- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 1-20-810/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-2-00062-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- I. R.
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. 2009 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 22.05 val. iki 22.47 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Pravieniškių-2 gyvenvietėje, Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijos, viršijo įgaliojimus, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 4 straipsnį (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. X-1791), sulaikydamas administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį- R. V., tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius gumine lazda nukentėjusiajam R. V. į abiejus dilbius, kairį sėdmenį, apatinę lūpą, ir taip padarė nukentėjusiajam apatinės lūpos muštinę žaizdą su nubrozdinimu, kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kairio sėdmens juosmens srityje, keturių apatinių dantų netekimą, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą, dėl to nukentėjusysis patyrė didelę žalą, o akivaizdžiai pažeminus Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos instituciją ir diskreditavus Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus kontrolės pareigūno vardą, didelės žalos patyrė valstybė.
Kaltinamasis I. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis nuo 2004-07-07 dirbo Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų kontrolės praleidimo punkto viršininku. 2007 metais buvo paskirtas į patrulinę grupę. Vėliau jam buvo išduotas policijos rėmėjo pareigūno pažymėjimas. 2009-08-28 pagal nustatytą grafiką kartu su kolega Rolandu Jackevičiumi pradėjo patruliavimą Pravieniškių kaime, prižiūrėjo, kad nepatektų draudžiamų daiktų į įstaigos teritoriją. Gavę iš pirmųjų pataisos namų pranešimą apie tai, kad loja šunys ir girdisi traškesys miške, tarnybiniu automobiliu Nissan Patrol nuvyko į įvykio vietą, kur, gavę telefoninį pranešimą apie į įstaigos teritoriją atliktą draudžiamų daiktų permetimą, I. R. pagal mobilaus telefono šviesą pastebėjo nuo įstaigos teritorijos tvoros einantį asmenį. Bėgdamas šia kryptimi prisivijo pastebėtą asmenį, tačiau į reikalavimą sustoti asmuo nesureagavo, bėgo. Pasivijęs pažeidėją sugriebė jį už rankos, tačiau jis muistėsi, mėgino pabėgti, neleido uždėti jam antrankius. Tokį pažeidėjo elgesį kaltinamasis įvertino kaip ketinimą I. R. atžvilgiu sukelti agresiją, todėl I. R. gumine lazda sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į šoną, kur tiksliai – nežino, nes buvo tamsu. Be to, nukentėjusiajam R. V. pasilenkus, netyčia sudavė antrą smūgį į veidą. Po to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, todėl dar du smūgius galėjo nukentėjusiajam suduoti tuo metu, kai visu svoriu užgriuvo ant nukentėjusiojo bandant jį sutramdyti ir uždėti antrankius, nes šis priešinosi. Pribėgęs kolega R. J. padėjo uždėti antrankius, pakelti nukentėjusįjį ir nuvesti į tarnybinį automobilį. Vėliau R. patikslino, kad ne paties nukentėjusiojo veiksmai, o šio įvykio aplinkybės – tamsa, patirtis, miškas – leido manyti, kad nukentėjusysis gali pasipriešinti. Tą dieną su savimi I. R. turėjo spec. priemones – neveikiantį prožektorių, guminę lazdą, antrankius, dujinį pistoletą ir dujų balionėlį. Dujos nebuvo panaudotos, nes viskas vyko labai greitai, todėl kaltinamasis panaudojo savigynos veiksmus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą jam atlygino.
Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-08-28 vakare iš nepažįstamo asmens gavo pasiūlymą į Pravieniškių pataisos 2-uosius namus per tvorą permesti draudžiamus daiktus – tris butelius alkoholinių gėrimų. Į vietą automobiliu atvyko keturiese: R. V., K. M., A. B. ir R. Č.. K. M. ir A. B. likus automobilyje, R. V. nuėjo prie tvoros ir permetė atsivežtus tris butelius su alkoholiu, o einant atgal ir kalbant su butelius permesti nurodžiusiu asmeniu nukentėjusysis išgirdo: „stok, pareigūnai, šausiu“. R. Č. tuo metu ėjo paskui R. V. atsilikęs apie 10 metrų. Tuo metu nukentėjusysis priešais 3-4 metrų atstumu pamatė spec. drabužiais vilkinčius pareigūnus – I. R. ir jo kolegą. I. R. kolega pašvietė prožektoriumi nukentėjusiajam į veidą. R. V., supratęs, kodėl jam buvo liepta sustoti, iškėlė rankas aukštyn, tuo metu, jam stovint pakeltomis rankomis, I. R. gumine lazda trenkė nukentėjusiajam per veidą. Šiam užsidengus veidą rankomis, I. R. vėl liepė pakelti rankas ir vėl trenkė lazda nukentėjusiajam per veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis apsisuko ir nugriuvo veidu į žemę. Griūdamas veidu į jokį kietą daiktą neatsitrenkė. Nukentėjusiojo teigimu, gulinčiam ant žemės jam buvo suduoti smūgiai į nugarą, kiek konkrečiai – neprisimena. Surakinus antrankiais rankas jis buvo patalpintas į automobilio bagažinę ir nuvežtas į Kaišiadorių PK. Nukentėjusysis parodė, kad jį sulaikant I. R. kolega švietė prožektoriumi, todėl turėjo matytis, ar nukentėjusysis stovėjo, ar buvo susilenkęs. Šio įvykio metu nukentėjusiajam buvo išmušti keturi dantys, protezavimo ir gydymo išlaidas apmokėjo I. R. tėvas, be to, jam dar buvo atlyginta 5000 Lt žala. Civilinio ieškinio 20000 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis atsisako, ieškinio atsisakymo pasekmės jam žinomos.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus (t. 1, b.l. 123-124, 125), jog 2009-08-28 R. V. prašymu R. Č., R. V., A. B. ir vaikinas vardu K. nuvažiavo į mišką, esantį už Pravieniškių miestelio, kur miško pradžioje sustojo, R. V. ir R. Č. nuėjo į mišką, nueidami prašė palaukti. Po kiek laiko atbėgo R. Č. ir papasakojo, kad R. V. netoli pataisos namų sulaikė kažkokie asmenys su prožektoriais, kurie R. V. daužė su pagaliais. Vėliau prie automobilio, kuriame buvo A. B., privažiavus pareigūnams ir R. V., liudytojas pastebėjo, kad R. V. veidas yra kruvinas, jo keturi priekiniai dantys buvo išmušti. Kai R. V. paleido, jis papasakojo, kad miške guminėmis lazdomis jį mušė pataisos namų pareigūnai, kad nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, ją atgavo tik automobilio bagažinėje.
Liudytojas R. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus (t. 1, b.l. 99-101, 102-103), jog 2009-08-28 apie 20 val. su A. B., K. M. ir vaikinu pravarde „Fredis“ – nukentėjusiuoju R. V. - atvažiavo į mišką, esantį prie Pravieniškių km. K. ir A. liko sėdėti automobilyje, o R. V. ir R. Č. nuėjo mišku link aukštos, spygliuotos tvoros, kurią pamatęs R. Č. pasakė, kad nenori nemalonumų, todėl toliau neis. R. V. liepė jo palaukti ir nuėjo prie tvoros vienas. Po 10-20 minučių grįžo R. V. ir jie ėjo link automobilio. R. Č. atsiliko, tuomet pamatė prožektoriaus šviesas ir šaukiant: „stok, rankas už galvos“. Suprato, kad tai yra sakoma R. V.. Tai išgirdęs R. Č. pasislėpė, kad jo nepastebėtų. Prožektorių šviesoje matė, kad R. V. buvo mušamas, be to, jis šaukė: „baikit vyrai, nemuškit, aš nesipriešinu“. Vėliau iš R. V. pasakojimų sužinojo, kad jį mušė su gumine lazda Pravieniškių pataisos namų pareigūnas. Jo veidas buvo sumuštas, be apatinių dantų.
Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-08-28, koks buvo paros metas, neprisimena, buvo gautas pranešimas, kad prie Pravieniškių pataisos namų sulaikyti asmenys, galimai metę į Pravieniškių pataisos namų teritoriją draudžiamus daiktus. Kartu su budėjusiu pareigūnu S.Baranausku nuvykus į Pravieniškių pataisos namus, tarnybiniame kabinete rado sulaikytą asmenį – teismo posėdžių salėje esantį R. V.. Kabinete kartu su nukentėjusiuoju buvo kaltinamasis I. R. su kolega, jo vardo ir pavardės neprisimena. Važiuojant į policijos komisariatą nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda ranką, atvykę medikai apžiūrėjo kraujuojančią ir patinusią lūpą. Nukentėjusysis minėjo, kad jį sumušė pareigūnai, kas konkrečiai – neįvardijo.
Liudytojas Redas Juknevičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus (t. 1, b.l. 137-138), jog jis yra Kaišiadorių rajono policijos komisariato VTS PP tyrėjas. 2009-08-28 jis buvo tarnyboje – Kaišiadorių rajono policijos komisariato budėtoju. Apie 22.26 val. buvo gautas telefoninis pranešimas iš Pravieniškių II k. budėjusių pataiso namų pareigūnų, kad yra sulaikytas asmuo, permetęs į Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritoriją draudžiamus daiktus. Operatyvinėje grupėje budėjusi tyrėja I. P. pristatė vyriškį – R. V.. Akivaizdžiai matėsi, kad R. V. veidas yra sumuštas – veidas buvo patinęs, patinusi apatinė lūpa. Vyriškis pasakė, kad jį sulaikydami sumušė pataisos namų pareigūnai. Jis parodė klibančius dantis ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. R. V. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 191 str. 1 d. ir paimti paaiškinimai iš kartu su R. V. atvykusių asmenų.
Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam dirbant patruliniame ekipaže kartu su I. R., iš Pravieniškių pirmųjų pataisos namų buvo gautas pranešimas, kad prie apsauginės tvoros stipriai loja šunys. Todėl nuvažiavo į įvykio vietą apžiūrėti, ar nėra atliekamas draudžiamų daiktų permetimas į įstaigos teritoriją. Nuvykę į vietą išgirdę traškesį su bendradarbiu I. R. išsiskyrė į skirtingas puse, kad apeitų pažeidėją iš abiejų pusių. Išgirdęs „Stok“, nubėgo į tą pusę ir rado I. R. ir ant žemės gulintį sulaikytą asmenį. Ant sulaikytojo veido žymių nematė, bet jis visas buvo purvinas.
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji J. R. prašymu protezavo nukentėjusiojo R. V. dantis. 1200 Lt už protezavimo paslaugas jai sumokėjo J. R.. Nukentėjusysis jai nesakė, kokiu būdu buvo išmušti jo dantys, tik minėjo, kad „per stipriai policininkas užvažiavo“.
Liudytojas J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo sūnus I. R. dirbo Pravieniškių pataisos namuose prižiūrėtoju. Apie šį įvykį jis sužinojo po jo praėjus porai mėnesių. Susitikęs su nukentėjusiuoju susitarė, kad J. R. sumokės už nukentėjusiojo dantų protezavimą. Protezavimas kainavo nuo 5000 iki 6000 litų, be to, nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti J. R. sumokėjo 4000 ar 5000 Lt.
Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį kuomet atlikdamas pareigas jos sūnus I. R. sudavė smūgį nukentėjusiajam R. V., po ko šis nugriuvo ir į kelmą susižalojo, ji sužinojo iš paties sūnaus. Nukentėjusiajam R. V. padaryta žala buvo atlyginta iš J. R. ir N. R. santaupų: sumokėta už dantų protezavimą ir 5000 Lt.
Iš 2009-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. (1 tomas, b.1. 31-33).
Iš 2009-08-29 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R 210854 (1 tomas, b.l. 15) ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-08-14 nutarimo (2 tomas, b.l. 3) matyti, kad R. V. buvo pripažintas padaręs LR ATPK 191 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t.y. kad jis 2009 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.05 val. Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., į Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritoriją permetė nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus: 0,5 l talpos butelį su skaidriu skysčiu.
Iš 2009-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. V. iš jam parodytų atpažinti pagal nuotraukas 4 asmenų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį – I. R., kuris gumine lazda sudavė R. V. į burnos sritį ir išmušė dantis, po to gulintį nukentėjusįjį spardė (1 tomas, b.1. 58-60).
Iš 2009-11-19 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. V. parodė vietą Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų tvoros, kur jis buvo sumuštas (1 tomas, b.l. 68-72).
Iš 2009-11-19 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip liudytojas R. Č. parodė vietą Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų tvoros, kur buvo sumuštas R. V. (1 tomas, b.l. 107-110).
Iš 2009-08-31 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3448/09(01) matyti, kad R. V. padarytos kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairio sėdmens srityje, muštinė žaizda su nubrozdinimu apatinėje lūpoje, išmušti keturi apatiniai dantys, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-08-28) ir būdu (sumušant „bananu“) (1 tomas, b. l. 73-74).
Iš 2010-12-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4783/10(01) matyti, kad R. V. padaryta apatinės lūpos muštinė žaizda su nubrozdinimu, kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairio sėdmens juosmens srityje, keturių apatinių dantų netekimas, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu, t.y. galimai užduotyje nurodytu laiku (2009-08-28). Sužalojimai padaryti daiktais, turėjusiais kietą buką kontaktinį paviršių. Sužalojimų, būdingų griuvimui, nekonstatuota. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti gumine lazda. Kraujosruvos dilbiuose galėjo atsirasti savigynos metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4-ais trauminiais poveikiais (1 tomas, b.l. 79-80).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2009-08-29 į Kaišiadorių r. PK buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba R. V., kuris skundėsi, kad buvo sumuštas policijos pareigūnų. Ligoniui skaudėjo alkūnę, veidą, žandikaulį. Konstatuota, kad dešinė veido pusė patinusi, išmušti trys dantys (1 tomas, b.l. 85).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2010-04-01 rašto Nr. 20-63-S-3001 matyti, kad I. R. į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK policijos rėmėjų sąrašą įtrauktas 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 20-V-189. 2009 m. rugpjūčio 28 d. minėtas asmuo policijos rėmėjo statuso neturėjo (2 tomas, b.l. 20).
