Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas K. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos (toliau – ir Karo medicinos tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune (toliau – ir Ekspertizės komisija, KMEK) 2022 m. birželio 22 d. ekspertinį nutarimą Nr. 1684 (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti Ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. KMEK Nutarimo pagrindu 2022 m. birželio 22 d. išduota ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1684, kuria pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai nurodant, kad jam nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga), taip pat nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis. Nutarimu pareiškėjo sveikatos būklė buvo vertinta aplaidžiai, neatsižvelgiant į jam nustatytą diagnozę bei paskirtą operacinį gydymą, neatlikus pakartotinio sveikatos būklės vertinimo po operacinio gydymo, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Pareiškėjui 2020 m. kovo 6 d. buvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Diagnozė), o 2022 m. birželio 29 d. Diagnozė buvo dar kartą patvirtinta ir paskirtas operacinis gydymas (planine tvarka), preliminari operacijos data – 2022 m. spalio mėnesį. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo laukia (duomenys neskelbtini) operacija, po jos – ilgas pooperacinis laikotarpis, (duomenys neskelbtini). Ekspertinė komisija turėjo atsižvelgti į tokius pareiškėjo sveikatos rodmenis.

2.3. Pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimų [Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijai) 1 priedas] 69 punktą, tokius pareiškėjo sveikatos rodmenis Ekspertinė komisija turėjo itin atidžiai vertinti, atsižvelgti į paskirtą operacinį gydymą, po jo atlikti pakartotinį jo sveikatos būklės vertinimą ir tik tuomet spręsti dėl jo tinkamumo tarnybai. Nutarimu Diagnozė nebuvo vertinama, nebuvo paskirti jokie papildomi su Diagnoze susiję tyrimai, nebuvo vertinama rizika jo sveikatai ir kt. Tokie KMEK veiksmai yra nesuderinami su teisingumo, objektyvumo bei sąžiningumo principais. Pareiškėją pripažinus tinkamu tarnybai, jis dar kartą atsakovui pateikė informaciją apie jam paskirtą operacinį gydymą ir tai patvirtinančius dokumentus, tačiau iš atsakovo gavo atsakymą, jog KMEK pirmininkės sprendimu, nėra pagrindo inicijuoti sveikatos patikrą pakartotinai.

2.4. Privalomoji karo tarnyba yra atskira tarnybos rūšis, kuriai taikomi specifiniai ir itin griežti sveikatos būklės reikalavimai, todėl esant Ekspertinės komisijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų išvadų prieštaravimams ar bet kokiai rizikai yra tikslinga atlikti papildomus sveikatos tyrimus, kad būtų priimta faktinę pareiškėjo sveikatos būklę atitinkanti išvada dėl jo tinkamumo karo tarnybai. KMEK, būdama vienintelė institucija, įgaliota tikrinti šauktinių sveikatos būklę ir turėdama ypatingą pareigą užtikrinti Lietuvos kariuomenės narių fizinę sveikatą ir gerovę, ją apsaugoti, tikrindama į privalomąją karo tarnybą šaukiamų asmenų sveikatą, taiko neobjektyvią metodiką, neinicijuoja papildomų tyrimų, neatideda sveikatos patikrinimo ar pakartotinai neatlieka sveikatos patikrinimo po paskirto operacinio gydymo, net nelaukia medikų išvadų dėl paciento sveikatos būklės pooperaciniu laikotarpiu, todėl yra pagrindas įpareigoti KMEK atlikti pakartotinį pareiškėjo sveikatos įvertinimą, atsižvelgiant į visus duomenis, įskaitant ir tuos, kurie bus gauti po operacinio gydymo.

2.5. Ekspertizės komisija neatliko medicininių kriterijų vertinimo pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, nesilaikė teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą vadovavosi Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, (toliau – ir Nuostatai) ir jį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Asmenų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Ekspertizės komisijos, kuri turi teisę siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę, kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti, gauti iš kitų įstaigų dokumentus ir duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingus Nuostatuose nurodytų tikrinamų asmenų sveikatai tikrinti, atrankai pagal sveikatos būklę vykdyti ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti.

3.2. Vadovaujantis Kriterijais, KMEK priėmė Nutarimą, kuris įformintas Pažyma, dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę su Bendru apribojimo 4o laipsniu. Ekspertinį nutarimas yra visų gydytojų išvadų apibendrinta visuma. KMEK gydytojai medicinos ekspertizės aktą (toliau – ir Aktas) užpildo vadovaudamiesi Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 (aktualia redakcija) (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjo sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai tinkamai supildė Akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę, pateikdami Ekspertines išvadas, vadovaudamiesi Aprašo 47 punktu. Ekspertinio nutarimo pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-566 ,,Dėl siuntimo į karinę medicinos ekspertizės komisiją ir ekspertinio nutarimo pažymos formų patvirtinimo“ (2021 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-150 redakcija) ir joje informacija teikiama tik pagal patvirtintą formą. Taigi Akte esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, Ekspertizės komisijos pirmininko Nutarimas priimtas bei Pažyma tinkamai surašyta vadovaujantis galiojančiai teisės aktais, jų turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą.

3.3. Pareiškėjui Akto Ekspertinių išvadų lentelėje bendras apribojimo laipsnis ,,4“ nustatytas vadovaujantis Sveikatos būklės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449, (toliau – ir Metodika). „4“ apribojimo laipsnis nustatytas susumavus KMEK gydytojų specialistų nustatytus ligų „3“ ir ,,4“ apribojimo laipsnius (Ekspertinių išvadų lentelės eil. Nr. 3, 4 ir 6). Pareiškėjas, pildydamas Akto specialiąją dalį, grafoje „kiti nusiskundimai“ pažymėjo Diagnozę, nurodė, kad gydosi rekomenduojamais metodais, konkrečiai neįvardindamas kokiais. Valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) išraše apie asmens sveikatą ir fizinę būklę matomas paskutinis kreipimasis dėl Diagnozės – 2020 m. kovo 6 d. Taigi, įvertinus nusiskundimus ir medicininę dokumentaciją, priimtas sprendimas, kad nėra Diagnozės paūmėjimo, asmuo yra tinkamas karo tarnybai. Ekspertizės komisija 2022 m. birželio 29 d. gavo papildomos medicininės informacijos (chirurgo konsultacija), kurioje aprašyta nustatyta Diagnozė, o įvertinus objektyvius duomenis (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog ūmi chirurginė operacija netikslinga. Atitinkamai Kriterijų 1 priedo 69 punktas netaikytas ir pakartotinė karinė medicininė ekspertizė neinicijuota (Nuostatų 42 p).

3.4. Pareiškėjui sveikatos grupė ‚,C“ nustatyta, įvertinus KMEK gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę. „C“ sveikatos grupė atitinka „4“ apribojimo laipsnį. Tyrimų rezultatai, tyrimo duomenys ir specialistų konsultantų vertinimas Akte rašomi atliekant atskirų organų ir sistemų vertinimą į numatytas grafas. Ekspertinių išvadų lentelėje įrašoma diagnozė, diagnozės kodas pagal TLK–10 AM klasifikaciją, nuostatų straipsnis, apribojimo laipsnis, ekspertinė išvada, data, gydytojo parašas ir spaudas. Aktas užpildytas pagal nustatytą tvarką.

3.5. Kadangi naujos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri galėtų turėti įtakos tinkamumo tarnybai pasikeitimui nebuvo gauta nei po Nutarimo, nei su skundu, todėl nėra (ir negali) atsirasti teisinis pagrindas pakartotinai vertinti pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nėra pagrįstos tokiais įrodymais, kurie įrodytų, kad pašaukus pareiškėją į tarnybą būtų patirta skundu deklaruojama žala sveikatai.

3.6. Pareiškėjo sveikatos tikrinimo eiga ekspertizės komisijos buvo vykdoma griežtai laikantis Nuostatų, Nutarimas atitinka Kriterijus, todėl paliktinas galioti.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. D. skundą.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė atlikta Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune ir ekspertinis sprendimas priimtas 2022 m. birželio 22 d., kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal C sveikatos grupę. Ekspertinė komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi Nutarimu priėmė ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1684, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normomis, Nuostatais ir nustatė, kad pareiškėjui siuntimas atlikti medicinos ekspertizę išduotas pagal Nuostatų 12 punktą, t. y. kaip prievolininkui, šaukiamam į privalomąją karo tarnybą.

