- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 2-23-233/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01166-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės “ M. d.“, kooperatinei bendrovei “M. d.“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. K., F. K. , atsakovui- kooperatinės bendrovės “ M. d.“ pirmininkui A. R., jo atstovui adv. Irmantui Ruželei , trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje-J. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos už neteisėtai iškirstą medieną ir miško paklotės sunaikinimą priteisimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei “M. d.“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje-J. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė ir jo atstovai teisme paaiškino, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Panevėžio RAAD) Panevėžio rajono agentūra 2011 m. vasario 14 d. tikrindama privačią K. K. miško valdą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini) bei privačią J. V. miško valdą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šiose miško valdose vykdė miško kirtimo darbus Kooperatinė bendrovė „M. d.", nenukirsto miško 2010-11-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir be leidimo nupjovė 14 vnt. medžių, kurių bendras tūris yra 10,383 m³ , kurie turėjo būti palikti bioįvairovei. Be to, vežant medieną per kaimyninę miško valdą išvažinėtos provėžos ir sunaikinta miško paklotė 727,6 m² plote . Aplinkai padaryta žala paskaičiuota pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarką , patvirtintą LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 (Žin., 2002, Nr. 40-1501;2004-05-12 pakeitimas Nr. 570, Žin., 2004, Nr. 80-2845).Minėtos tvarkos 1.4.2. punkte (IV grupės miškuose) nustatyta neplynais kirtimais iškirsto miško vidutinė kaina už 1 m³ yra 20 Lt. Kadangi iškirsti medžiai IV-os brandumo grupės (brandžiuose) medynuose, taikomas koeficientas 1,3 (tvarkos 2.3.p.), paskaičiuota žala gamtai, atsakovui savavališkai iškirtus medžius, kurie turėjo būti palikti bioįvairovei, sudaro 269,96 Lt (10,383 m³ x 20 Lt x 1,3). Už miško paklotės sužalojimą taikomas 5 Lt įkainis už 1 m² miško paklotės (Tvarkos 4 p.), Paskaičiuota žala už miško paklotės sunaikinimą sudaro 3638 Lt. Iš viso žala padaryta gamtai yra 3907,96 Lt (269,96 Lt + 3638 Lt).Nurodo, kad departamentas 2011-05-24 atsakovui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala padaryta gamtai geranoriškai neatlyginta. Nurodo, kad neteisėtu miško kirtimu, miško paklotės sunaikinimu padaryta miškui žala turi du aspektus, turtinį - žala padaryta miškui ir aplinkosauginį - žala padaryta aplinkai. Ieškovų atstovai teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas kooperatinė bendrovė “Miško draugas“ nukirsdama be leidimo 14 vnt. medžių, kurių bendras tūris yra 10,383 m³ ir kurie turėjo būti palikti bioįvairovei bei sunaikindamas miško paklotę, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d., LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo" 20 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-386 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 3 punkto reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 23 str., juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam asmeniui ir teisėtiems interesams ar miškui kaip aplinkos objektui, privalo visiškai atlyginti žalą padarytą aplinkai. Pareigą atlyginti žalą numato ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 ir 32 straipsniai bei LR CK 6.251 straipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. visą žalą, taip pat ir žalą aplinkai, padarę asmenys privalo ją atlyginti. Be to Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 dalis numato, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai. Be to, pagal CK 6.37straipsnio 2 dalį, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės “M. d.“ ieškovo - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 3907,96 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį(b.l.31-33) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Vienu iš argumentų nurodo, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, ir kt).Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), o neteisėtumą privalo įrodyti ieškovas. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Ieškovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžiantis, jog būtent atsakovas atlikęs neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu ieškovas prašantis priteisti žalą iš atsakovo. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 29d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 056835 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis valstybinis inspektorius F. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 61 str. 4d., 68 str., 63 str. paskyrė KB „M. d." pirmininkui A. R. 800 Lt dydžio baudą už tai, kad 2011 m. vasario 14d. patikrinus privačią K. K. miško valdą (k/n 6608/003:57), kuri randasi (duomenys neskelbtini), vykdant miško kirtimo darbus yra biržėse nupjauta 14 vnt. žalių medžių, kurie turėjo būti palikti bioįvairovei. Vežant medieną iš kirtaviečių be suderinimo per kaimyninę miško valdą yra sunaikinta miško paklotė ir miško kultūros 2004m. kirtavietėje 727,6m plote. Taip pat 2011-04-26 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius F. K. priėmė privalomąjį nurodymą Nr.Rl 1-23, kuriuo nurodė dėl anksčiau paminėto pažeidimo ištaisyti išvardintus trūkumus, t.y. nupjauti nenupjautą traką (lazdynus, ievas) sulyginti provėžas, padarytas kaimyninėje miško valdoje, vežant medieną ir šį plotą apželdinti. 2011 m. balandžio 29d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 056835 2011 m. rugpjūčio 5d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi yra panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota iš naujo tirti Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui. 2011 m. rugpjūčio 26d. Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendimu panaikino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2011-04-26 privalomąjį nurodymą Nr.Rl 1-23, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Dėl išdėstyto, nurodo, kad atsakovo KB „M. d." neteisėtų veiksmų administracinėje byloje apskritai dar nenustatyta. KB „M. d.", turėdamas leidimą kirsti mišką Nr. 053823, išduotą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, pavesdamas subrangovas vykdyti miško kirtimo darbus K. K. miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent KB „M. d." per J. V. valdą vežė medieną, rangovų iškirsta mediena buvusi vežama visai per kitą žemės sklypo vietą. Administracinio teisės pažeidimo nustatymas, jeigu toks ir būtų, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, o teismo - nustatyti žalos aplinkai buvimo faktą kaip tokį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo aplinkai faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Kauno rajono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Giraitės Leda"; bylos Nr. 3K-3-1190/2000; 2007 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Autalis"; bylos Nr. 3K-3-267/2007).Leidime kirsti mišką Nr.053823 nurodyta, kad daromas plynas kirtimas bei paliekama 25 vnt. žalių ir 9 vnt. negyvų medžių. Žalių medžių iškirstoje biržėje, priešingai nei teigia ieškovas yra ir palikta 50 vienetų: beržų 11 vnt. nuo 8-36 cm skersmens, juodalksnių 7 vnt. nuo 8 iki 32 cm. skersmens, pušys 4 vnt. nuo 28 iki 40 cm skersmens, ąžuolai 9 vienetai nuo 8-56 cm, uosiai 6 vnt. nuo 8-36 cm skersmens, drebulės 4 vnt. nuo 8-36 cm skersmens, liepos 9 vnt. 8-24 cm skersmens, t.y. netgi 25 vienetais daugiau. Todėl negalima nustatyti faktinės žalos buvimo, esant biržėje paliktam didesniam nei leidime nustatytam medžių skaičiui. Be to, negalima vertinti ieškovo veiksmų neteisėtais, dėl ne tos rūšies nukirstų medžių, kadangi žymėjimus ant medžių, kuriuos reikalinga palikti bioįvairovei, daro miškininkystės srities specialistai. Be to, fiksuojant 2011m. vasario 14d. miško paklotės būklę K. K. kaimyninėje valdoje, neįmanoma nustatyti, ar paklotė yra sunaikinta, ar ne, kadangi matuojant tik provėžas žiemos metu negalima nustatyti miško paklotės sunaikinimo fakto. Taigi, kad būtų galima remtis žalos apskaičiavimo tvarka, kuria paskaičiuota 3638 Lt žala, visų pirma būtina konstatuoti žalos - neigiamo poveikio aplinkos elementams padarymo faktą. Ieškovas, pridėdamas prie ieškinio žalos aplinkai paskaičiavimo dokumentą, surašytą 2011 m. kovo 14d., sunaikintos miško paklotės apskaičiuotą plotą grindžia nuotraukomis 1, 2, 3, 4, 5, iš kurių nesimato koks plotas sunaikintas, kokiais matavimo prietaisais buvo atliekamas matavimas ir pan. , ieškovas vienašališkai nustatęs sunaikintą miško paklotės plotą, atsakovas nebuvo kviečiamas dalyvauti, todėl negalima laikyti, kad jis nustatytas teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2011 11 28 kooperatinės bendrovės „M. d.“ pirmininkas A. R. paaiškino(b.l.116-117), kad 2010 11 22 nenukirsto miško prikimo –pardavimo sutartimi atsakovas iš miško savininko K. K. nupirko 3,1 ha miško plynam išsikirtimui, miško savininkas pateikė leidimą plynam miško kirtimui, kuriame buvo nurodyta palikti bioįvairovei 25 vnt. žalių medžių ir 9 vnt. negyvų medžių. Miško kirtimo darbus organizavo atsakovas, kooperatinė bendrovė “M. d.“, už miško kirtimo darbų atlikimą, medienos išvežimą buvo atsakingas bendrovės darbuotojas A. S. Kaip buvo reikalaujama leidime, paliko paženklintus, nekertamus, bioįvairovei paliekamus medžius, iškirstą medieną išvežė gruntiniu keliuku, pažymėtu punktyrine linija miško žemės plane, esančiame b.l.82.Nurodė, kad sutinka su ieškovo atstovų argumentais, kad pirmiausia paliekami bioįvairovei medžiai yra paženklinami, po to išduodamas leidimas kirtimui. Tačiau nurodė, kad nuo atlikto paliekamų medžių žymėjimo iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip metai, todėl pažymėti medžiai galėję nudžiūti, kiti žymėjimai ant medžių jau buvo neryškūs. Nurodo, kad bendrovė užsiima stačio miško pirkimu išsikirtimui, visada palieka daugiau medžių bioįvairovei negu reikalaujama, o pagal jo atliktus skaičiavimus, šiuo metu yra likę lygiaverčių medžių ir pagal kiekį ir pagal tūrį.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, J. V., iki jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, apklaustas byloje liudytoju 2011 11 28 teismo posėdyje(b.l.117), pateiktame atsiliepime (b.l.124-125) nurodė, kad atvykęs 2011 m. kovo 2 d. į jam priklausančią miško valdą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini), radęs jo miško valdoje išvažinėtas gilias provėžas ir suniokotą miško paklotę (apie 800 m²) bei miško kultūros ,prieš 4-5 metus pasodintus medžių sodinukus, gretimos miško valdos savininkui vykdant miško kirtimo darbus ir medieną išvežant per jo miško valdą. Apie taip išvažinėtą miško valdą 2011 m. kovo 4 d. pranešęs Panevėžio rajono agentūrai. Kaip vėliau sužinojo, miško kirtimo darbus organizavo Kooperatinė bendrovė „M. d." , kilus skandalui jam paskambino asmuo, kuris prisistatė kaip bendrovės „M. d." pirmininkas A. R. ir pažadėjo išlyginti išvažinėtas provėžas, atsodinti sunaikintus medžių sodinukus. Nuvykęs po keletą dienų į savo miško valdą matęs, kad provėžos išlygintos netinkamai. Nurodo, kad šioje byloje nereikš savarankiškų reikalavimų, nes šiai dienai nėra atlikęs miško atkūrimo darbų (paruošęs išvažinėto miško ploto atkūrimo darbams, pasodinęs medžių sodinukų), todėl negali įvardinti patirtų nuotolių dydžio, šia teise pasinaudos vėliau. Teismo posėdyje 2011 12 27 nurodė, kad palaiko savo paaiškinimus išsakytus teismo posėdyje 2011 11 28.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 32¹ straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybėn neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas gamtos išteklių naudotojų ir ūkio subjektų pareigą imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai būtų išvengta, o ją padarius, įpareigoja atkurti aplinkos būklę, esant galimybei iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, 2008 11 18 nutartimi(civilinė byla Nr.3K-7-465/2008) , suvienodino teisės normų dėl žalos aplinkai sampratos, jos atsiradimo ir dydžio nustatymo tvarkos taikymo bei aiškinimo praktiką, o įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, civilinėse bylose dėl žalos aplinkai atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas.
2010-11-22 nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MD-10-1122 pagrindu KB „M. d.“, atstovaujama įmonės pirmininko A. R., iš pirkėjo K. K. įsigijo medienos (3,1 ha nenukirsto miško) pardavėjui nuosavybės teise priklausančioje nenukirsto miško biržėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kv. 97 (b.l. 6). Atsakovas neginčija, kad minėtoje valdoje miško kirtimą organizavo jis, šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje kooperatinės bendrovės pirmininkas A. R., liudytoju apklaustas A. S., kooperatinės bendrovės tiekimo direktorius.
Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūros pareigūnai, 2011-02-14 patikrinę 8,7 ha ploto miško valdą, priklausančią K. K., esančią (duomenys neskelbtini) 97 kv., surašė patikrinimo aktą Nr. 33, kurio išvadoje nurodyta, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nupjauta 14 vnt. žalių medžių, kurie privalėjo būti palikti bioįvairovei, paliktas nenupjautas trakas (lazdynai) bei be didelio būtinumo važinėta ne valksmais, be suderinimo važiuota per kaimyninės valdos 2004m. biržę, kur sunaikintos miško kultūros ir paklotė 727,6 m² plote (b.l. 4). Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovai, Panevėžio rajono agentūra, 2011-03-04 gavusi J. V. pranešimą apie jam nuosavybės teisėmis priklausančioje miško valdoje miško kultūros ir paklotės sunaikinimą, 2011-03-07 atliko kitą patikrinimą ir patikrinimo akto Nr. 51 išvadoje nurodė, kad šioje 8,4 ha ploto miškų valdoje, priklausančioje J. V., esančioje (duomenys neskelbtini) 97 kv. vežant medieną iš kaimyninės valdos, be savininko sutikimo buvo važinėjama per 2004 m. plyno kirtimo biržę, kur buvo atkurtas miškas. Dėl to, 727,6 m² plote sunaikinta miško paklotė ir kultūros (b.l.5, 23).
Iš atsakovo Kooperatinės bendrovės “M. d.“ pirmininko A. R. paaiškinimų teisme, liudytojo A. S. duotų parodymų, matyti, kad nei vienas jų atliekant minėtoje miško valdoje miško kirtimo darbus, iškirsto miško išvežimą , nedalyvavo. Nors atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad miško kirtimo darbus atliko rangovai, ką nurodė ir teismo posėdyje, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Dėl išdėstyto laikytina, kad atsakomybė už nustatytus pažeidimus atliekant miško kirtimą, t.y. nepalikus bioįvairovei 14 vnt. žalių medžių ir juos iškirtus neturint leidimo tenka atsakovui, nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutarties 1.3 punkto pagrindu įsipareigojusiam miško kirtimo ir traukimo darbus atlikti laikantis “Miško kirtimo taisyklių reikalavimų”(pagrindinių, ugdymo kirtimų, priešgaisrinių, sanitarinių taisyklių, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei leidime miškui kirsti išdėstytų reikalavimų).
Ieškovas, jau bylos nagrinėjimo eigoje, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl paliktų bioįvairovei medžių, 2011 11 18 atliko pakartotinį bioįvairovei paliktų žalų medžių apmatavimą ir tūrio paskaičiavimą, kurį atliekant kvietė dalyvauti ir atsakovą( ko atsakovas neginčija), tačiau pastarasis neatvyko(b.l.106-109). Ieškovo atstovas 2011 11 28 teismo posėdyje nurodė, kad nors atlikus pakartotinį patikrinimą, žala dėl iškirstų bioįvairovei paliktinų medžių nežymiai padidėjusi, ieškovas nekeičia pirminių ieškinio reikalavimų, nes nustatytas neženklus žalos padidėjimas , be to, siekiama nevilkinti bylos nagrinėjimo.
Atsakovo atstovų teisme nurodyti argumentai, kad po atlikto atsakovo miško kirtimo, ieškovo nurodytą žalą gamtai galėję padaryti tretieji asmenys, bei tai, kad atsakovo neįvardinti rangovai išvežę iškirstus medžius ne per J. V. miško valdą, jokiais teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nepatvirtinti, šiems argumentams pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė.
Ieškovo atstovas F. K. , Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vyr. specialistas (b.l.46) 2011 11 28 teismo posėdyje paaiškino, kad miško paklotė, dėl kurios sunaikinimo paskaičiuota žala, buvo sunaikinta išvežant medieną iš K. K. miško valdos per kaimyninę J. V. miško valdą. Kviklio miško valdoje kelio nėra, todėl tokiu atveju, dėl medienos išvežimo turėjo būti tariamasi su gretimos miško valdos savininku ir suderinama su agentūra, kad pagal miško kirtimo taisykles būtų galima išduoti leidimą technologiniam valksmui, tačiau to padaryta nebuvo. Nurodė, kad jis atliko matavimus ir dėl sugadintos miško paklotės J. V. atkurtoje miško valdoje ir dėl iškirstų bioįvairovei nepaliktų medžių(b.l.115-116).
Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad miško valdos paklotė buvo sugadinta būtent išvežant medieną iš K. priklausiusios miško valdos, patvirtino ir liudytoju apklaustas 2011 11 28 teismo posėdyje J. V. (b.l.117), vėliau įtrauktas jo prašymu į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje ir 2011 12 27 teismo posėdyje patvirtinęs, kad duotus teismui parodymus 2011 11 28 palaiko.
Atsakovas kooperatinė bendrovė “M. d.“ yra juridinis asmuo, kurio veikla yra susijusi su miškininkyste, medienos ruoša, paslaugų, susijusių su miškininkyste ir su medienos ruoša, veikla( Įstatų 9.8-9.9 punktai; b.l.57), todėl atsakovui atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir aukščiau teismo aptartus įrodymus laikytina įrodytu, kad ieškovas įrodė žalos padarymo faktą, atliekant plyno kirtimo darbus K. K., priklausiusioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iškirtus bioįvairovei turėtus būti paliktus 13 vnt. medžių, kurių bendras tūris yra 10,383 m³ , (atsižvelgiant į 2011 11 18 komisijos atliktą pakartotinį patikrinimą ir ieškovo atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, nekeisti teikiamo reikalavimo dydžio, nes žalos skirtumas nedidelis) bei išvežant nukirstą medieną iš K. K. priklausiusios miško valdos, per gretimą miško savininko J. V. valdą, tokiu būdu sunakinant miško paklotę 727,6 m² plote bei tinkamai paskaičiavo padarytos aplinkai žalos dydį, vadovaudamasis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 (Žin., 2002, Nr. 40-1501; 2004-05-12 pakeitimas Nr. 570).
Atsakovas nenuginčijo Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl žalos aplinkai, dėl kurios ieškovas teikia ieškinį, atsiradimo , todėl pateiktas ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovo atstovų nurodyti argumentai, kad ieškovo nurodyta žala aplinkai galėjusi atsirasti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jokiais įrodymais nepagrįsti. Atsakovas neįrodė, kad vykdydamas miško kirtimo darbus nupirktoje miško valdoje pagal nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartį vykdė teisės aktų reikalavimus, t.y.: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., numatantį, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str.2- 3 d.,6d , įtvirtinančių pareigą saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ligų ir kitų neigiamų veiksnių, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, įpareigojančią sutvarkyti sudarkytus miško plotus, tausoti miško kelius ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų, draudimą atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl-79 patvirtintų „Miško kirtimų taisyklių" (Žin., 2010 Nr. 14-676) 10.1 -10.2, 42,44 punktų reikalavimus.
Atsakovo atstovų nurodyti argumentai, kad nuo biržės brėžinių sudarymo 2009 11 24 (b.l.9, 49), kuriuose nurodyti bioįvairovei paliekami medžiai iki atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nenukirsto miško pirkimo pardavimo 2010 11 22 sutartimi praėjo daugiau kaip metai laiko, per tą laiką žymos ant kai kurių bioįvairovei paliekamų medžių galėjo būti išblukę ir miško pjovėjų nepastebėtos, nėra pagrindu įstatymu nustatytai atsakovo kaltės prezumpcijai nuginčyti, nes atsakovas, žinodamas įstatymu jam numatytą civilinę atsakomybę nesant kaltės, siekdamas tokios atsakomybės išvengti turėjo užtikrinti, kad miško kirtimo darbai nebūtų pradėti atlikti, jei pradedant darbus nebuvo išlikę ar nepakankamai aiškiai išlikę žymos ant bioįvairovei paliktinų medžių, o to neužtikrinęs, turi prisiimti savo nerūpestingumo teisines pasekmes. Atsakovo atstovų nurodomi argumentai, kad iškirstas K. K. miško valdoje miškas buvęs išvežtas ne per J. V. miško valdą, kurioje aplinkos apsaugos pareigūnai fotonuotraukomis užfiksavo 2011 03 07 buvusias provėžas(b.l.10-14) ir pagal buvusias provėžas buvo paskaičiuotas sunaikintos miško paklotės plotas(b.l.15), jokiais įrodymais nepagrįsti, Kooperatinės bendrovės “M. d.“ pirmininkas, liudytoju apklaustas bendrovės tiekimo direktorius A. S., organizavęs miško kirtimo darbus, kaip nurodė savo paaiškinimuose teismui, tiesiogiai nedalyvavo atliekant miško kirtimo ir iškirsto miško išvežimo darbus. Liudytojo A. S. parodymai, kad jis liepęs darbus atlikusiems rangovams išvežti iškirstą mišką į sandėliavimo vietą kitu keliuku, neįrodo, kad nukirsta mediena nebuvo išvežta per J. V. miško valdą, nes minėti liudytojo parodymai teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nepagrįsti ir prieštarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams: ieškovo atstovų paaiškinimams teisme, kad miško žemės sklypo plane, pateiktame bylos lape 83, pažymėta paryškinta linija, kurios kryptis yra link sandėlio , pažymėto pagal miško kvartalą, rodo medienos išvežimo vietą ir sunaikintą paklotę (b.l. 116) , J. V. parodymams, kad mediena iš K. valdos buvo vežama per visą jo miško valdą iki pažvyruoto kelio, aiškiai matėsi gilios provėžos iš gretimo sklypo, kur vykęs miško kirtimas, rašytiniams įrodymams(b.l.5,10-15).
Vadovaujantis išdėstytu, priteistina iš atsakovo kooperatinės bendrovės „M. d.„ ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 3907,96 Lt padarytai žalai gamtai atlyginti (CK 6.246-249str.) bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 08 26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(CK 6.37str.2d., 6.10 str.).
Priteistina iš atsakovo 117 Lt žyminio mokesčio ir 23,70Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei(CPK 96str.1d., 88str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės „M. d.“(kodas (duomenys neskelbtini), buveinė-(duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB ) ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento(kodas 190742529, buveinė-Žvaigždžių g. 7 Panevėžys, a.s.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB ) naudai tris tūkstančius devynis šimtus septynis Lt 96 ct padarytai žalai gamtai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. 2011 08 26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės „M. d.“ vieną šimtą keturiasdešimt Lt 70 ct bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82, Rokiškis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.