Iš Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų 2010-12-27 rašto Nr. 13-5939 matyti, kad nuo 2009-08-28 8 val. iki 2009-08-29 8.00 val. tarnybą patrulinėje grupėje vykdė Pravieniškių pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus KPP viršininkas R. J. ir KPP viršininkas I. R.. Pareigūnams patruliavimui buvo skirtas automobilis Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patrulinės grupės pareigūnai tarnybą vykdo patruliuodami visoje Pravieniškių- II gyvenvietėje ir jos prieigose (2 tomas, b.l. 24, 28, 29, 43-44).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2011-05-19 rašto Nr. 20-63-S-5118 matyti, 2009-08-28 d. pranešimas iš Pravieniškių II-ųjų pataisos namų, kad sulaikytas asmuo permetęs į Pravieniškių I-ųjų pataisos namų teritoriją draudžiamus daiktus, buvo gautas 22:47 val., operatyvinė grupė išsiųsta 22:52 val. (3 tomas, b.l. 31, 32-33).
Iš Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų pareigūnų budėjimo grafiko matyti, kad I. R. ir R. J. 2009-08-28 8 val. iki 2009-08-29 8.00 val. vykdė patruliavimą patrulinėje grupėje (2 tomas, b.l. 35).
Iš kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-05-07 įsakymo Nr. P-153 dėl perkėlimo į kitas pareigas matyti, kad I. R. 2009-05-08 perkeltas į Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros kontrolės ir praleidimo punkto pamainos viršininko pareigas (2 tomas, b.l. 41, 42).
Piktnaudžiavimas Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu atveju jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinė byla Nr.2K-7-512/2004).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visetas (įvykio vietos, specialisto išvadų, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, nukentėjusiojo R. V., liudytojų A. B., I. P., R. S., J. R., N. R., Redo Juknevičiaus, Rolando Jackevičiaus, R. Č. parodymų bei paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos įvykdymo teisiamojo posėdžio metu ir kitos bylos medžiagos analizė) patvirtina, kad I. R. 2009 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 22.05 val. iki 22.47 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Pravieniškių-2 gyvenvietėje, Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijos, viršijo įgaliojimus, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 4 straipsnį (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. X-1791), sulaikydamas administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį- R. V., tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius gumine lazda nukentėjusiajam R. V. į abiejus dilbius, kairį sėdmenį, apatinę lūpą, ir taip padarė nukentėjusiajam apatinės lūpos muštinę žaizdą su nubrozdinimu, kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kairio sėdmens juosmens srityje, keturių apatinių dantų netekimą, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą, dėl to nukentėjusysis patyrė didelę žalą, o akivaizdžiai pažeminus Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos instituciją ir diskreditavus Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus kontrolės pareigūno vardą, didelės žalos patyrė valstybė.
Kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, valstybės tarnybos įstatymo, pareigybių aprašymo ir kitų su jo teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtumas valstybės įstaigų veikloje, tinkamas žmonių teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala ne tik tarnybai, bet ir valstybei. Kaltinamasis I. R., suduodamas smūgius gumine lazda nesipriešinančiam nukentėjusiajam į veido sritį, sėdmenis, suvokė, kad tokia veika kelia pavojų R. V. sveikatai, numatė, kad šiais smūgiais gali nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir norėjo tokių pasekmių, tiksliai nekonkretizuodamas galimo sveikatos sutrikdymo masto, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Dėl I. R. veiksmų, kuomet jis atlikdamas valstybės tarnautojo pareigas tyčia sužalojo nukentėjusįjį ir taip pažeidė I. R., kaip valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių jam pareikštame kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatas, taip viršydamas įgaliojimus, sumenkindamas valstybės tarnybos autoritetą, didelę žalą patyrė tiek nukentėjusysis, tiek valstybė. I. R. be jokios priežasties naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad taip padarys didelę žalą tiek valstybės institucijai, kurioje tarnavo, tiek ir nukentėjusiajam, ir norėjo tokių padarinių, taigi, jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia. Šiuose I. R. veiksmuose yra visi subjektyvieji ir objektyvieji Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtį atitinkantys požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šių veikų padarymo.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 ir 40 str. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko Lietuvos Respublikos BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Analogiškai, Lietuvos Respublikos BK 38 str. teismas taiko tik esant visų šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai. Pažymėtina, kad, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos BK 38, 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, be to, byloje gautas prašymas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nėra visų įstatymo numatytų sąlygų, leidžiančių I. R. taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir 40 str. nuostatas, nenukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos, kadangi nėra kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 38 str. 1 d. 1 p., 40 str. 2 d. 2 p.).
