- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 1-168-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20167-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- L. U.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1) 2011 m. balandžio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 m.;
2) 2011 m. gegužės 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 5 mėn. laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos badžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1,6 m.;
3) 2011 m. liepos 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1,6 m. laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn., 2013 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas bei paskirta atlikti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
4) 2014 m. gegužės 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 5 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmę atidedant 2 metams, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. S. 2019 m. gegužės 15 d., apie 02 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), tyčia, būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), vieną kartą stikline sudavė nukentėjusiajam L. U. į kairę veido sritį, padarydamas pjautinę trikampio formos 2,5 x 2,5 cm dydžio žaizdą su raumens pažeidimu kairiame skruoste, pjautinę 1,5 x 0,2 cm žaizdą kairės akies vokų išoriniame kampe, pjautinę 2,5 x 2,0 cm lopo pavidalo žaizda su raumens pažeidimu pasmakrėje, t. y. tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. U. sveikatą.
D. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tiriamo įvykio metu metė į L. U. stiklinę, tačiau tai darė gindamasis. 2019 m. gegužės 14 d. vakare, gal 18 val. 00 min. jis nuvyko aplankyti pažįstamos S., kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o tuomet buvo grįžusi pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini) ir apsistojusi pas savo tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Svečiuose buvo jo tuometinis bendradarbis L. U., draugas H. G. su drauge K. V.. Jis, L. ir H. gėrė alų, sidrą. S. ir K. negėrė arba gėrė mažai. Kai sutemo ir atvėso, jie iš lauko suėjo į namo vidų, tai yra į koridorių. L. U. pradėjo kabinėtis prie jo žodžiais, jie susiginčijo dėl kažkokio žmogaus, abu apsistumdė, kuris pirmas pradėjo, neprisimena, tačiau jis suėmė L. U. abejomis rankomis už drabužių krūtinės aukštyje ir pasakęs: „jei tau kažkas nepatinka, tai dink iš čia“, išstūmė jį pro atidarytas namo duris į lauką. Ten yra laiptai, tačiau L. U. nepargriuvo, o pasiėmė į abi savo rankas sunkų metalinį strypą nuo laiptų ir juo vieną kartą sudavė jam per kairę koją ir per dešinę ranką. Iš karto po jo smūgių jis skausmo nejautė, o tiesiog traukėsi atbulomis į namo vidų, o L. U. ėjo link jo su tuo strypu rankose. Jis eidamas atbulomis į ranką pagriebė kas papuola, o papuolė stiklinė, ją metė į L. U. norėdamas apsiginti. Stiklinė pataikė L. U. kažkur į galvą, jis metė strypą ir pabėgo. Konfliktą galėjo matyti visi buvę asmenys, tačiau viskas vyko greit, kur tiksliai buvo ir ką darė kiekvienas iš jų, pasakyti negali. Skausmą pajuto gal praėjus pusvalandžiui nuo incidento, kitą dieną jam sutino koja, kreipėsi į medikus, nurodė, kad susižalojo pats krisdamas, kadangi jo mama dirba ligoninėje ir nenorėjo jai užtraukti gėdos. Jis gailisi dėl to, kad sužalojo L. U., tačiau jis gynėsi. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, atlygins, šiuo metu dėl karantino yra praradęs darbą, tačiau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, darbą susiras.
Kaltinamojo parodymai sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 2., b. l. 49-50).
Nukentėjusysis L. U., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo pas draugę S., atvažiavusią iš užsienio. Ji su draugu buvo apsistojusi pas savo tetą. Į svečius be jo atėjo D. S., H. G. ir K. V.. Jie jam ne draugai. Vakare S. draugas miegojo, konflikto nematė. Visi vartojo alkoholį pradžioj lauke, o sutemus suėjo į namo koridorių. Ten D. S. pradėjo negražiai kalbėti apie jo draugą R., vadinti „lopu“, „gaidžiu“. Tuo metu D. S. stovėjo per žingsnį ar mažiau nuo tos vietos, kur jis sėdėjo, laikė rankoje alaus stiklinę. Jis (L. U.) paprašė D. S. prie jo apie R. taip nekalbėti. S. kažką pasakius, jis į ją pasisuko, pajuto smūgį iš stiklinės į veidą. Suprato, kad D. S. jam trenkė. Stiklinė sudužo. Kodėl D. S. ranka nebuvo supjaustyta su duženomis, paaiškinti negali. Jis susiėmė už veido, „tada jie visi ant manęs“, jis pamatė kampe kačergą, čiupo ir atsisukdamas pradėjo daužyt, nes nebuvo kitos išeities. D. S. ir H. G. „ją kažkaip iš manęs paėmė“, H. G. paėmė peilį nuo stalo, jis (L. U.) atsidarė duris ir pabėgo. Pajutęs, kad veidas kraujuoja bijojo mirtinai nukraujuoti, o naktį pagalbos nebuvo kaip prisišaukti, telefono neturėjo, tai grįžo atgal, paprašė S. iškviesti greitąją, bet D. S. ir H. G. pradėjo eiti link jo, jis užrėmė duris iš lauko pusės, laikė už rankenos, o sulūžus rankenai, nubėgo iki apsaugos tarnybos, kur jam iškvietė greitąją. Civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.
Nukentėjusysis L. U. ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo priėmimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. apie 16 val. 00 min. atėjo pas savo draugę S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būnant pas ją svečiuose apie 18 val., pas ją į namus atėjo jos draugai D. S., H. G., K. V., D., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jie visi sėdėjo tik įėjus pro duris esančioje patalpoje. Į kitas patalpas nei jis, nei kiti minėti asmenys nevaikščiojo. Jis ir S. J. iš pradžių išgėrė su atėjusiais asmenimis lygiomis dalimis šampano butelį. Daugiau jis su S. J. alkoholio nevartojo, o minėti asmenys toliau gėrė sidrą, alų, degtinę. Jie gėrė lygiomis dalimis. Išgėrė visko gal apie 20 butelių įvairių gėrimų. 2019 m. gegužės 15 d., apie 02 val. visiems besėdint toje pačioje minėtoje patalpoje, D. S. pradėjo prie jo kabinėtis, kad jo draugas „lopas“, „gaidys“ ir t. t. Paprieštaravus, kad jis toks nėra, D. S. nieko nesakęs dešine ranka pagriebė nuo stalo alui gerti stiklinę ir jos nepaleisdamas jam vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido sritį. Nuo smūgio stiklinė dužo ir jam supjaustė veidą, smakrą, pradėjo bėgti kraujas, patyrė fizinį skausmą. Jis iškart užsidengęs veidą rankomis išbėgo į lauką, o lauke atsisukęs link durų pamatė, kad D. S. ima peilį nuo stalo. Tai pamatęs jis pabėgo už namo, jo niekas nesivijo. Kodėl D. S. ėmė peilį, jis nežino. Po 5 min. grįžęs prie minėto namo durų prašė iškviesti greitąją, bet D. S. į jį metė dvi stiklines. Viena stiklinė dužo viduje, kita išlėkė į lauką. Tada jis nubėgęs iki „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji medicinos pagalba jį pristatė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Būnant ligoninės priėmimo skyriaus palatoje sužinojo, kad jo ieškojo kažkokie asmenys, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Suprato, kad jo ieškojo tie patys asmenys. Ligoninės priėmimo skyriuje susiuvę veido žaizdas paleido į namus. Minėtą įvykį matė visi anksčiau minėti asmenys, išskyrus D., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nes jis miegojo (t. 1., b. l. 2).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykusiosioje apklausoje nukentėjusysis L. U. parodė, kad tą dieną kai, buvo sužalotas, visi pas S. giminaičius buvę asmenys buvo neblaivūs, ne išimtis ir K. V.. Gali pasakyti, kad visas konfliktas įvyko gonkelyje, namo viduje. Tuo metu tame gonkelyje buvo S., K., D. ir H. Tame pačiame kambaryje ant suoliuko miegojo „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardas D., kurio pavardės nežino, kuris šiuo metu, jam atrodo, yra užsienyje. Jie visi sėdėjo tame gonkelyje ir D. S. pradėjo visaip negražiai kalbėti apie vieną jų bendrą pažįstamą. Jis pradėjo tą pažįstamą ginti. Tarp jo ir D. S. kilo žodinis konfliktas. Tada to konflikto metu D. S. paleido jam į veidą stiklinę. Tai yra jis sėdėjo, o D. S. stovėdamas gėrė alų. Gerdamas alų dešinėje savo rankoje jis laikė stiklinę. Jis išgėrė alų ir būdamas nuo jo ne didesniu nei 1 metro atstumu užsimojo dešinėje rankoje laikoma stikline ir ja trenkė jam į kairę veido pusę. Stiklinė sudužo jam į veidą. Tada iš veido pradėjo bėgti kraujas. Tada jis sėdėdamas pajuto spyrį į dešinį šoną. Kas jam spyrė, jis nežino. Savo kaire ranka buvo užsidengęs savo veido kairę pusę, iš kurios bėgo kraujas, ir dešine akimi pamatė, kad H. dešinėje rankoje laikė peilį, kuriuo prieš tai darėsi valgyti, H. tuo metu nuo jo buvo apie metrą atstumu. Išsigandęs, kad H. gali jį peiliu sužaloti, kaire ranka vis dar būdams užsidengęs veido kairę pusę, ir vis dar sėdėdamas, dešine ranka griebė pirmą po ja pasitaikiusį daiktą. Tas daiktas buvo metalinis, kažkas panašaus į žarsteklį. Tas daiktas stovėjo gonkelio viduje prie pat durų į lauką. Paėmęs tą metalinį daiktą į dešinę ranką, jis atsistojo ir pradėjo juo mojuoti. Jis nežiūrėjo, kur taikėsi ir į kur pataikė. Tada jis gerai neatsimena, bet jam atrodo, kad kažkuris D. ar H., iš jo rankų atėmė tą žarsteklį. Bijo sumeluoti, nelabai atsimena, bet jam atrodo jis nustūmė prie išėjimo į lauką durų stovėjusias S. ir K. ir išbėgo į lauką. Ar K. ir S. tyčia tuo metu, kai buvo žalojamas, stovėjo prie lauko durų, nežino, jis galvoja, kad jos pačios išsigando tų muštynių ir iš savisaugos susispietė prie durų. Jis ir D. jau keli metai yra vienas prieš kitą priešiškai nusiteikę, po to, kai prieš porą metų jis apstumdė D., gal dėl to jis ir paleido jam į veidą tą stiklinę, kad vis dar pyksta dėl to įvykio. Jis D. konfliktui tą vakarą provokuoti nenorėjo, jis tik norėjo pabūti su savo drauge (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 24-25).
Akistatos, vykusios 2019 m. rugsėjo 25 d., metu tarp D. S. ir L. U., D. S. parodė, kad konfliktą pradėjo L. U.. Jis pradėjo žodinį konfliktą. Jie abu susistumdė. Kuris kurį pirmas pastūmė neprisimena. Viskas įvyko greitai. Tada stumdymosi metu jis jį savo abejomis rankomis paėmė už drabužių pečių srityje ir išstūmė jį pro atidarytas duris į lauką. Tik jam jį išstūmus pro duris, jis nei pargriuvo, nei ką, ten nestatūs laiptai. Jis iš karto pasiėmė prie laiptų buvusį strypą į dešinę ranką ir tuo strypu tris kartus jam sudavė per kairę koją ir dešinę ranką. Šiuo metu jis nelabai atsimena. Jis jam sudavęs tuo strypu ėjo link jo, nors jis ir traukėsi nuo jo į namo vidų. Tada jis pasiėmė stiklinę, buvusią ant staliuko kambaryje, ir tą stiklinę metė į L. U., kad apsigintų. Jis atrodo pataikė į L. U. veidą. Tuo metu, kai jis metė stiklinę L. U. į veidą, atstumas tarp jų buvo apie 2,5 metrus. Į kurią tiksliai vietą pataikė L. U. nežino, nematė, viskas įvyko ten greitai. Bet jis ant jo veido pamatė kraują. Jis apsisuko ir pabėgo. Tuo metu, kai jis į L. U. metė stiklinę, jis jau buvo beveik kambario viduje, prie slenksčio, dar lauko pusėje, bet jau beveik viduje. L. U. parodė, kad pradėjo kalbėti apie tokį R. D. S. jį apkalbinėjo negražiai. Jis pasakė, kad neapkalbinėtų. Atsisukus į D. S., šis laikydamas dešinėje rankoje stiklinę trenkė jam į veidą. Tuo metu, kai D. S. stikline trenkė jam į veidą tarp jo ir D. S. buvo apie 1 metro atstumas. Jis iš karto užsidengė veidą, jam bėgo iš veido kraujas. Jam atrodo, K. ir S. stovėjo tik 1, o gal 0,5 m atstumu nuo jų. Jos viską matė. Jis iš karto išbėgo pro duris. Jis apibėgo ratą aplink namą ir grįžo norėdamas, kad jam iškviestų greitąją, pradžioje pradarė duris, tada D. S. ir H. G. pradėjo spardyti duris ir laužtis link jo ir jis tada kažkaip pradarė namo duris ir pasiėmęs prie durų buvusį strypą pradėjo mojuoti. Vienoje rankoje laikė strypą, o kita ranka buvo užsidengęs veidą. Ir bemojuodamas tuo metaliniu daiktu sudavė į kažkurią kūno vietą D. S., gal į koją. Tada jam bemojuojant tuo metaliniu daiktu H. G. pasiėmė ant stalo gulėjusi peilį. D. S. atėmė strypą iš jo. L. U. pabėgo, nes jie turėjo ir peilį, ir tą metalinį daiktą. Kai jam sudavė stikline, jis buvo namo viduje. Kai jis metaliniu daiktu sudavė D. S., jis buvo namo viduje. D. S. parodė, kad jis L. U. parodymus girdėjo. Jis nesutinka su tuo, ką L. U. sako. Kaip jis galėjo apibėgti aplink namą ratą, jei ten visur tvoros aptvertos. Kaip jis galėjo su tuo pagaliu mojuoti prieš jį kambario viduje, jei ten vietos nėra, siauras kambarys. Jokio peilio ten nebuvo, ten rūkomasis, ten buvo stiklinė, alus ir peleninė. Ir viskas buvo taip kaip jis sako, o ne taip kaip L. U.. Konfliktą pradėjo L. U.. Stiklinę jis į L. U. metė, o ne trenkė jam į veidą. Pirmas buvo strypas, o paskui tik stiklinė (t. 1., b. l. 40-41).
