- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 1-57-409/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69521-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2015 m. gruodžio 19 d., apie 14.48 val. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodama šalutine (duomenys neskelbtini) gatve į sankryžą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nedavė kelio pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve per sankryžą tiesiai važiavusiai dviratininkei N. M. ir dėl to dviratininkę partrenkė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio N. M. dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kaukolės pamato kaulų lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Apklausta teisme kaltinamoji V. L. 2016 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, jog 2015 m. gruodžio 19 d. apie 15.00 - 15.30 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavus sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis sumažino greitį, prieš tai važiavo apie 40 km/h greičiu, apsidairė, nes ta sankryža labai judri, didelė, buvo labai prastas oras, net sunkiai buvo galima įžvelgti automobilio šviesas, veikė valytuvai, buvo ūkanota, dar praleido nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavusią mašiną ir įvažiavo į tą sankryžą. Įvažiuodama į sankryžą buvo įsitikinusi, kad joje nieko nėra. Greitis buvo apie 30 km/h. Važiuojant per sankryžą staigiai į jos automobilį rėžėsi dviratininkė iš dešinės pusės į mašinos kampą, atsitrenkė ir labai staigiai užšoko ant mašinos kapoto. Jai tai buvo labai netikėta, nes toje vietoje negalėjo būti jokio eismo dalyvio, dviratininkė atsirado labai netikėtai. Ištiko šokas, instinktyviai stabdė automobilį, bet kelis metrus dar pavažiavo, nes reikėjo kelių akimirkų atsigauti iš šoko, lyg tai kelias akimirkas dar buvo užsimerkusi, bet kai sustojo, suprato, kad įvyko labai baisus dalykas. Tada puolė prie nukentėjusiosios. Nukentėjusioji gulėjo ant žemės. Priklaupė prie jos, sakė, kad tuoj atvažiuos greitoji, matė, kad kurį laiką ji dar buvo sąmoninga. Klūpėjo prie nukentėjusiosios ir meldė, kad ji nenumirtų. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Tada pro šalį pamatė einantį savo mokinį L., jo paprašė paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą, jis paskambimo ir pranešė apie įvykį, po to matė, kad jis buvo kažkur tolėliau. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nukentėjusiąją įkėlė į automobilį ir išvežė į ligoninę. Dėl autoįvykio jos kaltės nėra, nes kelių eismo taisykles pažeidė nukentėjusioji dviratininkė, kuri tikriausiai važiavo gatvės kairiąja puse, prieš eismą, o galbūt net ir ne gatve, o šalikele, todėl ji dviratininkės nematė. Jau po įvykio, policijoje, sužinojo, kad nukentėjusioji nėra sulaužyta, kad jai tik sužalota galva, todėl kitą dieną su drauge nuvažiavo į neurochirurgijos skyrių, bet nukentėjusiosios ten nerado, tada išsiaiškino, kad ji guli reanimacijoje. Po poros dienų ligoninėje susirado nukentėjusiosios dukrą A., su ja kalbėjosi, A. pasakė, kad stengsis, kad byla būtų perduota į Šiaulius, nes neva ji (V. L.) turinti (duomenys neskelbtini) daug pažįstamų. Po to ji jai pažadėjo, kad paskambins, kad praneš apie mamos būklę, tačiau jai taip niekas ir nepaskambino. Su nukentėjusiosios dukra susirašinėjo elektroniniais laiškais, dukra tik parašė, kad mama gilioje komoje. Su nukentėjusiąja bendravo šiai gydantis slaugos ligoninėje. Buvo nuėjusi jos aplankyti, gražiai pasikalbėjo, aptarė visą įvykį, sakė nukentėjusiajai, kad mašina dar yra garaže, o nukentėjusioji sakė, kad jos dviratis vis dar yra policijoje. Po to pokalbio nusiramino, suprato, kad nukentėjusioji pakilo iš sunkios būklės. Norėjo prieš teismą nukentėjusiąją aplankyti, su sūnumi buvo nuvykę pas ją į namus, bet tuo metu jos namuose nebuvo. Nukentėjusiosios vyro paprašė dukrų telefono, bet dukros pasakė, kad nėra galimybės susitikti, nes motina psichiškai visiškai neįgali. Visą laiką norėjo bendrauti, kontaktuoti, buvo labai gaila nukentėjusiosios. Iš dalies jaučiasi kalta, bet pilnos kaltės ir atsakomybės tikrai neprisiima, nes pati nukentėjusioji netikėtai įvažiavo, pati nukentėjusioji pažeidė taisykles, o ji tikrai kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes kai įvažinėjo į sankryžą nukentėjusiosios joje tikrai nebuvo, pati nukentėjusioji nesisaugojo, vilkėjo tamsiais drabužiais, dviratis buvo taip pat tamsus, dviračio priekinis žibintas nedegė, ar buvo atšvaistai, pasakyti negali, jų nematė. Įvykio metu buvo labai prastos oro sąlygos, nes lijo lietus, matomumas buvo labai prastas – apie 10 metrų. Ar nukentėjusioji buvo blaivi, nežino, tačiau vėliau jai aplinkiniai sakė, kad nukentėjusioji važiavo iš alaus baro, o dar vienas žmogus sakė, kad į garažą atvažiavęs nukentėjusiosios brolis sakė, kad nukentėjusioji išvakarėse dalyvavo vakarėlyje ir važiavo atsipagirioti. Nukentėjusiajai žalos neatlygino, mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, su kokia žalos suma sutiktų, įvardinti negali.
2017 m. rugsėjo 26 d. teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. L. parodė, jog kelių eismo taisykles pažeidė nukentėjusioji, kuri važiavo kairiąja gatvės puse, todėl ji nukentėjusiosios nematė. Nukentėjusiosios ji nematė, tačiau gerai žino, kad susidūrimas įvyko jau baigiant pervažiuoti sankryžą. Mano, jog ji nėra kalta dėl eismo įvykio, nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, kreipėsi į privatų ekspertą, siekdama gauti išvadą.
