- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-34-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20767-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-606/2022
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20767-2021-0
2022 m. sausio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą netaikant užstato, perduodant ją R. N. atsakomybei. Nustatytas dvejų metų laidavimo terminas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, N. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2021 m. birželio 25 d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. U. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 22 val., A13 kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, būdama neblaivi (nustatytas 1,86 promilių girtumas), vairavo jai priklausantį automobilį „AUDI A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), t. y. ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras D. Alekna prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti ir N. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „AUDI A4“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 5 430 Eur, konfiskavimą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. U. inkriminuotą nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė jai vairuojant automobilį. Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, N. U. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nepriklausomai nuo to, ar automobilis nusikaltimo padarymo metu buvo jos ar bendroji jungtinė šeimos nuosavybė.
2.2. Apelianto tvirtinimu, automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju automobilio „AUDI A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskuoti nėra galimybės, kadangi jis eismo įvykio metu stipriai apgadintas ir nebus galimybės jo realizuoti, todėl teismas privalėjo konfiskuoti automobilio vertę pinigine išraiška – 5 340 Eur (VšĮ „Emprekis“ duomenys).
2.3. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, kartu ir turto konfiskavimo.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras D. Alekna prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti ir N. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 5 430 Eur, konfiskavimą.
7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
8. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.
9. Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
10. Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).
11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
12. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 17–20, 23–32), todėl pagal bylos aplinkybes būtų pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. šiuo atveju turtą (automobilį) konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi jis sudaužytas. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis” duomenimis bei verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Tai, kad nusikalstamos veikos priemonė (automobilis) (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadinta, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Iš VšĮ „Emprekis” duomenų nustatyta, kad automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 5 430 Eur (b. l. 54).
13. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės N. U. netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. ir automobilio „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 5 430 Eur – ar net dalies, konfiskavimą.
14. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. N. U. yra bausta administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi, už vairavimą būnant neblaiviai nebausta (t. 1, b. l. 159–168), anksčiau neteista, nors buvo sukeltas eismo įvykis, tačiau sunkesnių pasekmių nesukelta, ji savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš karto, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad N. U. diagnozuota: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, radikulopatija L4-5 su užsitęsusiu nuolatiniu skausminiu sindromu, įtampos tipo galvos skausmas, gerybinis paroksizminis svaigimas, užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas, krūtinės nervų šaknelių sutrikimas, cervikalgija, sėdimojo nervo neuralgija, torakalgija kairėje dėl galimos krūtinės stuburo skoliozės į dešinę pusę (t. 1, b. l. 106, 107, 108, 109). Dėl N. U. diagnozuotų ligų nustatytas tik 55 proc. darbingumas ir neįgalumas (t. 1, b. l. 110), jai skirta vartoti daug stiprių nuskausminamųjų ir nervų sistemą veikiančių vaistų, taip pat nervinei įtampai sumažinti, nes, be kita ko, diagnozuotas ir įtampos tipo galvos skausmas, vartoja ir spiritinę valerijono tinktūrą. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybe, jog nepaneigta versija, kad N. U. ir nusikaltimo padarymo dieną savo nuožiūra vartojo spiritinę valerijono tinktūrą, šią aplinkybę ji nurodė nuo pat jos apsvaigimo patikrinimo policijos pareigūnams, ir tai sudaro pagrindo daryti išvadą, kad N. U. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, ji dėl savo elgesio padarė teigiamas išvadas ir ateityje analogiškų nusikalstamų veikų nedarys. Be to, nors N. U. ištekėjusi, tačiau su vyru kartu negyvena, viena augina du nepilnamečius vaikus, yra bedarbė, nes per pandemiją neteko darbo, tačiau, nors ir turėdama tik 55 proc. darbingumą, stengiasi įsidarbinti ir pati išlaikyti save ir du savo nepilnamečius vaikus, pasirūpinti visais jų poreikiais, prieš pandemiją nuolat dirbo (t. 1, b. l. 171).
15. Atsižvelgusi į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės N. U. padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą, N. U. asmenybę, jos esamas šeimines aplinkybes, sunkią sveikatos būklę, taip pat sunkią finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto konfiskavimas, šiuo atveju automobilio „AUDI A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 5 430 Eur – ar net dalies konfiskavimas, kai gaunamos bedarbio pajamos yra ir taip ribotos, būtų nepakeliama finansinė našta ne tik sunkiai sergančiai N. U., bet finansiškai atsilieptų ir jos nepilnamečių vaikų gerovei, todėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
16. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą atmesti.