Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.1.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13;

2019 m. spalio 21 d.

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. I. L. M. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-878/2013 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriuo A. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės po 250,00 Lt / 72,70 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaiko motinai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 5).

2. Nurodoma, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko D. A. išlaikymui po 250,00 Lt / 72,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Per šį laikotarpį sūnaus poreikiai padidėjo, dėl to reikia daugiau lėšų. Atsakovas į tai neatsižvelgia ir pats savo gera valia nedidina sūnui reikalingo išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo iš esmės nėra pasikeitusi, todėl į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo kreipiamasi dėl padidėjusių sūnaus D. poreikių. Santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo momentu sūnui D. buvo treji metai. Šiuo metu D. yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini)pagrindinėje mokykloje, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradės mokytis trečioje klasėje. Mokykloje būtina dėvėti uniformas, kurios kainuoja 50,00 Eur, taip pat reikalingos lėšos pratyboms, mokyklos ekskursijoms. 2 klasės užbaigimo proga visa klasė vyko į ekskursiją Trakuose, lankėsi šokolado gamykloje, ši išvyka kainavo 30,00 Eur. Sūnui yra skirtas nemokamas maitinimas, tačiau tik pietūs. Kiekvieną dieną jam duodama po 2,00 Eur priešpiečiams bei pavalgyti po pamokų, kadangi jis lanko prailgintą grupę, pietūs mokykloje valgomi 12.00 val., todėl sūnus išalksta. Sūnus yra sveikas, neturintis sveikatos problemų, imuninę sistemą stiprinama vitaminais, vaistai perkami pagal poreikį kuomet suserga. Nėra papildomų išlaidų dėl sūnaus nuvykimo į mokyklą, važinėjama su mokykliniu autobusu. Sūnus nelanko jokių būrelių. Tinkamam sūnaus D. poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti po 400,00 Eur, tačiau ieškovė pagal galimybes gali tenkinti tik minimalius jo poreikius. Šiuo metu ieškovė nedirba, namuose augina mažametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos siekia 503,12 Eur suma, kuri susideda iš 320,72 Eur išmokos vaikams, 114,00 Eur priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (dukros N. J. ir G. S. yra neįgalios) bei 58,40 Eur sūnaus D. išlaikymo išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kadangi atsakovas nuo 2019 m. sausio mėn., geranoriškai nemoka priteisto išlaikymo. Ieškovės šeimą sudaro šeši asmenys. Ieškovės sutuoktinis G. M. gyvena atskirai, rengiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo. Jis neprisideda prie šeimos išlaikymo, neskiria lėšų savo sūnaus išlaikymui. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi, taip pat neturi transporto priemonių. Su šeima gyvena socialiniame būste, kuriam teikiamos paslaugos kainuoja: 19,00 Eur už šildymą, 30,00 Eur už vandenį, 25,00 Eur už suvartotą elektros energiją, 6,00 Eur už šiukšlių išvežimą, 25,00 Eur už internetinį ryšį bei televiziją. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis turi būti dalinamas po lygiai ir padidintas iki 200,00 Eur.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:17:58 – 13:33:52).

II. Atsakovo ir išvadą byloje duodančios institucijos argumentai

4. Atsakovui A. A. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 41, 56, 65, 137).

5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad L. M. be D. A., augina dar tris nepilnamečius vaikus: N. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pilnametis sūnus P. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi Alytaus profesinio rengimo centre. Šeimos pragyvenimo šaltinis yra išmokos vaikams, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, vaiko išlaikymo išmoka, iš viso apie 500,00 Eur. Gaunant tokias pajamas nėra galimybės skirti sūnui D. 200,00 Eur jo poreikiams tenkinti. Duomenų apie atsakovo pajamas, kitų išlaikytinių skaičių skyriuje nėra, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti pakankamą sūnaus D. A. poreikius atitinkantį išlaikymą. Kadangi ieškovei vienai tenka kasdieninė D. A. priežiūra, ieškovės prašymas padidinti priteistą išlaikymą turi būti tenkinamas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 45 – 47).

6. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė ir prašė padidinti priteistą išlaikymą (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:33:52 – 13:34:43).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. D. A. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – L. A. ir A. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10). Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 5 punktą A. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus D. A., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną L. A. (civilinės byla Nr. 2-29-878/2013, b. l. 67 – 69, elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 14).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

9. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Išlaikymo dydžio keitimą nustato CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

10. Ieškovė reikalavimą padidinti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Išlaidas vaiko išlaikymui grindžia ieškovo pateikta vaiko poreikių lentele (maistas – 200,00 Eur, drabužiai, avalynė – 100,00 Eur, higienos reikmenys– 25,00 Eur, mokymosi, ugdymo priemonės – 20,00 Eur, vaistai, vitaminai – 25,00 Eur, mokestis už būstą – 30,00 Eur) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 23). Nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį iš viso sudaro 400,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas 2013 metais, kai D. A. buvo 3 metai, o šiuo metu vaikui yra 9 metai, akivaizdu, kad vaiko poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, ugdymo išlaidoms mokykloje, laisvalaikio praleidimui ir kt. Nors ieškovė nepateikė išlaidas išlaikymui patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėja specialiųjų vaiko poreikių, o įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami, teismas pripažįsta šias aplinkybes visiems žinomomis ir dėl to jų nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas).

