- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-150-485/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- Š. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Sabaičiui, Nomedai Urbonavičienei, kaltinamajam K. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei, nukentėjusiajam Š. V., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirba, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 181 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. J., D. Č., A. J., M. P. (kurie yra nuteisti kitoje byloje už šį nusikaltimą), asmeniu, kuriam paskelbta ir vykdoma paieška, vykdydamas išankstinį susitarimą ir bendrininkų grupės nariams nariams būnant iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „E.“ vykusių susitikimų su Š. V. metu, bendrininkų grupės nariams : G. J., D. Č., A. J. naudojant psichinę prievartą - Š. V. aiškinant, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję - Š. V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip bendrininkų grupės nariams bauginant nukentėjusįjį ir neteisėtai bendrininkų grupės narių naudai verčiant perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, užmaskuojant šį reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Š. V. sutikus perdavinėti pinigus, bendrininkų grupės nariai nurodė K. B., kaip asmenį su kuriuo Š. V. turės kontaktuoti ir tenkindamas pateiktą reikalavimą per jį bendrininkų grupės nariams perdavinėti pinigus.
Tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus K. B. po kelių įvykusių susitikimų su nukentėjusiuoju Š. V., pastarajam nurodė asmenį, kuriam paskelbta ir vykdoma paieška, kaip kitą kontaktinį asmenį, per kurį bendrininkų grupės nariams turi būti perduodami pinigai, o asmuo, kuriam paskelbta ir vykdoma paieška tęsdamas bendrą sumanymą ir 2009 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytu laiku, susitikimo įvykusio Garliavoje metu naudojo psichinę prievartą - grasino panaudoti fizinį smurtą Š. V., jo artimųjų atžvilgiu ir taip tęsdamas bendrą sumanymą užvaldyti Š. V. turtą, neturėdamas teisėto pagrindo vertė perduoti 150 000 lt. ( 43 443 eurus), kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą, bei tą patį mėnesį Š. V. gyvenamojoje vietoje - Kaune, A. S. al. 57-32, asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta ir vykdoma paieška bendrininkų grupės narių naudai, užvaldė 150 000 Lt. ( 43 443 eurus).
Asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta ir vykdoma paieška, toliau tęsdamas bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą nukreiptą į Š. V. turto užvaldymą, veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, 2009-02-06 apie 10:00 val. apgaule atviliojo Š. V. prie degalinės "P.", esančios (duomenys neskelbtini), kur bendrininkų grupės nariai: M. P., A. B. (nuteisti kitoje byloje už šį nusikaltimą), asmuo, kurio atžvilgiu vyksta paieška ir K. B. grasino nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, o A. B. panaudojo tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, jį nukreipdamas į nukentėjusįjį Š. V., tuo tarpu K. B. pagrobė iš nukentėjusiojo teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių ir taip bendrais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tęsdami nusikalstamus veiksmus bendrininkai K. B., M. P., A. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta ir vykdoma paieška neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę jį patalpindami į nenustatytą automobilį „Audi“ ir neturėdami teisėto pagrindo vertė perduoti 10 000 eurų ir toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti, t. y. tokiais savo veiksmais kaltinamasis K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tai, ką jis išgirdo per teismo posėdžius, girdi pirmą kartą. G. J., D. Č., A. J., M. P., A. S. nepažįsta. Gal nukentėjusysis Š. V. jį pažįsta iš matymo, tačiau pats kaltinamasis jo nepažįsta. Kodėl nukentėjusysis duoda tokius parodymus, reikėtų klausti paties nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis Š. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, asmeniškų piktumų neturi. 2007 metais jis buvo pagrobtas, sumuštas ir sužalotas. Tai buvo pirmas atvejis, po to sekė dar vienas. Jis pats daug metų pažinojo O. V., susitikdavo, alaus išgerdavo, gyveno viename rajone. Vėliau jų santykiai nutrūko. 2008 metais O. V. kažkaip vėl atsirado, ėmė aiškinti, kad nukentėjusysis negalės ramiai gyventi, nes „dabar visi moka ir jis pats turi mokėti“, t. y. aiškino, kad jis „turi turėti stogą“. Taip pat aiškino, kad šiuo metu bendrauja su „kamuoliniais“ ir jokio vargo neturi. Kuo užsiima O. V., nukentėjusysis neklausinėjo. Tuo metu pats nukentėjusysis užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba. Iš pradžių su tokiais O. V. pasiūlymais nukentėjusysis nesutiko, tačiau vėliau neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužaloti jo sūnus, sugyventinė G. R., buvo pradėta grasinti G. R. dukrai. Bijodamas dėl savo artimųjų likimo, nukentėjusysis sutiko su O. V. pasiūlymais. Susitikimas įvyko Panemunėje, „E.“ kavinėje, susitikimą organizavo O. V.. Susitikime dalyvavo „kamuoliniai“: „K.“, „P.“, „K.“ ir „G.“. Nukentėjusysis šių asmenų pavardžių nežinojo, juos jam taip pristatė O. V.. Šie vyrai nukentėjusiajam paaiškino, kad jie jį saugos, o jis privalo jiems atiduoti 50 procentų gaunamo pelno nuo savo verslo. Taip pat jam buvo pristatytas asmuo pravarde „U.“ ( kaltinamasis K. B. ), buvo perduotas mobilaus ryšio telefonas ir buvo pasakyta, kad visi reikalai bus sprendžiami per „U.“. Po to nukentėjusysis bendravo su kaltinamuoju, tačiau jokios veiklos nevykdė, kadangi po anksčiau patirtų sužalojimų buvo nedarbingas. Vėliau jo sugyventinė G. R. pardavė savo butą ir už jį gavo 150 000 tuometinių litų. Tie vyrai kažkaip apie tai sužinojo. Tada pas jį į namus atvyko A. S. ir tuos pinigus iš jo išsireikalavo. Vėliau jam O. V. pasiūlė susitikti su tais vyrais ir išsiaiškinti tuos reikalus. Vykdamas nukentėjusysis pasiėmė pistoletą „Baikal“ su šoviniais. Į susitikimo vietą jis važiavo su A. S.. Nuvykus į Rokus prie kuro kolonėlės jis susitiko su atvykusias vyrais, vienas iš jų jam įrėmė ginklą į šoną, o „U.“ paėmė jo ginklą. Po to jis buvo įsodintas į automobilį „Audi“, ant galvos jam kažką uždėjo. Vėliau jis buvo persodintas į mikroautobusą ir vėl kažkur vežamas. Bevažiuojant mikroautobusas užklimpo. Tada jam nuėmė antrankius, pasodino už vairo, o kiti vyrai bandė tą mikroautobusą išstumti. Tuo metu vienas vyras stovėjo šalia jo nukreipęs į jį ginklą. Pavykus išvažiuoti jis iš karto nuvažiavo į policiją. Dar prieš tai jį vežant tie vyrai kalbėjo, kad jam bus blogai ir iš jo reikalavo 10 000 eurų. Nukentėjusysis taip ir nesuprato, už ką tie pinigai buvo reikalaujami.
Iš teismo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog 2007 m. pabaigoje nenustatyti asmenys buvo jį pagrobę ir reikalavo 50 000 eurų, kad galėtų ramiai gyventi. Dėl to pagrobimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tą kartą prievartautojai jokių pinigų negavo, nes jų jis neturėjo. Po įvykio pažįstamas O. V., motyvuodamas tuo, kad turi pažinčių nusikalstamose grupuotėse pasiūlė jį suvesti su žmonėmis, kurie kaip ir saugos jį, kad daugiau taip nepuldinėtų, negrobtų ir, kad galėtų ramiai gyventi. Š. V. teigia sutikęs su pasiūlymu. Sutiko, nes O. V. teigė, kad tie žmonės, kurie jį prieš tai buvo pagrobę, sulaužę koją ir reikalavę pinigų jo ramybėje nepaliks, o policija jo neapgins. Šį manymą sustiprino tai, kad neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo sūnus. Todėl 2008 m. pradžioje O. V. jį supažindino su būriu vyrų : „K.“ vardu G., „G.“, „K.“, „U.“ ir kitais, kurių šiuo metu neatsimena. Vyrai pasakė: „darom biznį kartu, prieš ką pirkdamas ar parduodamas ir ar bet kokį biznį darydamas pasitark su mumis. Mes tave saugosim, o tu turėsi dalintis pelnu pusiau“. Š. V. nurodo sutikęs. Tada jam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su „Pildyk“ kortele“. Koks numeris, neprisimena. Tame telefone buvo įvestas „U.“ numeris. Norint susitikti buvo nurodyta pastovi vieta - Panemunėje, prie kavinės „Š.“. Telefonu reikėjo tik parašyti laiką. Su „U.‘ buvo susitikęs apie 10 kartų. Tuo metu jis gydėsi dėl patirtų sužalojimų, nors „U.“ reikalavo, kad jis pradėtų verstis verslu ir tokiu būdu mokėtų pinigus. 2008 m. pavasarį „U.“ supažindino su asmeniu vardu A. Nurodė, kad nuo šiol santykius privalu palaikyti su juo. Taip pat jam buvo duotas kitas MRT telefonas su kortele. Su A buvo sutarta nauja susitikimo vieta- Garliavoje, prie daugiabučių namų. Su A susitikdavo kas mėnesį. Tačiau tuo metu jokio verslo nevykdė. Kartą siūlė, kad galima nupirkti kelis butus, pats prašė pinigų butų pirkimui, tačiau į tai buvo atsakyta, kad butus pirktų vienas, o duotų tik dalį pelno. 2008 m. pavasarį jo draugė G. R. pardavė savo butą už 150 000 Lt. Apie sandorį jis buvo papasakojęs pažįstamam O. V.. Apie tai jis nieko nesakė Ai. Tačiau po šio sandorio A pradėjo priekaištauti, kad jis (Š. V. ) vykdo verslą, o su „jais“ nesidalina. Taip pat pradėjo grasinti, kad nesidalinus „policija neapsaugos“. Nurodė, kad nesumokėjus pinigų sugyventinės G. R. dukrai bus blogiau negu jo sūnui ir reikalavo sumokėti 150 000 Lt. 2009 m. sausio mėn. A. S. atsiuntė žinutę dėl susitikimo. Į tai Š. V. atsakė, kad serga ir yra namuose. Netrukus į namus atvažiavo A. S.. Nukentėjusysis jam padavė 150 000 Lt. įvairiomis kupiūromis. Prieš apytikriai dvi savaites iki 2009-02-06 pas jį vėl atvažiavo A. S.. Pastarasis sakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Tame susitikime turės dalyvauti O. V. su draugais, kurių neįvardino. Nurodė, kad pokalbio tema - iš jo paimti pinigai, nes įvyko nesusipratimas. Š. V. nurodė, kad apie šį rengiamą susitikimą kalbėjosi su O. V.. Pastarasis nurodė, kad jis tik supažindino, o toliau visus reikalus jis (Š. V.) turi tvarkytis pats. 2009-02-06 gavo SMS iš A. S.. Susitikimo vieta jau buvo nustatyta pastovi - Garliavoje. 2009-02-06 apie 09.00 val. jis savo automobiliu „VW Passat“ atvyko į susitikimą. Ten A. S. nurodė, kad turi prie Onkologinės ligoninės susitikti su „vyrais“ ir pasikalbėti. Kartu nuvažiavo prie netoliese Onkologinės ligoninės esančios degalinės „P.“. Belaukiant privažiavo automobilis „Audi Avant“ su trimis vyriškiais. Privažiavę jie išlipo, priėjo. Š. V. taip pat nurodė išlipęs. Tarp atvažiavusių buvo „U.“- K. B. ir dar du vyrai. Visi pasisveikino ir tada A. pasakė, kad jis, t. y. nukentėjusysis turi ginklą. Po to vienas iš atvykusių jam nematytas vyras staiga jam į šoną įrėmė pistoletą ir liepė ištraukti rankas iš kišenių. Tuo metu K. B. ištraukė jo savigynai laikomą ginklą- pistoletą. Tada jam visi ėmė priekaištauti, kad jis “reikalauja savo pinigų” ir už tai jam skiriama „bauda“ – 10 000 eurų, grasinta priešingu atveju susidoroti su juo ir artimaisiais fiziškai. Taip pat buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, automobilio raktai, piniginė. Š. V. nurodo , kad buvo įsodintas į atvažiavusį „Audi“, ant galvos buvo uždėtas juodas maišas. Kiek pavažiavus jis buvo persodintas į mikroautobusą „Mercedes- Benz“. Važiuojant šis mikroautobusas užklimpo. Tada nukentėjusysis buvo pasodintas už vairo, du vyriškiai kasė sniegą iš po ratų, o vienas vyriškis stovėjo į jį nukreipęs ginklą. Pavykus išjudinti automobilį jis pabėgo ir nuvažiavo tiesiai į Panemunės PK ( t. 1, b. l. 97-103 ).
Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusysis juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad visus tuos minimus asmenis jis atpažino iš nuotraukų. Reiškia savo civilinį ieškinį 300 000 Lt. sumai, t. y. 150 000 Lt už turtinę žlą ir 150 000 Lt. už neturtinę žalą, šią sumą perskaičiavus eurais. Papildomai paaiškino, kad jis pats tiems vyrams skambinti nenorėjo, tačiau jie jam skambino patys, kadangi jis nemokėjo jiems pinigų.
Liudytoja G. R. paaiškino, kad nukentėjusįjį Š. V. 2007 metais kažkas buvo pagrobę, jam buvo sulaužę koją. Po jo sužalojimo jie ėmė gyventi kartu. O. V. buvo nukentėjusiojo draugas, jis dažnai po to lankydavosi jų namuose, tačiau apie ką jie kalbėdavosi, ji nežino. 2008 metais ji nukentėjusįjį vežė į kavinę „E.“, nes jis pats vairuoti negalėjo. Ten nukentėjusysis turėjo su kažkuo susitikti, su kuo, nežino. Nuvežusi ten, jį paliko. Taip pat paaiškino, kad 2008 m. ji pardavė savo turėtą butą P. gatvėje, Kaune už 150 000 litų. Gauti už butą pinigai buvo padėti namuose, seife, vėliau jie dingo. Š. V. jai pasakė, kad jam reikėjo pinigų ir jis juos paėmė, konkrečiau ji tų aplinkybių nesiaiškino. Po to nukentėjusysis jai kaip kompensaciją už tą butą „užrašė“ savo sodybą, todėl dėl už butą gautų pinigų ji jam pretenzijų neturi. Taip pat paaiškino, kad dėl šio pagrobimo nukentėjusysis jai skambino, pasakė, kad buvo pagrobtas, buvo kažkur vežamas, tačiau jam pavyko pabėgti ir šiuo metu jis randasi policijoje.
Liudytojas G. Č. paaiškino, kad 2008-07-28 iš G. R. pirko butą P. gatvėje, K. Notarinėje kontoroje jam buvo pasiūlyta pirkimą forminti mažesne kaina, t. y. apie 90 000 - 100 000 Lt. ( ką jis ir padarė ), tačiau iš tikrųjų jis G. R. už butą sumokėjo 150 000 litų. Pinigus G. R. sumokėjo grynais. Vėliau sužinojo, kad ji buvo apipilta sieros rūgštimi.
Liudytojas O. V. paaiškino, kad savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, dabar nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog G. J. pravarde „K.“, A. J. pravarde „G.”, K. J. pravarde „K.“, pažįsta apie 15- 20 metų. Kitų asmenų: D. Č., pravarde „P.“, K. B. - „U.“ nepažįsta, gal iš matymo ir yra matęs. Š. V. taip pat pažįsta. 2008 m. Š. V. gulėjo ligoninėje, jis jį lankė. Tvirtina, kad niekada Š. V. nesiūlė supažindinti su aukščiau paminėtais asmenimis, kad pastarieji saugotų Š. V.. Paaiškino, kad Š. V. sakė, jog asmenys jį pagrobę jo tikrai nepaliks ramybėje, todėl pasiūlė įsigyti ginklą. Patvirtino, kad dažnai lankėsi Panemunėje esančioje kavinėje „E.“. Ten matė ir Š. V.. Toje kavinėje matė ir aukščiau nurodytus asmenis. Ar Š. V. šioje kavinėje susitikinėjo su G. J., A. J. ir kitais, jam nėra žinoma, jų kartu nėra matęs ( t. 1, b. l. 195-196 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškimo, kad jis su nukentėjusiuoju buvo draugai ir dabar jis jokių pykčių jo atžvilgiu neturi. Ar nukentėjusysis turi piktumų jo atžvilgiu, jis nežino. Nukentėjusiajam Š. V. išėjus iš ligoninės jie susitikinėjo. Taip pat dažnai su juo susitikinėjo ir prie kavinės “E.”, tačiau tuo metu kitų asmenų nebuvo. Apie kokio tai buto, kurį pardavė Š. V., nieko nežino. Taip pat nieko nežino ir apie jo verslą. Nepamena, ar išėjęs iš ligoninės Š. V. vaikščiojo su ramentais, taip pat nežino, ar tuo metu nukentėjusysisi pats galėjo vairuoti automobilį.
