Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-454-327/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
1S-454-327/2013
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00761-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė, Algimantas Smolskas, Diana Zadrauskaitė
Nuteistasis
A. M.
Bylos Nr. 1S-454-327/2012
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00761-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (ko­le­gi­jos pirmininko), Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nu­tar­ties, kuria pa­tvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-oje valdyboje (toliau – Komisijos) 2013 m. va­sa­rio 5 d. priimtą nutarimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p. paskirta subendrinta bausmė – treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010-08-05, pabaiga – 2014-02-05.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino Ko­mi­sijos 2013 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 95-43 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį pa­lei­di­mą iš pa­tai­sos įstaigos ir nustatyti nuteistajam Komisijos siūlomus BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus: per 1 mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo bir­žo­je arba mokytis, pradėjus, tęsti darbą arba mokslą; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be lygtinai iš pataisos įstaigos paleistų asmenų priežiūrą atliekančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe; per visą lyg­ti­nio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką gydytis nuo alkoholizmo; per visą lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Kaišiadorių ra­jono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti spren­di­mą atsisakyti patvirtinti Ko­mi­sijos 2013 m. vasario 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog nutartis taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą yra priimta neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių: A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 40 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra arčiau vidutinės; nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimą padarymą; likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra maža. Skunde pažymima, jog nuteistasis anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą ir toliau išlie­ka kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, dabartinis nusikalstamos veikos modelis. Skunde teigiama, jog lygtinai paleidus A. M. jam neatlikus nuosprendžiu skirtos bausmės, būtų pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra, liktų neįgyvendinti bausmės paskirties principai.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įver­tinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. M. įvykdė individualiame so­cialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atė­mi­mo bausmės dalį (daugiau kaip 1/2 bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

A. M. nuteistas už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, savo kal­tę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir gailisi. Kolegija neturi pagrindo abejoti „OASys“ (nuteis­tųjų kriminogeninės rizikos vertinimo) me­todika, kuria remiantis A. M. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 40 balų iš galimų 168. Ši išvada pa­tvir­tina mažą nuteistojo pakartotinio nu­si­kals­ta­mumo rizikos laipsnį.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, už nepriekaištingą gamybinių pareigų vykdymą, elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse yra paskatintas. Nuteistasis intensyviai siekė įsidarbinti, o įdar­bintas visuomet laiku ir tinkamai įvykdo keliamus kiekybinius bei kokybinius reikalavimus. A. M. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, su įstaigos administracija ir su kitais nuteistaisiais bendrauja taktiškai, nesilaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų. Nu­teistasis palaiko intensyvius socialinius ryšius su mama bei dviem dukromis. Iš socialinio tyrimo iš­vados matyti, jog A. M. išsiugdė sugebėjimą atpažinti, kad visų veiksmų eiga turi pasekmes, jo požiūriai bei įgūdžiai, kaip reikia spręsti problemas, yra logiški ir adekvatūs, jis neigiamai vertina nusikalstamą elgesį, ryžtingai pasisako už visišką alkoholinių gėrimų vartojimo atsisakymą. Po pa­lei­dimo planuoja gyventi pas mamą ir būti įdarbintas bendrovėje, kurioje anksčiau dirbo.

Pažymėtina ir tai, kad už lygtinio paleidimo taikymą nu­teistajam visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo vienbalsiai.

Prokuratūros skunde kaip vienas iš motyvų, dėl kurių nuteistajam neturi būti taikomas lyg­ti­nis paleidimas, nurodoma nemaža neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad spren­džiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio palei­di­mo teismas turi at­si­žvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dydį, todėl toks išplėstas įstatymo tu­ri­nio taikymas, kolegijos nuomone, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, pri­imtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais probaciją netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra mažas.

Aplinkybės, susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, pra­eity­je padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pa­grindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atlie­ka­mos laisvės atėmimo bausmės metu ir neiš­nyksta atlikus bausmę, todėl prokuratūros skun­do ar­gu­men­tavimas A. M. padarytų nusi­kal­timų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susijęs su nuteistojo el­ge­siu bausmės vyk­dymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir prokurorės skundo argumentą, susijusį su išliekančiais kriminogeniniais veiksniais: piktnaudžiavimu alkoholiu, dabartiniu nusikalstamos veikos modeliu. Nuteistasis suvokia piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemas ir yra pasi­ruo­šęs atsisakyti alkoholio vartojimo, sutinka, kad jam būtų skirtas įpareigojimas gydytis nuo alko­ho­lizmo. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, jog nuteistajam būdingi ir pakartotinio nusi­kals­tamumo riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos, teigiama darbinė motyvacija, teigiamos nuos­tatos į priežiūrą, nuteistasis yra ryžtingai nusiteikęs pozityviems pokyčiams ir imasi atsa­ko­my­bės už savo veiksmus ateityje. Šios aplinkybės, vertinant jas visų byloje nustatytų aplinkybių kon­tekste, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, pa­da­ry­tų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo elgesį baus­mės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai sprendė, kad lygtinai paleidus A. M. bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos indi­vi­dua­li­zuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo reso­cia­lizacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija sprendžia, kad prokuratūros skundo argu­men­tai yra deklaratyvūs, ir atsižvelgdama į nusta­tytas aplinkybes daro išvadą, jog Kaišiadorių ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti ga­lioti Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasRegina CemnolonskienėAlgimantas Smolskas