- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-223-280/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- Kooperatinės bendrovės „Miško draugas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- J. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-233/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei „Miško draugas“, trečiasis asmuo J. V. dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 14, 32, 33 str. 1 d. 2 p., LR Miškų įstatymo 23 str. ir LR Civilinio kodekso 6.251, 6.263 str. pagrindu iš atsakovo KB „Miško draugas“ priteisti ieškovo naudai 3 907,96 Lt padarytai žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas be leidimo nupjovė 14 vnt. medžių, kurių bendras tūris yra 10,383 m³ ir kurie turėjo būti palikti miško bioįvairovei išsaugoti, veždamas medieną sunaikino 727,6 m² miško paklotės plotą. Aplinkai padaryta žala apskaičiuota pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarką, patvirtintą LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521. Ieškovo teigimu neteisėtai iškirsta 10,383 m³ medienos. Minėtos tvarkos 1.4.2 punkte nustatyta neplynais kirtimais iškirsto miško vidutinė 1 m³ kaina yra 20 Lt. Kadangi iškirsti medžiai yra IV-os brandumo grupės medynuose, taikomas 1,3 dydžio žalos apskaičiavimo koeficientas. Paskaičiuota žala gamtai savavališkai iškirtus medžius sudaro 269,96 Lt (10,383 m³ x 20 Lt x 1,3). Vežant medieną buvo sunaikintas 727,6 m² miško paklotės plotas. Už 1 m² miško paklotės sunaikinimą taikomas 5 Lt įkainis. Paskaičiuota žala už miško paklotės sunaikinimą sudaro 3638 Lt. Bendra gamtai padaryta žala yra 3907,96 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-01-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo KB „Miško draugas“ ieškovo naudai 3 907,96 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad KB „Miško draugas“, atstovaujama bendrovės pirmininko A. R., 2010-11-12 nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MD-10-1122 pagrindu iš K. K. įsigijo medienos (3,1 ha nenukirsto miško) pardavėjui nuosavybės teise priklausančioje nenukirsto miško biržėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir minėtoje miško valdoje organizavo miško kirtimo darbus. Teismas konstatavo, kad atsakomybė už nustatytus pažeidimus atliekant miško kirtimą, t.y. nepalikus bioįvairovei išsaugoti 14 vnt. žalių medžių ir juos iškirtus neturint leidimo, tenka atsakovui, nesilaikiusiam nenukirsto miško pirkimo–pardavimo sutarties 1.3 punkte nustatyto įsipareigojimo miško kirtimo ir traukimo darbus atlikti laikantis Miško kirtimo taisyklių reikalavimų. Rokiškio rajono apylinkės teismas nurodė, kad atsakovo KB „Miško draugas“ atstovų teisme nurodyti argumentai, kad atsakovui atlikus miško kirtimo darbus, nurodytą žalą gamtai galėjo padaryti tretieji asmenys, o neįvardyti rangovai iškirstus medžius išvežė ne per J. V. miško valdą, kurioje sunaikinta 727,6 m² miško paklotės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas KB „Miško draugas“ yra juridinis asmuo, kurio veikla yra susijusi su miškininkyste, medienos ruoša, todėl atsakovui atsakomybė atsiranda nesant kaltės. Atsakovas nenuginčijo Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos kaltės prezumpcijos ir neįrodė, kad žala gamtai buvo padaryta ne dėl jo kaltės. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginys, jog miško pjovėjai nepastebėjo žymų ant bioįvairovei paliktinų medžių, nes šios galėjo būti išblukę, nėra atsakovo kaltę paneigiantis argumentas, nes atsakovas elgdamasis rūpestingai ir siekdamas išvengti deliktinės atsakomybės kilimo, turėjo užtikrinti, kad miško darbai nebūtų pradėti, kol nebus įsitikinta, kad planuojami kirsti medžiai nėra paliktini miško bioįvairovei išsaugoti. Rokiškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad liudytojo A. S. parodymai, jog jis darbus atlikusiems rangovams liepė išvežti iškirstą mišką į sandėliavimo vietą kitu keliuku neįrodo, kad nukirsta mediena buvo išvežta ne per J. V. miško valdą, nes minėti liudytojo parodymai nepagrįsti teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas kooperatinė bendrovė „Miško draugas“ prašė panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-233/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neteisėtų veiksmų fakto ir padarytos žalos dydžio neįrodinėjo, o tik rėmėsi Aplinkos apsaugos departamento pareigūno F. K. surašytais 2011-02-14 ir 2011-03-07 privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktais, 2011-05-23 pagal biržių atrėžimo medžiagą pažymėtų medžių bioįvairovei išsaugoti tūrio aktus Nr. 15 ir Nr. 16. Atsakovas pažymėjo, kad minėti dokumentai negali būti laikomi objektyviais ir pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo neteisėtų veiksmų padarymo faktą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nepažeidė Miško kirtimo leidime Nr. 053823 nurodytų reikalavimų palikti bioįvairovei išsaugoti 25 vnt. žalių ir 9 vnt. negyvų medžių ir paliko K. K. miško valdoje net 49 vnt. medžių bioįvairovei išsaugoti. Atsakovo teigimu, negalima nustatyti faktinės žalos buvimo, kai biržėje yra paliktas didesnis medžių skaičius negu nustatyta leidime. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad negalėjo suniokoti miško paklotės, esančios J. V. priklausančioje miško valdoje, nes iškirstą medieną vežė kitu keliuku, pažymėtu žemės sklypo plane. Be to KB „Miško draugas“ miško kirtimo darbus vykdė 2010 m. gruodžio mėnesį esant labai šaltiems orams. Atsakovas nurodė, kad tuo metu žemė buvo giliai įšalusi ir tokios provėžos, kokios matyti ieškovo pateiktose fotonuotraukose, negalėjo būti padarytos. Apeliantas KB „Miško draugas“ taip pat pažymėjo, kad yra užfiksuotas netikslus sugadintos miško paklotės plotas. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad nebuvo nustatytas neigiamo poveikio aplinkos elementams padarymo faktas. Vien neteisėtas medienos gabenimas per miško valdą nėra besąlygiškas pagrindas išvadai dėl žalos aplinkai padarymo. Apeliantas teigė, kad nėra nustatyta kokia augmenija augo iki miško paklotės suniokojimo, kokia augmenija buvo sunaikinta ir kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos aplinkai.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir 2012 m. sausio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-233/2012 palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad apelianto teiginį, jog jis paliko daugiau neiškirstų medžių bioįvairovei išsaugoti negu nurodyta miško kirtimo leidime paneigia rašytiniai įrodymai (2011-02-14, 2011-03-07 patikrinimo aktai Nr. 33 ir Nr. 51 bei 2011-11-18 komisijos patikrinimo aktas Nr. 250). Liudytojai – miško valdos savininkas J. V. ir LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius F. K. patvirtino, kad gretimose miško valdose nebuvo vykdomi kirtimai, nes nei vienam miško savininkui nebuvo išduoti leidimai miškui kirsti, todėl, atsakovo teiginiai, kad žalą aplinkai galėjo padaryti tretieji asmenys, neturi jokio pagrindo. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas iškirto medžius, kurie pagal išduotą leidimą kirsti mišką Nr. 053823 turėjo būti palikti bioįvairovei išsaugoti ir taip sunaikino kraštovaizdžio objektus. LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį, 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Neigiamas gamtos elementų pokytis yra užfiksuotas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD patikrinimo aktuose, kuriuose nustatyta, kad neteisėtai iškirsti medžiai, sunaikinta miško paklotė bei miško kultūros. Funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas taip pat akivaizdus, nes iškirtus vertingus medžius, sunaikinus miško paklotę ir svarbias miško kultūras, buvo sunaikintas kraštovaizdžio objektas. Ieškovas 2012-03-21 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-13 d. administracinėje byloje Nr. II-7-389/2012 nustatė teisės pažeidimo faktą, t.y., kad KB „Miško draugas“ vykdė miško kirtimo darbus ir neteisėtai nupjovė 14 žalių medžių, sunaikino miško kultūras ir 727,6 m² miško paklotės plotą. Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė, kad miško kirtimo darbus organizavo KB „Miško draugas“ pirmininkas A. R.. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. administracinėje byloje Nr. ATP-109-193/2012 priėmė nutartį, kuria A. R. – KB „Miško draugas“ pirmininkui, už administracinės teisės pažeidimus paskyrė 800 Lt dydžio baudą. Nutartyje Panevėžio apygardos teismas patvirtino A. R. kaltę, nurodė, kad KB „Miško draugas“, kurios vadovas yra A. R. neteisėtai iškirto medžius bei sugadino miško paklotę kaimyninėje valdoje. Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD, vadovaudamasis LR CPK 182 str. 2 dalimi pažymėjo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kadangi minėta administracinė byla yra susijusi su tuo pačiu šioje civilinėje byloje nagrinėjamu įvykiu, taip pat iš esmės sutampa tiek administracinės bylų, tiek šios civilinės bylos šalys, laikytina, kad tiek 2012-01-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje, tiek 2012-03-15 Panevėžio teismo nutartyje nustatyti faktai yra prejudiciniai ir jų įrodinėti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, atsiradusios dėl 14 vnt. medžių, nukirtimo, kurie turėjo būti palikti miško bioįvairovei išsaugoti, miško kultūrų ir 727,6 m² miško paklotės ploto sunaikinimo. Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD prašė priteisti 3907,96 Lt iš atsakovo KB „Miško draugas“. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visa apimtimi ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 907,96 Lt žalai atlyginti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-233/2012 ir prašė priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas pažymėjo, kad jo atžvilgiu nėra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas padarė neteisėtus veiksmus dėl kurių kilo žala, taip pat įrodymais nepagrindė reikalaujamo žalos dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-14 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, patikrinę privačią K. K. miško valdą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, jog apeliantas KB „Miško draugas“, vykdydamas miško kirtimo darbus biržėse, nupjovė 14 žalių medžių, kurie turėjo būti palikti biologinei įvairovei išsaugoti. Be to, iš kirtaviečių paruoštą medieną vežė per kaimyninę miško valdą, nesuderinęs su jos savininku J. V. ir kirtavietėje 727,6 m² plote sunaikino miško paklotę bei miško kultūras. Taip pat nustatyta, kad biržėse nepilnai iškirsti lazdynų krūmai. Faktas, kad minėtus miško kirtimo darbus vykdė KB „Miško draugas“ nustatytas pagal 2010-11-22 Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MD-10-1122. Padaryti pažeidimai yra užfiksuoti Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktuose, 2011-04-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 055342, fotonuotraukose. LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD vyresnysis valstybinis inspektorius F. K., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad KB „Miško draugas“ pirmininkas A. R. padarė protokole užfiksuotus teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 61 str. 4 d., 62¹ str. 2 dalyje, 63 str. ir 68 str. ir priėmė nutarimą Nr. AM 057007 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. R. už minėtus pažeidimus paskyrė baudą. LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-13 nutartimi apeliacinio skundo netenkino ir LR Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD nutarimą AM057007 paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į išnagrinėtą bylos medžiagą, Panevėžio miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. R. neteisėtai veikdamas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 61 str. 4 d., 62¹ str. 2 dalyje, 63 str. ir 68 str. Teismas pažymėjo, kad už įmonės veiklos teisėtumą yra atsakingas jos vadovas, todėl atsakomybė dėl neteisėtų įmonės veiksmų kyla jos vadovui. A. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2012-01-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį administracinėje byloje Nr. II-7-389/2011 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Panevėžio apygardos teismas 2012-03-15 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-109-193/2012 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-13 nutartį pakeitė ir sumažino A. R. paskirtą baudą nuo 3000 Lt iki 800 Lt, tačiau pažymėjo, kad patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. R. padarė ATPK 61 str. 4 d., 63 str. ir 68 str. numatytus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad A. R. kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolo bei patikrinimo aktų duomenys, J. V. pranešimas, rašytiniai dokumentai ir kiti duomenys. Visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina, kad A. R. neteisėtais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais įsigaliojus teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-03-15 nutartyje byloje Nr. ATP-109-193/2012 konstatavo, kad KB „Miško draugas“ neteisėtais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 61 str. 4 d., 63 str. ir 68 str. Faktai, kad KB „Miško draugas“ A. K. miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai nupjovė 14 žalių medžių, kurie turėjo būti palikti bioįvairovei išsaugoti, veždamas medieną per kaimyninę miško valdą, sunaikino 727,6 m² miško paklotės plotą ir kitas miško kultūras yra nustatyti įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje ATP-109-193/2012. Kadangi apelianto neteisėtų veiksmų padarymo faktas yra nustatytas minėtoje įsiteisėjusioje prejudicinėje teismo nutartyje, šių faktų papildomai įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos padarymo faktas yra nustatytas Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktuose, 2011-04-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 055342 ir 2012-03-15 Panevėžio apygardos teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-109-193/2012. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytus faktus ir vadovaudamasis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521, daro išvadą, kad reikalaujamas atlyginti žalos dydis yra pagrįstas ir tiksliai apskaičiuotas. Minėtos tvarkos 1.4.2 punkte nustatyta neplynais kirtimais iškirsto miško vidutinė 1 m³ kaina yra 20 Lt. Kadangi iškirsti medžiai yra IV-os brandumo grupės medynuose, taikomas 1,3 dydžio žalos apskaičiavimo koeficientas. Paskaičiuota žala gamtai savavališkai iškirtus medžius sudaro 269,96 Lt (10,383 m³ x 20 Lt x 1,3). Vežant medieną buvo sunaikintas 727,6 m² miško paklotės plotas. Už 1 m² miško paklotės sunaikinimą taikomas 5 Lt įkainis. Paskaičiuota žala už miško paklotės sunaikinimą sudaro 3638 Lt. Bendra gamtai padaryta žala yra 3907,96 Lt.
Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė egzistuojant visas deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas bei teisingai ir vadovaudamasis teisės aktais apskaičiavo gamtai padarytą žalą, kurią priteisė iš atsakovo.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.