- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e1-864-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00064-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini) (LR tėvo-(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba Restoranas „A“ administratorius, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2012-07-14 apie 4.00 val., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas (J. V.), adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, konflikto su Č. O. metu, sudavė vieną smūgį Č. O. į veidą, dėl ko Č. O. atsirėmė į medį, po to ne daugiau kaip tris smūgius sudavė Č. O. į įvairias kūno vietas, dėl ko Č. O. nukrito, tuo metu asmuo, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, atitraukus E. G. nuo Č. O., pastarajam atsistojus, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas (J. V.), ranka sudavė nukentėjusiam Č. O., dėl ko pastarasis vėl nukrito, tuo metu asmuo, kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas (J. V.) tris kartus jam spyrė į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais savo veiksmais rodė nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, bei padarė Č. O. nežymų sveikatos sutrikdymą (pagal 2012-07-17 specialisto išvadą Nr. G 1661/12(01), pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimais kaklo, dešinio žasto srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimais nugaros kairėje pusėje, dešinio klubo srityje.
Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad parodymus duoda savo valia, parodymus duos lietuvių kalba, gynėjas šiam veiksmui jam nereikalingas. Kadangi įvykis buvo labai senai, tikslių įvykio aplinkybių šiai dienai neatsimena, tačiau visiškai sutinka su aplinkybėmis, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą. Labai gailėjosi dėl to, kas įvyko, yra tikras taip daugiau nepasikartos (b.l. 156).
2012-08-03 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje panaikinus 2012-07-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas nr. 10-2-000514-12 pagal LR BK 284 str. 1 d. 2017-02-06 priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą ieškomo įtariamojo E. G. atžvilgiu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Č. O. parodė, kad 2017 apie 4:00 val. Jis buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten gėrė alų, po kažkurio laiko, į minėtą barą atėjo kompanija jaunuolių, kurie jo atžvilgiu neadekvačiai elgėsi, t.y. garsiai šūkavo. Jis prie jų priėjo, pasakė, kad jie baigtų triukšmauti, jie atsakė, kad „Kas tu toks esi”? Jis pasakė, kad yra paprasčiausiai žmogus ir paprašė, kad apsiramintų. Po to vėl paprašė, kad apsiramintų. Po to jie išėjo iš baro, po kai kurio laiko iš baro išėjo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis pamatė tą pačią kompaniją, kuri buvo bare. Minėta jaunuolių kompanija pradėjo jį mušti, kadangi buvo išgėręs, nukrito ant žemės. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė du asmenis, kurie jį mušė, vienas iš jų buvo iniciatorius.(b.l.50)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad 2012-07-14 apie 7:00 val. važiuodamas automobiliu „VW Transporter” pilkos spalvos, nuo (duomenys neskelbtini) g. link stoties, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš posūkį į (duomenys neskelbtini) g. pamatė apie 7-8 jaunuolius kojomis ir rankomis mušančius vyrą, matė, kad kruvinas veidas (vyras stovėjo, svyravo, nukritęs nebuvo) kaip jam pasirodė mušė labai smarkiai rankomis ir kojomis, dvi merginos stovėjo šalia, muštynėse nedalyvavo. Vaikinų atskirai aprašyti negali, mano apie 18-22 metų amžiaus, kiekvieno jų veiksmų negali konkretizuoti ir nurodyti, kadangi matė bendrą vaizdą, pamatęs pravažiuodamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nuvažiavo, sudrausmindamas pasignalizavo, tačiau niekas nesureagavo. Šalia netoliese stovinčio jokio automobilio nematė. Išlipęs nebuvo, jokių aplinkybių nurodyti negali.(b.l.44-45)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R. parodė, kad jis dirbo 2012-07-14 iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. vyksta muštynės. Atvykus į vietą netoli sankryžos pasitiko nukentėjęs Č. O., (buvo vienas), kuris paaiškino, kad jį sumušė grupė jaunuolių, kurie pasišalino (duomenys neskelbtini) g. link., parodė (duomenys neskelbtini) g. 3 praeinamą kiemą į (duomenys neskelbtini) g. Pastebėjo bėgančius vaikinus, kiek jų bėgo, negali atsakyti, gali būti kad trys, bet nėra tikras. M. G. vaikinus nusivijo, jis su nukentėjusiuoju Č. O. nuvažiavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) g. iki pamatė kolegą, vejantis įtariamuosius (duomenys neskelbtini) g. Tuomet matė bėgančius du jaunuolius. (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. M. G. sulaikė bėgantį vieną jaunuolį, kitą sulaikė jis (duomenys neskelbtini)g. Buvo sulaikyti E. G. ir J. V.. Nukentėjusysis juos atpažino, nurodė, kad būtent tie vaikinai jį sumušė. Nukentėjusysis buvo netvarkingais drabužiais, išsivoliojęs, ar buvo blaivus, neatsimena, taip pat neprisimena ar buvo kruvinas, ar buvo sumušimo žymės.(b.l.47-48)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2012-07-14 nakties metu 1-3 val. Su pažįstamu Č. O. atėjo į visą parą veikiančią užeigą, esančią (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje. Bare gėrė alų, jokio konflikto nebuvo, bare susipažino su moterimi, jos jokių duomenų nežino, kontaktų neturi. Apie 5-6 val. į užeigą atėjo kokie 5-7 jaunuoliai, tarp jų 2 merginos, kiek gali spręsti iš jų elgesio, buvo girti. Jie tarpusavyje elgėsi labai iššaukiančiai, garsiai kalbėjo, rėkė, trukdė jiems ramiai ilsėtis. Č. paprašė jų apsiraminti, du vaikinai iš kompanijos pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ne jų reikalas. Jis konflikte nedalyvavo. Bare jokių muštynių nebuvo, kvietimo eiti į lauką išsiaiškinti negirdėjo, nematė. Nepastebėjo kuriuo momentu iš baro išėjo Č., jis nieko nepasakė, nekvietė, netrukus išėjo ir jaunuolių kompanija. Jo iš jų niekas nekeikė, neįžeidinėjo, kai Č. kalbėjosi su jaunuoliais jis gėrė alų. Vaikinų nei aprašyti nei atpažinti negali, sėdėjo į juos nugara, matė labai trumpai, negali net tiksliai pasakyti kiek jų buvo. Kai jis išėjo į lauką po kokių 20-30 min. gal valandos, negali tiksliai pasakyti, lauke nebuvo nei Č., nei policijos, nei jaunuolių. Kad įvyko muštynės sužinojo po kurio laiko iš Č., todėl jokios informacijos daugiau neturi. (b. l. 65-66)
Liudytoja L. R. – B. parodė, kad ji UAB “B ” direktorė, šiuo metu įmonė likviduojama, ji likvidatorė. Kavinė yra(duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbo laikas nuo 7:00 val. Iki 17:00 val. Naktimis kavinė nedirbo. Šalia įsikūrusi kavinė tuo pačiu adresu, dirbanti visą parą.(b.l.68-69)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kavinė dirba visą parą. Kavinėje dirbama pamainomis po vieną. Konkrečiai 2012-07-14 dienos pamainos neprisimena, kadangi kavinėje prekiaujama alkoholiu, lankosi įvairūs asmenys, dažnai būna įvairūs konfliktai, dėl jų dažnumo negali tiksliai suteikti informacijos apie minėtą pamainą. Iš jai parodytų atpažinti kataloge nuotraukų, kaip kavinės lankytojus yra mačiusi E. G., J. V., M. R.. Juos galėtų charakterizuoti įvairiai ir tik kaip kavinės lankytojus, su J. V. yra bendravusi, jei tiksliai prisimena, tą dieną jis buvo prie baro buvo labai ramus, kalbėjosi, jokiame konflikte jis nedalyvavo, jis kažką minėjo, kad atėjo iš policijos su juo buvęs E. G. buvo neblaivus ir labai piktas, kažkaip jis kabinėjosi, bet konkrečiau nieko negali pasakyti, neprisimena. Bare be šių vaikinų dar buvo vienas ar du lankytojai, neprisimena, apie juos nieko pasakyti negali. Jos akivaizdoje rimto konflikto, muštynių suminėtais vaikinais nebuvo. Ką jie darė išėję į lauką, nežino, ji niekada neišeina. Kai mato, kad konfliktinė situacija, prašo išeiti, kaip buvo konkrečiu atveju – neprisimena.(b.l.72-73)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. R. (BPK 80 str.1 p., 82 str. 3 d. pagrindais) parodė, kad 2012-07-14 su pažįstamu A. T., L. R., E. G., J. V., M. E. Ž. buvo bare „C”, (duomenys neskelbtini) pr., Vilniuje. Bare buvo iki paryčių, vartojo alkoholinius gėrimus. Klube jokių konfliktų nebuvo su nieko nesipyko. Prie klubo kažkaip visi išsiskirstė, jis liko su viena kažkuria mergina, tiksliai neprisimena, nuėjo į „Mc`Donalds” restoraną. Išėjęs iš klubo matė, kad prie „Mc`Donalds” kažkas vyksta, kažkoks sumišimas, konkrečiai negali nieko pasakyti, ant šaligatvio matė gulintį vaikiną, kitoje gatvės pusėje matė kažką bėgantį, kažką gaudantį, tarp ten konfliktuojančių nematė nei L., nei A. T., nei kitų pirma paminėtų draugų. Išėjęs iš „Mc`Donalds” pamatė šalia stovintį policijos automobilį, greitosios pagalbos automobilį, policijos automobilyje sėdėjo L. , jis priėjo paklausti kas atsitiko, tada pareigūnai pasiūlė ir jam sėsti į automobilį, nuvežė į trečiąjį PK. Jam atrodo automobilyje važiavo dviese, kitame policijos automobilyje važiavo A., gali būti ir E., neprisimena, komisariate susitiko su A. T. ir E. G., L., paskui, kai juos paleido dar sutiko J. V. ir M. su E. Kelintą valandą juos išleido, negali pasakyti. Jis jokiame konflikte nedalyvavo, nieko nemušė, nematė, kad kas iš jo paminėtų draugų dalyvautų kokiame nors konflikte. Po to, kai juos paleido iš trečiojo PK, nutarė nueiti į barą išgerti dar alaus, nuėjo į barą, netoli Halės turgavietės, veikiantį visą parą. Bare buvo nepažįstamas vyras, šalia jos sėdėjo moteris, apie 50 metų prie staliuko miegojo kažkoks vyras, bare dirbo barmenė moteris. Atėjo į barą, nusipirko alaus išsinešti, bare buvo užėję visi išskyrus A. T. ir L., jie po komisariato nuėjo namo. Vyras bare su moterimi pradėjo konfliktuoti, paskui konfliktavo žodžiu su barmene, užkalbino ir juos, jie nusipirkę alaus išėjo, į jį nekreipė dėmesio, lauke išėjus prie bromos privažiavo automobilis, vyras išėjęs iš baro pasakė privažiavusios automobilio vairuotojui, kad jei kabinėjasi, tada vairuotojas išlipęs iš automobilio, iš bagažinės išsitraukė kažkokį metalo pagalį ir pasiėmęs ėjo link jų, jie pabėgo kiek toliau, vairuotojas numetė pagalį, pakvietė pasikalbėti, E. su J. priėjo arčiau, vyras iš baro siūlė muštis, buvo nusiteikęs agresyviai. Jis su merginomis E. ir M. stovėjo apie 20 atstumu, nieko nedarė, žiūrėjo, girdėjo, kad vyras sakė, kad jis boksininkas, siūlė pasimušti pradėjo lįsti prie E., pastarasis jį pastūmė, vyras iš baro nukrito, atsikėlė, vėl barėsi, E. jį prirėmė prie medžio, sudavė kelis smūgius į viršutinę kūno dalį, į veidą, bendrai ne daugiau penkių smūgių. J. kam kiek smūgių sudavė, nematė, vyras iš baro kelis kartus trenkė ir E. gal tirs, keturis kartus. Vairuotojas išmetęs lazdą stovėjo šalia, juokėsi. Jis konflikte nedalyvavo, jo niekas nemušė. Vairuotojas jiems visiems pasiūlė važiuoti išgerti, jis atsisakė, ir nuėjo su merginomis namo. Ką darė likę J. su E., nežino. (b.l. 89-90)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad 2012-07-14 apie 4:00 val. Jis ėjo su savo mergina L. R. iš klubo „C", ten buvo su draugais E. G., M. R., J. V.. Jis su drauge L. išėjo iš klubo, ėjo dviese, draugai buvo likę klube. Buvo apsirengęs baltos spalvos megztiniu su kapišonu, šviesios spalvos džinsinėmis kelnėmis, bateliais juodos spalvos. Kažkas iš praeivių juos su L. užkalbino (duomenys neskelbtini) pr., įvyko kažkoks konfliktas, tiksliau aplinkybių neprisimena. Atvykus policijai, jį pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvežė į trečiąjį PK, atvežė L. ir M. Po to, kai išleido, prie komisariato laukė J., visi apie 4:60 val. Užėjo į visą parą dirbantį barą už Halės turgaus. Atėjus į barą užsisakė visi alaus, bare vyko kažkoks konfliktas, nieko konkrečiai neprisimena, nei kas ten buvo, nuo ko prasidėjo, konfliktavo ne jo draugai, o kažkas buvęs bare (kažkas rėkė kad boksininkas). Kas ten buvo, negali pasakyti, kiek lankytojų buvo, negali pasakyti, buvo išgėręs. Išgirdęs kažkokius riksmus, su L. nutarė kuo greičiau eiti namo, todėl išėjo draugus palikę bare. Paskui jam pasakojo, kad bare buvęs vyras boksininkas kvietė pasigalynėti kas stipresnis, kas vyko su draugais, nežino. (b.l. 93-94)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. V. parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, įtarime nurodytu laiku, liepos 14 d., su pažįstamais A. T., L. R., E. G., M. R.., M. E. Ž. buvo bare „C”, (duomenys neskelbtini) pr. Vilniuje. Vėliau iš klubo išėjo, matė, kad (duomenys neskelbtini) pr. vyko kažkokie konfliktai, kuriuose jis pats nedalyvavo. Tuo metu kai su E., M. ir merginomis ėjo link Katedros, prie 10-o maršruto autobuso sustojimo prie jų privažiavo policijos automobilis, kuriame sėdėjo A., ir dėl jam nežinomų priežasčių nieko nepaaiškinę pareigūnai įsodino į automobilį, E. ir M., išvažiavo kaip pasakė į trečiąjį PK. Su merginomis nuėjo į trečiąjį PK, palaukė kol paleido A., M. ir E., nutarė eiti į barą, išgerti dar alaus, nuėjo į barą, netoli Halės turgavietės. Bare be jų buvo nepažįstamas vyras, šalia jo sėdėjo bare moteris (apie 50 metų), prie staliuko miegojo kažkoks vyras, bare dirbo barmenė moteris. Atėjo į barą, nusipirko alaus išsinešti, bare buvo užėję visi. Vyras buvęs su moterimi, kažką apie juos replikavo, apie ką konkrečiai – pasakyti negali, neprisimena ir tuo metu nesuteikė tam jokios reikšmės. Tik išėjus iš baro parūkyti, prie baro buvęs vyras pradėjo šaukti vairuotoją, pastarasis išlipo su lazda rankoje. Jie stovėjo prie baro apie 10 metrų atstumu, vyras išlipęs iš automobilio padėjo bėgti link jų, bare buvęs vyras taip pat bėgo link jų. Lauke tuomet L. ir A. jau nebuvo, pastebėjo, kaip jie išėjo. Pajuto grėsmę, kadangi vyrai šaukė kažką jiems gąsdinančio, ką konkrečiai, neprisimena, nuo vyrų pabėgo kokių 50 metrų, kai vyras iš automobilio išmetė lazdą, leido jam prie jų prieiti, tuomet pradėjo šaukti ant jų kažką vyras iš baro, ką jis šaukė, neatsimena, kažką kad yra sportininkas, juos vadino mažvaikiais. Nei iš šio, nei iš to trenkė vieną smūgį E. į veidą ranka, E. jam sudavė smūgį į veidą, vyras atsirėmė į medį, tada E. sudavė dar kelis smūgius į kūną, ne daugiau trijų smūgių. Merginos su M. buvo nuo jų per 200 metrų atstumu. Jis atsitraukė nuo E. nuo vyro, pradėjo kalbėtis su atvažiavusiu vyru, tuomet atsistojęs vyras iš baro (kadangi buvo arčiau) sudavė jam koja į nugarą, jis sudavė jam vieną smūgį ranka, pastarasis nukrito, tada jam spyrė koja ne daugiau trijų kartų į kūną, konkrečiau pasakyti negali, spyrė ne į galvą. Atvažiavęs vyras pakėlė vyrą iš baro, nuėjo link baro, jie ėjo prie M. su merginomis, kurie buvo jau nuėję, o kai atsisukę pamatė policijos pareigūnus, apsisuko į kitą pusę ir nubėgo, juo sulaikę policijos pareigūnai pristatė į trečiąjį PK.(b.l.83-84)
Specialisto išvadoje Nr. G 1661/12(01) konstatuota, kad Č. O. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kaklo, dešinio žasto srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje, dešinio klubo srityje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.52-53)
Nukentėjusysis po įvykio į medikus pagalbos niekur nesikreipė (nurodyta specialisto išvadoje, negautas atsakymas iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl patirtų išlaidų). Nukentėjusysis Č. O. nurodė, kad ieškinio nereikš.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį
Šioje byloje kaltinamajam E. G. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).
Teismų praktikoje pažymima, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys 2K-242/2011, 2K-54-222/2017). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys atitiko tokią teismų praktikoje pateiktą įžūlaus elgesio sampratą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. G. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. 1, Vilniuje vartojo smurtą nukentėjusiojo Č. O. atžvilgiu. Prieš nukentėjusįjį panaudotą smurtą matė pašaliniai asmenys, liudytojai, įvykis įvyko viešoje vietoje, gatvėje, todėl tai sutrikdė žmonių rimtį ir poilsį, į įvykio vietą buvo iškviesta policija.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018, 2K-229-976/2018). Taigi, nors byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis turėjo konkretų siekį pažeisti viešąją tvarką ar rimtį, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad jis galėjo bendrais bruožais numanyti, kad konfliktuojant lauke, nakties metu, gatvėje, naudojant fizinį smurtą prieš žmogų, gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. G. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 160-161).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo pažeista viešoji tvarka. Nors prokuroras nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau iš kaltinamojo apklausos akivaizdu, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas tai pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką E. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. G. praeityje neteistas (b. l. 150), dirbantis, nebaustas administracine tvarka (b. l. 149), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo asmenybę, prokurorės siūlomas baudos dydis yra proporcingas. Todėl teismas E. G. skiria prokurorės siūlomą 18 MGL (677,70 Eur) dydžio baudą (BK 47 str. 3 dalies 2 punktas, redakcija galiojusi veikos padarymo metu).
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Procesų išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.
Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 18 MGL dydžio baudą (677,70 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 12 MGL (451,80 Eur) dydžio baudą.
Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
1. Baudos bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą kaltinamojo prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.