Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis K. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. J., D. Č., A. J., M. P. (kurie yra nuteisti kitoje byloje už šį nusikaltimą), asmeniu, kuriam paskelbta ir vykdoma paieška, vykdydamas išankstinį susitarimą ir bendrininkų grupės nariams nariams būnant iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „E.“ vykusių susitikimų su Š. V. metu, bendrininkų grupės nariams : G. J., D. Č., A. J. naudojant psichinę prievartą - Š. V. aiškinant, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję - Š. V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip bendrininkų grupės nariams bauginant nukentėjusįjį ir neteisėtai bendrininkų grupės narių naudai verčiant perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, užmaskuojant šį reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Š. V. sutikus perdavinėti pinigus, bendrininkų grupės nariai nurodė K. B., kaip asmenį su kuriuo Š. V. turės kontaktuoti ir tenkindamas pateiktą reikalavimą per jį bendrininkų grupės nariams perdavinėti pinigus.

Tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus K. B. po kelių įvykusių susitikimų su nukentėjusiuoju Š. V., pastarajam nurodė asmenį, kuriam paskelbta ir vykdoma paieška, kaip kitą kontaktinį asmenį, per kurį bendrininkų grupės nariams turi būti perduodami pinigai, o asmuo, kuriam paskelbta ir vykdoma paieška tęsdamas bendrą sumanymą ir 2009 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytu laiku, susitikimo įvykusio Garliavoje metu naudojo psichinę prievartą - grasino panaudoti fizinį smurtą Š. V., jo artimųjų atžvilgiu ir taip tęsdamas bendrą sumanymą užvaldyti Š. V. turtą, neturėdamas teisėto pagrindo vertė perduoti 150 000 lt. ( 43 443 eurus), kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą, bei tą patį mėnesį Š. V. gyvenamojoje vietoje - Kaune, A. S. al. 57-32, asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta ir vykdoma paieška bendrininkų grupės narių naudai, užvaldė 150 000 Lt. ( 43 443 eurus).

Asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta ir vykdoma paieška, toliau tęsdamas bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą nukreiptą į Š. V. turto užvaldymą, veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, 2009-02-06 apie 10:00 val. apgaule atviliojo Š. V. prie degalinės "P.", esančios (duomenys neskelbtini), kur bendrininkų grupės nariai: M. P., A. B. (nuteisti kitoje byloje už šį nusikaltimą), asmuo, kurio atžvilgiu vyksta paieška ir K. B. grasino nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, o A. B. panaudojo tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, jį nukreipdamas į nukentėjusįjį Š. V., tuo tarpu K. B. pagrobė iš nukentėjusiojo teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių ir taip bendrais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tęsdami nusikalstamus veiksmus bendrininkai K. B., M. P., A. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu paskelbta ir vykdoma paieška neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę jį patalpindami į nenustatytą automobilį „Audi“ ir neturėdami teisėto pagrindo vertė perduoti 10 000 eurų ir toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti, t. y. tokiais savo veiksmais kaltinamasis K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tai, ką jis išgirdo per teismo posėdžius, girdi pirmą kartą. G. J., D. Č., A. J., M. P., A. S. nepažįsta. Gal nukentėjusysis Š. V. jį pažįsta iš matymo, tačiau pats kaltinamasis jo nepažįsta. Kodėl nukentėjusysis duoda tokius parodymus, reikėtų klausti paties nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis Š. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, asmeniškų piktumų neturi. 2007 metais jis buvo pagrobtas, sumuštas ir sužalotas. Tai buvo pirmas atvejis, po to sekė dar vienas. Jis pats daug metų pažinojo O. V., susitikdavo, alaus išgerdavo, gyveno viename rajone. Vėliau jų santykiai nutrūko. 2008 metais O. V. kažkaip vėl atsirado, ėmė aiškinti, kad nukentėjusysis negalės ramiai gyventi, nes „dabar visi moka ir jis pats turi mokėti“, t. y. aiškino, kad jis „turi turėti stogą“. Taip pat aiškino, kad šiuo metu bendrauja su „kamuoliniais“ ir jokio vargo neturi. Kuo užsiima O. V., nukentėjusysis neklausinėjo. Tuo metu pats nukentėjusysis užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba. Iš pradžių su tokiais O. V. pasiūlymais nukentėjusysis nesutiko, tačiau vėliau neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužaloti jo sūnus, sugyventinė G. R., buvo pradėta grasinti G. R. dukrai. Bijodamas dėl savo artimųjų likimo, nukentėjusysis sutiko su O. V. pasiūlymais. Susitikimas įvyko Panemunėje, „E.“ kavinėje, susitikimą organizavo O. V.. Susitikime dalyvavo „kamuoliniai“: „K.“, „P.“, „K.“ ir „G.“. Nukentėjusysis šių asmenų pavardžių nežinojo, juos jam taip pristatė O. V.. Šie vyrai nukentėjusiajam paaiškino, kad jie jį saugos, o jis privalo jiems atiduoti 50 procentų gaunamo pelno nuo savo verslo. Taip pat jam buvo pristatytas asmuo pravarde „U.“ ( kaltinamasis K. B. ), buvo perduotas mobilaus ryšio telefonas ir buvo pasakyta, kad visi reikalai bus sprendžiami per „U.“. Po to nukentėjusysis bendravo su kaltinamuoju, tačiau jokios veiklos nevykdė, kadangi po anksčiau patirtų sužalojimų buvo nedarbingas. Vėliau jo sugyventinė G. R. pardavė savo butą ir už jį gavo 150 000 tuometinių litų. Tie vyrai kažkaip apie tai sužinojo. Tada pas jį į namus atvyko A. S. ir tuos pinigus iš jo išsireikalavo. Vėliau jam O. V. pasiūlė susitikti su tais vyrais ir išsiaiškinti tuos reikalus. Vykdamas nukentėjusysis pasiėmė pistoletą „Baikal“ su šoviniais. Į susitikimo vietą jis važiavo su A. S.. Nuvykus į Rokus prie kuro kolonėlės jis susitiko su atvykusias vyrais, vienas iš jų jam įrėmė ginklą į šoną, o „U.“ paėmė jo ginklą. Po to jis buvo įsodintas į automobilį „Audi“, ant galvos jam kažką uždėjo. Vėliau jis buvo persodintas į mikroautobusą ir vėl kažkur vežamas. Bevažiuojant mikroautobusas užklimpo. Tada jam nuėmė antrankius, pasodino už vairo, o kiti vyrai bandė tą mikroautobusą išstumti. Tuo metu vienas vyras stovėjo šalia jo nukreipęs į jį ginklą. Pavykus išvažiuoti jis iš karto nuvažiavo į policiją. Dar prieš tai jį vežant tie vyrai kalbėjo, kad jam bus blogai ir iš jo reikalavo 10 000 eurų. Nukentėjusysis taip ir nesuprato, už ką tie pinigai buvo reikalaujami.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog 2007 m. pabaigoje nenustatyti asmenys buvo jį pagrobę ir reikalavo 50 000 eurų, kad galėtų ramiai gyventi. Dėl to pagrobimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tą kartą prievartautojai jokių pinigų negavo, nes jų jis neturėjo. Po įvykio pažįstamas O. V., motyvuodamas tuo, kad turi pažinčių nusikalstamose grupuotėse pasiūlė jį suvesti su žmonėmis, kurie kaip ir saugos jį, kad daugiau taip nepuldinėtų, negrobtų ir, kad galėtų ramiai gyventi. Š. V. teigia sutikęs su pasiūlymu. Sutiko, nes O. V. teigė, kad tie žmonės, kurie jį prieš tai buvo pagrobę, sulaužę koją ir reikalavę pinigų jo ramybėje nepaliks, o policija jo neapgins. Šį manymą sustiprino tai, kad neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo sūnus. Todėl 2008 m. pradžioje O. V. jį supažindino su būriu vyrų : „K.“ vardu G., „G.“, „K.“, „U.“ ir kitais, kurių šiuo metu neatsimena. Vyrai pasakė: „darom biznį kartu, prieš ką pirkdamas ar parduodamas ir ar bet kokį biznį darydamas pasitark su mumis. Mes tave saugosim, o tu turėsi dalintis pelnu pusiau“. Š. V. nurodo sutikęs. Tada jam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su „Pildyk“ kortele“. Koks numeris, neprisimena. Tame telefone buvo įvestas „U.“ numeris. Norint susitikti buvo nurodyta pastovi vieta - Panemunėje, prie kavinės „Š.“. Telefonu reikėjo tik parašyti laiką. Su „U.‘ buvo susitikęs apie 10 kartų. Tuo metu jis gydėsi dėl patirtų sužalojimų, nors „U.“ reikalavo, kad jis pradėtų verstis verslu ir tokiu būdu mokėtų pinigus. 2008 m. pavasarį „U.“ supažindino su asmeniu vardu A. Nurodė, kad nuo šiol santykius privalu palaikyti su juo. Taip pat jam buvo duotas kitas MRT telefonas su kortele. Su A buvo sutarta nauja susitikimo vieta- Garliavoje, prie daugiabučių namų. Su A susitikdavo kas mėnesį. Tačiau tuo metu jokio verslo nevykdė. Kartą siūlė, kad galima nupirkti kelis butus, pats prašė pinigų butų pirkimui, tačiau į tai buvo atsakyta, kad butus pirktų vienas, o duotų tik dalį pelno. 2008 m. pavasarį jo draugė G. R. pardavė savo butą už 150 000 Lt. Apie sandorį jis buvo papasakojęs pažįstamam O. V.. Apie tai jis nieko nesakė Ai. Tačiau po šio sandorio A pradėjo priekaištauti, kad jis (Š. V. ) vykdo verslą, o su „jais“ nesidalina. Taip pat pradėjo grasinti, kad nesidalinus „policija neapsaugos“. Nurodė, kad nesumokėjus pinigų sugyventinės G. R. dukrai bus blogiau negu jo sūnui ir reikalavo sumokėti 150 000 Lt. 2009 m. sausio mėn. A. S. atsiuntė žinutę dėl susitikimo. Į tai Š. V. atsakė, kad serga ir yra namuose. Netrukus į namus atvažiavo A. S.. Nukentėjusysis jam padavė 150 000 Lt. įvairiomis kupiūromis. Prieš apytikriai dvi savaites iki 2009-02-06 pas jį vėl atvažiavo A. S.. Pastarasis sakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Tame susitikime turės dalyvauti O. V. su draugais, kurių neįvardino. Nurodė, kad pokalbio tema - iš jo paimti pinigai, nes įvyko nesusipratimas. Š. V. nurodė, kad apie šį rengiamą susitikimą kalbėjosi su O. V.. Pastarasis nurodė, kad jis tik supažindino, o toliau visus reikalus jis (Š. V.) turi tvarkytis pats. 2009-02-06 gavo SMS iš A. S.. Susitikimo vieta jau buvo nustatyta pastovi - Garliavoje. 2009-02-06 apie 09.00 val. jis savo automobiliu „VW Passat“ atvyko į susitikimą. Ten A. S. nurodė, kad turi prie Onkologinės ligoninės susitikti su „vyrais“ ir pasikalbėti. Kartu nuvažiavo prie netoliese Onkologinės ligoninės esančios degalinės „P.“. Belaukiant privažiavo automobilis „Audi Avant“ su trimis vyriškiais. Privažiavę jie išlipo, priėjo. Š. V. taip pat nurodė išlipęs. Tarp atvažiavusių buvo „U.“- K. B. ir dar du vyrai. Visi pasisveikino ir tada A. pasakė, kad jis, t. y. nukentėjusysis turi ginklą. Po to vienas iš atvykusių jam nematytas vyras staiga jam į šoną įrėmė pistoletą ir liepė ištraukti rankas iš kišenių. Tuo metu K. B. ištraukė jo savigynai laikomą ginklą- pistoletą. Tada jam visi ėmė priekaištauti, kad jis “reikalauja savo pinigų” ir už tai jam skiriama „bauda“ – 10 000 eurų, grasinta priešingu atveju susidoroti su juo ir artimaisiais fiziškai. Taip pat buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, automobilio raktai, piniginė. Š. V. nurodo , kad buvo įsodintas į atvažiavusį „Audi“, ant galvos buvo uždėtas juodas maišas. Kiek pavažiavus jis buvo persodintas į mikroautobusą „Mercedes- Benz“. Važiuojant šis mikroautobusas užklimpo. Tada nukentėjusysis buvo pasodintas už vairo, du vyriškiai kasė sniegą iš po ratų, o vienas vyriškis stovėjo į jį nukreipęs ginklą. Pavykus išjudinti automobilį jis pabėgo ir nuvažiavo tiesiai į Panemunės PK ( t. 1, b. l. 97-103 ).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusysis juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad visus tuos minimus asmenis jis atpažino iš nuotraukų. Reiškia savo civilinį ieškinį 300 000 Lt. sumai, t. y. 150 000 Lt už turtinę žlą ir 150 000 Lt. už neturtinę žalą, šią sumą perskaičiavus eurais. Papildomai paaiškino, kad jis pats tiems vyrams skambinti nenorėjo, tačiau jie jam skambino patys, kadangi jis nemokėjo jiems pinigų.

Liudytoja G. R. paaiškino, kad nukentėjusįjį Š. V. 2007 metais kažkas buvo pagrobę, jam buvo sulaužę koją. Po jo sužalojimo jie ėmė gyventi kartu. O. V. buvo nukentėjusiojo draugas, jis dažnai po to lankydavosi jų namuose, tačiau apie ką jie kalbėdavosi, ji nežino. 2008 metais ji nukentėjusįjį vežė į kavinę „E.“, nes jis pats vairuoti negalėjo. Ten nukentėjusysis turėjo su kažkuo susitikti, su kuo, nežino. Nuvežusi ten, jį paliko. Taip pat paaiškino, kad 2008 m. ji pardavė savo turėtą butą P. gatvėje, Kaune už 150 000 litų. Gauti už butą pinigai buvo padėti namuose, seife, vėliau jie dingo. Š. V. jai pasakė, kad jam reikėjo pinigų ir jis juos paėmė, konkrečiau ji tų aplinkybių nesiaiškino. Po to nukentėjusysis jai kaip kompensaciją už tą butą „užrašė“ savo sodybą, todėl dėl už butą gautų pinigų ji jam pretenzijų neturi. Taip pat paaiškino, kad dėl šio pagrobimo nukentėjusysis jai skambino, pasakė, kad buvo pagrobtas, buvo kažkur vežamas, tačiau jam pavyko pabėgti ir šiuo metu jis randasi policijoje.

Liudytojas G. Č. paaiškino, kad 2008-07-28 iš G. R. pirko butą P. gatvėje, K. Notarinėje kontoroje jam buvo pasiūlyta pirkimą forminti mažesne kaina, t. y. apie 90 000 - 100 000 Lt. ( ką jis ir padarė ), tačiau iš tikrųjų jis G. R. už butą sumokėjo 150 000 litų. Pinigus G. R. sumokėjo grynais. Vėliau sužinojo, kad ji buvo apipilta sieros rūgštimi.

Liudytojas O. V. paaiškino, kad savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, dabar nebepamena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog G. J. pravarde „K.“, A. J. pravarde „G.”, K. J. pravarde „K.“, pažįsta apie 15- 20 metų. Kitų asmenų: D. Č., pravarde „P.“, K. B. - „U.“ nepažįsta, gal iš matymo ir yra matęs. Š. V. taip pat pažįsta. 2008 m. Š. V. gulėjo ligoninėje, jis jį lankė. Tvirtina, kad niekada Š. V. nesiūlė supažindinti su aukščiau paminėtais asmenimis, kad pastarieji saugotų Š. V.. Paaiškino, kad Š. V. sakė, jog asmenys jį pagrobę jo tikrai nepaliks ramybėje, todėl pasiūlė įsigyti ginklą. Patvirtino, kad dažnai lankėsi Panemunėje esančioje kavinėje „E.“. Ten matė ir Š. V.. Toje kavinėje matė ir aukščiau nurodytus asmenis. Ar Š. V. šioje kavinėje susitikinėjo su G. J., A. J. ir kitais, jam nėra žinoma, jų kartu nėra matęs ( t. 1, b. l. 195-196 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškimo, kad jis su nukentėjusiuoju buvo draugai ir dabar jis jokių pykčių jo atžvilgiu neturi. Ar nukentėjusysis turi piktumų jo atžvilgiu, jis nežino. Nukentėjusiajam Š. V. išėjus iš ligoninės jie susitikinėjo. Taip pat dažnai su juo susitikinėjo ir prie kavinės “E.”, tačiau tuo metu kitų asmenų nebuvo. Apie kokio tai buto, kurį pardavė Š. V., nieko nežino. Taip pat nieko nežino ir apie jo verslą. Nepamena, ar išėjęs iš ligoninės Š. V. vaikščiojo su ramentais, taip pat nežino, ar tuo metu nukentėjusysisi pats galėjo vairuoti automobilį.

Liudytojas E. R. paaiškino, kad jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo šios bendrovės direktorius, o jos savininkas buvo S. A.. Liudytojas turėjo jo vardu registruotą automobilis „Mercedes Benz“, kuris buvo registruotas Latvijos Respublikoje. Bendrovės savininko S. A. prašymu jis leido vienai dienai tuo automobiliu pasinaudoti vienam asmeniui. Vėliau jam paskambino policijos darbuotojai ir pasakė, kad tas automobilis yra sulaikytas.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog automobilis „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, Latvijos Respublikoje. Šis automobilis naudojamas, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė. Automobiliu naudojosi įmonės bendrasavininko S. A. brolis M. A.. 2009 m. S. A. prašymu jis leido automobiliu pasinaudoti jo draugui - Ž. J.. Paskui 2009-02-04 S. A. jam paskambinęs prašė vėl leisti Ž. J. pasinaudoti automobiliu. 2009-02-05 vėl paskambinęs S. A. nurodė, kad Ž. J. norės naudotis automobiliu 2009-02-06. 2009-02-06 ryte, apie 08.30 val. atvažiavęs į įmonės ofisą pamatė laukiantį Ž. J.. Šis paliko įmonėje savo automobilį su kuriuo atvažiavo - „VW Passat“ ir pasiėmė „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Tą pačią dieną apie 11.30 val. išėjęs į lauką pamatė, kad Ž. J. automobilio su kuriuo jis buvo atvažiavęs nėra. 2009-02-06 vakare jam paskambinęs S. A. pasakė, kad su „Mercedes- Benz“ kažkas atsitiko ir jis „uždarytas“ policijoje ( t. 1, b. l. 137- 138 ).

Iš teismo posėdyje pagarsintų įtariamojo Ž. J. (2009-10-02 tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 2p., o 2009-10-17 miręs) matyti, kad jis nurodė, jog jo senas pažįstamas A. S. 2009-02-03 paprašė surasti mikroautobusą, nes jam 2009-02-05 reikėjo kažką pervežti. Todėl jis pasiskabino S. A., paprašė leisti pasinaudoti jo įmonės autobusiuku, tačiau 2009-02-05 A. S. pasakė, jog autobusiuko reikės tik kitą dieną, t. y. 2009-02-06. Su A. S. susitarė, kad autobusiuką jam perduos apie 09.00 val. prie Rokuose esančios parduotuvės. Jis 2009-02-06 apie 09.00 val. su autobusiuku buvo prie minėtos parduotuvės, A. S. jo jau laukė, jam perdavė autobusiuko dokumentus. Su A. S. buvo sutarta, kad autobusiuką jis grąžins prie Panemunėje esančios kavinės „E.“. A. S. dar prašė nupirkti kelių mokesčio lipduką. Ž. J. nurodė, kad nuo parduotuvės jį pavežė bendradarbis V. B. iki jo palikto nuosavo automobilio. Pasiėmęs savo automobilį nuvažiavo iki degalinės, kur nupirko kelių mokesčio lipduką. Lipduką atvežė atgal prie parduotuvės. A. S. jo laukė, tačiau autobusiuko jau nebuvo. Su kuo prie parduotuvės atvažiavo A. S. ir kaip nuo jos nuvažiavo teigia nežinąs. Tą pačią dieną su A. S. sutartu laiku atvyko prie kavinės „E.“ atsiimti autobusiuko. A. S. jo laukė, tačiau autobusiuko nebuvo. A. S. paaiškino, kad autobusiukas policijoje, daugiau nieko neaiškino. Nuo to karto A. S. daugiau nematė ( t. 2, b. l. 25-27 ).