2017 m. spalio 17 d. posėdyje kaltinamoji V. L. pareiškė, jog po konsultacijų su privačiais ekspertais, privataus eksperto išvados nepateiks. Savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, važiuodama šalutine gatve buvo nepakankamai atidi ir nepastebėjo pagrindine gatve važiuojančios dviračiu nukentėjusiosios. Labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios ir jos šeimos narių. Žalos nukentėjusiajai neatlygino, prašomos iš jos priteisti neturtinės žalos dydis 15000 eurų yra per didelis, įsipareigoja atlyginti tokią žalą, kokią priteis teismas.
Nukentėjusioji N. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl sveikatos būklės parodymų duoti negalėjo, kas patvirtinama gydymo įstaigų dokumentais. (1 t., b. l. 85, 99, 2 t., b. l. 50).
Nukentėjusiosios N. M. atstovė pagal įstatymą ir liudytoja A. Ž. parodė, jog yra nukentėjusiosios N. M. dukra. Kaltinamoji V. L. buvo sūnaus auklėtoja. 2015 m. gruodžio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, atvažiavo greitoji, atėjo vairuotojas ir pasakė, kad autoįvykio metu sužalota dviratininkė iš (duomenys neskelbtini). Gydytojas pasakė nekelti, nes moteris nesąmoninga. Ji mamos neatpažino, nes buvo kruvina, šlapia, apsivėmusi. Kai numovė pirštinę, kad galėtų pastatyti lašelinę, iš žiedų atpažino, kad tai jos mama. Pastačius lašelinę greitoji medicinos pagalba mamą išvežė į Šiaulius. Šiauliuose mama buvo operuota. Ji tris savaites išbuvo komoje. Mama iki šiol apie įvykį nieko neatsimena, aiškina, kad „važiavo su arkliu“. Sužalojimus mama gydėsi apie pusę metų, vėliau parsivežė ją į namus. Mama liko neįgali, yra pripažinta neveiksnia. Mamos vardu yra pareiškusi civilinį ieškinį. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią įvertina 20000 eurų. Draudimo bendrovė atlygino 5000 eurų neturtinės žalos ir dalį turtinės žalos. Iki įvykio mama turėjo neįgalumą dėl širdies ir aukšto kraujospūdžio, tačiau tai jai netrukdė aktyviai gyventi. Mama dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo sveikuolė, žiemą maudydavosi jūroje, dalyvavo ansambliuose. Dabar ji nieko neatsimena, kažką fantazuoja. Alkoholio mama nevartojo. Civilinis ieškinys yra tik dėl mamos patirtos žalos. Tai, kas atsitiko mamai, pinigine išraiška neįvertinama, mano, jog pareikštoji neturtinės žalos suma 20000 eurų yra labai maža suma. Mamai dar esant komoje kaltinamoji V. L. atėjo pas ją į darbą atseit atsiprašyti, sakė, kad gailisi, bet pasakė, kad mama pati kalta dėl įvykio, nes pati palindo, todėl nemano, kad tai buvo V. L. atsiprašymas.
Nukentėjusiosios N. M. atstovė pagal įstatymą ir liudytoja R. T. parodė, jog ji yra nukentėjusiosios N. M. dukra. Datos neprisimena. Tuo metu vyko dukters koncertas, buvo Vilniuje, po koncerto, gal apie 16-17 val. įsijungusi telefoną gavo sesers pranešimą, kad mama pateko į avariją ir balansuoja ant mirties slenksčio. Sesuo nurodė, kad apie 21 val. mamą išvežė į operacinę. Sekančią dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini), mama tuo metu buvo gydoma Šiaulių ligoninėje, reanimacijoje. Įvykio aplinkybių tuo metu nežinojo. Iš sesers pasakojimo žino, jog sesuo tą dieną dirbo priėmimo skyriuje, ji budėjo kaip valytoja, greitoji medicinos pagalba atvežė sužeistą žmogų, jo net neiškėlė iš mašinos, slaugytojos įlipo į mašiną tam, kad pastatyti lašinę, numovė pirštinę, kad surasti venas ir iš ant rankos esančių žiedų sesuo suprato, kad tai mama. Mama ligoninėje nieko nekalbėjo, ji pradėjo kalbėti tik išėmus iš trachėjos vamzdelį, o tas buvo jau sausio mėnesį. Mama absoliučiai nieko neatsimena, jos prisiminimuose egzistuoja kažkoks kalnas, kad ją paliko vandenyje numirti, ji net neprisimena savo metų, ji iki šios dienos veržiasi į darbą, nors ji jau yra pensininkė. Ji žino, kad į palatą buvo užėjusi kažkokia moteris, ji sakė, kad tai L., nes jai pasakė pavardę. Apie patį įvykį iš mamos nepavyko nieko sužinoti. Po įvykio buvo daug kalbų, bet iš pažįstamų paties įvykio niekas nematė, net ir tėtis įvykio vietą matė jau po įvykio. Mamą namo parsivežė birželio 3 d., tai po įvykio jau buvo praėję penki su puse mėnesio, iki šiol ji gydoma vaistais, artimieji iki paskutiniųjų tikisi, kad galbūt mama atsigaus. Dabar po truputį jai tik atsistatinėja socialiniai įgūdžiai, šiaip ji nieko nesupranta, daro kas jai šauna į galvą. Mamą reikia pastoviai prižiūrėti. Dėl 2796,41 eurų turtinės žalos, turi visus dokumentus, kurie nurodyti sąraše pridėtame prie ieškinio, išskyrus tai, kas ir sąraše nurodyta, kad nėra dokumentų. Nebando iš to pasipelnyti, pinigai reikalingi ateičiai ir būsimoms išlaidoms prižiūrint mamą. Tokios mamos, kokia ji buvo iki įvykio, nebėra, iš aktyvaus žmogaus ji tapo „daržove“. Ji gyveno aktyvų gyvenimą, sunku rasti veiklą kur ji nedalyvavo, o šiuo metu ji niekur nedalyvauja. Iki įvykio turėjo žemės, gyvulių, tvarkė namų buitį, dažnai keliavo, jeigu žiūrėti pagal tas netektis, tai ir milijono neužtektų. Šiai dienai ji prilygsta mažamečiui vaikui su psichine negalia. Pinigais tai, ką prarado mama, neįvertinama. Prašo mamos civilinį ieškinį patenkinti. Žino, jog tą dieną mama važiavo iš invalidų bendruomenės renginio, jokio alkoholio ten vartojama nebuvo. Mama vilkėjo rožinę dviratininko liemenę, ant liemenės buvo dvi atšvaistinės juostos ir ant krepšelio buvo atšvaistinė juosta. Draudimo bendrovė atlygino dalį patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
Liudytojas E. M. parodė, jog yra nukentėjusiosios N. M. vyras. 2015 m. gruodžio 19 d. po pietų paskambino bendradarbis V. Š. ir pasakė, kad tikriausiai jo žmonos dviratis mėtosi ant sankryžos. Sėdo į automobilį ir greitai nuvažiavo. Ten gulėjo dviratis, buvo išmėtyti daiktai, rankinukas. Įvykio vietoje buvo policijos ekipažas. Jį pasikvietė pareigūnas, paklausė kas esąs, paaiškino kas atsitiko, pasakė, kad V. L. padarė avariją, o jo žmoną išvežė į ligoninę. Žmona iš namų išvažiavo apie 10 val. ryto, kur ji važiavo, neatsimena. Žmonos dviratis buvo tvarkingas, buvo žibintai, skambutis, kai važiuodavo dviračiu, ji visada vilkdavosi šviesą atspindinčią liemenę, ant dviračio ratų taip pat buvo atšvaistai. Tą dieną oro sąlygos buvo prastos, buvo kaip lijundra, bet matomumas buvo geras. Atvažiavęs į įvykio vietą, matė visas gatves. Po to įvykio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Žmona supranta, kad jis yra jos vyras, bet kai jis išeina į darbą, jai atrodo, kad išvažiuoja pas kitas moteris. Iki įvykio žmona gyveno normaliai, ji prižiūrėjo visą ūkį, sportuodavo, buvo aktyvistė, po įvykio niekuo nebeužsiima. Kartais žmona kai ką pasako ir protingai, kitą kartą nesąmoningai. Po sanatorijų, ligoninių kalbantis ji prisimena, kad kažkas įvyko, tačiau jokių aplinkybių ji nepasakoja, apie eismo įvykį nieko nekalba. Jam atrodo, kad žmona nelabai supranta, kokia jos būsena. Iki įvykio dėl alkoholio vartojimo žmona jokių problemų neturėjo, alkoholiu ji nepiktnaudžiavo. Žmona turėjo neįgalumą dėl ligos, jai kažkas buvo negerai su nervais, gerdavo vaistus, jai buvo nustatyta antra invalidumo grupė.
Liudytojas L. I. parodė, jog kaltinamąją V. L. pažįsta, ji yra buvusi jo rusų kalbos mokytoja. 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 15 val. (duomenys neskelbtini) mieste važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve ir artėjo prie sankryžos, privažiavęs pamatė kairiajame kelkraštyje ant žemės gulinčią moterį, netoli jos maždaug už 1,5 metro buvo dviratis. Sustabdė automobilį, išlipo. Šalia gulinčios moters buvusi V. L. paprašė iškviesti policiją. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. V. L. automobilis stovėjo kelkraštyje netoli kapinių. Nukentėjusioji gulėjo ant gatvės, gulėjo ant nugaros, iš pradžių niekaip nereagavo, vėliau pradėjo judėti. Niekas nei nukentėjusiosios, nei dviračio, nei automobilio iš vietos nepajudino. Pats jis įvykio nematė, niekas nesakė, kas atsitiko. Neprisimena, ar V. L. jam sakė, kad nepastebėjo dviratininkės. Dviratininkė buvo apsirengusi juodai, vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Diena buvo apsiniaukusi, lijo lietus, buvo dulksna, į priekį matomumas buvo apie 20 metrų. Atvykus policijos pareigūnams, iš įvykio vietos nuvažiavo.
Liudytoja N. M. parodė, jog pažįsta kaltinamąją V. L., ji buvo jos rusų kalbos mokytoja. 2015 m. gruodžio 19 d. dirbo su kolega A. Ž. Apie 14-15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, išsiaiškino, kad vairuotoja V. L. partrenkė dviratininkę. Įvykio aplinkybių dabartiniu metu tiksliai neprisimena. Prisimena, jog dviratininkė važiavo pagrindiniu keliu, bet lyg tai kairiąja puse. Kai atvyko, dviratininkė buvo ant gatvės. Kokia buvo dviratininkės padėtis, neatsimena. Eismo įvykio schemą braižė kolega. Jai atrodo, jog moteris gulėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, dviratis lyg tai buvo šalia. Kaip važiavo dviratis, tų aplinkybių ji neprisimena, iš pradžių tai nustatė pagal V. L. paaiškinimus, o vėliau pagal moters gulėjimo kryptį ir dviračio gulėjimo kryptį. Oras buvo lietingas, sankryžoje matomumas galėjo būti apie 50 metrų, sankryža plati, joje viskas gerai matosi. Ji kalbėjosi su V. L., vėliau kalbėjosi ir su nukentėjusiosios vyru. Pati dviratininkė pasakyti tikrai nieko negalėjo. Buvo prie jos priėjusi arti, alkoholio kvapo nesijautė. Dviratininkė buvo su šviesą atspindinčia liemene, spalvos neprisimena. Kartu su kolega atliko visus reikiamus matavimus, kurie buvo perkelti į eismo įvykio schemą. Atvykus į įvykio vietą niekas nebuvo pajudinta, viskas buvo tose pačiose vietose. Į kurią pusę buvo nukreiptas dviračio priekis, negali pasakyti, o nukentėjusioji atrodo gulėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, jos galva buvo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o kojos į (duomenys neskelbtini) gatvę, veidas atsuktas į V. L. automobilį. Į įvykio vietą buvo atvykęs ir operatyvinis darbuotojas V. A. Atrodo, kad į įvykio vietą pirmiausia atvyko jie – policijos pareigūnai, o greitoji medicinos pagalba atvyko vėliau, kiek pamena, per radijo ryšį dar skubino medikus. Mašiną apžiūrėjo, bet kur buvo sugadinimai, neatsimena.
Liudytojas A. Ž. parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2015 m. gruodžio mėnuo, lyg tai buvo savaitgalis, apie 14-15 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis partrenkė dviratininkę. Kiek pamena, ta diena buvo apsiniaukusi, lijo lietus. Atvykę į įvykio vietą rado vairuotoją ir dviratininkę, ji buvo nukritusi ir gulėjo ant kelio dangos. Atvykę medikai apžiūrėjo dviratininkę, po to ją medikai išsivežė. Dviračio iš įvykio vietos niekas nejudino. Neprisimena, ar buvo mačiusių įvykį liudytojų. Automobilio stabdymo pėdsakų nebuvo. Kelio danga buvo šlapia, dėl to stabdymo pėdsakai galėjo neišlikti. Ką vairuotoja aiškino dėl stabdymo, neprisimena. Eismo įvykio schemą nubraižė jis. Schemoje dviratininkės važiavimo kryptis buvo nurodyta pagal vairuotojos aiškinimą. Buvo šviesus metas, matomumas buvo geras – ta kelio atkarpa buvo gerai matoma iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Važiuojant šalutine gatve jokių užstojančių gatvę kliūčių nėra, tai atvira vietovė. Apžiūrėjo automobilį, kiek pamena, automobiliui buvo įskilęs priekinis kairės pusės stiklas, dviračiui sugadinimų nesimatė. Ar dviratis turėjo žibintus, atšvaistus, neprisimena, tik atsimena, kad dviratininkė buvo su oranžine šviesą atspindinčia liemene. Dviratininkės įvykio vietoje nekalbino, ji gulėjo ant asfalto.
Liudytojas V. A. parodė, jog 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbo, buvo atsakingas už autoįvykius. Gavo budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur įvyko eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu, pamatė stovintį automobilį, ant asfalto gulintį žmogų. Apžiūrėjo įvykio vietą, eismo įvykio schemą braižė kitas pareigūnas, o jis padarė nuotraukas. Kalbėjosi su įvykio kaltininke, ji sakė, kad nepastebėjo dviratininkės. Iš įvykio vietos niekas nebuvo pajudinta, tik atvykę medikai išvežė nukentėjusiąją. Eismo įvykio plane nurodyta dviratininkės judėjimo trajektorija matomai pagal kažkieno paaiškinimus, pati nukentėjusioji nieko neaiškino. Matomumas buvo geras.
Liudytoja R. Š. parodė, jog pažįsta kaltinamąją V. L., kažkada gyveno kaimynystėje. 2015 m. gruodžio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje priėmimo skyriuje slaugytoja. Greitoji medicinos pagalba atvežė ligonį. Kadangi ligoninėje nėra chirurgų, išėjo į lauką ir pasakė, kad vežtų tiesiai į Šiaulius. Felčerė nukentėjusiajai niekaip negalėjo pastatyti lašelinės, tuomet ji įlipo į automobilį padėti felčerei. Pastatė lašelinę ir greitoji išvažiavo į Šiaulius. Iš pradžių nukentėjusiosios neatpažino, tik kai numovė pirštinę norint įvesti kateterį A. Ž. pasakė, kad tai jos mama, nes atpažino ant rankos buvusius žiedus. V. L. tą patį vakarą taip pat matė, prisimena, kad matavo jai spaudimą, leido raminančiuosius vaistus. Neprisimena, ar buvo imamas V. L. kraujas, tačiau turėjo būti imamas, nes po autoįvykio tai privaloma. Ar apie ką nors kalbėjosi su V. L., neprisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi, jeigu užrašyta, kad V. L. sakė, jog nepastebėjo dviratininkės, tai taip ir buvo. Su A. Ž. bendrauja, gyvena viename kaime. A. Ž. gyvenimas visiškai pasikeitė, ji niekur negali pasitraukti nuo mamos, nes neaišku, kas jai gali pasidaryti, patys matė A. Ž. mamą bėgančią per laukus.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, požymiai, nurodyta, jog apžiūros metu yra šviesus paros metas, asfaltas šlapias, vietovė atvira, matomumas 200 metrų, stabdymo žymių nėra; apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė, nubraižytas autoavarijos vietos planas, kuriame nurodyta automobilio stovėjimo vieta, dviračio vieta, nukentėjusiosios gulėjimo vieta, nurodyta menama dviratininkės judėjimo kryptis. (1 t., b. l. 24-30).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti lengvojo automobilio OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai – sudaužytas priekinis stiklas, suskaldytas priekinio bamperio kairės pusės kampas, taip pat nurodyta, jog ant priekinio bamperio kairės pusės kampo matosi rausvos spalvos dažų liekanos (nuo dviračio). (1 t., b. l. 31-35).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, jog ant dviračio „Havera“ bagažinės yra pritvirtinta juodos spalvos plastikinė dėžė, kuri yra apjuosta galimai šviesą atspindinčia juosta, prie priekinio rato yra pritvirtintas elektros maitinimo prietaisas „babina“, prie vairo pritvirtinta lempa, sėdynės balnelis pasuktas į dešinę pusę, priekinis posparnis įtrūkęs, grandinė tvarkinga, ant galinio rato yra raudonos spalvos atšvaistas. (1 t., b. l. 37-41, 42-49).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti, nufotografuoti iš įvykio vietos paimti daiktai: juodos spalvos rankinė, joje buvęs puodelis, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, telefono dėklas, keturių žvakių komplektas. (1 t., b. l. 53-54).
Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodytos oro sąlygos, buvusios 2015-12-19 nuo 14 iki 17 val., nurodyta, jog nuo 10.13 val. iki paros pabaigos buvo silpnas lietus, tarpais pereinantis į dulksną. (1 t., b. l. 71).
Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-01-11 rašto Nr. 41D(K)-33 matyti, jog 2015 m. gruodžio 19 d. 14.46 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas piliečio pranešimas dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmogus, pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 58).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija, garso įraše užfiksuota kaip asmuo pranešė apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkta moteris. (1 t., b. l. 59-61).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime nurodyta, kad automobilio OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojos V. L. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 74).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 10541/15(01) nurodyta, kad N. M. kraujyje, paimtame 2015-12-19 15.40 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 88).
Specialisto išvadoje Nr. G 355/2016(04) nurodyta, jog N. M. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų abiejų kaktinių, smilkininių ir dešinės momeninės skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių, kaukolės pamato kaulų lūžiai, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio, kaktikaulio, nosies kaulų ir kairio gaktikaulio lūžiai, muštinė žaizda pakaušyje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje; iš turimų duomenų nėra galimybės nurodyti, į kurią kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis; dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kaukolės pamato kaulų lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 92-93).
Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2015-12-19 15.46 val. alkotesteriu patikrinus V. L. girtumą buvo nustatyta, kad ji yra blaivi. (1 t., b. l. 168).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog 2015-12-19 atlikus apžiūrą nustatyta, kad V. L. buvo blaivi. (1 t., b. l. 170).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2015-12-30 specialisto išvadoje Nr. T-A 10540/15(01) nurodyta, kad 2015-12-19 16.00 val. paimtame V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 171).
Specialisto išvadoje Nr. 11-491 (16) nurodyta, kad automobilio OPEL ASTRA vairuotojos V. L. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai dviratininkei N. M. ir ją partrenkė, - techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jei dviratininkė N. M. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, tai jos veiksmai, - važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, o ne šalia esančiu pėsčiųjų-dviračių taku, - techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. (1 t., b. l. 66-70).
Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertas A. Š. ir paaiškino, jog techniniu požiūriu, automobilio „Opel Astra“ vairuotojos V. L. veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai dviratininkei N. M. ir ją partrenkė, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Atlikdamas tyrimą ir pateikdamas išvadą vadovavosi pateiktais bylos duomenimis. Tyrimui atlikti pateiktame plane buvo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje yra pėsčiųjų ir dviračių takas, todėl jeigu yra tas takas, tai dviratininkė turėjo važiuoti tuo dviračių taku. Atlikus tyrimą pagal eismo įvykio metu išsidėsčiusius objektus - dviratį, pėsčiąją, rankinę, automobilį, tiksliai nustatyti, ar dviratininkė važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalimi, ar pėsčiųjų – dviračių taku, negalima. Nežino, iš kur plane atsirado galima dviratininkės judėjimo trajektorija, tai jis priėmė tik kaip važiavimo kryptį – važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, o kuria dalimi važiavo, nustatyti negalima. Partrenkimo metu dviratininkė buvo užblokšta ant automobilio, nes yra suskilęs automobilio priekinis stiklas, po to ji vis tiek buvo bloškiama tam tikrą atstumą automobilio važiavimo kryptimi, negali būti taip, kad nukrito toje pat vietoje, kurioje buvo partrenkta. Sprendžiant pagal automobilio apgadinimus, daiktų išsidėstymą po įvykio, nurodomą automobilio greitį, nukentėjusioji atgal negalėjo būti nublokšta. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad vairuotojas turi pasirinkti atitinkamą greitį, kad važiuodamas matytų priešais save esančią kliūtį ir, esant kliūčiai, turėtų galimybę laiku sustoti. Automobilio OPEL ASTRA sustabdymo kelias, esant nurodytam 20 km/val. greičiui, yra 7,9 metrai, jeigu matomumas buvo didesnis nei nurodyta, automobilio vairuotoja turėjo techninę galimybę sustoti. Nustatyti kokiu greičiu važiavo automobilis ir dviratis, šiuo atveju pagal transporto priemonių sugadinimus negalima. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis OPEL ASTRA važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, kai (duomenys neskelbtini) gatve automobiliui iš kairės pusės į sankryžą įvažiavo dviratininkė ir automobilio priekinės dalies kaire puse dviratininkė buvo patrenkta, automobilis kontaktavo priekinės dalies kaire puse su dviračio dešiniu šonu, nuo smūgio pėsčioji buvo užblokšta ant automobilio, atsitrenkė į priekinį stiklą ir buvo nublokšta ant važiuojamosios dalies, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane, dviratis buvo nublokštas į tą vietą, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti kokioje vietoje įvyko kontaktas, nes neužtenka duomenų, tik galima pasakyti, kad dviratininkė buvo partrenka ne toliau kaip fiksuota dviračio padėtis. Kiek buvo nublokštas dviratis, negalima nustatyti. Automobilio priekinis bamperis sugadintas, dviračio sugadinimai prieštarauja tam, kad pats dviratis būtų atsitrenkęs į automobilį, nes dviračio šakė sulenkta, dviračio priekinis ratas yra nedeformuotas, o yra deformuota šakė, jeigu dviratis atsitrenktų į automobilio šoną, tai pirmiausia kontaktuotų dviračio priekinis ratas ir jis būtų deformuotas. Jeigu dviratininkė važiavo ne dviračių taku, o (duomenys neskelbtini) gatvės kairiąja važiuojamosios dalies puse, tai išvados nekeistų, nes pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti lieka ta pati - automobilio vairuotojos V. L. veiksmai. Tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojoje pusėje nėra pėsčiųjų ir dviratininkų tako, tai dviratininkas gali važiuoti kelio važiuojamąja dalimi. Kadangi nėra užfiksuotas automobilio stabdymo kelias, nustatyti, kokia kelio dalimi važiavo dviratininkė, nėra galimybės.
Kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio planas yra nubraižytas netiksliai, kas galėjo turėti įtakos specialisto išvadai, buvo paskirta kompleksinė teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizė. (2 t., b. l. 114-116).
Atlikus ekspertizę buvo gautas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017-06-30 ekspertizės aktas Nr. 11Š-27(17) 11Š-88(17), kuriame nurodyta: 1. Eismo įvykio metu N. M. važiavo dviračiu ir automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kaire puse susidūrus su dviračio priekinės dalies dešiniąja puse, N. M. buvo užblokšta ant automobilio „Opel Astra“ priekinio stiklo, į kurio kairę pusę atsitrenkė galvos sritimi; 2. Po susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviratis „Havera“ ir N. M. buvo nublokšti į priekį ir į kairę pusę automobilio važiavimo kryptimi; 3. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: V. L., vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve, link kurios nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės važiavo dviratininkė N. M., automobilio vairuotojai V. L. įvažiavus iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į nelygiareikšmių kelių sankryžą, šios sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtime, (duomenys neskelbtini) gatvės ilgio atžvilgiu iki užfiksuotos dviračio padėties, o minėtos gatvės skersine kryptimi dviračio „Havera“ priekinio rato ašiai esant ne mažesniu nei 1,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint automobilio judėjimo kryptimi) V. L. vairuojamas automobilis priekinės dalies kaire puse (ties priekiniu kairės pusės žibintu) susidūrė su dviračio „Havera“ dešinio šono priekine dalimi, susidūrimo momentu tarp automobilio kairiojo šono ir dviračio dešiniojo šono buvo, tikėtina, smailus kampas, atviras link transporto priemonių priekinių dalių, po susidūrimo dviratininkė N. M. buvo užblokšta ant automobilio priekinio stiklo, į kurio kairę pusę atsitrenkė galvos sritimi, o po to buvo nublokšta į priekį ir į kairę automobilio važiavimo kryptimi, į po eismo įvykio užfiksuotą padėtį. N. M. kontaktuojant su kelio danga buvo padaryti sužalojimai galvos srityje ir kairėje dubens pusėje, susidūrimo eigoje dviratis sukosi prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį ir taip pat buvo nublokštas į priekį ir į kairę pusę automobilio važiavimo kryptimi, į po eismo įvykio užfiksuotą padėtį, automobilis sustojo pravažiavęs sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtimą, eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje; 4. (duomenys neskelbtini) gatvės išilgine kryptimi transporto priemonių susidūrimas įvyko sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtime iki užfiksuotos dviračio padėties, o minėtos gatvės skersine kryptimi – dviračio priekinio rato ašiai esant ne mažesniu nei 1,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žr. automobilio judėjimo kryptimi; 5. Šioje eismo situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotoja V. L. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkei N. M., artėjusiai prie sankryžos pagrindiniu keliu ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; 6. Spręsti, ar šioje eismo situacijoje dviratininkės N. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, negalima. (2 t., b. l. 122-127).
Ekspertizės išvadas teisme patvirtino ekspertai E. G. ir H. D.
Ekspertas E. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio OPEL ASTRA vairuotojos V. L. veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkei N. M., artėjusiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir ją partrenkė. Transporto priemonių susidūrimas įvyko sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtime iki užfiksuotos dviračio padėties, o minėtos gatvės skersine kryptimi - dviračio priekinio rato ašiai esant ne mažesniu nei 1,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto automobilio OPEL ASTRA judėjimo kryptimi. Kai V. L. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, dviratininkė buvo sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtime. Po susidūrimo su automobiliu OPEL ASTRA, dviratis „Havera“ ir nukentėjusioji N. M. buvo nublokšti į priekį ir į kairę automobilio važiavimo kryptimi. Tokios išvados buvo padarytos iš užfiksuotos automobilio padėties, dviračio padėties, automobilio ir dviračio sugadinimų bei nukentėjusiosios gulėjimo vietos.
Ekspertas H. D. paaiškino, jog atliekant ekspertizę dalyvavo atsakant į klausimus dėl sužalojimų mechanizmo, kaip įvyko pats įvykis ir kokiomis kūno dalimis ir su kuo kontaktavo nukentėjusiosios N. M. kūnas. Susidūrimas įvyko su dviračio priekinės dalies dešine puse, N. M. buvo nublokšta ant automobilio priekinio stiklo, į kurio kairę pusę atsitrenkė galvos sritimi, nes yra automobilio stiklo dūžis, po to ji buvo nublokšta nuo automobilio ir galvos sritimi kontaktavo su kietu buku paviršiumi, galimai kelio danga, nes sužalojimai koncentruoti galvoje.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios V. L. kaltė įrodyta. Nors kaltinamoji V. L. ilgą laiką neigė savo kaltę, nurodydama, kad ji kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, o eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiosios N. M. kaltės, šiuos parodymus paneigia specialisto tyrimo išvados ir ekspertizės aktas, kurie patvirtina, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kelių eismo taisyklių reikalavimams prieštaravę kaltinamosios V. L. veiksmai.
Kaltinamoji V. L., vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai N. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios V. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Kaltinamoji V. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai.
Byloje buvo pateikti kaltinamosios V. L. ir R. Š. prašymai atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu ir perduoti kaltinamąją V. L. R. Š. atsakomybei pagal laidavimą. (2 t., b. l. 172-176, 177-178).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant visų šių sąlygų visumai, galimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo svarstymas.
