Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskaitei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Sabaičiui, Valentinui Aleknai, Egidijui Palaimai, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiajam Š. V., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirba, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-09-15 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju pagal LR BK 178 str. 2 d. – galutinė bausmė 3 MGL ( 390 Lt ) bauda, 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, 2012-05-21 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5,8 p. – 10 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. bausmė subendrinta su 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 m. laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka bausmę, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas O. V. paaiškino, kad G. J. pravarde “k.“ A. J. pravarde „g.“, K. J. pravarde „k.“ pažįsta. Su Š. V. jis pažįstamas daug metų. 2007 metais kažkas buvo įvykę, Š. V. buvo pagrobę, kažką jam sulaužė. Jis gulėjo ligoninėje, liudytojas jį lankė. Tada liudytojas Š. V. pasiūlė įsigyti ginklą. (duomenys neskelbtini) kavinėje „E.“ jis dažnai lankosi. Ten lankydavosi ir nukentėjęs. Aiškina, kad su „k.“, „g.“, „k.“ jis nieko nėra supažindinęs. Apie Š. V. pagrobimą nieko nežino. Su juo jau keletą metų nebendrauja. Kažkada jis jam minėjo apie butą, tačiau jis į tuos reikalus nesikišo. Kaltinamojo nepažįsta, mato jį pirmą kartą.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu vyko atpažinimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Buvo iškviestas nukentėjęs ir patalpintas komisariato antro aukšto patalpose, kad iš anksto nematytų vedamo įtariamojo. Buvo surasti maždaug įtariamojo išvaizdą atitinkantys statistai, išdalintos kepurės, įteikti paruošti tekstai. Atpažinime dalyvavo gynėjas. Statistai ir įtariamasis buvo pakviesti į kabinetą, įtariamasis pats pasirinko vietą kur jis bus tarp statistų. Po to į kabinetą buvo pakviestas nukentėjęs, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą atpažinimą. Po to visiems atpažinime dalyvaujantiems asmenims buvo pasiūlyta atsistoti, pasisukti ir parskaityti įteiktą tekstą. Nukentėjęs nedvejodamas atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltimo padaryme. Liudytojui atpažinimas irgi jokių abejonių nesukėlė. Nukentėjęs pats atvyko į policiją ir pasakė, kad pamatė nuotraukas internete, iš kurių atpažįsta J. ir kitą asmenį, kuris dalyvavo jo pagrobime. Nežino, kodėl dabar nukentėjęs duoda tokius parodymus. Mano, kad nusikaltimo metu žmogus patiria stresą ir detalės gali būti netikslios.

Iš 2009-02-011 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pistoletas „Baikal“ su dėtuve, kurioje 13 vnt. šovinių ( t. 1, b. l. 129- 132).

Iš 2009-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, jog automobilis yra krovininis, baltos spalvos ( t. 1, b. l. 97- 102 ).

Iš 2011-03-10 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs Š. V. atpažino kaltinamąjį A. B. iš bendros išvaizdos, balso kaip asmenį, vairavusį automobilį „Audi‘ ir turėjusį ginklą ( t. 2, b. l. 3-5 ).

Be to, kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamasis A. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., D. Č., K. B., A. J., K. J., A. S., M. P., vykdydamas išankstinį susitarimą ir organizuotos grupės nariams būnant iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis 2008m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „E.“ vykusių susitikimų su Š. V. metu, organizuotos grupės nariams : G. J., D. Č., A. J., K. J., K. B. naudojant psichinę prievartą- Š. V. aiškinant, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję - Š. V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip organizuotos grupės nariams bauginant nukentėjusįjį ir neteisėtai organizuotos grupės narių naudai verčiant perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, užmaskuojant šį reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Š. V. sutikus perdavinėti pinigus organizuotos grupės nariai nurodė K. B., kaip asmenį su kuriuo Š. V. turės kontaktuoti ir tenkindamas pateiktą reikalavimą per K. B. organizuotos grupės nariams perdavinėti pinigus, vėliau K. B. nurodant A. S., kaip kitą kontaktinį asmenį, per kurį organizuotos grupės nariams turi būti perduodami pinigai, o A. S. vykdant bendrą organizuotos grupės narių sumanymą ir 2009 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytu laiku, susitikimo įvykusio (duomenys neskelbtini) metu naudojant psichinę prievartą- grasinant panaudoti fizinį smurtą Š. A., jo artimųjų atžvilgiu ir taip tęsiant bendrą organizuotos grupės sumanymą užvaldyti Š. V. turtą, reikalavo perduoti 150 000 lt, kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą, bei tą patį mėnesį Š. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) A. S. organizuotos grupės narių naudai užvaldė 150 000 Lt.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jokiame nusikaltime nedalyvavo. Teismo posėdyje apklaustas nukentėjęs Š. V. taip pat paaiškino, kad kaltinamojo šios nusikalstamos veikos epizode jis nematė, šis ten nedalyvavo. Daugiau jokių įrodymų tam patvirtinti, byloje nėra surinkta. Tokiu būdu aukščiau paminėtos aplinkybės kaltinamajam iš kaltinimo pašalintinos.

