- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2-1783/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00392-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- notaro A, V. C., P. J., M. J.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo notaro A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1353-112/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ ieškinį atsakovams V. C., V. C., P. J., M. J. ir notarui A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – V. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovo su V. C. ir V. C. sudarytas 2010 m. spalio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3243, ir 2010 m. spalio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3244, ir taikyti restituciją: grąžinti V. C. ir V. C. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovų V. C. ir V. C. 1 094 000 Lt; 2) priteisti ieškovui subsidiariai iš atsakovų P. J. su sutuoktine M. J. ir notaro A. D. 1 094 000 Lt; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų ieškovui 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 094 000 Lt sumai atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones tik pagrindinių skolininkų V. C. ir V. C. turtui. Teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitiems atsakovams grindė iš esmės tuo, kad jų prievolė yra subsidiaraus pobūdžio, todėl, nesant duomenų apie pagrindinių skolininkų objektyvias galimybes patenkinti ieškinio reikalavimus, visų atsakovų turto areštas tuo pačiu mastu būtų neproporcingas. Dėl atsakovo notaro A. D. teismas pažymėjo, kad notarai draudžiami profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
Ieškovas 2014 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – nepakankant atsakovų V. C. ir V. C. turto užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, trūkstamai sumai areštuoti atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D. turtą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartyje teisingai pažymėta, jog atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D. atsakomybė pagal reiškiamą ieškinį yra subsidiari, todėl, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, ieškovas teikia šį prašymą, tik nepakankant pagrindinių skolininkų (atsakovų V. C. ir V. C.) turto, trūkstamai sumai areštuoti subsidiarių skolininkų turtą. Ieškovo teigimu, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį buvo areštuotas tik 82 000 Lt vertės atsakovų V. C. ir V. C. turtas. Šie duomenys leido ieškovui padaryti išvadą, kad šio areštuoto turto akivaizdžiai nepakaks įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, todėl kyla būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovų, kuriems pareikštas subsidiaraus pobūdžio reikalavimas, turtui. Ieškovas pažymėjo, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 Lt. Šioje byloje pareikšto ieškinio suma yra 10 kartų didesnė nei minimali draudimo suma. Be to, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovo nuomone, galima išvada, kad notaro neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia (ne neatsargumu), ši aplinkybė galėtų paneigti ir 100 000 Lt draudimo išmokos išmokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo 1 012 000 Lt sumai atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir turtines teises. Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių subsidiariems atsakovams taikymo patenkino atsižvelgęs į prašyme nurodytas aplinkybes, kad vykdant Klaipėdos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį buvo areštuotas tik 82 000 Lt vertės atsakovų V. C. ir V. C. turtas, todėl sprendė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Teismas atsižvelgė į didelę, kaip fiziniams asmenims, pareikšto ieškinio sumą. Sutiko su ieškovo argumentais, kad notarų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo 100 000 Lt sumos nepakanka ieškinio reikalavimams įvykdyti ir kad galima išvada, jog notaro veiksmai pasireiškė tyčia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas notaras A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo atveju, jeigu bus nuspręsta, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui notarui A. D. taikytos pagrįstai, prašo jas pakeisti areštuojant turtą ne didesnei nei 237 334 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantui, nes jo atsakomybė pagal ieškinį, įvertinus pareikštus reikalavimus ir jų esmę, praktiškai negalima. Pirminis ieškovo reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo pareikštas atsakovams C., po to reikalavimas nukreipiamas į ieškovo buvusį vadovą ir galiausiai – į apeliantą. Galima daryti išvadą, kad reiškiami sąlyginiai reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami atskirose civilinėse bylose. Pirmiausia, turėtų būti išnagrinėtas klausimas dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo ir tik jeigu išnagrinėjus šią bylą ieškovas įrodytų, kad jam žala nėra atlyginta, teismas galėtų nagrinėti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir nustatyti dėl žalos atsiradimo kaltus asmenis. Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje apeliantui nepagrįstai taikytas areštas ir suvaržytos jo teisės, nesant praktiškai jokios realios tikimybės, kad reikalavimas būtų nukreiptas į apeliantą. Jeigu teismas pripažintų sandorius negaliojančiais ir taikytų restituciją, klausimas dėl žalos atlyginimo nebebūtų nagrinėjamas, nes atsakovai C. turėtų ieškovui grąžinti tai, ką gavo pagal ginčijamus sandorius, jokios žalos ieškovas nebūtų patyręs ir apeliantas neturėtų atsakyti ieškovui. Be to, ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad apeliantas yra subsidiariai atsakingas su ginčijamų sandorių šalimis. Ieškovas realiai reiškia du skirtingus reikalavimus, kurie vienu metu negali būti nagrinėjami. Dėl to nėra jokio pagrindo vienu metu areštuoti tiek atsakovų C., tiek apelianto turtą.
2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto. Skundžiama nutartimi areštuotas atsakovų J. ir apelianto turtas bendrai 1 012 000 Lt sumai, tačiau toks turto arešto paskirstymas yra neteisingas. Teismas nenustatė, ar apeliantui ir atsakovams J. yra reiškiamas subsidiarus arba solidarus reikalavimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai prašoma areštuoti solidarių atsakovų turtą, teismas turi nurodyti, jog areštas taikomas kiekvieno iš minėtų atsakovų turtui lygiomis dalimis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1007/2014). Taigi, jei teismas bent preliminariai spręstų, kad apeliantas ir atsakovai J. galėtų būtų trys solidarūs skolininkai, 1 012 000 Lt suma turėtų būti dalijama į tris lygias dalis ir areštuojamas kiekvieno solidaraus skolininko turtas už 337 334 Lt. Taip pat turėtų būti įvertinta, kad apelianto civilinė atsakomybė yra drausta privalomuoju civiliniu draudimu 100 000 Lt sumai. Tai reiškia, kad apelianto turtas turėtų būti areštuojamas ne didesnei nei 237 334 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovo vertinimu, nėra jokių kliūčių išnagrinėti pareikštus reikalavimus vienoje byloje. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo byloje yra prielaida svarstymui, jog notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2003 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003). Šiuo atveju reikalavimai pareikšti vienoje byloje, t. y. objektyviai konstatavus įstatymo pažeidimą (pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais), yra pagrindas spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo iš notaro (apelianto). Kadangi reikalavimai yra pareikšti vienoje byloje, apeliantui (kaip ir ieškovo buvusiam vadovui ir dalyviui P. J. su sutuoktine M. J.) pareikštas reikalavimas subsidiariai priteisti 1 094 000 Lt. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, iš apelianto būtų išieškota tik ta suma, kurios nepadengtų pagrindiniai skolininkai C. Taigi šie reikalavimai savo pobūdžiu nėra sąlyginiai. Jeigu teismas šioje byloje ginčo sandorius pripažins apsimestiniais (šią aplinkybę įrodinėja atsakovai C.) ir nebūtų taikoma abipusė restitucija, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo išlieka aktualus ir iš esmės tampa pagrindiniu. Tokiu atveju tai sudarytų pagrindą priteisti visą 1 094 000 Lt sumą kaip žalos atlyginimą iš kitų atsakovų jau ne subsidiariai. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai vienoje byloje pareiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kartu reiškiant reikalavimą įmonės vadovui priteisti analogišką sumą kaip žalos atlyginimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1425/2013). Taigi, jei yra galima vienoje byloje nagrinėti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei reikalavimą atlyginti žalą priteisiant analogišką sumą iš įmonės vadovo, ieškovo vertinimu, analogiškai ieškovas turi teisę vienoje byloje reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo sandorį patvirtinusiam notarui. Nagrinėjamu atveju pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių visas apelianto civilinės atsakomybės sąlygas.