Liudytojas H. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo pas pažįstamą S., grįžusią iš (duomenys neskelbtini) ir apsistojusią pas tetą. Kai atėjo į svečius su drauge K., ten jau buvo L. U., po to atėjo D. S.. Jis jo draugas. Su L. U. nėra draugai, dažnai nesutaria. Ateidamas jis buvo jau išgėręs, nes šventė savo gimtadienį. Pradžioj sėdėjo lauke, vartojo alkoholį, negėrė tik K. Kai pasidarė vėsu, suėjo į namo koridorių. Ten yra staliukas, suolas. Besėdint L. U. pradėjo kabinėtis, tarp jo ir D. S. įvyko konfliktas. Įvykio smulkmenų nepamena, todėl tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. G., parodė, kad dienos neatsimena, 2019 m. pavasarį jis ir jo panelė K. nuėjo į svečius pas iš užsienio grįžusią S. Jis jau eidamas pas S. buvo gerokai alkoholio išgėręs, todėl iki galo tiksliai visko neprisimena. Atsimena, kad pas S. buvo S., U. ir D., pavardės nežino, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra S. vaikinas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie visi sėdėjo S. tetos namų kieme ir toliau gėrė alkoholį. Žino, kad alkoholio negėrė tik K. O jie gėrė viską iš eilės: alų, brendį. Pasidarė vėsu ir jie suėjo į namo vidų. Jiems besėdint namo viduje L. U., kuris visą vakarą prie jo ir visų kitų visaip kabinėjosi žodžiais, vėl pradėjo kalbėti nesąmones. Tada S. suėmė U. krutinės aukštyje už drabužių ir paskęs: „nepatinka, nešdinkis“, išstūmė U. pro duris į lauką. Praėjo gal kelios minutės ir lauko durys atsidarė. Tarpduryje stovėjo U., kuris, atrodo, abiejose rankose laikė metalinį vamzdį, kuris prieš tai buvo įkištas į laiptų turėklams skirtą vietą. Tada S. kažkaip priėjo prie U. Neatsimena, kurioje tiksliai vietoje, tarpduryje, lauko ar vidaus pusėje, bestovinčiam S. U. su tuo metaliniu vamzdžiu sudavė per kojas ir per rankas. Tada iš karto po gautų smūgių vamzdžiu S. pasiėmė netoliese stovėjusią stiklinę ir ją metė į U. pusę. Pataikė į U. veidą. U. iš veido pradėjo bėgti kraujas ir jis iš karto pabėgo. Viso to įvykio metu jis buvo namo viduje netoli durų. Viską matė gerai. Kur tuo metu buvo K. ir S., neprisimena. O S. draugas „(duomenys neskelbtini)“ miegojo. Kitą dieną U. buvo atėjęs į jo namų kiemą. Jis durų jam nedarė, tačiau per durų skylutę matė, kad rankose jis turi pagalį. Ko jis atėjo, nežino. Jis niekada nebuvo U. geras draugas. Išvis jis jam ne draugas, jie nuolat pykstasi. Po to įvykio U. jo motinai rašinėjo grasinančias žinutes. Kodėl jis taip elgėsi, nežino, atrodo, kad jis nori atkeršyti visiem už savo sužalotą veidą (t. 1., b. l. 92-93).