Be to, kaltinamajam A. B. buvo inkriminuojama nusikalstamos veikos padarymo forma – organizuota grupė, t. y. tai, kad jis, M. P. ( jis jau nuteistas už šį nusikaltimą kitoje byloje ) ir kiti asmenys, kurių atžvilgiu paskelbta paieška veikė kaip organizuotos grupės nariai. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 25 str. 3 d., būtina nustatyti, kad grupė asmenų susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkią ar labai sunkią nusikalstamą veiką, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus - parengė planą, numatė mechanizmą, pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, sutarė dėl nusikalstamos veikos darymo laiko, būdo, vietos ir pan. Būtina nustatyti, kad grupė asmenų sutarė realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, suprato sukūrę organizuotą grupę ir priklausę jai.

Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 str. 3 d., apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo formą - organizuotą grupę nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad kaltinamasis su kitais asmenimis iš anksto tarėsi daryti nusikalstamą veiką, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, rengė planą nusikalstamai veikai vykdyti. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Iš bylos medžiagos bei nukentėjusiojo Š. V. paaiškinimų matyti, kad susitikimo degalinėje “P.” metu su kaltinamuoju A. B. ir M. P. ( jis nuteistas kitoje byloje už šį nusikaltimą ) bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieška, naudojant psichologinį smurtą buvo išsakyti aiškūs, konkretūs reikalavimai mokėti 10 000 eurų baudą. Taigi, šiuo atveju teismas nustatė būtiną intelektualinio tyčinės kaltės momentą – kaltinamojo A. B. ir nuteistojo M. P. bei kitų asmenų, kurių atžvilgiu yra paskelbta paieška suvokimą, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamojo A. B., nuteistojo M. P. ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu yra paskelbta paieška veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai prievartauti turtą ir šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – prievartauti turtą. Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tokiu būdu šie bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam A. B. iš kaltinimo pašalintina nusikalstamos veikos padarymo forma – organizuota grupė.

Kaip jau minėta, nukentėjęs Š. V. vieną iš susitikimo vietų su kaltinamuoju A. B. ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu yra paskelbta paieška, nurodo degalinę „P.“, esančią (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. B. kategoriškai neigia ten buvęs. Tačiau teismas netiki šiais kaltinamojo aiškinimais ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš 2009-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie degalinės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), rastas automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantis nukentėjusiajam Š. V. ( t. 1, b. l. 88-96 ). Jo parodymais nustatyta, kad būtent šioje vietoje jis iš savo automobilio buvo persodintas į automobilį „Audi“ ir vežamas nenustatyta kryptimi. Fiziniu smurtu šioje vietoje jam grasino kaltinamasis ir kiti kartu buvę asmenys. Taigi kaltinamojo parodymai visiškai neatitinka byloje surinktiems įrodymams, jiems prieštarauja ir yra klaidinantys.

Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam atvykus į degalinę „P.“ susitikti su kaltinamuoju, nuteistuoju M. P. bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieška, jo atžvilgiu panaudojus fizinę prievartą nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį, ant jo galvos buvo užmauta kepurė, kaltinamasis grasino jam ginklu. Kaltinamojo ir kitų kartu buvusių asmenų jis buvo vežamas nežinoma kryptimi, vėliau buvo persodintas į kitą automobilį. Vežant kaltinamasis ir kiti kartu buvę asmenys nuolat kartojo, kad „padėsim tave į vietą“, „bus tau batai“ ir panašiai. Nukentėjęs suprato, kad su juo bus susidorota fiziškai. Taip pat jie nuolat reikalavo pinigų. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina 2009-02-06 apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nukentėjęs pabėgo ir atvyko į (duomenys neskelbtini) PK ( t. 1, b. l. 97-102 ). Iš 2011-03-10 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs atpažino kaltinamąjį A. B. iš bendros išvaizdos, balso kaip asmenį, vairavusį automobilį „Audi“ ir turėjusį ginklą ( t. 2, b. l. 3-5 ). Teismo posėdyje apklaustas nukentėjęs Š. V. suabejojo, kad kaltinamasis A. B. yra tas pats asmuo, kuris jam grasino ginklu. Nukentėjusiojo aiškinimu, minėtas vyriškis buvo žemesnio ūgio nei kaltinamasis. Teismo posėdyje buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga apie kaltinamojo atpažinimą. Iš jos matyti, kad atpažinimas vyko nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, nukentėjęs neabejodamas atpažino kaltinamąjį. Teismo nuomone, visai akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjęs buvo išsigandęs, jam buvo stresinė būsena, todėl galėjo susidaryti klaidingas įspūdis apie kaltinamojo ūgį. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad nukentėjusįjį buvo pagrobęs ir jam ginklu grasino būtent kaltinamasis A. B. Nukentėjusysis Š. V. taip pat nurodo, jog susitikimo su kaltinamuoju A. B. degalinėje “P.” metu iš jo buvo reikalaujama 10 000 eurų ( 34 528,00 Lt ). Kas konkrečiai, ar kaltinamasis A. B., ar kiti su juo buvę asmenys reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, jis tiksliai nenurodo. Tačiau teismas pažymi, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su nuteistuoju M. P. ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieška. Taigi teismo nuomone, pagal susiklosčiusią teismų praktiką bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Jie tuo pačiu atsako už vykdytojo ar kito bendrininko atliktus visus nusikalstamus veiksmus.

