Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas buvęs registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdamas suimtas paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. balandžio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-8 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2011m. gegužės 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 180 str. 1d.-5 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, 2011m. liepos 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2011m. balandžio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį ir 2011m. gegužės 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta-9 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2011m. liepos 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2013m. vasario 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2011m. liepos 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) 2014m. gegužės 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-1m. ir 8 mėn. l/a; 5) 2018m. gegužės 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 286 str.-5 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 6) 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-8 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui, 2021m. liepos 29d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2021m. rugpjūčio 15d., apie 00³⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis D. S. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinėje kilusio tarpusavio konflikto su pil. K. S. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą įkando nukentėjusiajai K. S. į dešinės rankos dilbį, po ko pirštais įžnybo į dešinę ranką ties alkūne ir rankoje laikytu šepečio kotu vieną kartą sudavė pastarajai į galvą, pataikydamas į plaukuotą galvos sritį, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos dvi poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje: alkūnės ir dilbio srityje(dilbyje su dantų žymėmis), kas nukentėjusiajai K. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2021m. rugpjūčio 15d., buvo sutemę, galėjo jau būti ir po vidurnakčio, jis atėjo pas savo draugą M. K. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), nes norėjo išsikviesti taksi. Žinojo, kad draugas turi mažamečių vaikų. Atėjo neblaivus, nes su kitu draugu tą vakarą buvo išgėręs 3-4 butelius šampano ir dar prieš tai gėrė. Pasibeldus į duris, į laiptinę išėjo M. K., kurį pakvietė parūkyti. Netrukus į laiptinę išėjo ir draugo M. sugyventinė K. S., kuri, galvodama, kad jis nori jos sugyventinį išsivesti, užsipuolusi, ėmė rėkauti ir jį kolioti necenzūriniais žodžiais. Dėl buvusio girtumo jis tolesnių įvykių neatsimena, tačiau neneigia, kad, jis, norėdamas draugo sugyventinę K. apraminti, prieš pastarąją galėjo atlikti kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, t.y. įkasti nukentėjusiajai K. S. į dešinės rankos dilbį, pirštais įžnybti į pastarosios dešinę ranką ties alkūne ir rankoje laikytu šepečio kotu vieną kartą suduoti į galvą. Dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios K. S. ir liudytojo M. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 16-19, 48-51, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): 2021m. rugpjūčio 16d. nukentėjusiosios K. S. rašytu pareiškimu-protokolu policijai dėl fizinio smurto panaudojimo prieš jos asmenį(b.l. 1-4, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. K. S. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. 21PR-6431 su gydytojo įrašu išrašu(b.l. 20, 39, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 38, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis D. S. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios K. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021m. rugpjūčio 15d., apie 00³⁰ val., ji kartu su sugyventiniu-pil. M. K. ir dviem savo vaikais buvo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), ir jau miegojo, kai išgirdo, kad kažkas beldžiasi į buto duris. Ji kartu su vyru atsikėlė ir, atidarius buto duris, pamatė, kad laiptinėje stovi pažįstamas-pil. D. S., kuris iš išvaizdos atrodė neblaivus, svirduliavo ir nerišliai paprašė iškviesti taksi. Pasiėmusi telefoną, ji iškvietė taksi. Grįždama prie buto durų, girdėjo, kaip sugyventinis M. K. žodžiais ramino D., sakydamas: „ raminkis, nedaryk nesąmonių “. Išėjusi į laiptinę, ji pamatė, kad D. rankoje laiko šepečio kotą ir juo neadekvačiai mosikuoja. Jis jai prie veido pradėjo kišti tą šepečio kotą, o ji, kad nebūtų sužalota, sugriebė abiejomis rankomis už koto ir laikė jį. Tada D. įkando jai į dešinės rankos dilbį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, tačiau šepečio koto nepaleido. D. S. ir toliau nesiliovė, kuris rankos pirštais jai stipriai sužnybė odą ties dešinės rankos alkūne, dėl ko ji iš skausmo paleido laikytą šepečio kotą. Jai paleidus šepečio kotą, D. dar vieną kartą su šepečio kotu jai sudavė ir į plaukuotą galvos dalį. Visa tai matė ir jos sugyventinis M., kuris po konflikto D. nuo jos atstūmė, po ko ji nuėjo į buto vidų, kad išsikviesti policijos pagalbą. Jai iškvietus policiją, D. pasišalino(b.l. 16-19, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo M. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos pasakyti negali, nes neatsimena, vidurį nakties, pas jį į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas-pil. D. S., kuris buvo kartu su draugu H., kurio pavardės jis nežino. Jam atidarius buto duris, D. jo paprašė, kad jis šiam iškviestų taksi. Tuomet iš buto į laiptinę išėjo ir jo sugyventinė-pil. K. S., kuri pradėjo D. priekaištauti, kodėl šis atėjo nakties metu, kad prikels vaikus. Tarp K. ir D. kilo žodinis konfliktas. Paėmusi šluotkotį, kuris buvo padėtas laiptinėje kampe, jo sugyventinė K. su D. susistumdė. Susistumdymo metu vienas šluotkotį laikė iš vieno galo, o kitas iš kito galo. Kas ten tarp jų vyko, nelabai stebėjo, nes tuo metu kalbėjosi su H. Jis tik savo sugyventinę su D. išskyrė. Vėliau namuose K. jam pasakė, kad D. su šluotkočiu sudavė jai per galvą, įkando į ranką. Jis pats viso to nematė, nes nekreipė į juos dėmesio, o tik išskyrė. Į kurią ranką D. įkando jo sugyventinei K., jis neatsimena, matė, kad ant plaštakos buvo likusios dantų įkandimo žymės. Galvoje guzo per plaukus nematė. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali(b.l. 48-51, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2021m. rugpjūčio 16d. nukentėjusiosios K. S. rašyto pareiškimo-protokolo policijai dėl fizinio smurto panaudojimo prieš jos asmenį matyti, kad 2021m. rugpjūčio 16d., 13²⁸ val., nukentėjusioji K. S. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl fizinio smurto prieš jos asmenį panaudojimo, nurodydama kad išvakarėse, t.y. 2021m. rugpjūčio 15d., 00³⁰ val., gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinėje kilusio konflikto su pažįstamu-pil. D. S. metu pastarasis vieną kartą jai įkando į dešinės rankos dilbį, pirštais įžnybė į dešinę ranką ties alkūne ir, rankoje laikydamas šepečio kotą, su juo jai sudavė į plaukuotą galvos dalį. Dėl patirto smurto VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ gydytojai jai nustatė galvos ir rankos sužalojimus, sumušimus(b.l. 1-4, t. 1). Rašyto pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28049-21 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d.(b.l. 5-11, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. K. S. asmens sveikatos(ligos) istorijos Nr. 21PR-6431 su gydytojo įrašu išrašo matyti, kad 2021m. rugpjūčio 16d., 11⁵² val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirtų sužalojimų buvo atvykusi pil. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios teigimu, naktį iš 2021m. rugpjūčio 14d. į 15d. ji buvo užpulta pažįstamo asmens, kuris, pasak pacientės, jai įkando į ranką ir su lazda trenkė į galvą. Pacientės apžiūros metu buvo stebima dešinio dilbio viduriniame trečdalyje 5 cm skersmens poodinė hematoma su dantų žymėmis ir 5 cm poodinė hematoma alkūnės sąnario srityje. Galvos srityje, nurodytoje vietoje sumušimų žymių nestebima, kurioje, palpuojant, skausminga. Po apžiūros pacientė buvo išleista(b.l. 20, 39, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertui 2021m. lapkričio 11d. susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios K. S. asmens apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai K. S. konstatuoti sužalojimai, t.y. dvi poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje: alkūnės ir dilbio srityje(dilbyje su dantų žymėmis), galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, paveikus kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Kraujosruva dilbyje su dantų žymėmis galėjo būti padaryta sukandant dantimis. Galvoje objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta. Abi poodinės kraujosruvos rankoje: tiek kiekviena atskirai, tiek ir abi kartu atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą(b.l. 38, t. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai- tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų ir papildomai išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo D. S. kaltė dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. S. asmenį 2021m. rugpjūčio 15d. dėl asmeninių paskatų įvykusio tarpusavio konflikto metu, ko pasekoje nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota(b.l. 20, 38-39, t. 1), yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo D. S. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(nežymus sveikatos sutrikdymas).