2. Pagal Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles yra nustatyta eilė nedraudiminių įvykių, kai draudimo išmoka nėra mokama. Dėl šios priežasties nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinti nurodyta 100 000 Lt suma, nes nėra duomenų, ar tokia draudimo išmoka apskritai galėtų būti išmokėta šiuo atveju,. Nėra pagrindo ir dalyti 1 012 000 Lt sumos tarp visų trijų subsidiariųjų skolininkų. Ieškovas iš esmės sutinka, kad atsakovų J. ir apelianto atsakomybė gali būti vertinama kaip solidari. Tačiau nesant duomenų apie šių trijų skolininkų turtinę padėtį, nėra pagrindo dalyti laikinųjų apsaugos priemonių masto tarp jų lygiomis dalimis. Be to, šiems skolininkams tarpusavyje esant solidariems, patenkinus ieškinį priteista suma gali būti išieškota iš bet kurio skolininko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.
Ieškovas BUAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ pareikštu ieškiniu šioje byloje prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovo su atsakovais V. C. ir V. C. 2010 m. spalio 29 d. sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, atsakovams grąžinant žemės sklypus, o ieškovui iš atsakovų priteisiant sumokėtą žemės sklypų kainą – 1 094 000 Lt. Kartu ieškovas prašo subsidiariai priteisti 1 094 000 Lt sumą, kaip žalos atlyginimą, iš buvusio ieškovo vadovo ir akcininko P. J. su sutuoktine M. J., taip pat ginčo sutartis patvirtinusio notaro A. D.. Iš pradžių šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik pagrindinių skolininkų, t. y. atsakovų V. C. ir V. C., turtui, motyvuojant tuo, kad, nesant duomenų apie pagrindinių skolininkų objektyvias galimybes patenkinti ieškinio reikalavimus, visų atsakovų turto areštas tuo pačiu mastu būtų neproporcingas. Vykdant šią teismo nutartį 2014 m. birželio 19 d. turto arešto aktu buvo areštuotas tik 82 000 Lt vertės atsakovų V. C. ir V. C. turtas. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovas prašė teismo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – ieškiniui užtikrinti trūkstamai 1 012 00 Lt sumai (1 094 000 – 82 000) areštuoti subsidiarių atsakovų P. J., M. J. ir notaro A. D. turtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą aplinkybę, prašymą tenkino.
Atsakovas notaras A. D. apskundė pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skundžiamos nutarties dalies nepagrįstumą iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovo pareikšti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami atskirose civilinėse bylose, t. y. pirmiausia turi būti išnagrinėtas klausimas dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, vėliau, paaiškėjus, jog ieškovui žala nėra atlyginta, teismas galėtų nagrinėti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir nustatyti dėl žalos atsiradimo kaltus asmenis. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su nurodytais apelianto argumentais, pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įprastas ir pagrindinis sandorio negaliojimo padarinys yra restitucija, tačiau tam tikrais atvejais, pripažinus sandorį negaliojančiu, galimas ir civilinės atsakomybės taikymas (pavyzdžiui, CK 1.84 str. 3 d., 1.85 str. 2 d., 1.89 str. 2 d., šiais atvejais civilinė atsakomybė taikoma vienai iš sandorio šalių). Visais atvejais civilinė atsakomybė yra kokybiškai nauja prievolė, kylanti dėl sutarties ar įstatymo pažeidimo. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. O taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui paskiriama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Tai reiškia, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Ieškovo teigimu, jeigu pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1425/2013) galima vienoje byloje nagrinėti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo kartu su reikalavimu atlyginti žalą priteisiant analogišką sumą iš įmonės vadovo, analogiškai galima vienoje byloje reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ginčijamą sandorį patvirtinusiam notarui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta kasacinio teismo nutartimi buvo panaikinta ieškovo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties atitinkama dalis, kasaciniam teismui pabrėžus, jog žala (nuostoliai) galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu pritaikius restituciją šalių turtinės padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebūtų visiškai atkurta. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai reikalavimai pareikšti skirtingiems atsakovams ir reikalavimų teisinė prigimtis yra skirtinga, svarstytinas klausimas dėl CPK 136 straipsnio 2 dalies, nustatančios teismui teisę, priimant ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, nuostatų taikymo.
Minėta, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrindimas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nesant konkrečių duomenų apie žalos dydį, kyla pagrįstos abejonės, ar nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad nusprendus, jog yra pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2012).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui notarui A. D. atmesti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovui notarui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiam atsakovui atmesti.