7. Teismas nustatė, jog Aktas pildomas vadovaujantis Aprašu. Nutarimas buvo pagrįstas Akto Ekspertinių išvadų lentelėje bendru apribojimo laipsniu ,,4“, kuris nustatytas vadovaujantis Metodika, o „4“ apribojimo laipsnis nustatytas susumavus KMEK gydytojų specialistų nustatytus ligų „3“ ir ,,4“ apribojimo laipsnius (Ekspertinių išvadų lentelės eil. Nr. 3, 4 ir 6). Pareiškėjas, pildydamas Akto specialiąją dalį, grafoje „kiti nusiskundimai“ pažymėjo turintis Diagnozę, gydosi rekomenduojamais metodais, neįvardindamas konkrečiai kokiais. Teismas nurodė, jog Diagnozė vertinta 2022 m. birželio 9 d., nefiksuotas paūmėjimas, o iš VLK išrašo matyti paskutinis kreipimasis dėl Diagnozės, t. y. 2020 m. kovo 6 d. Teismas sprendė, kad Nutarimo priėmimo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) paūmėjimo, todėl pareiškėjas yra tinkamas karo tarnybai. Teismas iš 2022 m. birželio 29 d. medicinos dokumento išrašo bei kitų ambulatorinių išrašų nustatė, kad pareiškėjo Diagnozė yra lėtinė, t. y. daugiau nei dveji metai, (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo atlikti pakartotinę ekspertizę.

8. Teismas analizavo Metodikos nuostatas, įvertino į bylą pateiktus medicinos išrašus ir atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad jo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės bei turėjo būti atlikta pakartotinė ekspertizė. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai rėmėsi sveikatos įstaigų pateiktais duomenimis, išanalizavo pareiškėjui 2020 m. kovo 6 d. diagnozuotos, o 2022 m. birželio 29 d. patvirtintos ligos eigą, o pareiškėjo argumentą apie preliminarios operacijos datą – 2022 m. spalio mėnesį – pripažino deklaratyviu, nes tiksli operacijos data yra nenumatyta. Teismas nurodė, jog buvo atsižvelgta į tai, kad Diagnozė yra lėtinė, pareiškėjui nerekomenduota dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga) bei nerekomenduota dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.

9. Teismas sprendė, kad Ekspertizės komisija, priimdama Nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Pažyma yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, t. y. gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

10. Pareiškėjas K. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą bei įpareigoti Ekspertinę komisiją klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo argumentus, aptaria skundžiamo teismo sprendimo motyvus, ir teigia, jog:

11.1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai ir nesančio pagrindo atlikti pakartotinę KMEK ekspertizę, nepagrįstai nustatė, kad Ekspertinio tyrimo išvados yra pagrįstos gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Pagal Metodikos [Kriterijų] 1 priedo 69 punktą, Ekspertinė komisija nerekomendavo pareiškėjui jokio gydymo ir nenumatė pakartotinio sveikatos būklės vertinimo, nepaisydama jam nustatytos Diagnozės. Pagal Nuostatų 29, 31 punktus, Ekspertinės komisijos paskirtį bei turimas ypatingas pareigas užtikrinti Lietuvos kariuomenės narių fizinę sveikatą ir gerovę, teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos ir priimtos neįvertinus KMEK aplaidumo ir atliktų procedūrinių pažeidimų.

11.2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus apie numatytą operacijos datą – 2022 m. spalio mėn., savo išvadą šiuo aspektu priėmė neįvertinęs ginčo aplinkybių, ji prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjui tarnybos pradžia buvo numatyta 2022 m. rugpjūčio 29 d., t. y. dar iki suplanuotos operacijos datos, todėl akivaizdu, kad registruotis operacijai, kuri būtų atliekama jau tarnybos metu, nėra racionalu ir protinga. Kadangi Nutarime nebuvo numatyta atlikti pakartotinį būklės vertinimą, pareiškėjas elgėsi protingai ir nesiregistravo operacijai konkrečia data. Pareiškėjas baiminosi, jog tarnybos metu atlikus operaciją, jam nebus sudarytos galimybės tinkamai sveikti, o jo sveikatos būklė pakartotinai po operacijos nebus vertinama.

11.3. Pareiškėjai KMEK teikė žodinius paaiškinimus apie skausmus (duomenys neskelbtini). Ekspertinė komisija žodžiu nurodė į šiuos nusiskundimus neatsižvelgsianti, nes nėra įrašų esveikata.lt sistemoje apie pareiškėjo diagnozes ir apsilankymus. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui duomenis apie (duomenys neskelbtini), teigia į medicinines apžiūras vykęs jau po KMEK apžiūros, tačiau ši aplinkybė negali užkirsti kelio KMEK ir teismui vertinti visų pareiškėjo sveikatos duomenų.

11.4. Teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant materialiosios ir / ar procesinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas. Esminis pažeidimas buvo padarytas teismui sprendžiant, kad buvo išanalizuotos visos pareiškėjo ligos ir Pažyma yra pagrįsta gydytojų konsultacijomis bei teisės aktais.

12. Atsakovas Lietuvos kariuomenė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

13. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. gegužės 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog:

13.1. Nėra pagrindo pridėti naujų įrodymų, Ekspertizės komisijoje nefiksuoti jokie nusiskundimai ir / ar tyrimai dėl (duomenys neskelbtini) ligų. Pareiškėjo pridėtuose medicininiuose dokumentuose matoma, kad šios diagnozės nustatymo data yra 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau nebuvo kreiptasi dėl Ekspertizės komisijos iniciavimo, diagnozavus šią ligą.

13.2. Akto klausimyne nepažymėti (duomenys neskelbtini) (ligos). Pareiškėjas Akte pažymėjo besigydantis „Nuo (duomenys neskelbtini), rekomenduojamais metodais“, todėl teiginys, kad nustačius (duomenys neskelbtini) tikslinga rekomenduoti gydymą ir tik po to atlikti pakartotiną KMEK ekspertizę neatitinka tiesos, nes dar 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo paskirtas operacinis gydymas, tik nebuvo daroma dėl to veiksmų. Karo prievolininkas operaciniam gydymui užsiregistravo 2022 m. birželio 29 d. konsultacijos metu, t. y. praėjus savaitei po to, kai buvo priimtas Ekspertinis nutarimas, kad yra tinkamas tarnybai. Konsultacijos metu buvo rekomenduota ne skubi, o planinė operacija, pateiktuose dokumentuose niekur nėra fiksuota, kad operacija buvo numatyta 2022 m. spalio mėn. (operacijai po konsultacijos karo prievolininkas ir nesiregistravo), todėl vadovaujantis Kriterijų 69 punktu ir Nuostatų 42 punktu nebuvo inicijuota pakartotinė KMEK ekspertizė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ekspertizės komisijos 2022 m. birželio 22 d. ekspertinio nutarimo Nr. 1684, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai, nurodant, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga) bei nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Ekspertinė komisija 2022 m. birželio 22 d. priimdama ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog Pažyma yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, t. y. gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialiosios ir / ar proceso teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012; 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-643-1188/2024). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar Ekspertizės komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

20. Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 straipsniu į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

21. Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio, nustatančio šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką, 6 dalis numato, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Karo prievolės įstatymo 36 straipsnis įtvirtina, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

22. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) 22 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Nuostatų 24 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas) (Nuostatų 26 p.). Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnyba (Nuostatų 27 p.). Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė (Nuostatų 29 p.). Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas. Jeigu priimant ekspertinį nutarimą kyla įtarimų dėl ekspertinės išvados pagrįstumo, Komisijos pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad abejotiną ekspertinę išvadą priėmęs Komisijos gydytojas pateiktų motyvuotą paaiškinimą raštu per tris darbo dienas po to, kai visi gydytojai pateikia ekspertines išvadas. Jeigu Komisijos gydytojas negali pagrįsti ekspertinės išvados, Komisijos pirmininko sprendimu ekspertinę išvadą priima Karinė gydytojų konsultacinė komisija. Šiuo atveju ekspertinis nutarimas priimamas per tris darbo dienas nuo paaiškinimų gavimo arba Karinės gydytojų konsultacinės komisijos ekspertinės išvados priėmimo (Nuostatų 32 p.). Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (Nuostatų 33 p.). Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo priėmimo dienos įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas (Nuostatų 37 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma: ekspertinio nutarimo numeris, nutarimo data, ekspertinis nutarimas, asmens sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma), ekspertinio nutarimo galiojimo data, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis ir liekamieji reiškiniai (jei asmuo buvo siųstas sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti). Rekomendacijomis dėl ribojimų tarnybai privaloma vadovautis skiriant asmenį į pareigas (Nuostatų 38 p.). Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą (42 p.).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad atliekant ekspertizę buvo vertinama informacija apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę, įvertinti visi duomenys apie pareiškėjui diagnozuotas ligas, pareiškėjo nusiskundimai (Diagnozė, nuo 2020 m. kovo 6 d.), išduoti siuntimai gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, gauti tyrimų echoskopu ir kt. duomenys, atlikta audiograma, kardiograma, priimant ekspertinį Nutarimą buvo įvertintos Ekspertizės komisijos gydytojų diagnozės, nustatyti apribojimo laipsniai, pateiktos ekspertinės išvados bei rekomendacijos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, bylos duomenis, nenustatė jokių Ekspertizės komisijos padarytų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos jos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai ir nesančio pagrindo atlikti pakartotinę KMEK ekspertizę, nepagrįstai nustatė, kad Ekspertinio tyrimo išvados yra pagrįstos gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais, ir tokią savo poziciją grindžia Kriterijų 1 priedo Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų taikymo paaiškinimų 69 punktu, Nuostatais.