Pagal LR BK 181 str. 3 d. atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas.

Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti.

Didelės vertės turto prievartavimas ( BK 181 str. 3 d. ) yra atvejai, kai kaltininkas vertė nukentėjusįjį suteikti turtinę naudą, kurios piniginė išraiška viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaip jau minėta, kaltinamasis reikalavo iš nukentėjusiojo 10 000 eurų ( 34 528,00 Lt ). Minėta suma viršija 250 MGL dydžio sumą.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 181 str. 3 d. ir jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Be to, kaltinamasis A. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2009-02-06 apie 10 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalinės "P.", esančios (duomenys neskelbtini), kartu su nuteistuoju M. P. ir asmenimis, kuriems paskelbta paieška pagrobė teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių, priklausantį nukentėjusiajam Š. V. Kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 254 str. 2 d. padarymo išteisintinas. Teismo nuomone kaltinimas neindividualizuotas išskiriant kiekvieno šių asmenų kaltę, konkrečius veiksmus, kuo pasireiškė kiekvieno iš jų neteisėti veiksmai bei naudojamo psichologinio ar fizinio smurto intensyvumas nukentėjusiojo atžvilgiu šios nusikalstamos veikos padaryme, o visiems šiems asmenims kaltinimas suformuluotas ir grindžiamas logikai prieštaraujančiais teiginiais, t.y. jiems visiems inkriminuota, kad jie visi pagrobė nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Nerealu ir nelogiška, kaip teigiama kaltinime, kad visų šių asmenų neteisėti veiksmai pasireiškė vienu metu, tiek fizinio ar psichologinio smurto naudojimo prasme, tiek konkrečiais veiksmais, kai jie pagrobė nukentėjusiojo Š. V. ginklą. Tuo labiau, kad ir pats nukentėjusysis Š. V., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisiamojo posėdžio metu teisme, kaip šios nusikalstamos veikos vykdytoją nurodo K. B. („U.“), o ne asmenis, kurie kaltinami šios nusikalstamos veikos padarymu. Nors ir nustatyta, kad kaltinamasis A. B. bei nuteistasis M. P. ir buvo įvykio vietoje pagrobiant šaunamąjį ginklą, tačiau šis nusikaltimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai pagrobiami, ši veika padaroma tiesiogine tyčia ir, kaip jau minėta, šiuos veiksmus atlikus nukentėjusysis nurodo K. B. („U.“). Taigi, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 254 str. 2 d., padarymo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis Š. V. pareiškė 150 000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos jis perdavė kaltinamiesiems, o neturtinę žalą, pasekmės, kurias jis patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pateiktas 150 000 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymi, jog kaip aiškina ir pats nukentėjusysis 150 000 Lt už sugyventinės parduotą butą jis atidavė S., kuris net nėra kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, todėl atmestinas.

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 150 000 Lt. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė psichinę prievartą dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tačiau jo sveikata nebuvo sutrikdyta ar kitaip sužalota, kankintas jis nebuvo, psichinis smurtas tęsėsi trumpą laiko tarpą. Gi kaltinamasis niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei santaupų neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinė žala, kadangi ji padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( LR BK 54 str. 2 d. ).

Kaltinamasis A. B. niekur nedirba ( t. 2, b. l. 22 ), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas ( t. 2, b. l. 36 ), Kauno psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas ( t. 2, b. l. 31 ), teistas ( t. 2, b. l. 19-21, 26-29 ), šiuo metu atlieka bausmę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, jis padarė sunkų nusikaltimą ( BK 181 str. 3 d. ). Ši jo nusikalstama veika yra savanaudiška, padaryta grasinant nukentėjusiajam, veikiant bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 3 dalyje sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. B. paskirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje bausmė, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2012-05-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 13 ( trylika) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2012-05-21 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-07-02.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. B. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Priteisti iš A. B. 5 000 Lt ( penkis tūkstančius ) litų nukentėjusiojo Š. V. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo Š. V. civilinį ieškinį dėl 150 000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2 kompaktines plokšteles palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.