- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-175-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22154-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Orenus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. A30-3757/22 (toliau – Įsakymas) negaliojančiu ir jį panaikinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. A30-3757/22 vykdymą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė ieškinio prima facie pagrįstumu ir realia grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad nesustabžius Įsakymo galiojimo, ieškovė negalės toliau vykdyti jai priskirtos veiklos, nustos galioti Įsakymas. Pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė privalėtų perduoti su namų administravimu susijusius dokumentus ir turtą UAB „Admi“, dėl ko ieškovė patirs turtinę žalą bei negalės vykdyti administravimo sutartimi priimtų įsipareigojimų. Dėl to nukentės ne tik ieškovės, bet ir viešasis interesas, o dalyje dėl namo administravimo bus įnešta daug nestabilumo. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovė patirtų daug nuostolių, kadangi jai tektų vėl susigrąžinti namo administravimą, kas, neabejotinai, pareikalautų žmogiškųjų bei laiko sąnaudų. Todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės sudarytų galimybę realiai vykdyti jai administraciniu aktu priskirtą veiklą, padėtų išvengti žalos kilimo bei išlaikytų status quo padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas preliminariai (prima facie) vertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, t. y. vertina tai, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas tikėtinumo aspektu. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Vertino, jog byloje nėra akivaizdžių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
5. Teismas laikė, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – egzistuojančios grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad ieškovės prašymas grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Net ir darant prielaidą, kad byloje bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Kadangi ieškovė neįrodė realios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Orenus“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. A30-3757/22 vykdymą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas byloje. Nurodo, kad:
6.1. nors nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos - tikėtino ieškinio pagrindimo - byloje nekilo, tačiau nepagrįstai konstatuota, jog neegzistuoja antroji būtina sąlyga reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aplinkybė;
6.2. netenkinęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismai taiko analogiškas ieškovės prašomoms laikinąsias apsaugos priemones, pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinės byloje Nr. e2S-802- 730/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18984-545/2022;
6.3. vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo doktrina, laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, bet ir vykdo prevencinę funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687-1/2006), t. y. apsaugo ją prašančią taikyti proceso šalį nuo žalos atsiradimo ateityje. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apsaugotų ne tik ieškovės, bet ir daugiabučio namo savininkų interesus;
6.4. pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė realios grėsmės, nepagrįsta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. birželio 28 d. priimto įsakymo Nr. A30-2674/22 pagrindu ieškovė penkeriems metams tapo vienintele teisėta daugiabučio namo Rinktinės g. 3A butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, privalančia užtikrinti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą. Todėl atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl ginčo Įsakymą, kuriuo buvo inicijuota kito administratorius paskyrimo procedūra, priėmimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams. Todėl iki kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų, o Įsakymas, kuriuo ieškovė atšaukta kaip namo administratorė ir paskirta nauja administratorė, yra teisėtas. Dėl nurodytų aplinkybių laikinosios apsaugos priemonės privalo būti taikomos siekiant išlaikyti esamą teisių ir pareigų pusiausvyrą sprendžiant klausimą dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo;
6.5. sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo ir egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsižvelgtina į tai, kad naujojo administratoriaus atranka įvyko ieškovei nedalyvaujant, nors, vadovaujantis teisės aktais, jai turėjo būti žinoma apie gyventojų norą organizuoti atrankos procedūras. Tariamai įvykusi naujo administratoriaus atranka, kuri yra įforminta ginčijamu Įsakymu, leidžia daryti pagrįstas prielaidas dėl atsakovės sąžiningumo. Pripažinus Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinus būtent ieškovė privalės ir toliau vykdyti namo administratoriaus funkcijas, kas sąlygoja būtinybę išlaikyti status quo iki bus išspręstas klausimas dėl Įsakymo teisėtumo;
6.6. spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei ieškinio tenkinimo atveju, šalių į pradinę padėtį nebūtų įmanoma grąžinti arba tektų inicijuoti teisminius ginčus. Todėl nėra abejonės, jog tai pažeistų visų namo gyventojų interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:
7.1. teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamo Įsakymo vykdymo sustabdymas būtų neproporcinga, neadekvati ir nepagrįsta priemonė gyventojų atžvilgiu, juolab kad gyventojai balsų dauguma aiškiai išreiškė norą pakeisti administratorių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu daugiabučio namo Rinktinės g 3A, Vilniuje bendrosios nuosavybės administratoriumi daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „Admi“;