Akistatos metu tarp H. G. ir L. U. abu liko prie savo parodymų ir nieko nekeitė (t. 1., b. l. 32-33).
Liudytoja K. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tiriamu laiku su tuometiniu vaikinu H. G. svečiavosi pas S. jos tetos namuose. Kompanijoje dar buvo L. U. ir D. S.. Kai buvo vėlu, po 23 val. jie suėjo į namo prieškambarį. Ten pasisėdėjimui buvo staliukas, suolas. Iš prieškambario durys į namą buvo atrakintos, norint buvo galima įeiti, tačiau jie vakarojo koridoriuje. Alkoholį vartojo visi vaikinai, labiausiai apsvaigęs buvo H. G., apgirtęs buvo ir D. S., tačiau nebuvo taip, kad nesiorientuotų aplinkoje. Ji pati alkoholio nevartojo visai. L. U. su savo charakteriu, buvo tą vakarą visokių išsireiškimų iš jo pusės, skirtų „savo iškelt“. D. S. ir L. U. sukonfliktavo žodžiu dėl kažkokio draugo, tuomet D. S. stovėdamas metė stiklinę sėdinčiam prie stalo L. U. į veidą. L. U. iš karto išbėgo lauk. Kačergos prieškambaryje nebuvo. Jie užsidarė duris, tvarkėsi duženas, valė kraują. Neužilgo sugrįžo L. U. kruvinu veidu su metaliniu strypu rankose ir trenkė juo D. S. per koją ir ranką. Tai vyko beveik lauke, tai yra, ant laukinių durų slenksčio. Smulkmenų neprisimins, bet įvykių eiliškumą prisimena. Jis buvo toks, kokį įvardino teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Praėjo laiko, ji turėjo laiko viską apmąstyti. Tvirtina, kad yra gavusi iš L. U. sms žinutes, kurios pagarsintos teisme (t. 1., b. l. 87-88). Tai nebuvo priežastis jai pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuo metu ji nedraugauja nei su H. G., nei su D. S., nei su L. U..
Liudytoja K. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad L. U. ji pažįsta, su juo susitikusi tik pasisveikindavo, artimai nebendraudavo. Po šio įvykio ji su juo nesisveikina. Ant L. U. jokių piktumų neturi. D. S. ji pažįsta, jis yra jos draugo draugas. Jam nei piktumų, nei simpatijų neturi, jis jai tiesiog paprastas draugas. 2019 m. gegužės 21 d., jei neklysta, ji, jos vaikinas H. G. ir D. S. nuėjo pas iš užsienio grįžusią draugę S., tiksliau pas jo tetą, adresu (duomenys neskelbtini). S. buvo grįžusi iš užsienio ir pakvietė juos visus užeiti. Kai jie pas ją nuėjo, jau buvo L. U.. Jiems būnant pas S., ji alkoholio negėrė visiškai. S. išgėrė, atrodo, vieną kokteilį, o L. U., D. S. ir H. G. išgėrė nemažai alaus. Jiems taip sėdint S. tetos namų kieme, L. U. pradėjo prie visų kabinėtis, juos žeminti. Jis bandė suduoti H. G., tačiau D. S. jį atitraukė. Tada apie 22 val. 00 min. jie visi suėjo į namo koridoriuką. Tame koridoriuke L. U. vėl pradėjo prie jų visų kabinėtis žodžiais. Tada D. S. savo abejomis rankomis suėmė už L. U. drabužių ties pečiais ir pastūmęs link durų pasakė: „nepatinka, eik iš čia“. Tada išstūmęs L. U. uždarė duris. Praėjus maždaug 3 – 5 minutėms atsidarė durys į lauko pusę. Tik durims atsidarius D. S. ėjo link durų. Tuo pat metu ji matė, kaip L. U. iš lauko pusės eina prie durų, ji ėjo paskui D. S.. D. S. tik peržengus slenkstį L. U. metaline lazda D. S. sudavė į kažkurias kūno dalis. Į kur jis sudavė D. S., ji nematė, negali tiksliai pasakyti, kadangi tuo metu kilo chaosas, ji sutriko. Ji stovėjo nedidesniu nei 1 metro atstumu nuo D. S.. Tiksliai neprisimena, bet jai atrodo iš kairės D. S. rankos krumplių pradėjo bėgti kraujas. Po L. U. smūgių lazda D. S. užsidengęs rankomis veidą dar bandė eiti link L. U., bet vienu momentu apsisuko, įbėgo į kolidoriuką iš kurio jos išėjo, ir pasiėmęs stiklinę, išėjęs į lauką ant laiptų, į L. U. pusę metė stiklinę. Ta stiklinė pro ją praskrido ne didesniu nei metro atstumu, ji tik spėjo sureaguoti, kad reikia pasilenkti ir ta stiklinė pataikė L. U. į veidą. Stiklinė pataikė į kairę L. U. veido pusę. Tada L. U. iškarto pradėjo rėkti, keiktis: „tu man akį užmušei, tu toks, tu anoks“. Ant L. U. veido matė daug kraujo. L. U. greitai pabėgo. Po to kitą dieną jai būnant H. G. namų kieme, esančiame namelyje, buvo atėjęs L. U. ir visaip keikdamasis beldė į to namelio, kuriame buvo ji ir H. G., duris, sakydamas, kad jas atidarytų. Ko jis buvo atėjęs, ji nežino. Po to įvykio L. U. rašė negražaus turinio žinutes H. G. mamai. Pagalį, kuriuo L. U. sudavė D. S., jis ištraukė iš laiptų turėklų. Po to, kai L. U. pabėgo, tą pagalį ji pati rado toliau nuo įvykio vietos ir įstatė atgal į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtas. Kuriuo momentu L. U. tą pagalį išmetė, ji nematė (t. 1., b. l. 83-84).
