Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1284-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-13
Bylos Nr.
1S-1284-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00325-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1284-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00325-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 95-240 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Kauno apygardos teismo 2011-02-28 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžia – 2010-08-25, bausmės pabaiga – 2018-08-25.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 95-240 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, Komisijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 95 - 240 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p., pateikti argumentai yra pagrįsti jo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis bei psichologinės tarnybos išvadomis. Nurodytos aplinkybės bei pakartotino nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai taip pat charakterizuoja jį kaip nuteistąjį ir yra priskirtini prie kitų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, t. y. šios aplinkybės ne tik gali, bet ir turi būti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos vertinamos (BVK 164 str. 2 d. ). Pažymėta ir tai, kad visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisijos veikla griežtai reglamentuojama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. Įsakymu Nr. IR - 154, reglamentais, tokiais kaip: Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89 - 2741 ), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37 - 1341), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu ( Žin., 2002, Nr. 73 - 3084 ), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme ( Žin., 2012, Nr. 4 - 108 ) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas, todėl toks teismo motyvas, kaip „neįvertinti visi lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiantieji veiksniai“, yra neatsakingas ir naikintinas, bei pasikartojantis jau antrą kartą. Pirmosios Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurioje teismas atsisakė tenkinti jo lygtinio paleidimo prašymą, argumentai buvo identiškai vienodi. Toks Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas yra visiškai demotyvuojantis ir neteisėtai menkinantis Komisijos darbą bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Taip Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, o tokio griežto ir nepagrįsto nutarimo pasekmė - teisėtumo principo nebuvimas, nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose ir, galiausiai, šių įstaigų perpildymas. O taip pat teisėsaugos bei teismų sistemos darbo krūviai, socialinės bei ekonominės baudžiamosios justicijos sąnaudos.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas savo nutartyje dėsto Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsisakymo motyvus, vardindamas jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kai toks argumentavimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismui argumentuojant jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. „Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti“. (Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutarimas teikimo byloje Nr. 1S-673-209/2012). Vadovaujantis formuojama teismų praktika ir žinant formuojamosios praktikos paskirtį - užtikinti įstatymų interpretavimo ir jų taikymo ribas, toks teismo argumentas yra visiškai naikintinas. „Aplinkybės, susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikaltimų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susiję su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės“ (Kauno apygardos teismo nutartis teikimo byloje Nr. 1S-454-327/2013).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vieną, kaip atsisakymo tvirtinti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymo, argumentą laiko tai, jog nėra pakankamai įvertintas jo požiūris į nusikaltimą ir jis nepakankamai pakeitė savo elgesį bausmės atlikimo metu. Skunde pabrėžiama, jog per visą bausmės atlikimo laiką jis nėra nė karto baustas drausmine tvarka. Yra užsitarnavęs visišką pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą, ko pasėkoje bausmę atlieka „be sargybos“ sąlygomis, yra 6-šis kartus skatintas, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos renginiuose, nesivadovauja jokiomis subkultūros nuostatomis. Jis visiškai suvokia padaryto nusikaltimo sunkumą, supranta, kokius išgyvenimus patyrė aukos artimieji, todėl stengiasi visapusiškai atlyginti patirtą didžiulę skriaudą. Stabiliai dengia priteistą piniginį ieškinį, todėl šis teismo argumentas yra naikintinas kaip neturintis pagrindo.

„Sąlygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos LR BVK 158 str., tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, šiame straipsnyje nenurodytos“. (Kauno apygardos teismo 2010-12-06 nutarimas teikimo byloje Nr. lS-505/10). Taigi, neatlikta bausmės dalis (3 metai ir 3 mėnesiai) negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. (Kauno apygardos teismo 2014-01-20 nutarimas teikimo byloje Nr. 1S -132- 658/2014). Todėl ir šis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvas visiškai neturi pagrįstumo ir yra naikintinas. Akcentuotina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriomis lygtinį paleidimą (probaciją) netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra pakankamai mažas.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymima, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės - skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija ir teismai iš esmės atlieka tą pačią veiklą, kadangi, priimdami sprendimus, šie subjektai vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sąlygoms. Vienintelis skirtumas tas, kad teismai papildomai įvertina, ar Komisijos laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos. Šį veiklos sutapimą lėmė BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostata, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko teismas, patvirtindamas Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, ir BPK 360 straipsnio nuostatos, kurios neapibrėžia, kokius aspektus turėtų vertinti teismas, kad priimtų nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo, taip apsunkindami, o kartais darydami neįmanomą, paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistajam, nors teismai, spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.

Skunde konstatuojama, kad teismas, spręsdamas A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nepakankamai dėmesio skyrė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, šabloniškos bei neobjektyvios, todėl nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnyje įtvirtintame reglamente numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar pobūdį. Šio principo svarbą, vykdant bausmes, nulemia tai, kad skirtingiems žmonėms, net ir padariusiems tokias pačias nusikalstamas veikas, turi būti taikomos skirtingos pataisos priemonės, poveikio metodai ir formos. Šiam principui realizuoti bausmių vykdymo įstatymai turi numatyti platų pataisos priemonių, taip pat poveikio metodų ir formų spektrą, neapsiribojant vien kalinimu pataisos namuose. Su nuteistųjų laisvės atėmimo populiacijos mažinimu siejamas kitas labai svarbus veiksnys, sąlygojantis veiksmingą nuteistųjų laisvės atėmimu resocializaciją ir jų sėkmingą integraciją į visuomenę, priklausomai nuo jų aktyvaus dalyvavimo pataisos procese ir apskritai nuo jų dalyvavimo socialinėje reabilitacijoje, kaip tai įrodo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos socialinio tyrimo išvada, Psichologinės tarnybos išvada.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R ( 99 ) 22 „dėl kalėjimų perpildymų ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“ rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Atsižvelgiant į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teismui pateiktą medžiagą, kuri ir yra pagrindinis įrodymas apie jo atitikimą BVK 157 straipsnyje įvertintiems kriterijams, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais bei žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą, tokio neišvengiamumo, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, nėra. Todėl teismo priimtas nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo, yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais, o atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą ir neatliktos bausmės dalį, yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teisme priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, grindžiamas tik klaidingomis teismo prielaidomis, šališkas ir neaiškus, kaip tai garantuoja Nuosprendžio aprašomoji dalis, pagal BVK 305 str. 1 d., iš anksto nuspėjamas ir prasilenkiantis su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu, kuriuo grindžiama teisinės valstybės sistema, suponuodama tai, kad valstybinės institucijos ir jų pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad vykdydami jiems patikėtas funkcijas, patys jų nepažeistų. Apibendrinant teismo sprendimo turinį, daugiausia dėmesio skiriama motyvams. Motyvai yra teismo sprendimo teisingumo matas ir elementas, t. y., motyvai yra visų teismo padarytų išvadų bei principų sprendimų pagrindas. Teismo sprendimo motyvai išreiškia teismo sprendimą kaip teisės aiškinimo aktą ir yra vienas svarbiausių teismo sprendimo požymių. Jeigu dėl dalies išspręstų klausimų nuosprendyje nėra nurodytų motyvų, arba jie išdėstyti neaiškiai (visuomenės interesas, teisingumo principo užtikrinimas ir pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra ir t.t.), toks nuosprendis visuomet naikinamas kaip neteisingas, o faktinių bylos aplinkybių įvertinimas - teismo veikla, pasižyminti atitinkamais teisėjo samprotavimais dėl kiekvienos byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nacionalinių teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas ( 2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieš Suomija , 1994 m. Byla, Nr 16034/90 Van der Hurk pieš Nyderlandus ).

Atsiliepimų į nuteistojo A. B. skundą negauta.

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors A. B. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja teigiamą savo elgesį, kad nėra baustas drausmine tvarka, yra užsitarnavęs pataisos įstaigos pasitikėjimą, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos renginiuose, tačiau teismas pažymi, jog bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, aštuonis metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo (o ne Komisijos, kaip teigia nuteistasis) teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Nepaisant to, kad, A. B. nuomone, nusikalstamos veikos sunkumo ir neatliktos bausmės termino vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, šios aplinkybės yra pakankamai svarbios ir būtinos vertinti kitų aplinkybių kontekste, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Nusikaltimo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams, o nuteistajam už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta bausmė, tik šiek tiek viršijanti sankcijoje nurodytos bausmės minimumą, todėl likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 3 mėnesiai 18 dienų (Komisijos posėdžio dienai) yra dar labai didelė. Kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis neteisingai traktuoja ir teismų praktiką šiuo klausimu, teigdamas, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir likęs bausmės laikas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Pirmiausia, skunde nurodytose bylose situacija nėra analogiška nagrinėjamai, o antra, nurodytose nutartyse nėra paneigta, kad į likusį bausmės laiką bei nusikalstamos veikos sunkumą nereikia atsižvelgti. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir likusios atlikti bausmės trukmė tik negali būti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai privalo būti vertinama.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai A. B. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą, todėl nesutiktina, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus A. B. padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu A. B. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė