Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) notarės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. J. skundą dėl notaro veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl notaro veiksmų, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrįstumo ir teisėtumo.Pareiškėja Ž. J. skundžia Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarės R. S. veiksmus, tai yra notarės 2018-02-06 rašytinį atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo pagrindu. Nurodo, jog notarės atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarė R. S. nesutinka su skundu, teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas priimtas suklydimo ir/ar galimos apgaulės įtakoje, jis negali būti vykdomas, t.y. pareiškėjai negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo V. B. turto dalį, kadangi ši dalis priklauso palikimą priėmusiai įstatyminei jo įpėdinei (seseriai) A. R., kuri mirė 2007 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi skundą tenkino. Teismas pripažino Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarės R. S. 2018-02-09 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. priimto sprendimo pagrindu neteisėtu bei įpareigojo notarę įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą, tai yra išduoti jo pagrindu pareiškėjai Ž. J. paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo V. B. turto dalį. Teismas taip pat nutarė išieškoti iš Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarės R. S. 242 Eur advokato pagalbos išlaidų pareiškėjai Ž. J..Pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2017 m. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė 2018-02-09 atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 pagrindu, teigdama, kad teismo sprendimas priimtas suklydimo įtakoje. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju notarės atsisakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti privalomai vykdomas, notarams nėra suteikta teisė peržiūrėti įsiteisėjusių teismo sprendimų, kvestionuoti jų turinį ar atsisakyti juos vykdyti, laikant priimtus sprendimus nepakankamai teisėtais ar juos kritikuoti. Teismas nurodė, jog skundą dėl notarės veiksmų nagrinėjančiam teismui taip pat nėra suteikta teisė revizuoti priimtą teismo sprendimą. Skundo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų kad būtų siekiama sprendimo peržiūrėjimo apeliacine ar kasacine tvarka ar įstatymo nustatytu būdu ir tvarka būtų siekiama atnaujinti procesą minėtoje išnagrinėtoje byloje, todėl jokio teisinio ir procesinio pagrindo atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą notarė neturi. Teismas nurodė, jog yra galimybė inicijuoti civilinės bylos e2YT-26889-466/2017 proceso atnaujinimą, taip pat kad šią teisę turėtų ir į išnagrinėtą bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukta notarė ar kitas galimas jos atsiliepime į skundą nurodomas įpėdinis ar jo galimi paveldėtojai, jei tokių yra, kurie į procesą taip pat nebuvo įtraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo notarė R. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:notarė teismui nurodė nesutikimo su Ž. J. skundu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo argumentus, tai yra kad teismas sprendimą priėmė Ž. J. apgaulės įtakoje, nes dar 2006 metais į notarę dėl palikimo priėmimo kreipėsi du įstatyminiai V. B. įpėdiniai, o teisę į pastarajam priklausiusį turtą paveldėti įgijo sesuo J. B. ir sesuo A. R.. Nurodė, jog notarė dar iki bylos pagal Ž. J. skundą dėl juridinio fakto nustatymo pradėjimo paaiškino Ž. J., kad V. B. palikimo dalį, į kurią pretenduoja Ž. J., paveldėjo įstatyminės įpėdinės - dvi V. B. seserys;iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo ir V. B. paveldėjimo bylos matyti, kad teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu išsprendė ginčą iš esmės ir sukūrė teises ir pareigas neįtrauktiems į bylą asmenims - notarei R. S. bei V. B. palikimą paveldėjusioms įstatyminėms įpėdinėms - seserims J. B. ir A. R.. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą;pirmos instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 158 straipsnio 3 dalies reikalavimo išaiškinti notarei pasekmes dėl jos teisės skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ar įstatymo nustatytu būdu ir tvarka atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Teismui netinkamai įvykdžius pareigą išaiškinti notarei ir kitiems suinteresuotiems asmenims (V. B. palikimą paveldėjusioms įstatyminėms įpėdinėms) jų teises ir pareigas pasunkėjo galimybė tinkamai įgyvendinti šių asmenų, taip pat notarės procesines teises. Teismas turi pareigą padėti visoms šalims (o ne tik pareiškėjai) įgyvendinti jų teises, nagrinėjamoje byloje, todėl teismas privalėjo ne įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo liudijimą, o sustabdyti (atidėti) bylos nagrinėjimą ir informuoti apie pradėtą nagrinėti šią civilinę bylą notarės R. S. 2018-03-15 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus įstatyminius V. B. įpėdinius, įtraukiant šiuos asmenis suinteresuotais asmenimis nagrinėjamoje byloje. To nepadarius, teismas pažeidė minėtų asmenų teises ginčyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. teismo sprendimą, nes įsiteisėjus skundžiamai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarčiai, V. B. palikimą paveldėjusioms įstatyminėms įpėdinėms ginti savo teises dėl Ž. J. neteisėto reikalavimo - įpareigojimo notarę R. S. išduoti pareiškėjai Ž. J. paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo V. B. turto dalį tampa neįmanoma arba itin apsunkinta, kadangi šiems suinteresuotiems asmenims tektų pradėti naują teisminį ginčą dėl Ž. J. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo V. B. turto dalį, kurią 2006 metais įstatymo nustatyta tvarka jau yra paveldėjusios J. B. ir A. R..Pareiškėja Ž. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:pagrindinis ir vienintelis atskirojo skundo motyvas yra tas, kad pirmos instancijos teismas neišaiškino suinteresuotam asmeniui - notarei jos teisės skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo nustatytas juridinis faktas. Nurodo, jog šis argumentas yra nepagrįstas, notarė minėtoje byloje nedalyvavo, nebuvo nei šalimi, nei trečiuoju asmeniu. Nurodo, jog atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju galėtų tik giminaičiai, kurie galbūt galėtų pretenduoti į mirusiojo turtą, tačiau atsižvelgiant į tą faktą, kad 11 metų dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tai nėra jokio teisinio pagrindo abejoti 2017 m. spalio ­16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu;nurodo, jog notaras yra profesionalus teisininkas ir norėdamas atnaujinti procesą, jei jis tokią teisę turėtų, per tris mėnesius galėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau nustatytu terminu to nepadarė. Yra preziumuojama, kad profesionalūs teisininkai savo teises žino ir jiems jų papildomai aiškinti nereikia;įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti privalomai vykdomas, notarams nėra suteikta teisė peržiūrėti įsiteisėjusių teismo sprendimų, kvestionuoti jų turinį ar atsisakyti juos vykdyti, laikant priimtus sprendimus nepakankamai teisėtais ar juos kritikuoti. Tokia teisė nesuteikta ir šį skundą nagrinėjančiam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apelicinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. J. po V. B. (V. B.) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė visą jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinis faktas pareiškėjai Ž. J. nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 16 d.Atskirajame skunde kvestionuojamas minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017. Notarė R. S. atsisako išduoti Ž. J. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teigdama, jog minėtas teismo sprendimas yra priimtas suklydimo įtakoje. Notarė nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu išsprendė ginčą iš esmės ir sukūrė teises ir pareigas neįtrauktiems į bylą asmenims, tai yra notarei R. S. bei V. B. palikimą paveldėjusioms įstatyminėms įpėdinėms mirusiojo seserims J. B. ir A. R.. Tai reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus ir pan.). Remiantis nurodytu, tai yra esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl juridinio fakto nustatymo, nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiama dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą Ž. J., teismas neturi teisės spręsti dėl 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 teisėtumo ir pagrįstumo, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).Atskirajame skunde nurodoma, jog 2018 m. kovo 20 d. nutartis yra neteisėta, nes V. B. palikimą paveldėjusioms įstatyminėms įpėdinėms J. B. ir A. R. ginti savo teises dėl Ž. J. reikalavimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tampa neįmanoma. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog notarė R. S. pirmos instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei A. R. paveldėjimo byloje nebuvo išduotas, o atsižvelgiant į tai, kad kita įpėdinė J. B. mirė iki jai išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, J. B. priklausiusią V. B. turto dalį paveldėjo J. B. testamentinė įpėdinė. Remiantis notarės į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktais dokumentais, taip pat išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-26889-466/2017 medžiaga, nustatyta, jog J. B. testamentinė įpėdinė yra ta pati Ž. J.. Notarė teismui taip pat nurodė, jog A. R. mirė 2007 m. balandžio 21 d., todėl A. R. priklausiusi V. B. palikimo dalis priklauso A. R. įpėdiniams, kurių notarė neįvardino. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad esant nenuginčytam ir galiojančiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimui, notarė neturi teisės atsisakyti tokį sprendimą vykdyti. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių. Notarams nėra suteikta teisė peržiūrėti įsiteisėjusių teismo sprendimų, kvestionuoti jų turinį ar atsisakyti juos vykdyti, laikant priimtus sprendimus nepakankamai teisėtais ar juos kritikuoti. Tokia teisė nesuteikta ir šį skundą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog notaras neturi pareigos rūpintis visų įpėdinių tinkamu teisių ir pareigų įgyvendinimu ir už juos įgyvendinti jų teisę į palikimą. Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Ši principinė nuostata galioja ir paveldėjimo santykiams. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas (CK 5.3 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą (CK 5.50 straipsnis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą įstatyme nustatyta tvarka (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiamoje nutartyje notarei nebuvo išaiškintos jos teisės. Skundžiamoje 2018 m. kovo 20 d. nutartyje pirmos instancijos teismas nurodė, jog notarė ar kitas galimas jos atsiliepime į skundą nurodomas įpėdinis ar jo galimi paveldėtojai, jei tokių yra, kurie į procesą taip pat nebuvo įtraukti turi galimybę inicijuoti civilinės bylos e2YT-26889-466/2017 proceso atnaujinimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, jog notaras yra profesionalus teisininkas ir yra preziumuojama, kad profesionalūs teisininkai savo teises žino ir jiems jų papildomai aiškinti nereikia. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 suinteresuotas asmuo notarė R. S. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Notarės R. S. prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė dėl į procesą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, teismo sprendimas sukūrė teises ir pareigas į procesą neįtrauktai notarei ir kitiems įpėdiniams (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi notarė pasinaudojo galimybe ginti savo teises. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 pareiškėjos R. S. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo priimtas ir paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018 m. gegužės 30 d. 10:00 val. CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Ši priemonė atitinka laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas CPK 145 straipsnyje, tačiau skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas kitoks sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, jog notarė R. S. civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 prašymo sustabdyti 2017 m. spalio 16 d. sprendimo vykdymą nepareiškė, teismas savo iniciatyva vykdymo taip pat nestabdė, todėl įsiteisėjęs sprendimas privalo būti vykdomas. Esant įsiteisėjusiam sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-26889-466/2017 kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (suinteresuoto asmens) notarės R. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.