą su šoviniais.

Pažymėtina, kad kaltinimas neindividualizuotas išskiriant kiekvieno šių asmenų kaltę, konkrečius veiksmus, kuo pasireiškė kiekvieno iš jų neteisėti veiksmai bei naudojamo psichologinio ar fizinio smurto intensyvumas nukentėjusiojo atžvilgiu šios nusikalstamos veikos padaryme, o visiems šiems asmenims kaltinimas suformuluotas ir grindžiamas logikai prieštaraujančiais teiginiais, t. y. jiems visiems inkriminuota, kad jie visi pagrobė nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Nerealu ir nelogiška, kaip teigiama kaltinime, kad visų šių asmenų neteisėti veiksmai pasireiškė vienu metu, tiek fizinio ar psichologinio smurto naudojimo prasme, tiek konkrečiais veiksmais, kai jie pagrobė nukentėjusiojo Š. V. ginklą. Tuo labiau, kad ir pats nukentėjusysis Š. V., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisiamojo posėdžio metu teisme kitoje byloje, kaip šios nusikalstamos veikos vykdytoją nurodė K. B. („U.“), o ne asmenis, kurie kaltinami šios nusikalstamos veikos padarymu. Nors ir nustatyta, kad kaltinamasis A. S., nuteistieji A. B. bei M. P. ir buvo įvykio vietoje pagrobiant šaunamąjį ginklą, tačiau šis nusikaltimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai pagrobiami, ši veika padaroma tiesiogine tyčia ir, kaip jau minėta, šiuos veiksmus atlikus nukentėjusysis nurodė būtent K. B. („U.“). Pažymėtina, kad 2011 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. J., D. Č., G. J., M. P., kurie buvo kaltinami pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, buvo išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. 2014 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2011 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo iš dalies pakeistas, iš nuosprendžio pašalintas vienas teiginys, nuteistojo D. Č. atžvilgiu pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, o prokuroro, nukentėjusiojo Š. V. ir nuteistojo M. P. apeliaciniai skundai atmesti. 2015 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nuteistųjų G. J., D. Č., A. J. kasaciniai skundai buvo atmesti.

2014 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. B. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šį nuosprendį apeliacine tvarka buvo apskundęs tik nuteistasis A. B., kurio apeliacinis skundas 2015 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo atmestas. Prokuroras nuosprendžio dėl A. B. išteisinimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį neskundė.

2019 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu K. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta už šį nusikaltimą 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su bausme paskirta pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistojo K. B. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Taigi, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas.

Kaltinamasis praeityje teistas. Nors ankstesni nusikaltimai padaryti daugiau nei prieš 14 metų, tačiau A. S. neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal 2007-12-20 teismo nuosprendį, pasislėpė. Buvo ilgai paieškomas. Nedirbo.

Administraciniai teisės pažeidimai. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. S. administracine tvarka nebaustas.

Psichiatrinis gydymas, įskaita: duomenys negauti.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: duomenys negauti.

Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje numatyta griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Bausmės vidurkis 6 metai ir 6 mėnesiai.

Kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, po padarytų nusikaltimų praėjo daugiau nei 14 metų, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis padarė naujų nusikaltimų ar jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta jo atžvilgiu lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis ilgą laiką slapstėsi, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui. Paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijai ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Netaikytas.

Nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis Š. V. prašo priteisti civilinį ieškinį 300000 Lt. – 86 957 Eur. Už turtinę žalą prašo priteisti 150000Lt. – 43443 Eur, už neturtinę žalą taip pat 150000 Lt. – 43443 Eur. Turtinę žalą sudaro iš jo pagrobti 150000 Lt. – 43443 Eur, kurie negrąžinti. Kaltinamasis A. S. su turtinės žalos dydžiu sutinka ir neprieštarauja, kad ji būtų iš jo priteista.

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, įgyto turto arba uždarbio padarytai žalai atlyginti neturi. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, kartu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras gyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Neturtinės žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą, todėl kaltas asmuo už tai turi atlyginti. Jis ilgą laiką buvo kankinamas, bauginamas, pažemintas jo orumas, jo atžvilgiu kaltinamasis naudojo psichinį smurtą pakankamai ilgai. Nors kaltinamasis jauno amžiaus, tačiau nedirba. Nors ir neturi pajamų, tačiau dėl šios priežasties civilinis ieškinys nemažinamas. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiajam Š. V. priteistina 7000 Eur už neturtinę žalą.

Dėl bausmių subendrinimo

A. S. teistas 2007 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 6 metams. 2008 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. 2009 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nustatant realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. 2009 m. vasario 23 d. prokuroro nutarimu buvo paskelbta A. S. paieška, ją pavedant atlikti Kauno apskrities VPK APS. 2009 m. vasario 24 d. teismo nutartimi A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2009 m. gruodžio 21d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas išdavė Europos arešto orderį, vykdant baudžiamąjį persekiojimą A. S. atžvilgiu. A. S. buvo surastas ir sulaikytas 2022 m. gruodžio 7 d. BK 64 straipsnyje numatytas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Įstatyme nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kadangi kaltinamasis A. S., neatlikęs paskirtos 2007-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį - 6 metų laisvės atėmimo bausmės, padarė naują nusikaltimą, kurios dydis yra mažesnis už ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tai vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2007-12-20 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu.

Nuo 2023 m. birželio 1d. įsigaliojo nauja BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta redakcija (KEISTA:

3. 2023 04 27 įstatymu Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01), (TAR, 2023, Nr. 2023-08475).

Nauja įstatymo redakcija kaltinamajam A. S. netaikoma, kadangi prievartaujamo turto vertė yra 53443 Eur. Tai labai didelė turto vertė, nes viršija 900 MGL dydžio sumą ( BK 190 straipsnis). BK 181 straipsnio 3 dalyje ( nauja redakcija) numatyta atsakomybė tam, kas prievartavo labai didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pagal Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 4d.įstatymo Nr.IX-1706, įsigal. 2003m.liepos 25d. ( Žin.,2003,Nr.74-3423) ir 2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakciją, įsigal. 2007m.liepos 21d. ( Žin.,2007,81-3309) redakciją, baudžiamojo atsakomybė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį numatyta tam, kas prievartavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Naujojo įstatymo redakcijos pakeitimai nelengvina kaltinamojo teisinės padėties ( BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl ji ir netaikoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 ( šešerių ) laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo A. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti laisvės atėmimą 4 ( keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2007-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos pagal BK 281 straipsnio 6 dalį - 6 metų laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 ( aštuoneriems) metams.

A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajam Š. V. už turtinę žalą 43 443 Eur ir už neturtinę žalą 7000 Eur.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 12 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. birželio 12 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voką (1 vnt.) su Š. V. apklausos vaizdo įrašu (2 t., b. l. 65–67), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.