Prie apklausos protokolo pateiktos L. U. rašytų trumpųjų sms žinučių nuotraukos (t. 1., b. l. 87-88).
Liudytoja D. I., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nagrinėjamu laiku buvo iš (duomenys neskelbtini) grįžusi ir pas ją apsistojusi vyro sesers dukra S. J.. Ji (liudytoja) grįžo iš darbo 23 val. Matė, kad lauke pas S. J. vakaroja L. U., H. G. su drauge K., D. S.. Ji nuėjo miegoti. Atsikėlė paryčiais išgirdusi triukšmą. Ji konflikto nematė, tik S. J. pasakojo, kad tarp D. S. ir L. U. įvyko konfliktas dėl kažkokio draugo, vienas jį peikė, kitas gyrė, po to įvyko muštynės, kas pirmas pradėjo, nepasakė, pasakojo susijaudinusi, apsiverkusi, kad ji nelabai suprato, kas įvyko. Ryte po įvykio rado sulaužytą durų rankeną, pasigedo vamzdžio, kuris buvo įtvirtintas prie laukinių laiptų, skirtas tvirtinti turėklams. S. gyvena (duomenys neskelbtini), dėl karantino atvažiuoti neketina.
Liudytoja D. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra S. J. teta. S. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą S. J. į Lietuvą buvo atvykusi 2019 m. gegužės mėn. Savo grįžimo laiku ji buvo pas ją ir jos vyrą namuose. Ji atsimena, kad vieną kartą jai apie 23 val. grįžus iš darbo namoį namus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme, ji pamatė S. J. vakarojančią su draugais. Ji iš karto nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 04 val. 00 min. Atsikėlusi rado S. J. verkiančią dėl to, kad tarp jos draugų įvyko kažkoks konfliktas. Ji papasakojo, kad L. U. žiūrėjo feisbuką ir kalbėjo apie kažkokį vaikiną, D. S. draugą. D. S. supyko ir tarp jų įvyko muštynės. Kuris pirmas pradėjo muštynes ji nepasakė. Ji pasakojo tokia susijaudinusi, išsigandusi, apsiverkusi, kad ji nelabai suprato, kas įvyko. Jos žiniomis artimiausiu metu S. J. neketina grįžti į Lietuvą, kadangi (duomenys neskelbtini) dabar svarstomas išstojimo klausimas ir ji nežino dėl savo ateities. S. J. vaikinas feisbuke užsivadinęs „Danielius mažas“, tačiau jo pavardės nežino. Tuo metu, kai tarp S. J. draugų įvyko konfliktas, visa jos šeima namuose miegojo ir nieko nematė, negirdėjo (t. 1., b. l. 103-104).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie betoninių laiptų prie įėjimo durų yra gulintis tuščias plastikinis butelis, betoniniais laiptais pakylama prie įėjimo durų. Aukštyje 0,55 – 0,80 m nuo žemės matomos kraujo dėmės ant metalinių durų ir šalimais durų esančių medinių lentelių. Priešais įėjimo duris ant betoninio pagrindo padėtas metalinis tinklelis, per kurį matoma kraujo dėmė. Prie durų stovintis metalinis kibiras, kuriame randasi sudužusi stiklinė taurė, nuorūkos, tuščias cigarečių pakelis. Stiklinė taurė paimta ir supakuota į voką Nr. 1 (t. 1., b. l. 10-16).
Iš Specialisto išvados matyti, kad L. U. padaryta pjautinė trikampio formos 2,5 x 2,5 cm dydžio žaizda su raumens pažeidimu kairiame skruoste, pjautine 1, 5 x 0,2 cm žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe, pjautine 2,5 x 2, 0 cm lopo pavidalo žaizda su raumens pažeidimu pasmakrėje. Žaizdos padarytos pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti stiklo šukės aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 58).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d., 05 val. 14 min. alkotesterio parodymais L. U. nustatytas 0,34 promilių girtumas (t. 1., b. l. 61).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam L. U. ir padarė jam sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp D. S. ir L. U. kilo konfliktas. Kaltinamasis D. S. pripažino sudavęs nukentėjusiajam L. U. stikline, ją mesdamas į jį. Kad kaltinamasis atliko šiuos veiksmus patvirtino ir nukentėjusysis L. U., ir apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai K. V. ir H. G., iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vietoje prie įėjimo į namą kibire rasta sudužusi stiklinė taurė, priešais įėjimo duris ant betoninio pagrindo padėtas metalinis tinklelis, per kurį matoma kraujo dėmė (t. 1., b. l. 10-16). Kad kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas nustatyta 2019 m. gegužės 24 d. Specialisto išvadoje (t. 1., b. l. 58).
Kaltinamasis D. S. ir gynėjas advokatas V. G. baigiamosios kalbos metu teigė, kad D. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, motyvuodamas tuo, jog žodinį konfliktą ir muštynes pradėjo pats nukentėjusysis L. U.. D. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis tik gynėsi nuo L. U. panaudoto fizinio smurto. Su tokiu pateiktos situacijos vertinimu teismas nesutinka.
Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).
BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).
Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).
Įvertinus visą nagrinėjamo įvykio situaciją, jos eigą, D. S. veiksmus prieš L. U., teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes kaltinamasis veikė kaip muštynių dalyvis, t. y. naudojo fizinį smurtą puolimo tikslais. Tokiai išvadai daryti reikšminga išanalizuoti kaltinamojo parodymus. D. S. parodė, jog prasidėjus žodiniams konfliktui su L. U. jis, suėmęs jam už drabužių krūtinės aukštyje, išstūmė L. U. pro duris, o L. U. iš karto stvėrė metalinį strypą ir tvojo juo jam, stovinčiam ant laukinių durų slenksčio, per koją ir ranką. Šių D. S. parodymų nepatvirtino nei vienas liudytojas. Jo draugas H. G., apklaustas teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog po D. S. konflikto su L. U., durys buvo uždarytos, bet praėjus kelioms minutėms, jos atsidarė ir jie pamatė stovintį L. U. su metaliniu strypu rankose, juo L. U. trenkė priėjusiam D. S. per koją ir ranką. Tokį faktą patvirtina ir liudytoja K. V., apklausta ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat objektyvūs duomenys esantys byloje, tai yra, įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog turėklams tvirtinti skirtas metalinis strypas buvo įkištas į penktą iš apačios laiptų pakopą (t. 1., b. l. 10-16), kas reiškia, jog L. U. reikėjo laiko jį ištraukti, užlipti link durų slenksčio, kur, kaip pats parodė, prieš gaudamas smūgį stovėjo D. S.. Kaltinamasis parodė, kad po smūgio metaliniu strypu traukėsi atbulas, čiupo stiklinę ir metė į L. U., pataikė šiam į veidą. Tokį įvykių eiliškumą nuosekliai patvirtino ir jo draugas H. G., apklaustas liudytoju teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei K. V., apklauta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau K. V. teisme parodymus pakeitė. Liudytoja paaiškino, kad turėjo laiko viską apgalvoti ir teisme duoda teisingus parodymus, o papildomai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne tokį įvykių eiliškumą, tai yra, po žodinio konflikto tarp L. U. ir D. S. dėl jų bendro pažįstamo, D. S. metė į L. U. stiklinę, po ko L. U. išbėgo. Jie užsidarė duris, pradėjo valyti stiklinės duženas, kraują. Po kelių minučių durys atsidarė, įėjo kruvinu veidu L. U. ir trenkė D. S. metaliniu strypu. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos K. V. parodymais teismo posėdžio metu. Pastebėtina, kad K. V. duoti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai palaikė jos tuometinio vaikino H. G. draugo D. S. versiją apie būtinąją gintį. Tuo tarpu teisme jos duoti parodymai nėra naudingi nei D. S., nei sutampa su L. U. parodymais, nes ji nepalaikė ir nukentėjusiojo versijos dėl gynybos kažerga. Teismas tiki liudytoja, kad jos neįtakojo pakeisti parodymus L. U. trumposios sms žinutės apie tai, kad jis ketina susidoroti, daryti savo teismą, nes jos siųstos dar prieš duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamojo kaltei įrodinėti reikšmingi nukentėjusiojo L. U. parodymai. Jo nurodyta tiriamo įvykio metu įvykusio konflikto seka, kad pirma smurtavo D. S. prieš jį, tuomet jis vartojo fizinį smurtą D. S. atžvilgiu, o po muštynių iš lauko pusės laikė uždaręs duris ir užlaužęs rankeną, kad prie jo neprieitų D. S. su H. G., kol rankena sulūžo, tuo metu jam per veidą bėgo kraujas, tada