Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-388-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-12
Bylos Nr.: e2S-388-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00095-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Ieškovas: G. Š.
Atsakovas: D. Š.

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-388-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00095-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-428-959/2024 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. Š. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – Š., jai palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – V.; 3) nustatyti nepilnametės A. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės A. Š. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 385 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnametės A. Š. bendravimo tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą; 7) priteisti iš atsakovo 11 300 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priklausančio turto pagerinimą; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas D. Š. byloje pateiktu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti A. Š. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; 3) nustatyti ieškovės ir A. Š. bendravimo tvarką; 4) priteisti iš ieškovės 250 Eur dydžio išlaikymą A. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, atsakovą paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą; 6) priteisti iš ieškovės 2 400 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; 7) priteisti iš ieškovės 1 200 Eur kompensaciją už savavališkai pasisavintus daiktus; 8) priteisti iš ieškovės 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (reg. Nr. DOK-134145), kuriuo prašė nustatyti A. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu ir uždrausti ieškovei lankytis kartu su šalių dukterimi tose vietose, kur ji gali susitikti su ieškovės draugu J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje.

4. Prašyme nurodė, kad siekia užtikrinti šalių dukters interesus, jog ji būtų apsaugota nuo fizinio ir psichologinio smurto, o taip pat kitos neigiamos įtakos, darančios žalą jos normaliai raidai, fizinei ir psichologinei sveikatai, kol byla bus nagrinėjama teisme. Nusprendusi nutraukti santuoką, ieškovė savavališkai, nesant abiejų tėvų bendro susitarimo ir teismo sprendimo, net neinformavusi atsakovo apie savo planuojamus veiksmus, išsivežė šalių dukrą iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pakeitė mergaitės ugdymo įstaigą ir iš pradžių apgyvendino savo motinos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), po to adresu: (duomenys neskelbtini), galiausiai adresu: (duomenys neskelbtini). Po mergaitės prievartinio išvežimo iš namų, kai ji gyveno su ieškove, prasidėjo mergaitės psichologinės problemos, nes jai buvo padaryta didelė psichologinė žala. Mergaitė iš ieškovės patiria fizinį smurtą, taip pat iš ieškovės ir jos draugo – psichologinį smurtą (mato ieškovės ir jos draugo konfliktus, girdi vartojamus keiksmažodžius). Be to, ieškovė ne tik atsisako psichologo paslaugų, bet ir galimybę sudaryti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams bendrauti su mergaitei nedalyvaujant ieškovei.

5. Ieškovė 2023 m. lapkričio 16 d. taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (reg. Nr. DOK-138256), kuriuo prašė nustatyti A. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Prie prašymo pridėjo bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovas kiekvieną trečiadienį pasiima dukrą iš darželio, ja rūpinasi ir būna su dukra, suruošia ir nuveda ryte į darželį; kas antrą savaitgalį paima dukrą penktadienį iš darželio, ja rūpinasi ir būna su dukra iki pirmadienio ryto (suruošia ir nuveda į darželį); leidžia šventes su vaiku pagal grafiką (lyginiai metais gruodžio 24–25 d., Šv. Velykų antrąją dieną, nelyginiais metais gruodžio 26, 31 d. ir sausio 1 d., Šv. Velykų pirmąją dieną); pasiima dukra vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu; nevaržomai bendrauja su dukra visomis ryšio priemonėmis, kuriomis ji bus aprūpinta; lankosi dukros ugdymo įstaigose ir domisi jos mokymosi ar ugdymo procesu; ieškovė įsipareigoja teikti informaciją apie vaiko pasikeitimus, sveikatą, gyvenamosios vietos ir papildomo ugdymo pasikeitimus; likęs laikas skirtas ieškovei gyventi, bendrauti su dukra ir ja tinkamai rūpintis.

6. Prašyme nurodė, kad su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka, nes tai neatitiktų vaiko teisėtų interesų. Dėl tarp ieškovės ir J. K. 2023 m. rugsėjo 14 d. vykusio tarpusavio konflikto nurodė, jog J. K. su ieškove negyvena, konflikto metu mergaitė buvo darželyje. Dėl kraujosruvų ant mergaitės kūno, nurodė, kad mergaitė lanko dailiojo čiuožimo pamokas, todėl sužeidimai lankant tokius užsiėmimus yra neišvengiami. Atsakovas šiuo atveju piktnaudžiauja tėvo valdžia, veikia priešingai vaiko interesams, nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, o nuo 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovas bendru sutarimu, kad su mergaite pabus iki 2023 m. lapkričio 9 d., pasiėmė dukrą iš darželio ir ją pagrobė, mergaitės nebegrąžina, neteikia jokios informacijos apie jos sveikatos būklę, savavališkai pakeitė vaiko gydymo įstaigą ir šeimos gydytoją, neleidžia ieškovei susitikti su dukra.

Atsiliepimas

7. Atsakovas 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą (reg. Nr. DOK-142422), kuriame nurodė, kad ieškovės prašymas neturėtų būti tenkinamas, nes ji neužtikrina vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Dažnai keičia vaiko gyvenamąją vietą, todėl neužtikrina vaiko teisės į gyvenamąsias patalpas ir stabilias gyvenimo sąlygas bei sukelia vaiko socialinę ir psichologinę žalą. Dailiojo čiuožimo treniruočių metu vaikai dėvi dvigubą aprangą, dėl to vaikui negali atsirasti nubrozdinimų. Dėl smurto prieš vaiką ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Normaliai vaiko radai reikšmingą žalą daro buvimas ieškovės ir jos sugyventinio aplinkoje – J. K. ir ieškovė vartoja keiksmažodžius vaiko akivaizdoje, ieškovė vaiko akivaizdoje taip pat demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir rodo vaikui negatyvaus elgesio pavyzdį. Atsakovo vertinimu, vien tas faktas, kad J. K. buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, patvirtina, jog ieškovė ir J. K. yra sugyventiniai, taigi, gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį. Dėl ieškovės pasirinkto gyvenimo būdo, kuris yra netinkamas vaikui ir prie kurio vaikas yra priverstas derintis, dukrai buvo sukurtos tokios gyvenimo sąlygos, dėl kurių sutriko jos psichoemocinė sveikata ir normali raida. Lyginant ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad atsakovo gyvenamoji aplinka vaikui yra saugesnė ir stabilesnė, todėl labiau atitinka vaiko geriausius interesus.

Šalies argumentai

8. Atsakovas 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (reg. Nr. DOK-142907), kuriuo prašė nustatyti tokią laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką:

1) ieškovė pasiima dukrą iš darželio kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, bendrauja su ja ir pristato tos pačios dienos 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini);

2) ieškovė pasiima dukrą kas antrą šeštadienį 10.00 val. ir pristato tos pačios dienos 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3) ieškovė pasiima dukrą kas antrą sekmadienį 10.00 val. ir pristato tos pačios dienos 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4) ieškovė įsipareigoja nesilankyti kartu su dukra tose vietose, kur ji gali susitikti su ieškovės sugyventiniu J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje.

Šalies argumentai

9. Prašyme nurodė, kad ieškovė prieš vaiką naudoją tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, be to, ieškovės sugyventinis J. K. kelia vaikui pavojų ir tai patvirtina 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimas apie nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą. Nors ieškovė teigia, kad konflikto su J. K. metu vaiko nebuvo namuose, tačiau tai nemažina ir nepašalina pavojaus vaikui. Atsakovas, siekdamas apsaugoti vaiką nuo kilnojimo iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, iki teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo ir įsiteisėjimo, paėmė vaiką pas save ir negrąžino ieškovei. Atsakovas nesutiko tiek su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek su siūloma bendravimo su vaiku tvarka.

10. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-138578) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys negali susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, yra būtina nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti konkrečią, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką su vaiku, ir užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimą, siekiant išsaugoti vaiko artimą ryšį su šeimos nariais. Skyriaus nuomone, teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis, turi pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, kuri neleis kilti proceso šalių ginčams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, ieškovės prašymą atmetė ir iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo nustatė laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, uždraudė ieškovei lankytis kartu su dukra tose vietose, kur ji gali susitikti su ieškovės draugu J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje, bei nustatė laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką:

1) ieškovė pasiima dukrą iš darželio kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, bendrauja su ja ir pristato tos pačios dienos 20.00 val. į vaiko gyvenamą vietą;

2) lyginėmis metų savaitėmis ieškovė pasiima dukrą iš darželio penktadienį po užsiėmimų ir pristato į vaiko gyvenamą vietą sekmadienį iki 20.00 val.;

3) ieškovė turi teisę bendrauti su dukra ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 19.00 iki 20.00 val., atsižvelgdama į vaiko užimtumą bei dienos režimą;

4) atsakovas užtikrina vaiko pasiekiamumą ieškovei ryšio priemonėmis nuo 19.00 iki 20.00 val., kai vaikas yra su juo;

5) vaiko ligos ar kitais atvejais, kai vaikas negali lankyti darželio ar negalima laikytis 1 ir 2 punktuose numatytos bendravimo tvarkos, atsakovas sudaro sąlygas ieškovei tiesiogiai bendrauti su vaiku šios tvarkos 1 ir 2 punktuose nurodytomis savaitės dienomis ne mažiau kaip po 3 valandas per dieną;

6) vasaros metu ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: lyginiais metais – nepertraukiamai 14 dienų liepos mėnesį ir nepertraukiamai 14 dienų rugpjūčio mėnesį; nelyginiais metais – nepertraukiamai 14 dienų birželio mėnesį ir nepertraukiamai 14 dienų liepos mėnesį. Apie numatomus konkrečius bendravimo laikotarpius ieškovė informuoja atsakovą ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos; ieškovė nepertraukiamo bendravimo su vaiku laikotarpiais užtikrina vaiko pasiekiamumą atsakovui nuotolinio ryšio priemonėmis;

7) vasaros metu atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: lyginiais metais – nepertraukiamai 14 dienų birželio mėnesį ir nepertraukiamai 14 dienų liepos mėnesį; nelyginiais metais – nepertraukiamai 14 dienų liepos mėnesį ir nepertraukiamai 14 dienų rugpjūčio mėnesį. Apie numatomus konkrečius bendravimo laikotarpius atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos; atsakovas nepertraukiamo bendravimo su vaiku laikotarpiais užtikrina vaiko pasiekiamumą ieškovei nuotolinio ryšio priemonėmis;

8) pirmumo teisė pasirinkti konkretų nepertraukiamo bendravimo su vaiku laikotarpį liepos mėnesį turi: lyginiais metais – ieškovė; nelyginiais metais – atsakovas;

9) tėvai bendrauja su vaiku per valstybines ir asmenines šventes tokia tvarka:

9.1) ieškovės gimimo dieną vaikas praleidžia su ieškove;

9.2) Motinos dieną vaikas praleidžia su ieškove;

9.3) atsakovo gimimo dieną vaikas praleidžia su atsakovu;

9.4) Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu;

9.5) vaiko gimimo dieną ji praleidžia lyginiais metais – su motina, nelyginiais metais – su tėvu;

9.6) ieškovė su vaiku bendrauja:

9.6.1) nelyginiais metais:

9.6.2) gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 19.00 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena);

9.6.3) Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.;

9.6.4) lyginiais metais:

9.6.5) nuo Gruodžio 25-osios dienos 19.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19.00 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena);

9.6.6) Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.;

10) atsakovas ir ieškovė tarpusavio susitarimu gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką, jei ji nepažeidžia vaiko teisių ir esminių interesų;

11) apie svarbias aplinkybes, dėl kurių atsakovas ir ieškovė negali laikytis šios bendravimo tvarkos, jie vienas kitą informuoja ryšio priemonėmis iš anksto

12. Nors teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje surinkti duomenys, susiję su galimu fiziniu ar psichologiniu smurtu, yra prieštaringi ir jų pagrindu šiuo metu negalima daryti kategoriškos išvados apie grėsmę vaiko fiziniam ar psichologiniam saugumui iš ieškovės pusės, tačiau šalys gyvena skyrium ir, teismo vertinimu, byloje yra kitų duomenų, patvirtinančių tai, kad abiejų tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovės ir vaiko naudojimasis būstu, kuriame tuo metu jos gyveno, iš esmės yra priklausomas nuo kitų asmenų, nenorinčių sudaryti su ieškove rašytinę terminuotą nuomos sutartį, valios, o sudaryta žodinė nuomos sutartis gali būti bet kada nutraukta, ir nesant byloje įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovė turi realias galimybes užtikrinti vaikui stabilią gyvenamąją aplinką šiame būste ilgesniam laikotarpiui, sprendė, jog kyla grėsmė vaiko teisei į stabilią aplinką. Teismo vertinimu, grėsmę vaiko interesams įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, ir nors teismas konstatavo, kad grėsmė vaiko interesams kyla iš abiejų tėvų pusės, tačiau sprendė, jog šioje proceso stadijoje vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, nes atsakovas turi geresnes galimybes užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką nei ieškovė.

