Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-4532-639/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
2-4532-639/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02324-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4532-639/2012(proceso Nr.2-06-3-02324-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 4.3.; 30.6.; 116.1.116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Ž. R.,dalyvaujant ieškovui I. B. ir jo atstovei advokatei S. B.,atsakovo atstovei O. G.,

vertėjai V. N., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė ieškinį kuriuo prašė pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Nurodė, jog jis (ieškovas) iki to gyveno (duomenys neskelbtini) ir siekė privatizuoti minėtą butą, pagal butų privatizavimo įstatymą. Tačiau šio buto jam (ieškovui) nebuvo leista privatizuoti, kadangi namas, kuriame buvo paminėtas butas, t.y. namas esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas avariniu ir gyventojai turėjo būti iškeldinti dėl vaistų sandėlio statybos šioje teritorijoje. Ieškovui 1993-08-23 d. buvo išduotas orderis į butą ir jis įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iš šiuo metu gyvena. Šį butą savivaldybė ieškovui 1994-12-02 išnuomojo 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu. Teigė, kad 1993 m. gruodžio mėnesį jis nustatyta tvarka kreipėsi į butų privatizavimo valstybinę komisiją, prašymą pateikdamas Klaipėdos miesto valstybinei butų ūkio eksploatavimo įmonei (dabar UAB „Buitis be rūpesčių“) dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į kurias buvo iškeldintas iš avarinės būklės namo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau jo prašymas nebuvo priimtas. 2009-03-17 jis (ieškovas) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovui raštu buvo atsakyta, kad neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti ieškovui lengvatinėmis sąlygomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, ieškovui šios gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1993 metais, galimybe privatizuoti išnuomotas gyvenamąsias patalpas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ieškovas nepasinaudojo. Mano, kad jis laiku ir tinkamai pradėjo su butų esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimu susiju­sias procedūras, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui turėtų būti pripažinta teisė privatizuoti šiuo metu nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį taip pat teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad butų privatizavimo įstatymas buvo priimtas siekiant aprūpinti gyventojus gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iš jų yra Butų privatizavimo įstatymas. Nustatant ieškovo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas: ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti, ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas, ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti tame įstatyme nurodytas teises tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Atsakovas teigė, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo butui įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo. Ieškovas nurodo, kad 1993-12-27 nustatyta tvarka kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją, prašymą pateikdamas Klaipėdos miesto valstybinei butų ūkio eksploatavimo įmonei Nr. 6, tačiau prašymas dėl neaiškių priežasčių nebuvo priimtas ir užregistruotas. Atsakovas pažymėjo, kad prašymo Valstybinei komisijai padavimas per se nereiškia tinkamo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti būstą įgyvendinimo. Pasibaigus terminui pareiškimams dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo paduoti, privatizavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus Seimo Valstybinės komisijos išvadą, kuri turėjo teisę leisti asmenims nustatytu laiku ne dėl jų kaltės neprivatizavusiems gyvenamųjų patalpų, leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus po 1992 m. gruodžio l d. ir privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Iki šios komisijos darbo pabaigos ieškovas į komisiją tiesiogiai su prašymu leisti paduoti pareiškimus privatizuoti ginčo patalpas praleidus nustatytą terminą, nesikreipė, o toliau naudojosi nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis ir dėl jų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis kreipėsi po daugiau nei 15 metų, t.y. 2009-03-17. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo ieškovo ieškinį, kaip nepagristą, atmesti. Taip pat atsakovės atstovė taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodė pats ieškovas jis 1993 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į buto privatizavimo, tačiau jo paties teigimu prašymas nebuvo priimtas, tačiau šį aplinkybė patvirtina, kad jau tuo metu jis žinojo (arba turėjo žinoti ) apie savo teisės pažeidimą, taigi nuo to momento atsirado ir ieškovo teisė į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas I. B. iki 1993-10-01 gyveno bute esančiame (duomenys neskelbtini). 1989-12-16 atsakovės sprendimu Nr. 368 buvo patvirtintas Butų ūkio valdybos avarinių patalpų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6). 1990-03-22 atsakovė sprendimu Nr. 80 dėl žemės sklypų suteikimo ir leidimo vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus suteikė Sveikatos apsaugos ministerijai 2,0 ha žemės sklypą Strėvos gatvėje vaistų sandėliui statyti su sąlyga, kad bus iškelti gyventojai iš trukdančių statybai menkaverčių gyvenamųjų namų pagal priedėlį, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini), gyvenanti ieškovo I. B. šeima (b. l. 7-8). 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr. 21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr.1“ papildymui, kuriame įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas su šeima gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įtrauktas į avarinių gyvenamųjų namų sąrašą, bei buvo iškeldintas dėl vaistų sandėlio statybos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą – 3 kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą savivaldybė ieškovui 1994-12-02 išnuomojo 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu (b. l. 14-17). Ieškovas iki šiol yra ginčo buto nuomininkas ir gyvena neprivatizuotame bute, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavęs.

Aiškinant ir taikant 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Butų privatizavimo įstatymas nustatė Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarką, taip pat sąlygas, t. y. apibrėžė, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti ir pan. Taigi atsakant į klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamosios patalpos, galinčios būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 3 str.); c) ieškovas, kaip subjektai, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1 str., 5 str., 10 str., 11 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas gyvena neprivatizuotame bute, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavęs, gyvenamosios patalpos, kurias prašo leisti privatizuoti, gali būti privatizavimo objektu. Ieškovas taip pat teigė, kad jis kreipėsi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovas neatliko būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai 1993 metais kreipėsi raštu į valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 9 (dabar UAB „Buitis be rūpesčių“). L. R. M., E. S. ir J. B. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimas buvo apsunkintas, pareiškimai iš gyventojų buvo nepriiminėjami.

Atsižvelgiant į tai, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), tikrai buvo įtrauktas į neparduotinų namų sąrašą, įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisme jau buvo nagrinėta buvusių namo (duomenys neskelbtini), gyventojų byla dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka ir konstatuota, kad gyventojų pareiškimas dėl buto privatizacijos nebuvo priimtas, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti šią savo teisę, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių šios teisės įgyvendinti negalėjo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančių (duomenys neskelbtini), dėl šios gyvenamosios patalpos avarinės būklės, vadovaudamasi 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu, išnuomojo nuomininkui I. B. ir jo šeimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovas elgėsi sąžiningai, kaip apdairūs ir rūpestingi žmonės iš karto, kai jiems buvo suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ieškovas siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į privatizaciją (CPK 185 str.).

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus.

Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 20 d. nutartimi išnagrinėjo apeliacinį skundą, dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo (civ. byla Nr. 2-8753-642/2011) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą sąlygomis ir paminėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį kuriuo buvo pripažinta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas paliko nepakeistą. Nustatyta, kad šios bylos ir civ. byla Nr. 2-8753-642/2011 faktinės ir teisinės aplinkybės visiškai sutampa.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovas nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.

Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti ieškinį yra nepagrįstas, kadangi ieškovas siekia privatizuoti ginčo butą ne pagal LR butų privatizavimo įstatymą, bet pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo ieškinys tenkintinas.

Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. sumokėtas 100,00 litų žyminis mokestis (b.l. 4-5) (LR CPK 88 str., 93 str. 1 d. ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK, 98, 101, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo I. B. teisę privatizuoti 76,32 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovui I. B. 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas