- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2-767-868/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07184-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- notarė Danguolė Bieliūnaitė, K.K. M.
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Eva Karsten
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, Aistei Dubietytei, Dovilei Čekuolienei, Elžbietai Strižen,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui D. M. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys byloje – notarė Danguolė Bieliūnaitė, K.K. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Panevėžio teritorinė ligonių kasa, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, L. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. M. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo atsakovas atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po motinos R. M. mirties; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2021 m. spalio 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. VB7-7743, išduotą notarės Danguolės Bieliūnaitės, kuriuo K. M. po sutuoktinės R. M. mirties paveldėjo 3/8 dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) nukreipti atsakovo D. M. nepadengto įsiskolinimo išieškojimą į jo dalį R. M. palikime, t. y. 3/8 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarę Danguolę Bieliūnaitę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo testamentiniam mirusiojo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdiniui K. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nurodė, kad ieškovė yra atsakovo D. M. kreditorė. Atsakovas yra skolingas 10 243,67 Eur. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo D. M. motina R. M., po kurios mirties sutuoktinis K. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo ½ dalį buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. M. po motinos mirties taip pat įgijo teisę pagal įstatymą paveldėti ¾ dalis mirusiajai priklausiusio nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau turėdamas įsiskolinimų kreditoriams ir siekdamas išvengti su jais atsiskaityti 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo atsisakė priimti palikimą po motinos R. M. mirties ir tokiu būdu paveldėti jam tenkančias ¾ dalis palikimo arba įgyti nuosavybėn paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog D. M. atžvilgiu yra išduoti ir antstolių vykdomi vykdomieji raštai, bendrai – 25 202,05 Eur suma. Kaip matyti, atsakovas D. M., kaip pirmosios eilės R. M. įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pažeidė išieškotojos ieškovės E. B. ir kitų išieškotojų (trečiųjų asmenų) teises, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtiną turtą, o nuosavybės teise turto, kuris galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi. Kaip jau ankščiau paminėta, po atsakovo motinos mirties palikimą priėmė jo tėvas – R. M. sutuoktinis K. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po K. M. mirties paaiškėjo, kad jis 2022 m. spalio 18 d. testamentu visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko nepilnamečiam D. M. sūnui K. K. M.. Atsakovas po motinos mirties, kaip mirusiosios vienintelis sūnus ir pirmosios eilės įpėdinis, turėjo teisę į ¾ palikimo, tačiau dėl neįvykdytų prievolių kreditoriams, tarp jų ieškovei E. B., jo sąmoningai atsisakė. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš atsakovo D. M. kreditorės E. B. naudai vykdomas nuo 2013 metų. Išieškojimas vykdomas įsiteisėjusio ir neginčijamo vykdomojo dokumento pagrindu, o prievolės mokėjimo terminai yra suėję. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. B. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovės teigimu, vienašalis sandoris – palikimo atsisakymas, sukėlė teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažinta skolininko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, vertė, o kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas D. M. neturi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas D. M., žinodamas apie savo nuo 2013 metų turimą neįvykdytą prievolę ieškovei E. B. ir daugumai kitų kreditorių, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsisakė priimti mirusios motinos palikimą, tokiu savo aktyviu veiksmu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės E. B. ir kitų kreditorių interesus. Atsisakydamas palikimo po motinos R. M. mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą išieškotojai (ieškovei) ir kitiems – tretiesiems asmenims. Nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, kad tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas atsisakyti palikimo vertintinas kaip jo sąmoningas siekimas išvengti skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo skolininkui nepriimti atsiradusio palikimo po motinos mirties. Atsakovas neprivalėjo atsisakyti palikimo, kadangi neegzistavo joks jo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Ieškovė nurodė, jog neturi informacijos, kuri rodytų, jog palikėja R. M. teisės aktų nustatyta tvarka būtų išreiškusi savo valią turimą turtą po savo mirties palikti tik konkretiems asmenims (pvz. sūnui D. M. ar sutuoktiniui K. M.), nebuvo sudariusi testamento, kuriuo visas turtas po jo mirties būtų paliktas konkrečiam asmeniui, arba keliems asmenims. Remiantis tuo, darytina išvada, kad, nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, nebuvo būtinumo nemokiam ieškovės (kreditorės) atsakovui (skolininkui) D. M. atsisakyti atsiradusio palikimo po jo motinos mirties. Ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmai, t. y. motinos palikimo atsisakymas, buvo pasirinkti laisva valia, siekiant pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių įvykdymo. Pažymėjo, kad toks atsakovo D. M. elgesys nėra suderinamas su pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas D. M., atsisakydamas mirusios motinos palikimo, nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių normų, tačiau šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir geros moralės principais (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniai), svarbu įvertinti atsisakymo nuo palikimo priežastis, atsižvelgti į skolininko turimus skolinius įsipareigojimus, jo elgesį ir faktą, kad, jam priėmus palikimą, visų skolų išieškojimas iš karto būtų nukreiptas į paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad, skolininkui atsisakius palikimo, turtą paveldėjo jo tėvas K. M., t. y. galima teigti, kad skolininkas elgėsi artimo giminaičio naudai, ir šiuo atveju nesvarbu, ar buvo sąžiningas palikimą priėmęs asmuo. Šiuo atveju atsakovas yra mirusiosios R. M. sūnus, todėl prezumpcija nėra paneigta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas D. M. buvo nesąžiningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, antstolė Virginija Meškauskienė negalės išieškoti iš jo skolos, dėl to nukentės išieškotojos interesai. Nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, trukdžiusių atsakovui priimti palikimą, darytina prielaida, kad jis neprivalėjo atsisakyti mirusios motinos palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko savo valia. Atsakovas D. M., žinodamas apie savo neįvykdytus skolinius įsipareigojimus ieškovei, atsiradusius nuo 2013 metų, ir kitiems kreditoriams, nesant kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, veikė nerūpestingai ir neatidžiai ieškovės atžvilgiu. Remiantis tuo, konstatuotina, kad skolininkas, atsisakydamas palikimo, buvo nesąžiningas. Ieškovės nuomone, ankščiau išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo D. M. palikimo, atsiradusio po R. M. mirties, atsisakymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovė pažymėjo, jog apie palikimo atsisakymo po atsakovo D. M. motinos R. M. mirties faktą sužinojo iš antstolės Virginijos Meškauskienės po atsakovo tėvo K. M. mirties, gavusi 2023 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-23-15-7954 Dėl informacijos pateikimo. Pripažinus atsakovo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo po motinos mirties neteisėtu ir negaliojančiu, turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu ir 2021 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu atsakovas K. M. po savo sutuoktinės R. M. mirties paveldėjo 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškinys yra pateiktas praleidus CK 6.66 str. 3 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie palikimo atsisakymo po atsakovo motinos R. M. mirties faktą ieškovė sužinojo gavusi antstolės Virginijos Meškauskienės 2023 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-23-15-7954 „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovas nurodė, kad šis faktas ieškovei tapo žinomas kur kas anksčiau, t. y. 2022 m. sausio mėn. pradžioje. 2022 m. sausio mėn. pradžioje atsakovas, jo tėvas K. M., ieškovė bei jos tėvas V. B. buvo susitikę atsakovo tėvo bute (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu atsakovas, be kita ko, informavo ieškovę apie tai, kad yra atsisakęs nuo motinos R. M. palikimo ir kad visą R. M. turtą, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovo tėvas K. M.. Savo ruožtu atsakovo tėvas K. M. nurodė, kad jis kartu su savo sutuoktine R. M. buvo sutarę, jog kiekvieno jų turtas visa apimtimi turėtų atitekti pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris vėliau šiuo turtu disponuotų savo nuožiūra (taip pat visą ar tam tikromis dalimis paliktų sūnui ir (ar) anūkams). Atsakovui toks tėvų susitarimas ir jų valia buvo žinoma, todėl tuo tikslu ir K. M. prašymu atsakovas sutiko atsisakyti nuo motinos R. M. palikimo. Atsakovas pažymėjo, jog tokiu būdu ieškovei jau 2022 m. sausio mėn. pradžioje buvo žinoma ir suprantama aplinkybė, jog atsakovas palikimo neįgijo, todėl apie šioje byloje ginčijamo sandorio egzistavimą ieškovė sužinojo gerokai anksčiau, nei buvo gautas antstolės Virginijos Meškauskienės 2023 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-23-15-7954 „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paaiškėjo, kad jis 2022 m. spalio 18 d. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko atsakovo sūnui K. K. M.. Atsakovo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad ginčo šalių sūnui S. M. nebuvo palikta jokio turto, ir paskatino ieškovę imtis veiksmų dėl atsakovo 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1431-726/2011, išduotą 2013 m. gruodžio 30 d., vykdanti antstolė Virginija Meškauskienė netrukus po atsakovo tėvo K. M. mirties, t. y. 2023 m. kovo 7 d., kreipėsi į testamentų registrą. Pažymėjo, kad jokių testamento registro duomenų patikrų iki 2023 m. kovo 7 d. atlikta nebuvo, nors atsakovo motina R. M. mirė (duomenys neskelbtini), o ginčijamas atsakovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo surašytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Kadangi ieškovei apie palikimo atsisakymo po atsakovo motinos R. M. mirties faktą tapo žinoma 2022 m. sausio mėn. pradžioje, todėl pateikdama teismui ieškinį 2023 m. gegužės 16 d. ieškovė praleido CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1431-726/2011 dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kurioje nurodyta: „3. Šalys susitaria, kad sūnaus S. M. išlaikymui tėvas D. M. įsipareigoja mokėti išlaikymą kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Vaiko turtą uzufrukto teise tvarko jo motina E. M. (B.). [...]“. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui 2014 m. vasario 11 d. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka yra kreipusis į vaikų išlaikymo fondo administratorių ir galimai yra gavusi atitinkamas išmokas, skirtas S. M. išlaikymui. Esant tokiai situacijai, atsakovo kreditoriumi galimai yra ne ieškovė, bet vaikų išlaikymo fondo administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tai galimai paneigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šalių sutarimu atsakovas mažiausiai nuo 2021 m. vasario mėn. išlaikymo sumas mokėjo tiesiogiai į sūnaus S. M. sąskaitą. 2021 m. iš viso sumokėta 3 366 Eur, 2022 m. – 1 342 Eur, 2023 m. – 300 Eur. Atsakovo turimais duomenimis, visas šias sumas atsakovo sūnus S. M. pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Toks Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartyje nustatytas išlaikymo būdas tenkino abi šalis ir ieškovė dėl to jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Tai vėlgi galimai paneigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovo teigimu, abejotina, ar ginčijamas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo galėjo pažeisti ieškovės teises. Kaip minėta, ieškovė iš vaikų išlaikymo fondo administratoriaus galimai ilgą laiką gavo S. M. išlaikymui skirtas išmokas, o mažiausiai nuo 2021 m. vasario mėn. – ir išlaikymo sumas, atsakovo periodiškai mokėtas į S. M. sąskaitą. Šias sumas ieškovė gavo tiek iki ginčijamo vienašalio sandorio sudarymo dienos, tiek ir vėliau. Tokiu būdu, ieškovei turėjo būti žinoma, kad dalį atsakovo įsiskolinimo padengė vaikų išlaikymo fondo administratorius, dalį – atsakovas, atitinkamai, ieškovės reikalavimo atsakovui suma turėjo būti ženkliai mažesnė (arba apskritai visiškai padengta), nei nurodoma ieškinyje. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad atsakovas buvo mokus ir gebantis vykdyti prievoles ieškovei, ką patvirtina jo atlikti periodiniai mokėjimai mažiausiai nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Atsakovas nesutinka, kad palikimo po motinos R. M. mirties atsisakė sąmoningai siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Kaip minėta, šiuo atveju paveldėjimo procese atsispindėjo šeimos narių valia, nepriklausanti nuo atsakovo valios, t. y., kad sutuoktiniai (atsakovo tėvai) buvo sutarę, jog po vieno iš jų (R. M. arba K. M.) mirties visą mirusiojo sutuoktinio turtą paveldės pergyvenęs sutuoktinis. Ir nors mirus atsakovo motinai tapo žinoma, kad atsakovo tėvai nebuvo sudarę bendrojo sutuoktinių testamento, tačiau tėvų susitarimas ir jų valia atsakovui buvo aiškiai žinoma. Atsakovo pateikti įrodymai (banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ir vėliau atsakovas buvo mokus, todėl negalėjo suprasti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises. Atsakovo vertinimu, byloje nėra įrodytos visos CK 6.66 str. nurodytos actio Pauliana sąlygos, todėl šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinį palaiko ieškovės nurodytais argumentais.
Trečiasis asmuo Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinį palaiko ieškovės nurodytais argumentais.
Trečiasis asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinį palaiko ieškovės nurodytais argumentais.
Tretieji asmenys notarė Danguolė Bieliūnaitė, K. K. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, L. P., atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu ieškovė E. B. paaiškino, kad atsakovas slepia pajamas, nes turi daug kreditorių. Kiek ji žino, tai jis paskutinius 4–5 metus gyveno ir dirbo užsienyje, Danijos Karalystėje, Grenlandijos saloje.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytoja antstolė Virginija Mečkauskienė parodė, kad pas ją kontoroje yra tokia praktika, kad išieškotojas praneša apie skolininko artimo giminaičio mirtį, ir tada antstolė ar antstolės padėjėja gali patikrinti, ar skolininkas priėmė palikimą, ar jo nepriėmė. Mano, kad šiuo atveju turėtų būtų irgi taip pat. Pirmiau išieškotoja paskambino ir informavo antstolę ar antstolės padėjėją, kad mirė skolininko tėvai, ir tik tada antstolė ar antstolės padėjėja patikrino šiuos duomenis per testamentų registrą ir paprašė išieškotoją kreiptis į antstolę raštu, kad būtų duomenų, jog antstolė turėjo teisę rinkti informaciją dėl galimo palikimo priėmimo ar nepriėmimo. Šiuo atveju, kiek antstolė prisimena, tai skolininkas turto jokio neturėjo, taip pat iš jo iš viso buvo išieškota labai nedidelė pinigų suma. Duomenų, kad skolininkas šiuo metu Lietuvoje dirba, antstolė neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas D. M. yra buvęs ieškovės E. B. sutuoktinis. Iš atsakovo šalių sūnui S. M. (trečiajam asmeniui) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu yra priteistas išlaikymas kiekvieną mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur). Pagal priimtą sprendimą 2013-12-30 išduotas vykdomasis raštas (el. b. 1 t., b. l. 11). Atsakovas pagal 2013-12-30 vykdomąjį raštą (vykdomoji byla Nr. 0015/14/04050) pagal 2023-11-13 duomenis turi išlaikymo įsiskolinimą 7070,47 Eur (2023-10-16 Pažyma dėl informacijos pateikimo (patikslinta) Nr. 60093, el. b. 1 t., b. l. 64-67). (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina R. M., tačiau po motinos mirties atsakovas atsisakė priimti palikimą ir palikimą priėmė atsakovo tėvas K. M.. Atsakovo tėvas K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad atsakovas atsisakė priimti palikimą po motinos mirties, ieškovė sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi pirmiau telefonu, o vėliau raštu gavo informaciją, kad atsakovas D. M. Vilniaus m. 11-ajame notaro biure 2021-08-27 notarei Dangulei Miškinei pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo po R. M. (atsakovo motinos) mirties.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. M. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo atsakovas atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po motinos R. M. mirties
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
Dėl kreditoriaus (ieškovės) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.
Byloje nustatyta kad atsakovas ginčijamą sandorį, t. y. 2021-08-27 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, pateikė ne palikimo atsiradimo vietos notarui, kai turėjo pakankamai didelės sumos kreditorinius įsipareigojimus ieškovei, t. y. 12 733,73 Eur dydžio įsiskolinimas vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo (el. b. 2 t., b. l. 64-67). Šiuo metu įsiskolinimo dydis yra sumažėjęs iki 7070,74 Eur.
Todėl teismas sprendžia, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo.
Byloje nustatyta, kad 2021-08-27 pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pateikimo dieną atsakovas ieškovei turėjo 12 733,73 Eur dydžio įsiskolinimą vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo (el. b. 2 t., b. l. 64-67). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turi kokio nors likvidaus, t. y. parduotino turto. Taip pat nėra jokių duomenų, kur jis dirba, ir kokio dydžio darbines ir/ar kitas pajamas gauna. Taip pat nustatyta, kad atsakovas turi didelius kreditorinius įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, t. y. apie 12 371,28 Eur (24 561,95 Eur – 12190,67 Eur (išlaikymas) (el. b. 1 t., b. l. 34).
Todėl teismas konstatuoja, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises.
Dėl atsakovo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį.
Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad atsakovas privalėjo atsisakyti priimti palikimą po jo motinos R. M. mirties. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai jis pateikė notarui 2021-08-27 pareikšimą dėl palikimo atsisakymo, tai jis turėjo didelės sumos kreditorinius įsipareigojimus, t. y. apie 24 000 Eur (el. b. 1 t., b. l. 34). Atsakovo teiginiai, kad jis atsisakė motinos palikimo tėvo naudai, dėl to, kad tokia buvo tėvų valia, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad byloje nėra palikėjo t. y. atsakovo motinos R. M. testamento, nei notariškai patvirtinto, nei asmeninio, kuriuose ji būtų išreiškusi valią palikti turtą tik sutuoktiniui. Todėl atsakovas, žinodamas, kad turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ir tokiu būdu išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams.
Todėl teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius.
Dėl atsakovo nesąžiningumo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o skolininkui ir (ar) trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Byloje nustatyta, kad kai atsakovas atsisakė palikimo, tai jo dalį priėmė jo tėvas. Atitinkamai spręstina, kad palikimo atsakovas atsisakė tėvo naudai, t. y. savo giminaičio naudai. Tokiu atveju galioja nesąžiningumo prezumpcija ir šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo. Teismas vertina atsakovo veiksmus, kai jis atsisakė priimti palikimą turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų, kaip nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu.
Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas buvo nesąžiningas sudarant ginčijamą sandorį.
Dėl vienerių metų senaties termino.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2023-03-07, po to, kai tokią informaciją gavo iš antstolės (el. b. 1 t., b. l. 26). Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad apie tai, kad jis atsisako palikimo tėvo naudai, ieškovė turėjo žinoti jau 2022 m. sausio mėn., tačiau tokios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad pats atsakovas net teismo posėdyje nedalyvavo, kai galėjo teismui duoti išsamius paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų.
Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2023-03-07, o ieškinys teismui pateiktas 2023-05-15, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė vienerių metų senaties termino nepraleido.
Kadangi nustatytos visos būtinos sąlygos, taikytinos actio Pauliana institutui, todėl yra pagrindas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. M. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo atsakovas atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po motinos R. M. mirties (CPK 178 str.).
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2021-10-12 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. VB7-7743, išduotą notarės Danguolės Bieliūnienės, kuriuo K. M. po sutuoktinės R. M. mirties paveldėjo 3/8 dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Byloje jau nustatyta, kad atsakovas neturėjo teisės nepriimti palikimo ir toks sandoris pripažintas negaliojančiu, kaip pažeidžiantis kreditoriaus interesus, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 2021-10-12 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. VB7-7743, išduotą notarės Danguolės Bieliūnienės, kuriuo K. M. po sutuoktinės R. M. mirties paveldėjo 3/8 dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes toks sandoris iš dalies prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
Dėl ieškovės 3 reikalavimo atsisakymo ir dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr.0015/14/04050 nukreipimo į turtą
Ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisako ieškinio dalyje dėl trečio ieškinio reikalavimo, t. y. dėl reikalavimo nukreipti atsakovo D. M. nepadengto įsiskolinimo išieškojimą į jo dalį R. M. palikime, t. y. 3/8 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovės prašymas dėl 3 ieškinio reikalavimo atsisakymo netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad vienašalis sandoris atsisakyti priimti palikimą buvo ginčijamas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.
Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinti restitucijos ypatumai taikant actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008).
Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.
Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
Byloje nustačius, kad atsakovas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kito asmens – kreditoriaus teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo K. M. nuosavybėn. Todėl atsakovo nepadengto įsiskolinimo išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/04050 nukreipiamas į jo dalį R. M. palikime, t. y. 3/8 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 632 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 800 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 1432 Eur.
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistina 1432 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 82,26 Eur pašto išlaidų ( CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., 93 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo atsakovas atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po motinos R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Pripažinti iš dalies negaliojančiu 2021 m. spalio 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. VB7-7743, išduotą notarės Danguolės Bieliūnaitės, kuriuo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. M. mirties paveldėjo 3/8 dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nukreipti atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepadengto įsiskolinimo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/04050 (pagal 2013-12-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-1431-726/2011) į jo dalį R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikime, t. y. 3/8 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1432 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 82,26 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.