14. Teismas, nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nuolatinis maksimalus vaiko bendravimas su ieškove kenkia vaiko interesams, atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarka vertino kaip be pagrindo varžančią vaiko ir motinos bendravimą, ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką, orientuojantis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės draugui J. K. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, į policijos pareigūnų nurodytas konflikto, kurio pagrindu buvo išduotas minėtas orderis, aplinkybes, konstatavo, kad J. K., kuris į bylą pateiktuose dokumentuose įvardijamas ieškovės sugyventiniu, galimai yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus elgtis agresyviai, į tai, jog po konflikto su ieškove J. K. pakeitė buto, kuriame ieškovė gyveno su dukra, spynas ir dėl to ieškovė su vaiku negalėjo į jį patekti, sprendė, kad tai įrodo tikėtiną grėsmę vaiko teisei į saugią aplinką, todėl atsakovo prašymą uždrausti ieškovei kartu su dukra lankytis tose vietose, kur ji gali susitikti su ieškovės draugu J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje, tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu ieškovė G. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepaisė fakto, kad ieškovė faktiškai dukrą nuo gimimo augino viena. Svarbu tai, kad ieškovė išsikėlė iš atsakovo buto dėl to, jog atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, rūkydavo marihuaną, buvo agresyvus, persekiojo ieškovę ir nuolat naudojo psichologinį smurtą. Atsakovas 2023 m. lapkričio 8 d. savavališkai pasiėmė vaiką iš ugdymo įstaigos ir 20 dienų uždraudė bet kokį ieškovės ir dukros bendravimą. Teismas visiškai nevertino, jog dukra yra labai prisirišusi prie ieškovės, pripratusi su ja būti ir kartu miegoti, todėl (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko atskyrimas nuo motinos yra akivaizdus mažamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nukrypo tiek nuo teisės normų, reglamentuojančių laikiną vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, tiek kasacinio teismo praktikos, tiek nuo žmogiškųjų elgesio standartų ir moralės normų.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino šalių dukters ženkliai didesnio prieraišumo prie motinos, nevertino tėvų požiūrio į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimo vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykių tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes).

16.3. Ta aplinkybė, kad dėl nuolat naudojamo psichologinio smurto, prievartos ir namuose tvyrojusios įtampos, ieškovė priėmė sprendimą su dukra išeiti iš sutuoktinio ir apsistoti pas savo mamą ne tik, kad niekaip nepažeidžia vaiko teisių, bet tai užtikrino tinkamą ieškovės ir dukters psichologinę būseną. O būstai buvo keičiami dėl vaiko gerovės – kad vaikas turėtų savo atskirą kambarį ir kiemą. Šiuo metu bute, kuriame ieškovė ketina gyventi iki nuosavo būsto įsigijimo, mergaitė turi savo atskirą kambarį.

16.4. Dėl draudimo lankytis ieškovei tam tikrose vietose nurodė, kad nėra pagrindo taikyti dvigubą atsakomybę J. K. atžvilgiu. Orderis yra tas dokumentas, kuris sukėlė teisines pasekmes, bet taikyti dar papildomus draudimus šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo. Šis asmuo nieko neatliko tokio, dėl ko ieškovė negalėtų su juo bendrauti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas D. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, ir pirmiausiai vadovavosi vaiko interesais. Ieškovė savo argumentais tik siekia iškraipyti teismo procesinio sprendimo esmę. Ieškovė, pažeisdama vaiko interesus, dukrą išvežė iš šeimos namų, kur vaikas gyveno nuo gimimo ir turėjo saugią aplinką ir pastovias gyvenimo sąlygas. Išvežusi vaiką, ieškovė neužtikrino vaikui pastovios ir nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolat kraustėsi kartu su vaiku iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Vaikui gyvenant su motina, jam buvo padaryta didelė psichologinė žala.