Teismas laiko, jog visų sąlygų atleisti kaltinamąją V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra. Nors kaltinamoji V. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nenustatyta, kad kaltinamoji V. L. visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir gailisi ją padariusi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi tuomet, kai apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta eisminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-P-82/2010). Kaltinamoji V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ilgą laiką savo kaltę neigė, nurodydama, kad ji kelių eismo taisyklių nepažeidė ir dėl eismo įvykio kalta yra pati nukentėjusioji N. M., bandė sumenkinti nukentėjusiąją, nurodydama, kad ši galėjo būti neblaivi. Net ir atlikus teismo paskirtą kompleksinę teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizę su ekspertų išvadomis kaltinamoji V. L. nesutiko, nurodė, jog kreipėsi į privatų ekspertą ir tik po to, kai teismui nepateikė privataus eksperto išvados, deklaratyviai teisme pareiškė, jog kaltę pripažįsta ir gailisi. Dėl šių aplinkybių teismas nepripažįsta, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji visiškai neatlygino nukentėjusiajai N. M. padarytos žalos. Žinodama, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino tik dalį neturtinės ir turtinės žalos, nesiėmė jokių priemonių atlyginti nors dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, deklaratyviai pareikšdama, jog žalą atlygins tik tuomet, kai priteis teismas. Todėl nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – bent dalinio žalos atlyginimo ar įsipareigojimo atlyginti žalą. Kaltinamoji V. L. teisme nurodė, jog jos turtinė padėtis neleistų jai atlyginti nukentėjusiajai prašomą priteisti neturtinę žalą, o tai rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins padarytą žalą, todėl nėra ir Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ateityje kaltinamoji V. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas – nei prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, nei po jos kaltinamoji kitų nusikalstamų veikų nėra padariusi, kas rodo, jog galima manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau nesant kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo kaltinamosios V. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį. Be to, teismas pripažįsta, jog taip pat nėra ir pagrindo manyti, kad asmuo – R. Š., kurio atsakomybei prašoma perduoti kaltinamąją V. L., gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nors šis asmuo yra artimas giminaitis – brolis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, tačiau jis yra daug jaunesnis už kaltinamąją, gyvena kitame mieste – Kaune, kas apsunkina bendravimą, todėl teismas pripažįsta, kad šis asmuo neturės galimybės daryti kaltinamajai teigiamą įtaką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis).
Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko, jog nėra pagrindo kaltinamąją V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir jai turi būti skirta bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajai V. L., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji V. L. ir pareiškė, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ji ilgą laiką neigė savo kaltę, neigiamai savo veikos nevertino, nesiėmė jokių priemonių sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajai, nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytai žalai. Todėl ši aplinkybė atsakomybę švelninančia negali būti pripažinta. Kaltinamosios V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Ji anksčiau teista nebuvo, tačiau buvo bausta administracine tvarka. Ji dirba, gauna pastovias pajamas, turi turto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajai V. L. skirtina bausmė – bauda.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialiąja teise, šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios turtinius interesus, į nusikalstamos veikos pobūdį, kitokias baudžiamojo poveikio priemones skirti nėra pagrindo.
Nukentėjusioji N. M., atstovaujama atstovės pagal įstatymą A. Ž., pateikė civilinį ieškinį dėl 2796,41 EUR turtinės žalos, 20000 EUR neturtinės žalos ir 110 EUR proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamosios V. L. ir AB (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 33-36).
Ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudaro nukentėjusiąją N. M. slaugyti ar kitaip prižiūrėti pirkti vaistai, higienos priemonės – 625,29 EUR, pirktas medicininės paskirties inventorius (lova, naktipuodis) – 540 EUR, privatus gydymas – 860 EUR, pirktas maistas ligoninėje – 17,62 EUR, pirkti transporto bilietai – 134,69 EUR, pirktas kuras automobiliui – 618,81 EUR. Ieškinyje neturtinė žala įvertinta 20000 EUR. Ieškinyje nurodoma, jog patirti sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį, dvasinį sukrėtimą, skaudžius išgyvenimus. Nukentėjusioji 5 mėnesius praleido įvairiose ligoninėse. Iki autoįvykio gyveno aktyviai, sveikai, dalyvavo sveikuolių veikloje, užsiiminėjo joga, ilgą laiką šoko (duomenys neskelbtini) liaudies šokių ansamblyje. Dirbo žemės ūkio darbus, augino daržoves ir uogas. Vedė namų ūkio finansinę apskaitą, tvarkė mokestines, žemės, bičių ūkio deklaracijas. Daug keliaudavo, yra aplankiusi daug užsienio šalių. Po įvykio visų pomėgių, gyvenimo malonumų nebegali patirti – yra visiškai priklausoma nuo pašalinių žmonių, kurie privalo jai padėti apsitarnauti, išvirti valgyti, pavalgydinti, nes yra sutrikusi psichinė būklė, apribota judėjimo laisvė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
Nukentėjusioji N. M. dėl savo sveikatos būklės negalėjo dalyvauti procese, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 4 dalies nuostatomis prokuroro nutarimu procese buvo leista dalyvauti nukentėjusiosios N. M. dukroms A. Ž. ir R. T. atstovų pagal įstatymą teisėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnio nuostatomis atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Nukentėjusysis baudžiamajame procese turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, atstovas pagal įstatymą privalo padėti atstovaujamajam pasinaudoti savo teisėmis, tame tarpe ir teise pareikšti civilinį ieškinį, todėl teismas laiko, jog nukentėjusiosios N. M. vardu pareikšti civilinį ieškinį jos atstovė pagal įstatymą A. Ž. turėjo teisę, tuo labiau, jog vėliau (praėjus tam tikram laiko tarpui po civilinio ieškinio pareiškimo) nukentėjusiąją N. M. teismui pripažinus neveiksnia, A. Ž. buvo paskirta jos globėja.