jis pabėgo, sutampa su liudytojos K. V. parodymais, taip pat ir su D. I. parodymais, kad po nakties įvykio rado sulaužytą durų rankeną, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje užfiksuota sulūžusi durų rankena iš lauko pusės, kraujo dėmės prie įėjimo po tinkleliu kojoms nusišluostyti (t. 1., b. l. 10-16). Tuo tarpu kaltinamasis D. S. ir jo naudai davęs parodymus H. G. parodė, jog L. U. davė D. S. strypu per kojas, kai šis stovėjo ant slenksčio, esant durims atidarytoms, tada metė pro atdaras duris į L. U. stiklinę, ir šis iš karto pabėgo, o tai nepaaiškina, kaip sulūžo durų rankena. Teismas pastebi, kad nukentėjusiojo L. U. parodymai dėl įvykio detalių nėra nuoseklūs, nukentėjusiojo versija dėl gynybos prieš D. S. kačerga namo koridoriuje nepasitvirtino, visi apklausti liudytojai nurodė, jog L. U. metalinį strypą atsinešė iš lauko, sudavė juo D. S. stovėdamas ant lauko laiptų, prie slenksčio, be to, liudytoja D. I. parodė, jog koridoriuje nelaiko žarsteklio, jis stovi namuose prie krosnies, jokių panašių daiktų koridoriuje nebuvo, o ryte pasigedo metalinio strypo, kuris buvo pritvirtintas prie lauko laiptų. Tačiau šie nukentėjusiojo parodymų neatitikimai nepaneigia D. S. kaltės. Teismo vertinimu, ištirtais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog D. S. pats savo iniciatyva naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, suvokė tai ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai D. S. veiksmai, kurie teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas D. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiuoju metu. L. U. buvo sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
D. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ko neneigė pats ir ką patvirtino visi apklausti liudytojai, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Lengvinančių D. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teisiamas šeštą kartą (t. 1., b. l. 169-173), paskutinį kartą teistas 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 5 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (t. 1., b. l. 169-173). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2., b. l. 34-38). D. S. ikiteisminio tyrimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu (t. 2., b. l. 39), teismo posėdžio metu parodė, jog darbą prarado dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, alkoholio nebevartoja, pakeitė gyvenimo būdą, darbą susiras, žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos atlygins. Duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą ar gydytas nuo priklausomybės ligų, nėra.
Išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į D. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į žalos dydį, kuris nėra ženklus, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Paskirta bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skirta 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, skiriant kaltinamajam D. S. galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad D. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).
D. S. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nurodė, jog sieks dirbti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, gyventi nenusikalstamą gyvenimo būdą, kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti D. S. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant nusikaltimo recidyvui, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui – trims metams, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose
V. Civilinis ieškinys
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 47,48 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog L. U. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 47,48 eurų (t. 1., b. l. 65-66).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo D. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 47,48 eurų turtinė žala.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. S. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu (t. 2., b. l. 58-60) skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – stiklinė, supakuota į baltos spalvos popierinį voką, perduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui (t. 1., b. l. 17-19), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Liudytojos K. V. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota kompiuterinėje laikmenoje (CD 1 vienetas) (t. 1., b. l. 89), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirta 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, skiriant kaltinamajam D. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam D. S. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. S. skirti įpareigojimus:
- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos;
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 47,48 (keturiasdešimt septynis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) eurų turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti – stiklinę, supakuotą į baltos spalvos popierinį voką, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo įrašą, esantį kompiuterinėje laikmenoje (CD 1 vienetas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.