25. Kriterijų 1 priedo 69 punkte „Odos ir poodinių audinių infekcijos (L00-L08)“ nurodyta, jog nustačius (duomenys neskelbtini), tiriamiesiems rekomenduojamas gydymas, po jo pakartotinio sveikatos būklės vertinimo metu priimamas sprendimas. Kadangi pareiškėjui Diagnozė buvo nustatyta 2020 m. kovo 6 d., pareiškėjo kartu su skundu pateiktas 2020 m. kovo 6 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas esveikata.lt sistemoje patvirtina jau tuomet pareiškėjui rekomenduotą operacinį gydymą planine tvarka, paskirtus tyrimus, atliekant ekspertizę 2022 m. birželio 9 d. pareiškėjas nurodė Diagnozę gydantis rekomenduojamais metodais, Diagnozės paūmėjimas nefiksuotas, todėl darytina išvada, kad Ekspertizės komisija pagrįstai nerekomendavo pareiškėjui gydymo pagal Kriterijų 1 priedo 69 punktą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad Kriterijų (lentelėje punkto Nr. 69) nurodyta, jog nustačius odos ir poodinių audinių infekcijas (duomenys neskelbtini) asmenys pagal visas skiltis pripažįstami tinkamais tarnybai be apribojimų.

26. Kaip jau buvo minėta, Nuostatų 42 punkte yra numatyta, jog Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą. Taigi, pareiga inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę Ekspertizės komisijos pirmininkui kyla tada, kai gauta informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai.

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į KMEK ir pateikė 2022 m. birželio 29 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą chirurgo konsultacijai, įrodantį esant reikalingą operacinį gydymą planine tvarka, ir prašė atsižvelgti į šias aplinkybes priimant sprendimą dėl tinkamumo tarnybai. Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. buvo informuotas, jog Ekspertizės komisijos pirmininkės sprendimu, įvertinus papildomą dokumentaciją, nėra tikslinga inicijuoti pakartotinę karinę medicininę ekspertizę.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Ekspertizės komisija neturėjo teisinio pagrindo atlikti pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir papildomai pažymi, kad pareiškėjo pateiktas medicininis dokumentas, o taip pat 2022 m. birželio 29 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas esveikata.lt sistemoje, patvirtino nepakitusią pareiškėjo būklę (skiltis Pastabos). Aplinkybė dėl rekomenduojamo operacinio gydymo planine tvarka nėra nauja ir savaime nėra pakankama spręsti, kad gauta informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai.

29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, turėtų teisinį pagrindą padaryti priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas ar suabejoti Ekspertinės komisijos priimto ekspertinio Nutarimo pagrįstumu. Primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-908-1047/2025).

30. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su operacijos data kaip neįrodytus, nes byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių operacijos datą – 2022 m. spalio mėn., kaip prieštaringus, nes, viena vertus teigia, kad operacija buvo suplanuota, kita vertus apeliaciniame skunde nurodo, jog nesiregistravo operacijai konkrečia data, bei kaip nepagrįstus (pareiškėjas baiminosi, jog tarnybos metu atlikus operaciją, jam nebus sudarytos galimybės tinkamai sveikti, o jo sveikatos būklė pakartotinai po operacijos nebus vertinama).

31. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui duomenis apie 2022 m. lapkričio 30 d. diagnozuotą (duomenys neskelbtini), vykimus į medicinines apžiūras. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023). Kadangi pareiškėjas neneigia, jog jo sveikatos būklė, kuri užfiksuota 2022 m. lapkričio 30 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime, buvo vertinta po pareiškėjo sveikatos vertinimo Ekspertizės komisijoje ir Nutarimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pridėti naujų įrodymų prie bylos ir jų vertinti.

32. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

33. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.