17.2. Ieškovė byloje tik deklaratyviais pasakojimais įrodinėjo, jog ji viena augino vaiką, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino aplinkybių, kurių ieškovė neįrodė, ir netyrė įrodymų, kurių ieškovė nepateikė.

17.3. Atsakovas vaiką pasiėmė pas save tik tada, kai vaikas pasiskundė dėl ieškovės smurto, nes negalėjo laukti, kol teismas išspręs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. O laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip nekliudo ieškovei rūpintis dukra ir vykdyti savo kaip motinos pareigas.

17.4. Pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurias vertins teismas bylą nagrinėdamas iš esmės.

17.5. Pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl J. K. buvimo vaiko aplinkoje yra visiškai pagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai, nes šis asmuo kelia tikėtiną grėsmę vaiko teisei į saugią aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

19. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 2023 m. gruodžio 4 d. psichologinio tyrimo išvadą, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 6 d. pažymas, J. K. charakteristiką iš jo darbovietės, 2023 m. spalio 1 d. nuomos sutartį.

20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.

22. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

23. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog prie atsiliepimo prideda 5 telefoninių pokalbių garso įrašus, kuriais grindžiami atsiliepimo argumentai, ir nors garso įrašai yra pateikti ir byloje, tačiau su atsiliepimu pateikiami dėl teismo patogumo. Šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas sprendžia prie bylos neprijungti, nes turi prieigą prie teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir su šiais įrodymais gali susipažinti. Be to, faktiškai garso įrašai net ir nėra pridėti prie teismui pateikto atsiliepimo.

24. Ieškovės atstovė taip pat 2024 m. kovo 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-428-959/2024, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2024 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti procesinę G. Š. specialiosios liudytojos padėtį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti procesinę J. K. specialaus liudytojo padėtį Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 6 d. pažymą ir J. K. charakteristiką iš jo darbovietės. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Kauno apylinkės teismui 2024 m. vasario 22 d. priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, iš dalies išnyko pagrindas, dėl kurio ieškovė buvo pateikusi skundą dėl 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties. Ieškovės vertinimu, jos atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties turėtų būti nagrinėjamas tik dalyje dėl laikino draudimo, susijusio su J. K.. Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose nurodo papildomus argumentus, susijusius su skundžiamos nutarties dalimi, susijusia su laikinu draudimu.

25. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju apeliantės atstovė pateikė procesinį dokumentą (rašytinius paaiškinimus), kuris dalimi savo turinio yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, teismas atsisako priimti ieškovės atstovės pateiktus rašytinius papildomus paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ir kartu su jais pateiktus šiuos rašytinius įrodymus (Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-428-959/2024, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 6 d. pažymą ir J. K. charakteristiką iš jo darbovietės), nes pateikta nutartis apeliacinės instancijos teismui yra pasiekiama per teismų informacinę sistemą Liteko, o pažyma ir charakteristika jau yra pateiktos su atskiruoju skundu ir apeliacinės instancijos teismo prijungtos prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas vis dėlto sprendžia priimti pateiktus nutarimus ir vertinti juos kartu su byloje esančiais duomenimis.

Dėl ginčo esmės

26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir uždraudimo ieškovei su vaiku lankytis ten, kur jis gali susitikti su ieškovės draugu, matytis su juo ir būti jo aplinkoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas pagal jų pateiktus reikalavimus, išdėstytus ieškinyje bei priešieškinyje, dėl šalių santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, santuokinio turto padalijimo, taip pat dėl šalių dukters A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su ja nustatymo, išlaikymo jai priteisimo.

28. Šalys pirmosios instancijos teismui pareiškė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašė šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nustatyti ieškovės ir dukters laikiną bendravimo tvarką bei uždrausti ieškovei lankytis kartu su šalių dukterimi tose vietose, kur ji gali susitikti su ieškovės draugu J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje. Ieškovė prašė dukters laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei tėvo nustatyti bendravimo su mergaite tvarką.

29. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi atsakovo prašymą tenkino, ieškovės – atmetė, t. y. nustatė šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatė motinos bendravimo su dukterimi tvarką, taip pat uždraudė ieškovei lankytis kartu su dukra tose vietose, kur ji gali susitikti su ieškovės draugu J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje.

30. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-428-959/2024 2024 m. vasario 22 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikina vaiko gyvenamąją vieta ir bendravimo su vaiku tvarka, t. y. iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, taip pat nustatė laikiną atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarką. Ši nutartis vykdytina skubiai. 2024 m. kovo 1 d. byloje pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2024 m. vasario 22 d. nutarties. Atskirasis skundas bylą nagrinėjančio teisėjo 2024 m. kovo 1 d. rezoliucija yra priimtas, 2023 m. kovo 5 d. išsiųstas atsiliepimams pateikti, terminas atsiliepimams pateikti baigiasi 2024 m. kovo 19 d. (įskaitytinai).

31. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pritaikytos šioje byloje skundžiama nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebeliko teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir nustatyta ieškovės laikina bendravimo su mergaite tvarka, pagrįstumą ir teisėtumą, nes apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo 2024 m. kovo 1 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties, galutinai įvertins situaciją ir išspręs šalių dukters laikinosios gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo klausimą. Tai reiškia, kad šioje byloje skundžiama 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis dalyje dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės atskirojo skundo argumentų šioje dalyje nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinimo, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

32. Nutraukus apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies dėl šalių dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies susijusios su uždraudimu ieškovei su vaiku lankytis ten, kur jis gali susitikti su ieškovės draugu, matytis su juo ir būti jo aplinkoje.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

34. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Viena iš specialių laikinųjų apsaugos priemonių gali būti ir laikinas draudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Ši norma taikoma, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

35. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl uždraudimo jai su dukra lankytis vietose, kur gali susitikti J. K., atskirajame skunde nurodo, kad nėra pagrindo byloje taikyti dvigubą atsakomybę J. K. atžvilgiu, nes po tarp ieškovės ir J. K. įvykusio konflikto buvo išduotas orderis, kurio pagrindu J. K. ir taip negalėjo artintis prie ieškovės ir jos dukters.

36. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės draugui J. K. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, pagal kurį jam buvo skirti įpareigojimai iki 2023 m. rugsėjo 28 d. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 m atstumu prie ieškovės bei kartu su ja gyvenančios dukters, nebendrauti, neieškoti ryšių su jomis. Šis orderis išrašytas dėl 2023 m. rugsėjo 14 d. vykusio konflikto tarp ieškovės ir J. K. šalių dukrai tuo metu esant darželyje (šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas). Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame dėl galimo J. K. smurtavimo šalių dukters atžvilgiu, 2024 m. vasario 28 d. buvo priimtas nutarimas panaikinti procesinę J. K. specialaus liudytojo padėtį, nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų tam, kad J. K. būtų pagrindas suteikti įtariamojo statusą. Taigi, anksčiau minėtame ikiteismine tyrime J. K. įtarimai nėra pareikšti. Be to, jis nėra teistas (Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu J. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutraukta, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės), buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimus, kurie nėra susiję su vaiko teisių pažeidimais.

37. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pagrįstų duomenų apie tai, kad J. K. smurtavo prieš šalių dukterį, nebuvo pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu esant priimtai 2024 m. vasario 22 d. nutarčiai, pagal kurią šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tokios laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja ieškovės teisę rinktis, su kuo ji bendrauja, juo labiau, jog pagrįstų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad J. K. kelia grėsmę šalių dukteriai prieš ją smurtaudamas ar kitokiu būdu darydamas neigiamą įtaką, nėra. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas ieškovei kartu su dukra lankytis tose vietose, kur ji gali susitikti su J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, susijusius su skundžiama nutarties dalimi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, kuria ieškovei su dukra uždrausta lankytis tose vietose, kur ji gali susitikti su J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas šioje dalyje atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės G. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovei su dukra uždrausta lankytis tose vietose, kur ji gali susitikti su J. K., matytis su juo ir būti jo aplinkoje, ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinį procesą pagal ieškovės G. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir nustatyta ieškovės ir vaiko laikina bendravimo tvarka, panaikinimo nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas