- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- II-216-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00146-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-159-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-159-2023 (toliau – Nutarimas) K. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį skirta 70 EUR bauda, už tai, kad jis, 2022 m. birželio 16 d. 21.45 val., Manufaktūrų g. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčių eismui, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 150.10 punkto reikalavimą (b.l. 7-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir pripažįsta kaltę, tačiau prašo atsižvelgti, kad automobilį nurodytoje vietoje pastatė, nes aplink vyksta didelio mąsto statybos ir beveik niekada nebūdavo laisvų vietų dienos metu. Jis sustojo, nes turėjo sutvarkyti skubų reikalą, t.y. nunešti (grąžinti) buto raktus šeimininkui, nes anksčiau nuomojosi ten butą. Sustojęs automobilį paliko su įjungtu avariniu signalu, nešdamas raktus užtruko tik keletą minučių. KET pažeidimą padarė ne piktybiškai, žinodamas, kad niekam nedaro jokios žalos. Pasak pareiškėjo įjungtas avarinis signalas ir yra skirtas tokiems atvejams, kai nėra kitos išeities. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad per Covid pandemiją prarado verslą, šiuo metu susiklostė sunki finansinė padėtis, tad norėtų tą baudos sumą panaudoti išgyvenimui (b. l. 2).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimą (ROIK 22187885136) nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena K. K. atžvilgiu buvo pradėta pagal Vilniaus miesto savivaldybėje 2022 m. birželio 16 d. 22.01 val. gautą pranešimą, kuris pateiktas mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“ apie tai, kad „Užtvertas pėsčiųjų takas, išlindęs į dviračių taką“. Nagrinėjamu atveju, Liudytojas, identifikavęs save (nurodęs vardą, pavardę, asmens kodą, savo kontaktus), pranešė apie pastebėtą automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paliktas stovėti taip, kad trukdo pėsčiųjų eismui bei yra išlindęs į dviračių taką; nurodė nusižengimo užfiksavimo vietą, laiką ir datą. Todėl Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, ištyręs pateiktus įrodymus, nustatęs minėto automobilio savininką (valdytoją), surašė K. K. administracinio nusižengimo protokolą už ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Pareiškėjas skunde teigia, kad „automobilį buvo palikęs stovėti keletui minučių su įjungtu avariniu signalu ir, kad KET numato, jog tokiems atvejams ir yra naudojamas avarinis signalas-kai nėra kitos išeities“. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad KET 91 punkte yra išvardinti 8 atvejai, kuomet avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta. Nei vienas iš šių atvejų neatitinka Pareiškėjo padaryto nusižengimo situacijos (automobilis pastatytas pažeidžiant KET, ir pavadinant tai „trumpam laikui“). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad avarinės šviesos signalizacijos naudojimas neatleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ANK numatytų baudų, jeigu tyčia yra sustojama vietoje, kurioje tai daryti draudžia KET ar pažeidžiama KET nustatyta įspėjamųjų signalų naudojimo tvarka. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad Pareiškėjo automobilis pastatytas taip, kad
užtveria eismą pėstiesiems, kurie, norėdami eiti šaligatviu ir aplenkti jiems praėjimą užstojusį automobilį, turi išeiti į dviračių taką, o tai gali būti nesaugu. Taip pat galinė automobilio dalis yra išlindusi į dviračių taką ir trukdo dviračių eismui. Pareiškėjas skunde rašo, kad sutinka su nusižengimu, jo neginčija, tačiau paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda – jam yra per didelė. Institucija pažymi, kad Pareiškėjas turėjo galimybę iki administracinio nusižengimo protokole nurodytos datos sumokėti jam siūlomą administracinį nurodymą –30 eurų minimalią baudą (kuri yra daugiau kaip dvigubai mažesnė už nutarimu paskirtą baudą), tačiau pats sąmoningai
ta teise nepasinaudojo.
Institucija nesutinka su tokia Pareiškėjo pozicija, kad jo finansinė padėtis turėtų turėti įtakos baudos dydžiui ar jos neskyrimui/panaikinimui. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti
ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas
asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę. Administracinė
nuobauda yra atsakomybės priemonė, ir turi atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas.
Institucijos vertinimu, šiuo atveju paskirtos baudos mažinimas, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Pareiškėjas nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su nuobauda nėra būtinas. Įstatymas iškelia aukščiau visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nusižengimo padarymu. Apibendrinant darytina išvada, kad jokių išskirtinių švelninančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, tad nėra ir pagrindo skirti mažesnę baudą, nei yra paskirta skundžiamu nutarimu. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas K. K. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes manome, kad K. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimu prašoma atmesti skundą kaip nepagrįstą (b.l. 27-29).
Teismo posėdyje K. K. palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti baudą arba sumažinti iki minimalios. Papildomai nurodė, kad gyveno ten, atvežė raktus, pastatė automobilį kelioms minutėms ne pagal taisykles. Jo nuomone, 70 eurų bauda per griežta, tikisi mažesnės baudos. Kada buvo šis pažeidimas padarytas neprisimena, nes tai senai buvo. Mašina stovėjo iki 5 minučių, užtruko, kol pakilo iki 4 aukšto ir grįžo. Neprisimena kelintą valandą atvažiavo, bet po pietų. Ten statomas naujas rajonas, tiesiamos gatvės, šaligatviai, nėra kur statyti automobilius. Taip pat nurodė, kad jis yra ir anksčiau gavęs baudų, tačiau niekada neginčijo jų. Šiuo atveju už tai, kad automobilis buvo pastatytas kelias minutes buvo skirta 70 eurų baudą. Anksčiau toje vietoje nebuvo ženklų, atėjęs prie automobilio pamatydavo, kad skirta bauda, skirtas baudas sumokėdavo. Institucijos atsiliepimą gavo, sutinka, kad padarė nusižengimą, bet nesupranta kodėl turi mokėti 70 eurų baudą. Nurodė, kad bando vystyti verslą, iš atlyginimo mažai lieka. Atrado gerą produktą, tokį aparatą, kuris, jeigu žmogus paspringsta, išsiurbia svetimkūnį. Šio aparato negamina, bando atsivežti į Lietuvą. Pinigus, skirtus baudai sumokėti geriau išleistų Lietuvos gerovei. 70 eurų gal ir nėra labai dideli pinigai. Anksčiau jam buvo skirta tik viena bauda, kai jis nepamatė ženklo. Kitais kartais visai nebuvo ženklų. Šį kartą prašo teismo supratingumo, prašo sumažinti baudą iki minimumo ar atidėti jos mokėjimą.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas fiksuotas nuotraukose, pranešimas apie šį nusižengimą pateiktas identifikuoto asmens mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“ dėl to, kad 2022 m. birželio 16 d. 21.45 val. automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas stovėti taip, kad trukdo pėsčiųjų eismui bei yra išlindęs į dviračių taką (b.l. 16-19).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas 2022 m. lapkričio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-87493-2022 K. K. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, 2022 m. birželio 16 d. 21.45 val. Manufaktūrų g. 16, Vilniuje vairuodamas transporto priemonę VW, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: ten kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui. Administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 30 eurų baudą iki 2022 m. gruodžio 4 d. AN protokole nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, jis bus laikomas negaliojančiu, nurodyta Institucija, kuri nagrinės administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei pažeidimo faktą fiksuotomis nuotraukomis išsiųstas K. K. elektroniniu paštu (b. l. 12-13, 14-15).
Administracini nurodymas iki nustatytos datos K. K. nebuvo įvykdytas, todėl Institucija rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir K. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 70 eurų baudą, atsižvelgiant, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (b.l. 6).
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad K. K. skirta nuobauda už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, <...> pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.10 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Iš byloje surinktų duomenų bei pareiškėjo K. K. skundo argumentų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad jis neginčija padaryto administracinio nusižengimo, tačiau prašydamas panaikinti skirtą baudą ar ją sumažinti akcentuoja, kad transporto priemonė buvo pastatyta trumpam laikui, su įjungtu avariniu signalu, kad žalos dėl to niekam nepadaryta, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo bei prašo atsižvelgti į jo sunkią finansinę padėtį
Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas Pareiškėjo pastatytas automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai matyti, kad automobilis pastatytas taip, kad užtvertas ne tik pėsčiųjų takas, tačiau transporto priemonė išlindusi ir į dviračių taką, t.y. toks automobilio pastatymas trukdė ne tik pėstiesiems, tačiau ir dviračių eismui. Todėl K. K. nurodytas argumentas, kad žala niekam nepadaryta, laikytinas nepagrįstu, nes šiuo atveju atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Taip pat nepagrįstu laikytinas K. K. argumentas, kad draudžiamoje vietoje jis automobilį pastatė su įjungtu avariniu signalu, kad automobilis buvo pastatytas trumpam laikui, nes tai nebuvo priverstinis sustojimas vietoje kur stovėti draudžiama, t.y. nagrinėjamu atveju neatitinka KET 91 punkte išvardintų atvejų ir K. K. padaryto nusižengimo situacijos, kuomet avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje turi būti įjungta. Taip pat pažymėtina ir tai, kad avarinės šviesos signalizacijos naudojimas, jeigu tyčia yra sustojama vietoje, kurioje draudžia KET, neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.
Kas dėl skundo argumentų, kad minėtoje vietoje nebuvo normalių kelio ženklų, tai pažymėtina, kad ženklo šioje vietoje nebuvimas, nereiškia, kad toje vietoje galima stovėti, be to draudimą stovėti tam tikrose vietose įvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir kitos KET nuostatos, tame tarpe ir KET 150.10 punktas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Pareiškėjas taip pat prašymą panaikinti skirtą baudą ar skirti mažesnę - minimalią grindžia sunkia savo finansine padėtimi, t.y. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad administraciniu nurodymu K. K. buvo siūloma sumokėti minimalią baudą, (ginčo, kad jis negavo minėto nurodymo, nėra, nei skunde, nei teisme ši aplinkybė nebuvo minima), tačiau jis sąmoningai šia teise nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybė sunkinanti aplinkybė, t.y. nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad K. K. baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe ir už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Šio nusižengimo padarymo metu jis turėjo 3 galiojančias nuobaudas dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarytų administracinių nusižengimų, kas rodo, kad K. K. išvadų nepadarė. Nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kad galima būtų teigti, kad K. K. skirta administracinė nuobauda- bauda yra aiškiai neproporcinga ir neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui, pažeidėjo asmenybei ir yra aiškiai neteisinga. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. teismo posėdyje pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsižvelgdamas į ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti K. K. skundą, kadangi nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kas lemtų švelnesnės nei sankcijoje numatytas nuobaudos paskyrimą arba jos neskyrimą, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos K. K. atžvilgiu netaikytinos.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-159-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
K. K. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-159-2023 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.