- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-203-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02324-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-203-370/2013
2013 m. sausio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4532-639/2012 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąją patalpą bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – trijų kambarių butą, esantį X g., Klaipėdoje, pagal Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktus. Nurodė, jog gyveno Y g., Klaipėdoje, ir siekė privatizuoti minėtą butą, pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tačiau šį butą jam nebuvo leista privatizuoti, kadangi namas, esantis Y g., Klaipėdoje, buvo pripažintas avariniu ir gyventojai turėjo būti iškeldinti dėl vaistų sandėlio statybos šioje teritorijoje. Ieškovas 1993-08-23 orderio pagrindu įsikėlė į butą, esantį X g., Klaipėdoje, kuriame gyvena ir šiuo metu. Šį butą savivaldybė ieškovui 1994-12-02 išnuomojo 1992-04-07 Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu. Ieškovas 1993 m. gruodžio mėn. nustatyta tvarka kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją, prašymą pateikdamas Klaipėdos miesto valstybinei butų ūkio eksploatavimo įmonei (dabar UAB „Buitis be rūpesčių“) dėl gyvenamųjų patalpų, esančių Varpų gatvėje, Klaipėdoje, į kurias buvo iškeldintas iš avarinės būklės namo, esančio Y g., Klaipėdoje, privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau jo prašymas nebuvo priimtas. 2009-03-17 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias Varpų gatvėje, Klaipėdoje, lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovui raštu buvo atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo leisti privatizuoti ieškovui lengvatinėmis sąlygomis buto, esančio X g., nes Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, ieškovui šios gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1993 metais, galimybe privatizuoti išnuomotas gyvenamąsias patalpas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ieškovas nepasinaudojo. Ieškovo nuomone, jis laiku ir tinkamai pradėjo su butu, esančiu X g., Klaipėdoje, privatizavimu susijusias procedūras, privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui turėtų būti pripažinta teisė privatizuoti šiuo metu nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktus.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo butui įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis nustatyta tvarka 1993-12-27 kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją, dar nereiškia tinkamo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti būstą įgyvendinimo. Pasibaigus terminui pareiškimams dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo paduoti, privatizavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus Seimo Valstybinės komisijos išvadą, kuri turėjo teisę leisti asmenims nustatytu laiku ne dėl jų kaltės neprivatizavusiems gyvenamųjų patalpų, leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus po 1992-12-01 ir privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Iki šios komisijos darbo pabaigos ieškovas į komisiją tiesiogiai su prašymu leisti paduoti pareiškimus privatizuoti ginčo patalpas praleidus nustatytą terminą, nesikreipė, o toliau naudojosi nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis ir dėl jų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis kreipėsi po daugiau nei 15 metų, t. y. 2009-03-17. Taip pat atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas atsižvelgęs į aplinkybę, kad namas, esantis Y g., Klaipėdoje, tikrai buvo įtrauktas į neparduotinų namų sąrašą, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat į tai, kad teisme jau buvo nagrinėta buvusių namo Y g., Klaipėdoje, gyventojų byla dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka ir konstatuota, kad gyventojų pareiškimas dėl buto privatizacijos nebuvo priimtas, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti šią savo teisę, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių šios teisės įgyvendinti negalėjo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančio Y g., Klaipėdoje, avarinės būklės, atsakovė 1992-04-07 Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu išnuomojo ieškovui I. B. ir jo šeimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią X g., Klaipėdoje. Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovas elgėsi sąžiningai, kaip apdairūs ir rūpestingi žmonės, iš karto, kai jiems buvo suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ieškovas siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į privatizaciją. Taip pat teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-06-20 nutartimi išnagrinėjo apeliacinį skundą, dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-8753-642/2011) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas, paliko nepakeistą. Minėtos bylos ir šios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės visiškai sutampa.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai apibrėžė bylos ir įrodymų analizės ribas, tačiau nepasisakė dėl ieškovo atitikties reikalavimams, kylantiems iš Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių, t. y. ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo atlikdamas būtinus šiai teisei įgyti veiksmus – ar buvo šeimos narių susitarimas. Teismas konstatavo faktą, jog ieškovas laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti privatizavimo klausimus, tačiau teismas trečiaisiais asmenimis neįtraukė ieškovo šeimos narių, kurie Butų įprivatizavimo įstatymo galiojimo metu taip pat buvo tinkami privatizavimo subjektai ir su kuriais ieškovas privalėjo sudaryti susitarimą, siekdamas įgyti subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte nustatyto privatizavimo pagrindo sąlygos yra suponuotos gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisinio reglamentavimo tęstinumo poreikių, kai dėl tam tikrų įvykių ar juridinių faktų nuomininkai neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis. Apeliantės nuomone, po iškeldinimo ieškovui suteikus naujas gyvenamąsias patalpas, jis turėjo objektyvias galimybes pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-20 nutartimi analogiškoje byloje, nes dėl šios nutarties yra priimtas nagrinėti atsakovės kasacinis skundas, o sprendimo vykdymas sustabdytas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu būtent ir pripažino ieškovo teisę ne pradėti, o pratęsti pradėtas ir ne dėl ieškovo kaltės nebaigtas privatizavimo procedūras. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad į bylą turėjo būti įtraukti ieškovo šeimos nariai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005 nurodė, kad įstatymo reikalaujamo susitarimo nepateikimas nepripažintinas pagrindu išvadai, kad privatizavimo subjektai netinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ne tik ieškovas, bet ir kiti asmenys siektų realizuoti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias X g., Klaipėdoje. Po teismo sprendimo privatizavimo procedūros bus tęsiamos, įskaitant ir atitinkamos dokumentacijos parengimą bei pateikimą. 1993 m. į atsakovės atstovus dėl privatizavimo kreipėsi būtent ieškovas, jis ir gina savo pažeistas teises teisme, todėl kitų asmenų įtraukti į bylą nebuvo pagrindo. Taip pat pažymi, kad jam kreipiantis su pareiškimu dar tuo metu dėl atsakovės darbuotojų kaltės net nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekėlė trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimo, todėl elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas iki 1993-10-01 gyveno bute, esančiame Y g., Klaipėdoje. 1989-12-16 atsakovės sprendimu Nr. 368 buvo patvirtintas Butų ūkio valdybos avarinių patalpų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis Y g., Klaipėdoje (b. l. 6). 1990-03-22 atsakovė sprendimu Nr. 80 dėl žemės sklypų suteikimo ir leidimo vykdyti tyrinėjimo-projektavimo darbus suteikė Sveikatos apsaugos ministerijai 2,0 ha žemės sklypą Z. gatvėje vaistų sandėliui statyti su sąlyga, kad bus iškelti gyventojai iš trukdančių statybai menkaverčių gyvenamųjų namų pagal priedėlį, kuriame įrašyta Y g., Klaipėdoje, gyvenanti ieškovo I. B. šeima (b. l. 7–8). 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr. 21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr.1“ papildymui, kuriame įrašytas namas, esantis Y g., Klaipėdoje (b. l. 9–10). Ieškovą iškeldinus iš buto, esančio Y g., Klaipėdoje, jam buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa – 3 kambarių butas, esantis X g., Klaipėdoje. Šį butą savivaldybė ieškovui 1994-12-02 išnuomojo 1992-04-07 Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu (b. l. 14–17). Ieškovas iki šiol yra ginčo buto nuomininkas ir gyvena neprivatizuotame bute, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavęs. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nekilo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra esminis procesinės arba materialinės teisės normų pažeidimas (CPK 328–330 str.).
Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo subjektiškumo atitikimo Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių reikalavimams, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.), ginčo butas yra tinkamas privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.), ieškovas atliko veiksmus, būtinus šiai savo teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.), tačiau jo teisė nebuvo realizuota dėl ne nuo ieškovo priklausančių objektyvių aplinkybių – atsakovės įgaliotas asmuo nepriiminėjo pareiškimų.
Byloje nekilo ginčo nei dėl ieškovo nuomoto buto Y g., Klaipėdoje, nei dėl buto X g., Klaipėdoje, atitikties privatizavimo objektui keliamiems reikalavimams, pati apeliantė skunde pripažįsta, kad asmenys, iškeldinti iš avarinių namų tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, laikytini asmenimis, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo pateikti prašymo leisti privatizuoti gyvenamąją patalpą, ir nurodo, kad 1993 m. rugpjūčio mėnuo, t. y. kada ieškovas buvo perkeltas į kitą butą, laikytinas objektyvių galimybių pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis atsiradimo momentu. Tačiau, apeliantės nuomone, po ieškovo persikėlimo į butą X g., Klaipėdoje, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neįvykdė reikalavimo kreiptis į privatizavimo klausimus įpareigotas spręsti institucijas, nes nepateikė šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo, todėl negalima teigti, kad tarp šalių susiklostė privatizavimo santykiai. Pastaruoju klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, kad ieškovui butas X g., Klaipėdoje, buvo suteiktas pagal 1993-08-23 orderį (šio buto nuomos sutartis sudaryta tik 1994-12-02), o ieškovas 1993 m. gruodžio mėnesį kaip ir kiti namo gyventojai kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją dėl gyvenamųjų patalpų, esančių X g., Klaipėdoje, privatizavimo, bei kad pareiškimai iš gyventojų nebuvo priiminėjami be teisėto pagrindo. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės argumentas, kad ieškovas su šeimos nariais nebuvo sudaręs Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatyto notariškai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais), yra formalus, nes pareiškimai nebuvo priiminėjami visiškai – nepriklausomai nuo aplinkybės, ar buvo susitarimas, ar ne, be to, pareiškėjai bet kokius dokumentacijos trūkumus būtų galėję ištaisyti, jei privatizavimo klausimus savivaldybės įpareigotas spręsti asmuo būtų tinkamai vykdęs savo pareigas.
Taigi apeliantei pripažįstant, kad ieškovas ne dėl savo kaltės iki 1992-12-01 nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti (kadangi tuo metu butas, kuriame ieškovas gyveno, buvo pripažintas avariniu), taip pat kad ieškovas turėjo teisę tokį pareiškimą paduoti po 1993-08-23 (ieškovą perkėlus į kitą butą), apeliantei neginčijant, kad ieškovas dėl privatizavimo kaip ir kiti namo gyventojai kreipėsi 1993 m. gruodžio mėn., bet pareiškimai be teisėto pagrindo nebuvo priiminėjami, teismui konstatavus, kad šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo nebuvimas tokiomis aplinkybėmis yra teisiškai nereikšmingas kaip nepaneigiantis ieškovo akivaizdaus siekio pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteikta privatizavimo teise, konstatuotina, kad yra visos įstatymo nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažintos pradėto privatizavimo proceso tęsimo sąlygos, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, nes neva byloje nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad privatizavimo procesas tęsiamas, yra nepagrįstas.
Sutikdama su ieškovo atsiliepimo argumentais, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, dėl kitų šeimos narių neįtraukimo į procesą. Apeliantė elgiasi nesąžiningai šį argumentą pateikdama tik apeliacinės instancijos teismui. Įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 1 d.). Šioje byloje savo pažeistas teises ir teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį gynė ieškovas, hipotetinė galimybė analogiškas teises ginti ir kitiems ieškovo šeimos nariams nesudaro pagrindo jų įtraukti į bylos nagrinėjimą, juo labiau, kad teismas sprendime nepasisakė dėl šių asmenų teisių ir pareigų, o pati ieškovė nepripažįsta net ieškovo teisės tęsti privatizavimo procesą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad kitose bylose su tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis to paties namo gyventojams jau pripažinta teisė tęsti privatizavimo procesą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad analogiškoje byloje dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties yra priimtas kasacinis skundas ir sustabdytas sprendimo vykdymas, nesudaro pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip precedentu.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei 2 420 Lt (b. l. 77). Teisėjų kolegijos nuomone, sumokėta suma yra nepagrįstai didelė, todėl nėra pagrindo jos visos priteisti iš atsakovės. Honoraro dydžio apskaičiavimo pažymoje (b. l. 76) klaidingai nurodytas koeficientas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijų 8.11. punktą yra 1,5. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, maksimalūs dydžiai rekomendacijose nustatyti jau įskaičius visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2006). Be to, atsižvelgtina į aplinkybes, kad byla nesudėtinga, ieškovo atstovė taip pat atstovavo ieškovui kitoje analogiškoje jau išnagrinėtoje byloje, todėl negalima teigti, kad byloje buvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai (rekomendacijų 2.1., 2.7. p.). Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovė ieškovui privalo atlyginti 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovui I. B. priteisti 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.