11. Vertinant vaiko poreikių lentelėje nurodytus D. A. poreikius, darytina išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-878/2013 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis po 250,00 Lt / 72,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra per mažas. Toks išlaikymo dydis negali garantuoti D. A. protingų poreikių patenkinimo, kadangi vaiko poreikiai lyginant su 2013 m. spalio 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžiu yra padidėję, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

12. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur (555,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

13. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, susijusių su sveikatos būkle, sąlygojančia papildomas išlaidas, ypatingais gebėjimais, kurių lavinimui reikalingos didesnės nei įprastai vaikams reikalingos išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad bendra vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 400,00 Eur. Vaikui neturint ypatingų poreikių, teismas vadovaujasi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi, nustatydamas vaiko poreikių dydį, o būtent minimalia mėnesine alga, kuri šiuo metu sudaro 430,00 Eur (neto) – ir konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko D. A. poreikiams tenkinti kas mėnesį pakankama 400,00 Eur suma.

14. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

15. Atsakovas dirba, jo vidutinis darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia apie 500,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 27 – 36, 51 – 52, 72 – 98). A. A. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 36, 38). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, nėra. AIS informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai dėl 3 365,60 Eur skolos valstybei, Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, dėl 510,02 Eur išlaikymo pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą ir dėl 50,50 Eur išlaikymo pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 99 – 124).

16. Ieškovė nedirba, namuose prižiūri sūnų M. M.. Jos šeimoje be nepilnamečio D. A. auga sūnus M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), G. S., gimusi(duomenys neskelbtini). Mergaitės yra neįgalios (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9, 25). L. M. neturi nekilnojamojo turto (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15, 17, 26, 37). Gyvena socialiniame būste (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 23 – 24). AIS informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų ieškovės atžvilgiu nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 71). Ieškovės šeimos pajamas vidutiniškai siekia 500,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 19 – 20, 68). Ieškovei tenka ir būsto išlaikymo išlaidos. Duomenų, patvirtinančių su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, ieškovė nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad už komunalinius patarnavimus moka apie 300,00 Eur per mėnesį.

17. Vertinant, ar tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti vaikui didesnį išlaikymą, negu jis buvo priteistas, svarbia laikytina aplinkybe asmens galėjimas gauti didesnes pajamas. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (priešingų duomenų byloje nėra). Todėl turi dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

18. Išaugusių vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas, teikianti išlaikymą, paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Įvertinęs tokius veiksnius, kaip vaiko augimą, kainų didėjimą ir šalies ekonominę padėtį, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėja ir ateityje tik didės.

19. Nustatytų aplinkybių pagrindu, jas vertinant vaiko interesų naudai, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti šalių nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo periodinių išmokų suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai dėl nuobaudų, skolų ir kt. pagrindo mažinti atsakovo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką nesukuria, nes jų prigimtis leidžia teigti, kad atsakovas juos prisiėmė laisva valia, žinodamas savo pareigą išlaikyti vaiką.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl priteisto D. A. išlaikymo civilinėje byloje Nr. 2-29-878/2013, padidinant iš atsakovo A. A. nepilnamečiui vaikui – D. A. priteisto išlaikymo dydį iki 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

21. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnamečio D. A. atstovė pagal įstatymą – motina L. A., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

22. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos rezultatas yra palankus ieškovei, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai suteikta antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6 – 7).

24. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal pateiktus duomenis iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 195,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 139), todėl ieškinį tenkinus, priteisiamos 195,00 Eur išlaidos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

25. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokamas 34,00 Eur dydžio žyminis mokestis ((200,00 Eur – 72,40 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 34,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

26. Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 10,74 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovės naudai, šių 10,74 Eur išlaidų dydis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

P. P. rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-878/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriuo A. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės po 250,00 Lt / 72,40 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis ir padidinti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečio vaiko D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motiną L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 195,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – „Swedbank“, AB, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bank A/S Lietuvos filialas, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas, LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor Bank (buvęs Nordea bank AB Lietuvos skyrius), LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 10,74 Eur (dešimt eurų ir septyniasdešimt keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.