Liudytojas E. R. paaiškino, kad jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo šios bendrovės direktorius, o jos savininkas buvo S. A.. Liudytojas turėjo jo vardu registruotą automobilis „Mercedes Benz“, kuris buvo registruotas Latvijos Respublikoje. Bendrovės savininko S. A. prašymu jis leido vienai dienai tuo automobiliu pasinaudoti vienam asmeniui. Vėliau jam paskambino policijos darbuotojai ir pasakė, kad tas automobilis yra sulaikytas.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog automobilis „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, Latvijos Respublikoje. Šis automobilis naudojamas, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė. Automobiliu naudojosi įmonės bendrasavininko S. A. brolis M. A.. 2009 m. S. A. prašymu jis leido automobiliu pasinaudoti jo draugui - Ž. J.. Paskui 2009-02-04 S. A. jam paskambinęs prašė vėl leisti Ž. J. pasinaudoti automobiliu. 2009-02-05 vėl paskambinęs S. A. nurodė, kad Ž. J. norės naudotis automobiliu 2009-02-06. 2009-02-06 ryte, apie 08.30 val. atvažiavęs į įmonės ofisą pamatė laukiantį Ž. J.. Šis paliko įmonėje savo automobilį su kuriuo atvažiavo - „VW Passat“ ir pasiėmė „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Tą pačią dieną apie 11.30 val. išėjęs į lauką pamatė, kad Ž. J. automobilio su kuriuo jis buvo atvažiavęs nėra. 2009-02-06 vakare jam paskambinęs S. A. pasakė, kad su „Mercedes- Benz“ kažkas atsitiko ir jis „uždarytas“ policijoje ( t. 1, b. l. 137- 138 ).
Iš teismo posėdyje pagarsintų įtariamojo Ž. J. (2009-10-02 tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 2p., o 2009-10-17 miręs) matyti, kad jis nurodė, jog jo senas pažįstamas A. S. 2009-02-03 paprašė surasti mikroautobusą, nes jam 2009-02-05 reikėjo kažką pervežti. Todėl jis pasiskabino S. A., paprašė leisti pasinaudoti jo įmonės autobusiuku, tačiau 2009-02-05 A. S. pasakė, jog autobusiuko reikės tik kitą dieną, t. y. 2009-02-06. Su A. S. susitarė, kad autobusiuką jam perduos apie 09.00 val. prie Rokuose esančios parduotuvės. Jis 2009-02-06 apie 09.00 val. su autobusiuku buvo prie minėtos parduotuvės, A. S. jo jau laukė, jam perdavė autobusiuko dokumentus. Su A. S. buvo sutarta, kad autobusiuką jis grąžins prie Panemunėje esančios kavinės „E.“. A. S. dar prašė nupirkti kelių mokesčio lipduką. Ž. J. nurodė, kad nuo parduotuvės jį pavežė bendradarbis V. B. iki jo palikto nuosavo automobilio. Pasiėmęs savo automobilį nuvažiavo iki degalinės, kur nupirko kelių mokesčio lipduką. Lipduką atvežė atgal prie parduotuvės. A. S. jo laukė, tačiau autobusiuko jau nebuvo. Su kuo prie parduotuvės atvažiavo A. S. ir kaip nuo jos nuvažiavo teigia nežinąs. Tą pačią dieną su A. S. sutartu laiku atvyko prie kavinės „E.“ atsiimti autobusiuko. A. S. jo laukė, tačiau autobusiuko nebuvo. A. S. paaiškino, kad autobusiukas policijoje, daugiau nieko neaiškino. Nuo to karto A. S. daugiau nematė ( t. 2, b. l. 25-27 ).
Iš 2009-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“ v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovi netoliese degalinės „P.“ ( t. 1, b. l. 147-156 ).
Iš 2009-02-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pistoletas „Baikal“ su dėtuve, kurioje 13 vnt. šovinių ( t. 1, b. l. 178-183 ).
Iš 2009-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes - Benz“ v. n. GV-931 ir konstatuota, jog automobilis yra krovininis, baltos spalvos ( t. 1, b. l. 157-163 ).
Iš 2009-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs Š. V. atpažino kaltinamąjį K. B. pagal veido bruožus, kaip asmenį pravarde „U.“ ( t. 1, b. l. 90-91 ).
Iš 2018-11-07 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs Š. V. atpažino kaltinamąjį K. B. pagal veido bruožus, kaip asmenį pravarde „U.“ atėmusį iš jo ginklą degalinėje „P.“ ( t. 1, b. l. 119-121 ).
Iš 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta 2008-07-28 buto pirkimo – pardavimo sutarties tarp G. R. ir G. Č. ir priedų kopija iš kurios matyti, kad G. R. pardavė, o G. Č. iš jos nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 131-136 ).
Iš 2009-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. R. atpažino Ž. J. kaip asmenį 2009-02-06 pasiėmusį automobilį „Mercedes Benz“ ( t. 1, b. l. 139-140 ).
Kaip jau minėta, kaltinamasis K. B. savo kaltės nepripažino, aiškina, kad kaltinime nurodytų asmenų nepažįsta, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra padaręs ir apie jas nieko nežino. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. nukentėjusįjį buvo pagrobę nepažįstami asmenys. Jie jį sumušė, sužalojo ir reikalavo 50 000 eurų už tai, kad jis „galėtų ramiai gyventi“. Pinigų jie negavo, nes nukentėjusysis jų neturėjo. Šie asmenys nenustatyti. Po to, jam besigydant, pas jį ėmė lankytis jo pažįstamas O. V. ( liudytojas ). Šis jam ėmė aiškinti, kad turi pažįstamų nusikalstamose grupuotėse ir pasisiūlė su jais supažindinti. Antraip, jo aiškinimu, tie žmonės, kurie jį buvo pagrobę, jo ramybėje nepaliks, o policija jam nepadės. Tuo metu neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo sūnus, jo tuometinė sugyventinė G. R., todėl jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Tada O. V. 2008 m. jį supažindino su būriu vyrų: „K.“ vardu G., „G.“, „K.“, „U.“ ir kitais. Tie vyrai jam pasakė: „ darom biznį kartu, prieš pirkdamas ir parduodamas ir ar bet kokį biznį darydamas pasitark su mumis. Mes tave saugosime, o tu turėsi dalintis pelnu pusiau“. Po to jis buvo supažindintas su asmeniu pravarde „U.“ ( kaltinamasis K. B.) ir jam buvo liepta santykius derinti tik su juo. Taip pat jam buvo duotas mobilaus ryšio telefonas, jame buvo įvestas „U.“ numeris. Susitikimo vieta buvo Panemunėje, prie kavinės „Š.“. Su „U.“ jis buvo susitikęs apie 10 kartų, tačiau jokiu verslu tuo metu neužsiėmė, kadangi gydėsi po patirtų sužalojimų. Po to, 2008 m. pavasarį „U.“ jam pristatė asmenį, vardu A ir nurodė, kad jis dabar turi santykius palaikyti su juo, davė kitą mobilaus ryšio telefoną ir naują kortelę ( bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo, vardu A yra asmuo, kurio atžvilgiu yra paskelbta paieška ). Su šiuo asmeniu buvo sutarta, kad susitikimo vieta bus Garliavoje, prie daugiabučių namų. Su šiuo asmeniu nukentėjusysis susitikdavo kas mėnesį, tačiau jokio verslo ir toliau nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas O. V.. Jis paaiškino, kad savo parodymų, kuriuos davė parengtinio tyrimo metu, dabar nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog kaltinime nurodytų asmenų jis nepažįsta. Neneigia, kad nukentėjusysis po sužalojimų gulėjo ligoninėje, o jis jį lankė. Neigia aplinkybę, kad jis siūlė nukentėjusįjį supažindinti su kokiais tai asmenimis, kurie jį saugotų. Pripažįsta sakęs jam, kad asmenys, jį pagrobę, jo nepaliks ramybėje, todėl pasiūlė įsigyti ginklą. Taip pat pripažino, kad yra lankęsis kavinėje „E.“. Ten jis yra matęs tiek nukentėjusįjį, tiek ir kaltinime nurodytus asmenis, tačiau nežino, ar jie susitikinėjo.
Tokius liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip neatitinkančius nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Kaip matyti, nukentėjusysis anksčiau nurodytas aplinkybes nuosekliai paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jas patvirtino ir šio teisminio nagrinėjimo metu. Be to, šios aplinkybės yra patvirtintos ir įsiteisėjusiu 2001-04-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ( Nr. 1-28-175-/2011 ). Tokiu būdu netikėti nukentėjusiojo aiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.
Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po jau minėtų įvykių jo tuometinė sugyventinė G. R. pardavė G. Č. savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ( t. 1, b. l. 131-136 ). Iš pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad joje nurodyta, jog butas parduotas už 90 000 litų, tačiau tiek liudytoja G. R., tiek ir liudytojas G. Č. kategoriškai nurodo, kad šis butas buvo parduotas už 150 000 litų, o mažesnę buto vertę jie nurodė taip daryti jiems patarus notarinėje kontoroje. Netikėti tokiais jų aiškinimais teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kad tokias aplinkybes patvirtina ir jau minėtas įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis ( Nr. 1-28-175/2011 ).
Nukentėjęs Š. V. nurodo, kad apie šio buto pardavimą jis prasitarė liudytojui O. V.. Po kiek tai laiko pas jį į namus atvyko asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta paieška ir grasinimais bei gąsdinimais išsireikalavo iš jo 150 000 litų. Apie tai, kad pardavus butą gautus 150 000 litų laikė namuose seife, o vėliau nukentėjusysis Š. V. pasakė, kad jam reikėjo pinigų ir jis juos paėmė, patvirtino liudytoja G. R..
Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po šių pinigų paėmimo pas nukentėjusįjį namuose vėl apsilankė asmuo, kurio atžvilgiu yra paskelbta paieška. Šis paaiškino, kad dėl šių pinigų įvyko nesusipratimas, todėl reikia susitikti su „vyrais“ ir viską išsiaiškinti. 2009-02-06 nukentėjusysis savo automobiliu „VW Passat“ nuvyko į nurodytą susitikimo vietą. Su asmeniu, kurio atžvilgiu yra paskelbta paieška jis susitiko prie degalinės „P.“. Po kiek laiko automobiliu „Audi Avant“ ten atvyko trys vyrai ( bylos duomenimis nustatyta, kad tai buvo „U.“ ( kaltinamasis K. B. ) bei A. B. ir M. P., kurie yra nuteisti kitoje byloje. Po to asmeniui, kuriam yra paskelbta paieška pasakius, kad nukentėjusysis turi ginklą, A. B. staigiai nukreipė į nukentėjusįjį su savimi turėtą ginklą, o „U.“ ( kaltinamasis K. B. ) iš nukentėjusiojo paėmė jo su savimi turėtą ginklą savigynai – pistoletą. Vėliau šie vyrai pradėjo nukentėjusiajam reikšti pretenzijas, kad „jis ieško savo pinigų“ ir už tai jam „uždedama bauda“ – 10 000 eurų, priešingu atveju grasinta susidoroti su juo ir artimaisiais fiziškai. Po to jis buvo įsodintas į automobilį „Audi“, jam ant galvos uždėtas juodas maišas ir jis buvo vežamas nežinoma kryptimi. Dar vėliau jis buvo persodintas į mikroautobusą „Mercedes – Benz“, vėl vežamas nežinoma kryptimi. Užklimpus mikroautobusui jis buvo persodintas už vairo, kiti vyrai bandė tą mikroautobusą išstumti, o vienas iš jų laikė į jį nukreiptą ginklą. Pajudėjus mikroautobusui jam pavyko pabėgti ir jis iš karto nuvyko į policiją.
Visas šias aplinkybes nukentėjusysis nuosekliai paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir įsiteisėję Kauno apygardos teismo nuosprendžiai ( Nr. 1-28-175/2011, Nr. 1-43-485/2014 ).
Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir 2009-02-06 apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovi netoliese degalinės „P.“ ( t. 1, b. l. 147-156 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo automobiliu nukentėjusysis atvyko į sutartą susitikimo vietą.
Iš 2009-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes - Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, jog automobilis yra krovininis, baltos spalvos ( t. 1, b. l. 157-163 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad į šį automobilį nukentėjusysis buvo persodintas iš automobilio „Audi‘ ir vežamas nenustatyta kryptimi, iki jam pavyko pabėgti.
Taip pat iš 2009-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs Š. V. atpažino kaltinamąjį K. B. pagal veido bruožus, kaip asmenį pravarde „U.“ ( t. 1, b. l. 90-91 ).
Tokiu būdu netikėti anksčiau nurodytais nukentėjusiojo paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.
Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas.
Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti.
Pažymėtina, kad kaltinime nei didelės vertės turto, nei kito Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimą kvalifikuojančio požymio nenurodyta. Tačiau prievartauto turto vertė 10 000 eurų, kas pagal lito ir euro vertės santykį atitinka 34 500 litų, kaltinime yra nurodyta. Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje (jame yra ir Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-87 4 straipsnyje numatyta, kad „Kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ numatyta, bazinės socialinės išmokos dydis yra 130 litų. Taigi, tokio pat dydžio yra ir Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalyje vartojama MGL sąvoka. 250 MGL sudaro 32500 Lt. Turto, kurį prievartaujant iš nukentėjusiojo dalyvavo ir kaltinamasis K. B. su kitais asmenimis vertė yra didesnė – 34500, todėl ši vertė, remiantis teisės aktais, laikytina didele.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje yra pilnai įrodyta, o jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 254 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.
