- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2-15-301/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01941-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Z. K.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
Civilinės bylos Nr.e2-15-301/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01941-2020-4
2022 m. sausio 18 d.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei Z. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent:
1) pripažinti ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe;
2) nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ir teisme nurodė, kad su atsakove Z. K. susipažino 2005 metais per savo motiną M. R., kuri tuo metu gyveno pas atsakovę (nuomojosi kambarį, nes jo tėvai jau seniai buvo išsiskyrę ir gyveno atskirai) adresu (duomenys neskelbtini), o jis (ieškovas) tuo metu gyvenau (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove pradėjo artimai bendrauti ir nuo (duomenys neskelbtini) apsigyveno pas atsakovę kaip sugyventinis: intymiai bendravo ir vedė bendrą ūkį, padėjo atsakovei verstis individualia veikla, tai yra: jo motina ir atsakovė perparduodavo/pardavinėjo įvairius daiktus – siuvinius, mezginius ir kt.- o jis savo automobiliu pristatydavo joms parduodamą produkciją į turgų/prekybos vietas, vežiodavo atsakovę su motina į turgus ir atgal į namus, iš paveldėtų asmeninių lėšų nupirko atsakovei siuvimo mašiną „Overlook“, kurią vėliau ji iš namų išgabeno ir pasislėpė, tokiu būdu jiedu vystė verslą, tačiau už parduotas prekes gautus visus pinigus atsakovė pasiimdavo sau. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pabaigoje, atsakovei leidus, atsivežė pas ją gyventi savo tėvą A. R. (tėvas dar pats išlipo iš automobilio): atsakovei priklausančiame ūkiniame pastate savo lėšomis įrengė atskirą kambarį, kuriame ir apgyvendino tėvą. Nurodė, kad namas ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2006-10-16 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir dabar yra padalinti į dvi atskiras dalis, o būtent: viena 1/2 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. B.; kita 1/2 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006-10-16 nuosavybės teise priklauso Z. K.. Nurodė, kad E. B. nuosavybės teisės ieškinyje nėra kvestionuojamos. Ginčo objektas yra nuosavybės teisės į 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto įregistruotos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės Z. K. vardu.
Nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) ši (t.y. šiuo metu registruota atsakovės vardu ) ½ pastato- gyvenamojo namo dalis ir ½ kiemo statinių dalis priklausė trims savininkams – kiekvienam po 1/6 dalį, o būtent: J. K. (atsakovės mirusio sutuoktinio broliui), D. D. A. (atsakovės mirusio sutuoktinio seseriai), ir atsakovei Z. K.. Atsakovė nuosavybės teises į 1/6 pastatų dalį įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo būdu po savo sutuoktinio J. K. mirties, o J. K., D. D. A. ir J. K. šį turtą buvo paveldėję (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. K. mirties. Pastato- gyvenamojo namo 1/2 dalis tarp trijų bendrasavininkų J. K., D. D. A. ir Z. K. nebuvo padalinta. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pradėjus kartu gyventi su atsakove, ji gyveno namo antrajame aukšte. Ten pat gyveno ir jo (ieškovo) motina M. R.. Nurodė, kad jam (ieškovui) gyvenant su sugyventine/atsakove kartu (duomenys neskelbtini) metų antroje pusėje atsakovė tarėsi su savo vyro velionio J. K. seserimi ir broliu, kad šie parduotų jiems priklausančias namo dalis, tačiau atsakovė pinigų namo dalių pirkimui neturėjo. Nurodė, kad tuo metu jo (ieškovo) tėvas sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) 2-ojo notarų biuro notarės R. G., registro Nr. (duomenys neskelbtini), jam (ieškovui) paliko visą savo nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), tai yra : 0,2601 ha ploto žemės sklypą ir tame sklype esančius nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą, garažą, tris ūkinius pastatus, kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius (kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę). Nurodė, kad tėvas notariškai patvirtintu įgaliojimu leido jam (ieškovui) testamente nurodytą turtą tvarkyti savo nuožiūra (šį turtą įkeisti, parduoti ir pan.) Nurodė, kad tuo metu jis (ieškovas) su atsakove buvo sugyventiniai, gyveno kartu, jų santykiai buvo labai geri, jis ja visiškai pasitikėjo, todėl nutarė pasiskolinti pinigų iš AB banko „Snoras“ ir už tuos pinigus nupirkti iš J. K. ir D. D. A. jiems priklausančias namo dalis įregistruojant jas atsakovės vardu, nes atsakovė jau buvo 1/6 dalies savininkė. Paskolos iš banko gavimo tikslu jis (ieškovas) pagal įgaliojimą įkeitė tėvui A. R. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini) (hipoteka įregistruota (duomenys neskelbtini)), o AB bankas „Snoras“ suteikė jam paskolą (duomenys neskelbtini) Lt paskolą, iš kurios (duomenys neskelbtini) Lt (duomenys neskelbtini) jis pervedė į atsakovės sąskaitą banke tikslu nusipirkti iš bendrasavininkų J. K. ir D. D. A. jų turto dalis. Nurodė, kad jis atsakove tuo metu visiškai pasitikėjo, nes jie gyveno kartu kaip sugyventiniai, kartu vykdė darbinę veiklą ir kūrė bendros ateities planus: ruošėsi gyvenimą baigti kartu su atsakove. Nurodė, kad pastatų dalių pirkimo iš bendrasavininkų J. K. ir D. D. A. dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) – atsakovė nuo savo sąskaitos nusiėmė jo (ieškovo) pervestus (duomenys neskelbtini) Lt, ir jiedu iš banko abu nuvyko į notarės D. L. biurą, kuriame buvo sudaryta ginčo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, o pardavėjams jis (ieškovas) sumokėjo kiekvienam po (duomenys neskelbtini) Lt, viso (duomenys neskelbtini) Lt – tai yra faktiškai iš jo (ieškovo) asmeninių lėšų, kurias jis buvo pasiskolinęs iš banko. Nurodė, kad atsakove jis visiškai pasitikėjo, todėl nereikalavo, kad perkamas nekilnojamasis turtas viešame registre būtų registruotas jo vardu. Nurodė, kad jo (ieškovo) tėvas A. R. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą po tėvo mirties priėmė jis (ieškovas) pagal (duomenys neskelbtini) išduotą jam paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, paveldėdamas visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pardavė už (duomenys neskelbtini) Lt, iš kurių: a) padengė gautą iš banko (duomenys neskelbtini) Lt paskolą, panaudotą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalių pirkimui atsakovės vardu, b) kitą dalį šių pinigų, gautų pardavus paveldėtą po tėvo mirties turtą, (duomenys neskelbtini) naudojo atsakovės vardu registruotų pastatų ((duomenys neskelbtini)) remontui/renovacijai. O būtent: (duomenys neskelbtini) stogo remontui (renovuota stogo konstrukcija, stogas apšiltintas, uždengta nauja danga) ieškovei davė (duomenys neskelbtini) Lt (tai patvirtina pateiktas garso įrašas, kuriame ieškovė pripažįsta gavusi šią sumą stogo remontui); iš naujo (duomenys neskelbtini) apmūrino ieškovės vardu registruotą namo dalį (namo lauko sienas):jis iš savo lėšų supirko medžiagas ir samdė mūrininką D.; nugriovė medinį ir (duomenys neskelbtini) pastatė naują mūrinį priestatą su pamatais (mūrijo D.); (duomenys neskelbtini) pakeitė visus namo lauko langus, duris (juos darė ir pakeitė jo samdytas žmogus, kuriam jis apmokėjo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą tėvo turtą) ir garažo vartus (darė jo samdyta firma iš D., kuriai taip pat jis apmokėjo iš asmeninių lėšų) ; (duomenys neskelbtini) pastatė naują metalinę tvorą su pamatais (dirbo su velioniu A. K.); (duomenys neskelbtini) atliko kiemo remontą: kosmetinį kiemo betonavimą (dirbo su velioniu A. K.); (duomenys neskelbtini) namas buvo prijungtas prie miesto kanalizacijos: Europos Sąjungos lėšomis kanalizacija atvesta bendra gatve iki sklypo, o jis savo lėšomis atvedė kanalizaciją nuo gatvės į namą (dirbo ir atsakovės sūnėnas ). Nurodė, kad visiems darbams atlikti buvo samdomi meistrai; už jo (ieškovo) asmeninius pinigus, gautus pardavus po tėvo mirties pavelėta turtą, buvo perkamos visos reikalingos medžiagos ir mokama meistrams už darbus. Visi remonto/renovacijos darbai kainavo apie (duomenys neskelbtini) Lt. Tačiau visi dokumentai (čekiai, kvitai), patvirtinantys šias aplinkybes yra likę pas atsakovę (buvo segami viename segtuve), todėl jų pateikti teismui negali. Likusi dalis asmeninių jo pinigų, gautų jam pardavus paveldėta tėvo turtą, turėjo likti jo ir atsakovės tolesniam pragyvenimui. Atsakovė prie namo remonto savo lėšomis visiškai neprisidėjo, nes tada jų dar neturėjo: savo paveldėta turtą atsakovė pardavė tik (duomenys neskelbtini)). Po atlikto pastatų remonto/renovacijos jo santykiai su atsakove ir toliau buvo geri. Tarpusavio nesutarimai prasidėjo (duomenys neskelbtini) m., t.y. likus maždaug metams iki jo motinos mirties. Kaip tik tuo metu jie jau baiginėjo išleisti už parduotą paveldėtą tėvo turtą gautus pinigus ir atsakovė pradėjo pastoviai reikalauti, kad jis išsikraustytų iš jos namų. Nurodė, kad jo motina M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Tada jo ir atsakovės santykiai visai pašlijo, prasidėjo nuolatiniai nesutarimai ir kaltinimai. Kadangi jis pinigų jau nebeturėjo, tai tapo atsakovei nebereikalingas: atsakovė norėjo juo atsikratyti ir (duomenys neskelbtini) spalio ar lapkričio mėn. išvijo iš namų, apkaltino smurtu (nors, teigia, pati paslydo ir susižalojo), ko pasekoje jis buvo nuteistas lygtinai 2 metams. Kadangi ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 2/6 dalys (duomenys neskelbtini) buvo įgytos panaudojant jam (ieškovui) asmenine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas – tai yra atsakovei pervedė (duomenys neskelbtini) Lt pasiimtos iš banko paskolos, o po šio turto įsigijimo už jo asmenines lėšas, įgytas pardavus tėvo paveldėtą turtą, panaudojus apie (duomenys neskelbtini) Lt., buvo atliktas visos atsakovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies kapitalinis remontas, todėl, mano, jog šis turtas (½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) turėtų būti pripažintas jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe. Po (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo jis neprašė, kad atsakovė jam/ieškovui grąžintų jai/atsakovei duotus pinigus, kadangi abu su atsakove apie 10 metų gyveno kartu kaip sugyventiniai, buvo viena šeima, kartu gyveno ir jo mama M. R., kuri kartu su atsakove prekiavo įvairiais daiktais. Nurodė, kad jis su atsakove bendrai įsigytu nekilnojamuoju kartu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Todėl visą tą laiką buvo ir yra įsitikinęs, kad jam priklauso už jo asmenines lėšas įgyto turto dalis.
Teisme ieškovas nurodė, kad jo tėvas gaudavo senatvės pensiją ir slaugos išlaidų kompensaciją, viso apie (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį, todėl šių pinigų pilnai pakako jo tėvo priežiūrai ir dar likdavo. Tėvas sirgo prostatos vėžiu, turėjo stuburo išvaržą, kitų bendrų susirgimų. Jam skiriami vaistai buvo kompensuojami, o valgydavo jis nedaug. Nurodė, kad jis (ieškovas) su atsakove paimdavo tėvui skirtą pensiją bei slaugos išlaidas banko kortele. Nurodė, kad atsakovė iš jo motinos reikalaudavo atiduoti pinigus, gautus už turguje parduotas prekes. Nurodė, kad atsakovė jokių pinigų už pagalbą prižiūrint jo tėvą nereikalavo, nes jiedu (jis su atsakove) tuo metu buvo viena šeima, atsakovė jam buvo kaip žmona. Nurodė, kad jokio susitarimo tarp atsakovės, kaip kad pastaroji teigia teisme, ir jo tėvo dėl atsilyginimo už pagalbą prižiūrint tėvą , t.y. neva sumokėti atsakovei (duomenys neskelbtini) Lt - nebuvo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teisme nurodė, kad ieškovo jai (atsakovei) pervestus (duomenys neskelbtini) Lt atsakovė panaudojo nekilnojamojo turto – tai yra statinių dalių iš giminaičių pirkimui. Pastatų remonto metu (duomenys neskelbtini) metais atsakovė pinigų neturėjo, nes pinigus už parduotą jos paveldėtą žemę ir butą ji gavo vėliau, todėl visus remonto darbus vykdė iš ieškovo asmeninių pinigų, gautų pardavus paveldėtą tėvo turtą ( iš viso (duomenys neskelbtini) LT). Nurodė, kad, kadangi šalys tuo metu labai gerai sutarė (buvo sugyventiniai) tai normalu, kad ieškovas neskaičiavo savo pinigų: kiek ir kokioms medžiagoms/darbams išleidžia. Vienok, ieškovui priklausanti (duomenys neskelbtini) Lt suma ((duomenys neskelbtini) Lt suma pervesta į atsakovės sąskaitą + (duomenys neskelbtini) Lt suma duota ieškovei stogo remontui (( užfiksuota prie bylos prijungtame garso įraše, kurį/įrašą atsakovė pripažino)), kurią ieškovas panaudojo įsigyjant atsakovės vardu dalį nekilnojamojo turto ir remontuojant/renovuojant atsakovės vardu registruotą turtą yra akivaizdi ir įrodyta (banko pervedimas, garso įrašas, pačios atsakovės aiškinimas), todėl ieškinys tenkintinas. Be to, nurodė, kad visus atsakovės vardu registruoto turto remonto/renovacijos darbus ieškovas atliko be statybos leidimo, nes turtas buvo registruotas atsakovės vardu (jiedu buvo sugyventiniai) ir tokius leidimus galėjo gauti tik pati atsakovė, tačiau ji leidimų gavimu nesirūpino, nes, kaip dabar tapo aišku, buvo suinteresuota, kad viskas būtų atliekama be statybos leidimų. Nurodė, kad atsakovės aiškinimas, kad ieškovo tėvas už 12,5 mėnesių trukusią jo priežiūrą sumokėjo ieškovei (duomenys neskelbtini) Lt (arba po (duomenys neskelbtini) Lt per mėn), kuomet ieškovo tėvas gaudavo senatvės pensiją ir slaugos išlaidų kompensaciją, viso apie (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį, o vaistai jam buvo kompensuojami ir jis mažai valgė, yra tiesiog absurdiškas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo motina M. R. pas ją apsigyveno (duomenys neskelbtini) metais kaip jos (atsakovės) motinos, kuri tuo metu sirgo, pažįstama (nes buvo išsiskyrusi su vyru), o nuo (duomenys neskelbtini) pas ją M. R. prašymu apsigyveno ir jos sūnus ieškovas A. R.. Atsakovas apsigyveno antrame aukšte, o nuo (duomenys neskelbtini) jiedu (ieškovas ir atsakovė) pradėjo gyventi kaip sugyventiniai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas atsivežė savo sergantį tėvą, kurį ji (atsakovė) slaugė. Atsakovo tėvas, norėdamas atsilyginti jai (atsakovei) už slaugą, parašė įgaliojimą savo sūnui/ieškovui, o ieškovas, užstatęs tėvo namą, iš banko „Snoras“ paėmė (duomenys neskelbtini) Lt paskolą, iš kurios jai pervedė (duomenys neskelbtini) Lt kaip atlyginimą už jo tėvo slaugymą (viso slaugė beveik 13- ka mėnesių). Nurodė, kad ji už šiuos pinigus nusipirko iš bendrasavininkių J. K. 1/6 ir iš D. D. A. 1/6 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Teigia, kad pirkimui panaudojo savo asmenines lėšas, gautas ((duomenys neskelbtini) LT) iš ieškovo sąskaitos už įkeistą jo tėvo turtą už pastarojo slaugymą. Pripažino, kad ieškovo velionis tėvas gaudavo kas mėnesį apie (duomenys neskelbtini) Lt pensijos. Ieškovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini)2. Nurodė, kad ieškovas po motinos mirties pradėjo labai gerti, jam buvo iškelta byla už jos sužalojimą ir nuteistas. Ieškovas pas ją gyveno iki (duomenys neskelbtini).