Spręsdamas kaltinamojo D. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo D. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam D. S. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad pastarasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvęs teistas šešis kartus, tame tarpe ne tik už smurtinius nusikaltimus, bet ir už analogišką nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, būdamas lygtinai nuteistas pagal paskutinįjį 2020m. birželio 26d. Ukmergės rūmų nuosprendį(pastaba: 2021m. liepos 29d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę(b.l. 131-144, t. 1)), toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 83-130, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo D. S. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis D. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam D. S. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, o pats kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo metu jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip toliau linkęs nusikalsti asmuo, ne vieną kartą buvęs baustas ir administracine tvarka(b.l. 147-154), gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo D. S. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir padarytos veikos aplinkybes, kuri jokių pasekmių nesukėlė, nes byloje nėra pareikštas nei pačios nukentėjusiosios K. S. civilinis ieškinys, pasak kurios, ji kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų neturi, tiek ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo jokia žala padaryta nebuvo(b.l. 42-45, t. 1), kaltinamajam D. S. yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmės rūšį-areštą. Paskirtina arešto bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, kuri kaltinamajam D. S., kaip lygtinai buvusiam nuteistam asmeniui, visiško sudėjimo būdu yra bendrintina su paskirtos subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės dalimi pagal ankstesnįjį nuosprendį, t.y. 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-1072/2020, šiuo nuosprendžiu paskirtinos arešto bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles(LR BK 64 str. 2d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “).

Kaltinamojo D. S., kaip suimto asmens, šiuo metu jau realiai atliekančio jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo advokatė(b.l. 62-64, 177, 179-180, 182).

Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui paskyrus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, 2022m. sausio 06d. teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam D. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 180,50 Eur.(vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 50 eur/ct.)(b.l. 28-29, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis D. S., iki būdamas suimtas, niekur oficialiai nedirbo, kuris buvo registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, o 2021m. liepos 29d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo metu realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį(b.l. 131-144, t. 1). Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo D. S. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo D. S. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti areštu 45(keturiasdešimt penkioms) paroms.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir šioje baudžiamojoje byloje laikyti jį nuteistu areštu 30(trisdešimčiai) parų.

LR BK 64 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, prie 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę-30(trisdešimt) parų arešto ir, šią bausmę pakeitus laisvės atėmimu, galutinę bausmę paskirti aštuonis mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo.

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022m. vasario 23d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant iš dalies jau atliktą bausmę pagal bendrintiną 2020m. birželio 26d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo D. S. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam D. S.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.