Kaip jau minėta, kaltinamasis K. B. dėl šios kaltinamosios veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nieko nežino ir nieko paaiškinti negali. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką.
Kaip jau minėta, nukentėjusysis Š. V. paaiškino, kad jam nuvykus į susitikimą prie degalinės „P.“ atvyko automobilis „Audi Avant“, iš jo išlipo trys vyrai ir atėjo prie jo. Tada su juo kartu buvęs A. S. pasakė, kad nukentėjusysis turi ginklą. Po to staigiai vienas iš vyrų ( nustatyta, kad tai nuteistas kitoje byloje A. B. ) nukreipė į jį su savimi turėtą ginklą, o „U.“ ( kaltinamasis K. B. ) paėmė iš jo su savimi atsivežtą ginklą savigynai – pistoletą. Tokius parodymus nukentėjusysis davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, juos patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tokiu būdu netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais teismas neturi pagrindo.
Be to, iš 2009-02-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pistoletas „Baikal“ su dėtuve, kurioje 13 vnt. šovinių ( t. 1, b. l. 178-183 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent šį pistoletą kaltinamasis K. B. pagrobė iš nukentėjusiojo Š. V..
Iš 2018-11-07 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs Š. V. atpažino kaltinamąjį K. B. pagal veido bruožus, kaip asmenį pravarde „U.“ atėmusį iš jo ginklą degalinėje „P.“ ( t. 1, b. l. 119-121 ).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro vienareikšmę išvadą, kad kaltinamojo K. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodyta, nes jis panaudojus psichinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą.
Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 str. 1 d. nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis Š. V. pareiškė 150 000 Lt ( 43443 Eur ) civilinį ieškinį turtinei ir 150 000 Lt ( 43443 Eur ) neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos jis perdavė kaltinamiesiems, o neturtinę žalą, pasekmės, kurias jis patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pateiktas 150 000 Lt ( 43443 Eur ) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymi, jog kaip aiškina ir pats nukentėjusysis 150 000 Lt už sugyventinės parduotą butą jis, grasinimų ir gąsdinimu įtakoje atidavė Sutkui, kuris net nėra kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad A. S. gautus pinigus perdavė kitiems nusikalstamos grupuotės nariams, tuo labiau, kaltinamajam K. B.. Tokiu būdu, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, todėl atmestinas.
Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 150 000 Lt. (43443 Eur) Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė psichinę prievartą dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tačiau jo sveikata nebuvo sutrikdyta ar kitaip sužalota, kankintas jis nebuvo, psichinis smurtas tęsėsi trumpą laiko tarpą. Gi kaltinamasis niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei santaupų neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo 1 500 Eur neturtinė žala, kadangi ji padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( LR BK 54 str. 2 d. ).
Kaltinamasis K. B. Lietuvos Respublikoje neteistas ( t. 3, b. l. 37-39 ), niekur nedirba ( t. 3, b. l. 36 ), administracine tvarka baustas ( t. 3, b. l. 20-22 ), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas ( t. 3, b. l. 14 ), Kauno psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas ( t. 3, b. l. 98 ). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, jis padarė du sunkius nusikaltimus ( BK 181 straipsnio 3 dalis, 254 straipsnio 2 dalis ). Pažymėtina, kad kaltinamajam šių inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, t. y. BK 181 straipsnio 3 dalyje - nuo trejų iki dešimties metų, o BK 254 straipsnio 2 dalyje – nuo šešerių iki dešimties metų. Aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam K. B. paskirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam paskirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu atitinkančios straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendė:
K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį - 6 m. 6 mėn. (šešeriems metams ir šešiems mėnesiams ) laisvės atėmimo,
pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – 7 m. 6 mėn. ( septyneriems metams ir šešiems mėnesiams ) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 9 m. ( devynerius ) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką jam įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2018-08-10 iki 2019-06-04.
Bausmė pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-06-04.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista.
Priteisti iš nuteistojo K. B. 1 500 Eur ( vienas tūkstantis penki šimtai eurų ) nukentėjusiojo Š. V. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo Š. V. civilinį ieškinį dėl 43 443 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, ( nuteistajam K. B. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ), gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.