Iš 2009-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“ v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovi netoliese degalinės „P.“ ( t. 1, b. l. 147-156 ).

Iš 2009-02-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pistoletas „Baikal“ su dėtuve, kurioje 13 vnt. šovinių ( t. 1, b. l. 178-183 ).

Iš 2009-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes - Benz“ v. n. GV-931 ir konstatuota, jog automobilis yra krovininis, baltos spalvos ( t. 1, b. l. 157-163 ).

Iš 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta 2008-07-28 buto pirkimo – pardavimo sutarties tarp G. R. ir G. Č. ir priedų kopija iš kurios matyti, kad G. R. pardavė, o G. Č. iš jos nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 131-136 ).

Iš 2009-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. R. atpažino Ž. J. kaip asmenį 2009-02-06 pasiėmusį automobilį „Mercedes Benz“ ( t. 1, b. l. 139-140 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. nukentėjusįjį buvo pagrobę nepažįstami asmenys. Jie jį sumušė, sužalojo ir reikalavo 50 000 eurų už tai, kad jis „galėtų ramiai gyventi“. Pinigų jie negavo, nes nukentėjusysis jų neturėjo. Šie asmenys nenustatyti. Po to, jam besigydant, pas jį ėmė lankytis jo pažįstamas O. V. ( liudytojas ). Šis jam ėmė aiškinti, kad turi pažįstamų nusikalstamose grupuotėse ir pasisiūlė su jais supažindinti. Antraip, jo aiškinimu, tie žmonės, kurie jį buvo pagrobę, jo ramybėje nepaliks, o policija jam nepadės. Tuo metu neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo sūnus, jo tuometinė sugyventinė G. R., todėl jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Tada O. V. 2008 m. jį supažindino su būriu vyrų: „K.“ vardu G., „G.“, „K.“, „U.“ ir kitais. Tie vyrai jam pasakė: „ darom biznį kartu, prieš pirkdamas ir parduodamas ir ar bet kokį biznį darydamas pasitark su mumis. Mes tave saugosime, o tu turėsi dalintis pelnu pusiau“. Po to jis buvo supažindintas su asmeniu pravarde „U.“ ( kaltinamasis K. B.) ir jam buvo liepta santykius derinti tik su juo. Taip pat jam buvo duotas mobilaus ryšio telefonas, jame buvo įvestas „U.“ numeris. Susitikimo vieta buvo Panemunėje, prie kavinės „Š.“. Su „U.“ jis buvo susitikęs apie 10 kartų, tačiau jokiu verslu tuo metu neužsiėmė, kadangi gydėsi po patirtų sužalojimų. Po to, 2008 m. pavasarį „U.“ jam pristatė asmenį, vardu A ir nurodė, kad jis dabar turi santykius palaikyti su juo, davė kitą mobilaus ryšio telefoną ir naują kortelę ( bylos duomenimis nustatyta, kad asmuo, vardu A yra asmuo, kurio atžvilgiu yra paskelbta paieška ). Su šiuo asmeniu buvo sutarta, kad susitikimo vieta bus Garliavoje, prie daugiabučių namų. Su šiuo asmeniu nukentėjusysis susitikdavo kas mėnesį, tačiau jokio verslo ir toliau nevykdė.