Teisės požiūriu Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, kad asmuo turi prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šių sąlygų konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010, 2K-645/2010). Tokie teigiami kaltininko dorovinių nuostatų bei valios išraiškos elementai vertinami atsižvelgiant ir į kaltininko parodymų, atskleidžiančių padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nuoseklumą, kaltės pripažinimo momentą, aplinkybes, kuriom esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, kaltininko pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius bei požiūrį į padarytą veiką.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme savaip interpretavo byloje nustatytus faktus, 2009-11-18 apklausiamas įtariamuoju (2 tomas, b.l. 70-71) neigė naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nes šis nesipriešino, 2010-04-27 įtariamojo apklausos metu (2 tomas, b.l. 74) nurodė, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas miške, akistatos su nukentėjusiuoju R. V. metu (2 tomas, b.l. 77-79) jis taip pat neigė naudojęs fizinį smurtą ir specialiąsias priemones nukentėjusiojo atžvilgiu, akistatos su liudytoju R. Č. metu (2 tomas, b.l. 82-83) I. R. taip pat neigė naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Apklausiamas įtariamuoju 2010-11-03 (2 tomas, b.l. 88-90) ir teisiamojo posėdžio metu I. R. parodė, kad sudavė kelis smūgius gumine lazda nukentėjusiajam R. V., nes buvo tokių atvejų, kai sulaikomi asmenys pareigūnų atžvilgiu naudodavo peilius, beisbolo lazdas, metalinius strypus ir net pistoletus. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu I. R., sulaikant R. V. buvo tamsu, I. R. neturėjo prožektoriaus, todėl I. R., suduodamas smūgį R. V. į juosmens sritį, nepastebėjo, kaip šis pasilenkė, todėl pataikė jam į veidą. Tokie kaltinamojo I. R. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, nes nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2009-11-19 (1 tomas, b.l. 37) nurodė, kad I. R. smūgiavo gumine lazda nukentėjusiajam tiesiai į veidą, tačiau pirmojo smūgio į veidą nukentėjusysis išvengė, prisidengdamas veidą rankomis, ką patvirtina nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija, nurodyta specialisto išvadose, o taip pat iš dalies patvirtina liudytojo R. Č. parodymai. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo dar ir dėl to, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žala jam atlyginta, kaltinamajam jis atleido. Tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia kitų byloje ištirtų įrodymų visuma, todėl teismas jais vadovaujasi tik iš dalies. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamas nedavė visiškai teisingų parodymų, nebuvo sąžiningas ir nuoširdus, dėl ko negalima konstatuoti, kad asmuo apie padarytą veiką davė visiškai teisingus parodymus, besąlygiškai pripažino byloje nustatytus esminius faktus, todėl nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ar pagal laidavimą sąlygų visumos, šie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutai netaikytini.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 55 straipsniuose.
Kaltinamasis I. R. įvykdė du tyčinius – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus žmogaus sveikatai ir valstybės tarnybai, šie nusikaltimai baigti, I. R. neteistas (2 tomas, b. l. 102), baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 103), Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, b. l. 118), dirbantis, Kaišiadorių PSC narkologinio kabineto ir psichiatrinio kabineto įskaitoje nėra (2 tomas, b.l. 105), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo nuostatą, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), kaltinamajam I. R. skirtinos švelniausios sankcijose numatytų bausmių rūšys, jų dydį parenkant mažesnius už šių bausmių vidurkius. Bausmės bendrintinos visiškai jas sudedant (LR BK 63 str. 3 d., 65 str. 2 d.).
Kardomoji priemonė – užstatas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Civiliniam ieškovui R. V. atsisakius ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atsisakymas priimtinas ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d., 296 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
I. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. ir nubausti:
pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
pagal BK 228 str. 1 d. – 20 MGL, t.y. 2600 litų, dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 65 str. 2 d., bausmes subendrinus, I. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL, t.y. 2600 litų, dydžio bauda.
Priimti civilinio ieškovo R. V. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakymą ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – užstato – nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį teismą.