- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-13169-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02799-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2025 m. lapkričio 25 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune (toliau – ir KMEK) 2025 m. balandžio 16 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas);
2) įpareigoti KMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad KMEK, remdamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintus Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai), priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino tinkamu karo tarnybai.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jo sveikatos patikrinimas buvo atliekamas aplaidžiai, neatsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotą dirgliosios žarnos sindromą bei lėtinį sinusitą ir atsiradusius paroksizminius priepuolius (diagnozuota migrena), dėl ko yra išduotas siuntimas atlikti galvos smegenų magnetinį rezonansą.
Atkreipė dėmesį, jog pagal Kriterijus asmenys, kuriems yra diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas ir lėtinis sinusitas yra pripažįstami netinkamais karo tarnybai. Taip pat remiantis Kriterijais priklausomai nuo paroksizminių priepuolių dažnumo, karo prievolininkas taip pat gali būti pripažįstamas netinkamu tarnybai. Iš Nutarimo turinio taip pat matyti, kad pagal kūno masės indeksą pareiškėjo svoris yra per mažas. Todėl neaišku, kodėl KMEK, esant tokiems sveikatos sutrikimams, priėmė Nutarimą ir pripažino pareiškėją tinkamu atlikti karo tarnybą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, jog jo sveikatos patikrinimą atlikę ir sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai neišsamiai atliko tyrimus ir neteisingai bei netiksliai įvertino jų rezultatus, todėl nepagrįstai ir neteisingai konstatavo pareiškėjo tinkamumą karo tarnybai. Darytina išvada, jog Nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, tyrimų rezultatus, neturint papildomų tyrimų rezultatų bei gydytojų specialistų išvadų ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tokie KMEK veiksmai yra nesuderinami su teisingumo, objektyvumo ir sąžiningumo principais.
Akivaizdu, kad KMEK neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę, o esant neaiškumų – kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, gydytojų specialistų konsultacijų bei papildomų tyrimų atlikimo ir priimti ekspertines išvadas pagal papildomų tyrimų ar patikslintų diagnozių duomenis, todėl Nutarimas privalo būti panaikintas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti.
Teigia, kad KMEK atlikdama karinę medicinos ekspertizę vadovaujasi Kriterijais. Kriterijai yra sudaryti iš kelių dalių. Kadangi pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jo atveju yra aktuali pirmoji tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų lentelė, kurioje pateikti susirgimai ir patologinės būklės sugrupuotį į punktus, paskirtas atitinkamas apribojimo laipsnis bei pagal karo tarnybos rūšį suskirstytos skiltys, kuriose nurodoma ar asmuo pagal turimą susirgimą tinkamas, tai karo tarnybos rūšiai. Sveikatos grupę nustato KMEK pakomisės pirmininkas, įvertinęs pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę.
Pabrėžė, jog iš aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra KMEK. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Tačiau vertinant asmenų sveikatos būklę visada yra vertinami ir kitų gydymo įstaigų medicininiai dokumentai, o esant prieštaravimams atliekami papildomi tyrimai ar pasisakoma, kodėl remiamasi vienais ar kitais duomenimis.
Nurodo, kad 2025 m. balandžio 9 d. buvo atlikta pareiškėjo karinės medicinos ekspertizė, kurios metu jis buvo pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatyta B sveikatos grupė su 3 laipsnio apribojimais. Medicinos ekspertizės akte yra pateikta visa ekspertizės eiga, gydytojų atlikti tyrimai ir sveikatos būklės vertinimas bei tuo metu turimi medicininiai duomenys iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą.
Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais, kad KMEK pareiškėjo sveikatos būklę vertino aplaidžiai, neatsižvelgė į jau nustatytas diagnozes, neišsamiai atliko tyrimus. Akcentuoja, jog visus skunde nurodytus sveikatos sutrikimus pareiškėjas nurodė užpildydamas medicinos ekspertizės akto specialiąją dalį, o KMEK karo medicinos šeimos gydytoja atlikdama karinę medicinos ekspertizę įvertino šiuos pareiškėjo nurodytus nusiskundimus. Taip pat buvo atsižvelgta į ekspertizės atlikimo metu gautuose Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) išrašuose apie asmens sveikatą esančius medicininius duomenys. Buvo atlikti visi privalomi tyrimai ir papildomi tyrimai, reikalingi diagnozei patvirtinti ir ekspertinei išvadai priimti.
Atkreipė dėmesį, jog atliekant pareiškėjo vidaus ligų vertinimą fiksuotą, jog jis skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, tačiau atliekant karo medicinos ekspertizę KMEK neturėjo medicininių duomenų apie šią ligą. Nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui buvo išrašyti receptai šios ligos gydymui. Pareiškėjo KMEK nurodytas vartojamas vaistas nuo dirgliosios žarnos sindromo „Ibesan“ yra maisto papildas, todėl akivaizdu, jog dėl šios ligos pareiškėjui nebuvo skirtas medikamentinis gydymas. Taip pat pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių įrašų dėl alergijų, dažnų galvos skausmų ir skausmų širdies plote.
Informavo, kad atlikus pareiškėjo sveikatos būklės vertinimą buvo nustatyta diagnozė – abejų akių trumparegystė, tačiau atliekant jo psichiatrinius, chirurginius, neurologinius, otorinolaringologinius ir dermatovenerologinius vertinimus, jokių sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas yra sveikas, o dėl nustatytos trumparegystės, remiantis Kriterijais, nuspręsta taikyti 3 laipsnių apribojimą.
Teigia, jog pareiškėjas kartu su skundu pateikė naujus medicinos duomenis, kurių KMEK nevertino. Šie dokumentai galėtų būti pagrindas inicijuoti pakartotinę karinę medicinos ekspertizę, tačiau šiuo atveju pareiškėjas į KMEK su prašymu atlikti pakartotinę ekspertizę, nesikreipė. Pabrėžė, kad karinės medicinos ekspertizės metu nustatant asmens tinkamumą karo tarnybai vertinama tiriamojo ekspertizės metu esama sveikatos būklė, todėl teismas neturėtų vertinti naujų pareiškėjo medicininių dokumentų turinio, kadangi jie nebuvo vertinti ekspertizės metu.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog Nutarimas yra pagrįstas tinkamai ir visapusiškai analizuojant ir tiriant pareiškėjo medicininę raidos istoriją ir esamą sveikatos būklę, o KMEK gydytojai karinės medicinos ekspertizės metu Pareiškėjo atžvilgiu elgėsi tinkamai, profesionaliai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, atidžiai laikėsi specifinę – medicininę sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune 2025 m. balandžio 16 d. ekspertinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 9 d. KMEK pareiškėjui buvo atlikta karinė medicinos ekspertizė. KMEK paciento sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo specialiojoje dalyje esančioje lentelėje (toliau – ir Lentelė) pareiškėjas nurodė, kad jį kamuoja alergija, dažnos peršalimo ligos, bronchitas ir plaučių ligos, skausmas širdies plote, dažni nugaros skausmai bei galvos skausmai ir dirgliosios žarnos sindromas su viduriavimu. Pareiškėjas nurodė, jog dėl dirgliosios žarnos sindromo vartoja vaistus „Ibesan“.
Pabaigus pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę, KMEK specialistai nustatė pareiškėjui diagnozę – abiejų akių trumparegystę, o kitose tirtose srityse nurodė, jog pareiškėjas yra sveikas. Vadovaujantis atliktais tyrimais buvo priimtas ekspertinis nutarimas dėl tinkamumo priimant į tarnybą – Nutarimas, kuriame buvo padaryta išvada, kad pagal Kriterijų 1 skiltį pareiškėjas yra tinkamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir jam nustatyta B sveikatos grupė.
Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad Komisija padarė išvada, jog pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos nurodydamas, kad KMEK jo sveikatos būklės patikrinimą atliko aplaidžiai, nevertinant jam diagnozuoto dirgliosios žarnos sindromo, lėtinio sinusito ir jį kamuojančių paroksizminių priepuolių (migrenos).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012; 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-643-1188/2024; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-208-502/2025). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 straipsniu į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 6 straipsnio 6 dalis teigia, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, taip pat krašto apsaugos ministro sprendimu – kitose krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Asmenų, sukakusių 17 metų, siuntimo pasitikrinti sveikatos tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos. (KPĮ 36 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktas teigia, jog Nuostatai nustato, be kita ko, karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigas, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, asmenų, sukakusių 17 metų, kurie, jiems sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio (profesinės karo tarnybos kariams, privalomosios karo tarnybos kariams, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos kariams, kariūnams, atsargos kariams), sveikatos sutrikimo (sutrikdymo) sunkumo laipsnio (žvalgybos pareigūnams), sveikatos sutrikdymo lygio (šauliams) nustatymo tvarką
Asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (Nuostatų 2 punktas).
Nuostatų 10.2.1 papunktis teigia, kad regioninės pakomisės atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulių, stojančių į kovinius būrius, asmenų, sukakusių 17 metų, privalomosios karo tarnybos karių (išskyrus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, medicinos ekspertizę.
Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 22 punktas). Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato Karo medicinos tarnybos vadas (Nuostatų 24 punktas).
Vadovaujantis Nuostatų 26 punktu Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą.
Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai (Nuostatų 27 punktas).
Pažymėtina, jog Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė.
Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas. Jeigu priimant ekspertinį nutarimą kyla įtarimų dėl ekspertinės išvados pagrįstumo, Komisijos pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad abejotiną ekspertinę išvadą priėmęs Komisijos gydytojas pateiktų motyvuotą paaiškinimą raštu per tris darbo dienas po to, kai visi gydytojai pateikia ekspertines išvadas. Jeigu Komisijos gydytojas negali pagrįsti ekspertinės išvados, Komisijos pirmininko sprendimu ekspertinę išvadą priima Karinė gydytojų konsultacinė komisija. Šiuo atveju ekspertinis nutarimas priimamas per tris darbo dienas nuo paaiškinimų gavimo arba Karinės gydytojų konsultacinės komisijos ekspertinės išvados priėmimo. Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (Nuostatų 33 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad KMEK turi išskirtinę kompetenciją vertinti ar karo prievolininko sveikatos būklė leidžia jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Kriterijais įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Esant poreikiui KMEK gali surašyti karo prievolininkui siuntimą atlikti papildomus tyrimus. Atlikus visus medicininius tyrimus priimamas ekspertinis nutarimas, kuriame priimamas sprendimas ar asmuo yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai ir esant poreikiui pateikiamos rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.
Byloje pateiktas Medicinos ekspertizės aktas Nr. 1690/2025, kuriame fiksuota informacija apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, tyrimų rezultatai, tyrimo duomenys ir specialistų konsultacijų vertinimas, patvirtina, kad atliekant ekspertizę buvo vertinama informacija apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę, įvertinti visi VLK pateikti duomenys apie pareiškėjui diagnozuotas ligas, pareiškėjo nusiskundimai, išduoti siuntimai gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, gauti tyrimų echoskopu ir kt. duomenys, atlikta audiograma, kardiograma, priimant Nutarimą buvo įvertintos KMEK gydytojų diagnozės, nustatyti apribojimo laipsniai, pateiktos ekspertinės išvados bei rekomendacijos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių KMEK padarytų procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos jos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas teismui pateikė papildomai atliktų jo sveikatos būklės tyrimų, atliktų jau po Nutarimo priėmimo, rezultatus. LVAT yra išaiškinęs, jog teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-643-1188/2024). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT suformuotą teisminę praktiką darytina išvada, jog sprendžiant Nutarimo teisėtumo klausimą vertinamos tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos jo priėmimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 42 punktas suteikia teisę pareiškėjui kreiptis į KMEK su prašymu atlikti pakartotinę jo sveikatos būklės ekspertizę.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą darytina išvada, kad KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai medicinos ekspertizę ir priimdama Nutarimą, procedūrų ir taisyklių nepažeidė, ekspertinis nutarimas yra pagrįstas medicininės ekspertizės metu nustatytais duomenimis, todėl Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl Nutarimo panaikinimo, aukščiau išvardintais pagrindais nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl KMEK įpareigojimo atlikti pakartotinį ekspertinį tyrimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karo tarnybą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas skunde prašo jos naudai iš atsakovės priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.