7.2. pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tik padaręs tokią išvadą, teismas gali spręsti, ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nors teismas laikė, kad ieškinys prima facie (tikėtinai) pagrįstas, tačiau pareikšto ieškinio turinys jau šioje stadijoje akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad nesant kitų nei ieškovės nurodomų Įsakymo panaikinimo pagrindų, ieškinys yra prima facie nepagrįstas, o ieškovės reiškiami reikalavimai negalės būti teismo tenkinami visa apimtimi. Nenurodytos jokios faktinės ir/ar teisinės aplinkybės, nepateikiami jokie duomenys ir įrodymai leidžiantis daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių Ieškovės teisių pažeidimo tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procese, juolab kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo Rinktinės g. 3A, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkai, o atsakovė tik įformino šių asmenų išreikštą valią dėl administratoriaus pakeitimo ir naujojo išrinkimo;
7.3. ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nėra aišku, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, kai ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymą;
7.4. nėra pagrindo sutikti su argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo teismo precedento, kuris buvo suformuotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje Nr. e2S-802-730/2021. Eilė kitų procesinių sprendimų civilinėse bylose pagrindžia, jog analogiški prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti;
7.5. pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės interesai galimo ieškinio patenkinimo atveju nukentėtų mažiau nei galėtų būti pažeisti atsakovės ar juo labiau namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus. Prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros. Taip pat būtų nepaisoma visų gyventojų kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valios ir pasirinkimo dėl jiems tinkančio administratoriaus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. A30-3757/22 negaliojančiu ir jį panaikinti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti minėto įsakymo vykdymą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiama nutartimi teismas pažymėjo, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga - ieškinio prima facie pagrįstumas nustatyta.
13. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog ieškovė neįrodė ir pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiam argumentui nepritaria. Ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė pateikė jos nurodomas aplinkybes turinčius patvirtinti įrodymus, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi argumentais, kurie, anot jos, pagrindžia ieškinio nepagrįstumą, tačiau pažymėtina, kad šie argumentai yra susiję su byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, atliekamu išnagrinėjus bylą iš esmės. Vertintina, kad atsakovės argumentai neįrodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
14. Įrodinėdama antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, ieškovė nurodo kelis aspektus: abejones dėl atsakovės organizuotos administratoriaus pakeitimo procedūros, esamos padėties išlaikymu, tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų įmanoma grąžinti šalių į pradinę padėtį arba tektų inicijuoti teisminius ginčus, gyventojų interesų pažeidimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, pažymi, kad vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepagrindė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio patenkinimo atveju egzistuotų aplinkybės, esmingai apsunkinsiančios ieškovės grąžinimą į padėtį, buvusią iki skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvada, kad, priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, skundžiamu įsakymu paskirtas naujas namo administratorius imtųsi veiksmų, kurie galimai ieškovei palankų sprendimą apsunkintų ar padarytų neįmanomu (CPK 178 straipsnis).
16. Nėra pagrindo pritarti ir argumentams, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti namo gyventojų interesai. Kaip nurodė atsakovė paaiškindama faktines aplinkybes, ieškovė kaip namo administratorė pakeista nauja administratore namo butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva, o atsakovė tik priėmė ieškovės ginčijamą Įsakymą. Taigi sustabdžius Įsakymo vykdymą būtų užkirstas kelias namo butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti jiems priimtiną (labiausiai tinkantį) bendrojo naudojimo objektų administratorių, ir, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtam terminui būtų nepagrįstai suvaržomos namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės priimti sprendimus dėl administratorės pakeitimo. Taigi tokiu atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o šiame civilinės bylos nagrinėjimo etape prioriteto suteikimas ieškovės interesams neatitiktų namo gyventojų valios ir pasirinkimo.
17. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Kaip matyti iš atsakovės nurodomų civilinių bylų, teismų praktikoje laikomasi ir pozicijos, jog laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamo Įsakymo vykdymo sustabdymas nėra taikytinos. Todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog analogiški prašymai tenkintini. Kita vertus, teismų praktika reikia remtis itin apdairiai. Kad viena ar kita teismo nutartis būtų laikoma precedentu, bylų ratio decidendi turi sutapti arba būti itin panašus. Vadinasi, gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021). Apeliantės nurodytose bylose faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, todėl negali būti laikoma precedentu šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)tenkinimo klausimą vertinamos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgiant į argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Gi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės prašyme nurodytus argumentus, sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimo ir, nustatęs, jog ieškovė nepagrindė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.