Teisme atsakovė nurodė, kad namo remonto darbai buvo atliekami iš jos lėšų, tai yra: (duomenys neskelbtini) Lt, kuriuos ji gavo po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) pardavusi paveldėtą žemę, ir kitų turėtų lėšų. Įrodymų, kad remontui naudojo savo asmeninius pinigus neturi. Nurodė, kad namo remontui išleido tokias sumas: už (duomenys neskelbtini) pakeistus visus langus ir pakeistas visas lauko duris sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt, stogo remontas (duomenys neskelbtini) Lt (medžiagos (duomenys neskelbtini) Lt, už darbą (duomenys neskelbtini) Lt), už tvoros sutvarkymą (duomenys neskelbtini) Lt, kiemo betonavimas (duomenys neskelbtini) Lt (remontavo sūnus). Pripažino, kad namo priestatą ieškovas pastatė savo lėšomis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji pardavė savo 2 kambarių butą už (duomenys neskelbtini) Lt. Teisme atsakovė pripažino, kad ieškovo pateiktuose ir prie bylos prijungtuose garso įrašuose yra užfiksuota jos kalba, o būtent: 2-ame garso įraše (darytas (duomenys neskelbtini); teisme išklausytas (duomenys neskelbtini)) yra užfiskuota jos kalba „ ... tu man palikai (duomenys neskelbtini) Lt ... (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjau už stogą..“ Tačiau (duomenys neskelbtini) vykusiame teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad sumokėjo iš savo pinigų, o ieškovo pinigus paliko ant stalo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teisme nurodė, kad atsakovė namo 2/6 dalis iš giminaičių nusipirko iš savo asmeninių lėšų ((duomenys neskelbtini) Lt), gautų už jos darbą prižiūrint ieškovo tėvo nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos iki (duomenys neskelbtini) (ieškovo tėvo mirties dienos). Ieškovo tėvas įgaliojimą ieškovui įkeisti jo turtą ir gauti paskolą, parašė tikslu atsiskaityti su atsakove už jos darbą. Nurodė, kad renovacijos darbai atlikti be dokumentų (be leidimų). Ieškovas neįrodė, kiek savo lėšų skyrė ir realizavo į atsakovės turto renovaciją. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
L. T. S., kuri yra artima atsakovės kaimynė (gyvena per vieną sklypą nuo atsakovės - adresu (duomenys neskelbtini)) parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pas atsakovę apsigyveno ieškovo tėvas. Parodė, kad ji pas atsakovę užeidavo kelis kartus per savaitę ir kad buvo kambaryje su notare pas atsakovę, kai ieškovo tėvas rašė įgaliojimą ieškovui užstatyti namą ir atsilyginti su atsakove už priežiūrą. Mokėtino atsakovei atlyginimo sumos nesakė. Kokia notarė buvo nežino, tik tiek kad notarė buvo moteris, o ne vyras. Parodė žinanti, kad atsakovė už namo remontą sumokėjo: už langus (duomenys neskelbtini) Lt (duomenys neskelbtini), už stogą (duomenys neskelbtini) Lt (duomenys neskelbtini), už nuotekų projektą ir kitus darbus taip pat iš savo pinigų.
L. V. S., kuris yra atsakovės sūnėnas, parodė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) buvo tetos/atsakovės sugyventinis. Parodė, kad jis su kaimynų sūnumi padėjo prie vandentiekio darbų (ES lėšomis) ir kad jam už darbą sumokėjo teta/atsakovė. Parodė, kad po (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovei pardavus paveldėtą motinos žemę, buvo atlikti namo remonto darbai: pakeisti langai, aptverta tvora, pakeistas stogas, pastatyta veranda. Parodė, kad ieškovas ištisai gėrė ir smurtavo, (duomenys neskelbtini) tetai buvo sulaužyta ranka. Parodė, kad ieškovas už paveldėtus pinigus pirko aparatūros, automobilį, stebėjimo kameromis apdėliojo namą ir jo vidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) buvo išklausytas ieškovo pateiktas byloje garso įrašas, darytas (duomenys neskelbtini), kuomet šalių kaip sugyventinių santykiai ( tai patvirtino abi šalys) buvo geri, : 1)1-as įrašas atsakovė sako ieškovui“...gyvensi čia ir niekur kitur... čia tavo vieta, kiek tavo širdis norės su manimi...“ ; 2) 2-as įrašas: atsakovė sako „ ... tu man palikai (duomenys neskelbtini) Lt... (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjau už stogą...“. Atsakovė teisme pripažino, kad šiuose įrašuose užfiksuota būtent jos kalba. Tačiau (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ji pinigų nepaėmė, o už stogą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235 /2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009, 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t.y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Be to, kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip 1) šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis neepizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), 2) ūkio tvarkymas kartu, 3) bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 1029/2001, 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2008 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.970 str. 2 d. preziumuojama, kad partnerių įnašai lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.
Iš šalių aiškinimų, atsakovės iniciatyva apklaustos liudytojos T. S. parodymų, pačios atsakovės paaiškinimo šio teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) priedas šio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis) nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai gyveno drauge neįregistravusios santuokos, t. y. nepertraukiamai ilgą laiką - dešimt metų, kartu tvarkė ūkį, užsiėmė verslu/prekyba ( ieškovo motina ir atsakovė perparduodavo/pardavinėjo įvairius daiktus – siuvinius, mezginius ir kt.- o ieškovas savo automobiliu pristatydavo joms parduodamą produkciją į turgų/prekybos vietas, vežiodavo atsakovę su motina į turgus ir atgal į namus). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) apsigyveno pas atsakovę adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (nuosavybės įgijimo pagrindas: atsakovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. K. mirties). Kitiems dviems bendrasavininkiams J. K. (atsakovės velionio vyro J. K. broliui) ir D. D. A. (atsakovės velionio vyro J. K. seseriai) (duomenys neskelbtini) priklausė po 1/6 dalį nurodytų statinių kiekvienam atskirai ( įgijo paveldėjimo būdu (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. K. mirties). Likusios ½ dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininku (duomenys neskelbtini) buvo ir yra E. B.. Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) tarėsi su bendrasavininkiais J. K. ir D. D. A. tikslu nusipirkti jų turimas nuosavybės dalis, tačiau nuo metu atsakovė pinigų neturėjo, todėl ieškovas,- kuriam jo prostatos vėžiu sergantis neįgalus tėvas A. R., kuris nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos taip pat gyveno pas atsakovę ūkiniame pastate ieškovo įrengtame kambaryje, buvo surašęs jo naudai (duomenys neskelbtini) testamentą ir įgaliojimą tvarkyti testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą (įkeisti, parduoti ir pan.), esantį (duomenys neskelbtini),- tikslu gauti banko paskolą ginčo statinių 2/6 dalių pirkimui įkeitė tėvo nekilnojamąjį turtą (pagrindas: hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gavo paskolą. Ieškovas iš gautos banko paskolos (duomenys neskelbtini) pervedė į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lt / arba (duomenys neskelbtini) Eur (pagrindas: CBP -3642 priedas - Swedbank AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas ). Iš šių pinigų atsakovė nusiėmė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lt ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lt; o ginčo pastatų pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo dieną - (duomenys neskelbtini) nusiėmė (duomenys neskelbtini) Lt, iš kurių po (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjo kiekvienam pardavėjui atskirai - J. K. ir D. D. A.. Notarine (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė savo vardu už ieškovo asmeninius pinigus (banko paskolą), pervestus į jos (atsakovės) sąskaitą, t.y. (duomenys neskelbtini) Lt nusipirko iš pardavėjų J. K. ir D. D. A. po 1/6 dalį iš kiekvieno atskirai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovė teigė, kad ieškovo A. R. tėvas, norėdamas atsiskaityti su ja už jo priežiūrą nuo (duomenys neskelbtini)pabaigos, (duomenys neskelbtini) liepė ieškovui užstatyti jo turtą ir sumokėti (duomenys neskelbtini) Lt jai (atsakovei) už šį darbą, todėl ieškovas įkeitė tėvo turtą, paėmė iš banko paskolą ir (duomenys neskelbtini) Lt (duomenys neskelbtini) pervedė į jos sąskaitą banke Swedbank AB; o ji (duomenys neskelbtini) už šiuos pinigus nusipirko iš bendrasavininkų kiekvieno atskirai po 1/6 dalį statinių. Atsakovės iniciatyva apklausta ilgametė artima jos kaimynė T. S. parodė, kad ji buvo kambaryje, kai ieškovo tėvas rašė įgaliojimą sūnui užstatyti namą ir atsilyginti atsakovei už jo priežiūrą, tačiau sumos nesakė. Vien liudytojos paaiškinimas, kad ji buvo kambaryje, kai buvo rašomas įgaliojimas sūnui užstatyti namą ir atsilyginti su atsakove nenurodant sumos, nepatvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) (kai buvo rašomas įgaliojimas) turėjo sumokėti atsakovei už tėvo priežiūrą nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos (duomenys neskelbtini) Lt, tai yra sumą kuri kone idealiai atitiko perkamų iš bendraturčių nekilnojamojo turto dalių kainą ((duomenys neskelbtini) Lt) su (duomenys neskelbtini) Lt (kuriais dar prieš pastatų pirkimą pasinaudojo atsakovė) paklaida. Tokiu būdu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą aplinkybę, kad velionis ieškovo tėvas A. R. (duomenys neskelbtini) už jo priežiūrą nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos (t.y. praėjus vos 6 mėnesiams) pavedė ieškovui sumokėti atsakovei (duomenys neskelbtini) Lt, nepateikė. Be to, toks atsakovės aiškinimas yra negyvenimiškas, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (sumokėti po (duomenys neskelbtini) Lt kas mėnesį už ligonio priežiūrą: (nes tada buvo prižiūrėtas 9 mėnesius) ir yra nepagrįstas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nekilnojamasis turtas iš atsakovės bendrasavininkų/pardavėjų J. K. 1/6 dalis bei iš D. D. A. 1/6 dalis - pagal (duomenys neskelbtini) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu buvo įgytas už (duomenys neskelbtini) Lt (arba (duomenys neskelbtini) Eur) panaudojant asmenines ieškovo lėšas – tai yra jo vardu paimtą iš banko įkeitus tėvo turtą paskolą, kurią ieškovas vėliau vienas grąžino vėlgi iš asmeninių lėšų, gautų (duomenys neskelbtini) pardavus paveldėtą po tėvo mirties turtą už (duomenys neskelbtini) Lt.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų (CBP-3642 priedai) nustatyta, kad: ieškovo tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovas po tėvo mirties paveldėjo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, 3 vnt. ūkinius pastatas, kitus statinius (inžinieriniai) - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), - kuriuos (duomenys neskelbtini) notarine prikimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas pradavė už (duomenys neskelbtini) Lt. Ieškovas teigia, kad iš šių asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą po tėvo mirties turtą, jis apie (duomenys neskelbtini) Lt panaudojo visos atsakovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui/ renovacijai. Šie darbai buvo atliekami pardavus po tėvo mirties paveldėtą turtą (duomenys neskelbtini) metais, o likusios lėšos už parduotą paveldėtą turtą buvo naudojamos pragyvenimui su atsakove. O būtent: (duomenys neskelbtini) m. stogo remontui (renovuota stogo konstrukcija, stogas apšiltintas, uždengta nauja danga) ieškovei davė (duomenys neskelbtini) Lt (pateikė garso įrašą, kuriame ieškovė pripažįsta gavusi šią sumą stogo remontui); (duomenys neskelbtini) m. apmūrino ieškovės vardu registruotą namo dalį (namo lauko sienas: jis iš savo lėšų supirko medžiagas ir samdė mūrininką D.); nugriovė medinį ir (duomenys neskelbtini) m. pastatė naują mūrinį priestatą su pamatais (mūrijo D.); (duomenys neskelbtini) m. pakeitė visus namo lauko langus, duris (juos darė ir pakeitė jo samdytas žmogus, kuriam jis apmokėjo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą tėvo turtą) ir garažo vartus (darė jo samdyta firma iš D., kuriai taip pat jis apmokėjo iš asmeninių lėšų) ; (duomenys neskelbtini) m. pastatė naują metalinę tvorą su pamatais (dirbo su velioniu A. K.); (duomenys neskelbtini) m. atliko kiemo remontą: kosmetinį kiemo betonavimą (dirbo su velioniu A. K.); (duomenys neskelbtini) m. namas buvo prijungtas prie miesto kanalizacijos: Europos Sąjungos lėšomis kanalizacija atvesta bendra gatve iki sklypo, o jis savo lėšomis atvedė kanalizaciją nuo gatvės į namą (dirbo ir atsakovės sūnėnas liudytojas V. S.). Ieškovas teigė, kad visiems darbams atlikti samdė meistrus už jo (ieškovo) asmeninius pinigus, gautus pardavus po tėvo mirties paveldėtą turtą, pirko visas reikalingas medžiagas ir mokėjo meistrams už darbus. Visi remonto/renovacijos darbai kainavo apie (duomenys neskelbtini) Lt. Tačiau visi dokumentai (čekiai, kvitai), patvirtinantys šias aplinkybes liko pas atsakovę (buvo segami viename segtuve), todėl jų pateikti teismui negali dėl objektyvių priežasčių: nes nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos iš atsakovės vardu registruotų pastatų turėjo išsikelti. Teigė, kad atsakovė prie namo remonto savo lėšomis visiškai neprisidėjo, nes tada lėšų ji dar neturėjo, o būtent: savo paveldėta turtą-žemę atsakovė pardavė tik (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Lt, o butą – (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini) priedai). Todėl, mano, jog ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų atsakovės vardu, turėtų būti pripažinta jo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe. Aplinkybę, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Lt savo asmeninių lėšų išleido stogo remontui patvirtina byloje ieškovo pateiktas ir teismo posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini), metu išklausytas, garso įrašas, padarytas (duomenys neskelbtini), tai yra kuomet ginčo šalių kaip sugyventinių santykiai (tai teisme patvirtino abi šalys) buvo geri : 1)1-as įrašas atsakovė sako ieškovui“...gyvensi čia ir niekur kitur... čia tavo vieta, kiek tavo širdis norės su manimi...“ ; 2) 2-as įrašas: atsakovė sako „ ... tu man palikai (duomenys neskelbtini) Lt... (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjau už stogą...“. Atsakovė (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuose įrašuose yra užfiksuota būtent jos kalba. Tačiau vėliau, tai (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, atsakovė jau teigė, kad ji tų pinigų nepaėmė, o už stogą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Įrodymų apie tariamą mokėjimą iš savo asmeninių lėšų atsakovė nepateikė. Ieškovas nurodė, kad kitų įrodymų, apart šį garso įrašą dėl atsakovei perduotų pinigų stogo renovacijai – (duomenys neskelbtini) Lt, jis neturi. Teismas konstatuoja, kad esant garso įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuotam pačios atsakovės pripažinimui sumokėjus už stogą ieškovo jai paliktais (duomenys neskelbtini) Lt , šiuo metu, t.y. jau kilus šalių ginčui, vien ieškovės paaiškinimas, kad neva ji tų pinigų nepaėmė, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-416/2007 ir kt.)
Ieškovas teigia, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo remontuotas/renovuotas iš jo asmeninių (gautų pardavus paveldėtą turtą) lėšų, atsakovė tai neigė ir aiškino, jog naudojo savo asmenines lėšas gautas pardavus paveldėtą turtą, tačiau įrodymų, patvirtinančių savo teiginius atsakovė nepateikė. Kadangi iš šalių aiškinimų, bylos rašytinių duomenų nustatyta ieškovas po tėvo mirties paveldėtą turtą pardavė (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Lt, o atsakovė paveldėtą turtą- žemę pardavė tik praėjus daugiau nei metams laiko – tai yra (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Lt (o butą pardavė tik (duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad remonto darbų vykdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė savo asmeninių lėšų dar neturėjo (įrodymų byloje nepateikė), ir todėl labiau tikėtina, jog atsakovės vardu registruoto nekilnojamo turto remontui buvo naudojamos ieškovo asmeninės piniginės lėšos, įgytos pardavus jo paveldėtą turtą.
Atsižvelgus į tai, kad ginčo šalys nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra apie dešimt metų, nepertraukiamai gyveno kartu kaip sugyventinai, kartu vertėsi prekyba, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) paveldėjo po tėvo mirties likusį nekilnojamąjį turtą, kurį (duomenys neskelbtini) pardavė už (duomenys neskelbtini) Lt ir taip pat gautas asmenines nurodyto dydžio pajamas naudojo ginčo turto remontui bei (duomenys neskelbtini) pasiėmęs paskolą iš banko (duomenys neskelbtini) Lt pervedė į atsakovės sąskaitą, o pastaroji šiuos pinigus panaudojo pirkdama 2/6 dalis ginčo turto iš buvusių bendrasavininkų, t.y. tokiu būdu (gautomis asmeninėmis lėšomis) ir savo paties darbu atsakovas prisidėjo prie bendros veiklos (perkant 2/6 dalis ginčo pastatų atsakovės vardu iš atsakovės buvusių bendrasavininkų ir šiuos statinius remontuojant/renovuojant), todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dėl to spręstina, jog ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla. Todėl ieškinys tenkintinas pripažįstant ginčo šalių bendrąja daline nuosavybe ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir, nesant ginčo dėl lygių įnašų, taip nepaneigus CK 6.970 str. 2 d. numatytos prezumpcijos dėl partnerių lygių įnašų, pripažįstant, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (CK 6.969 str. 1 d., CK 6.970 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100%), kurios išlaidų suma – 641,88 Eur (DOK-1081).
Atsakovė prašo priteisti 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi ieškinys patenkintas, tai iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos ieškovo atstovavimo teikiant jam antrinę teisinę pagalbą išlaidos 641,88 Eur (CPK 96 str., 99 str.).
Byloje susidarė 71,64 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 150 str. 2 d.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe:
½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ¼ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytą laikinąja apsaugos priemonę – atliktą įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei Z. K. perleisti nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių statinių-kiemo statinių (šuliniai-2vnt.; kanalizacijos šulinys; kiemo aikštelė; tvora; stoginė (duomenys neskelbtini); stoginė (duomenys neskelbtini)),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Priteisti iš atsakovės Z. K. valstybės naudai 641,88 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 88 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo teikiama ieškovui, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovės Z. K., valstybės naudai 71,64 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.