Teismas, įvertinęs ieškinio argumentus, pateiktus įrodymus, teisme duotus nukentėjusiosios N. M. atstovių pagal įstatymą parodymus, laiko, jog nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, nukentėjusioji N. M. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamosios V. L. civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė ir pati kaltinamoji V. L.
Draudimo bendrovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.
Kaltinamoji V. L. civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino 23877,74 EUR nukentėjusiosios N. M. gydymo išlaidų; nukentėjusiajai N. M. atlygino 5859,24 EUR, tai yra, išmokėjo kompensaciją už neturtinę žalą 5000 EUR, apmokėjo išlaidas dėl gydymo ir vaistų pirkimo 542,23 EUR, bei apmokėjo kelionės išlaidas 317,01 EUR. Teismui AB (duomenys neskelbtini) pateikė gydytojos-ekspertės išvadą dėl kompensuojamų ir nekompensuojamų išlaidų (2 t., b. l. 151-153).
Teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji N. M. patyrė turtinę žalą. Tačiau civilinis ieškinys turi būti įrodytas pateikiamais įrodymais. Teismui jokie dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, nebuvo pateikti. Iš AB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog dokumentai buvo pateikti draudimo bendrovei, kuri atsisakė apmokėti išlaidas, kurios nėra patvirtintos dokumentais arba gydytojo – eksperto nuomone nebuvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su gydytojo – eksperto išvada, kadangi teismui jokie papildomi dokumentai – nei išlaidas patvirtinantys kvitai, nei medicininiai dokumentai, patvirtinantys tokių išlaidų būtinumą – nebuvo pateikti. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog priteisti nukentėjusiajai N. M. didesnę turtinę žalą negu atlygino draudimo bendrovė nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji N. M. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, ilgą laiką buvo gydoma ligoninėse, reabilitacijos įstaigose. Dėl eismo įvykio metu patirtos galvos traumos ji tapo neįgalia ir teismo yra pripažinta neveiksnia. Taigi, dėl patirtų sužalojimų pasikeitė jos gyvenimo kokybė, buvo visiškai apribotos bendravimo galimybės, nukentėjusioji tapo priklausoma nuo kitų žmonių, jai reikalinga pastovi slauga. Todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 5792 EUR iki 34504 EUR neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-95/2013, 2K-374/2012). Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios N. M. patirtus sužalojimus ir jų pasekmes, pripažįsta, jog jos nurodomas jai padarytos neturtinės žalos dydis – 20000 EUR nėra per didelis ir atitinka teismų praktiką, todėl nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina iš kaltinamosios V. L. 15000 EUR nukentėjusiajai N. M. neturtinei žalai atlyginti, kadangi dalį žalos – 5000 EUR, tai yra, maksimalią įstatymu nustatytą draudimo bendrovės atlyginamą neturtinės žalos sumą, nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė AB (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiosios N. M. civiliniame ieškinyje nurodyta, jog patyrė 110 EUR išlaidas advokatų pagalbai – konsultacijai, ieškinio paruošimui apmokėti. Dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas teismui nebuvo pateikti, tačiau buvo nurodytos pinigų priėmimo kvitų datos ir numeriai, o iš AB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad šie dokumentai buvo pateikti draudimo bendrovei, kuri atsisakė atlyginti šias išlaidas, kadangi pagal įstatymą tokių išlaidų draudimo bendrovė neatlygina. Todėl teismas laiko, jog šios išlaidos buvo būtinos ir jos buvo patirtos. Taip pat draudimo bendrovė atsisakė atlyginti nukentėjusiajai bylos dokumentų kopijavimo išlaidas 0,45 EUR, nors šias išlaidas patvirtinantys dokumentai draudimo bendrovei buvo pateikti. Nukentėjusioji ir jos atstovai pagal įstatymą turėjo teisę kopijuoti bylos dokumentus, todėl šios išlaidos yra susiję su bylos procesu. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra susiję su bylos procesu, buvo būtinos, todėl jos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio, 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai N. M. iš kaltinamosios V. L.
Daiktiniai įrodymai – dviratis „Havera“, saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate pagal 2015-12-23 kvitą B serija PAK Nr. 0000147, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai N. M. (jos atstovams pagal įstatymą); mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, juodos spalvos rankinė, puodelis, telefono dėklas, keturių žvakių komplektas paliktinas naudotis nukentėjusiajai N. M. (daiktai grąžinti E. M.); kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos; automobilis OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas kaltinamajai V. L. neribotam disponavimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu patirtos proceso išlaidos – specialistui A. Š. išmokėtos 82,48 EUR dydžio kelionės išlaidos (2 t., b. l. 66, 106), priteistinos iš kaltinamosios V. L. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 40 MGL dydžio (1506,40 EUR) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Įpareigoti V. L. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamosios V. L. nukentėjusiajai N. M. 15000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, iš V. L. priteisti nukentėjusiajai N. M. 110 EUR (vieną šimtą dešimt eurų) išlaidų, patirtų advokatų paslaugoms apmokėti, atlyginimui ir 0,45 EUR patirtų proceso išlaidų atlyginimui, iš viso 110,45 EUR (vieną šimtą dešimt eurų 45 centus).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš V. L. priteisti 82,48 EUR (aštuoniasdešimt du eurus 48 centus) valstybei proceso išlaidoms atlyginti.
Daiktinius įrodymus: dviratį „Havera“, saugomą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate pagal 2015-12-23 kvitą B serija PAK Nr. 0000147, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai N. M. (jos atstovams); mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, juodos spalvos rankinę, puodelį, telefono dėklą, keturių žvakių komplektą palikti naudotis nukentėjusiajai N. M.; du kompaktinius diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti V. L. neribotam disponavimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.