- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-616-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00221-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2480-335/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 217,22 Eur negrąžinto kredito, 21,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 389,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2011-01-17 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 217,22 Eur (750 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 21,72 Eur (75 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau iki šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. 2017-06-29 tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis kuria, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovo skolą.
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2020-05-05, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ko pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteista 217,22 Eur negrąžinto kredito, 21,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (238,94 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis buvo atmesta.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistina 217,22 Eur negrąžinto kredito ir 21,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, o taip pat yra pagrindas priteisti procesines palūkanas bei proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2011-02-17, t.y. po sutarties įvykdymo termino pabaigos, negali būti tenkinamas, nes viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 389,56 Eur palūkanas bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti nurodytą sumą iš atsakovo. Taip pat priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad iki pirmosios instancijos teismo aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos 2020 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, galiojo priešinga teismų praktika, pagal kurią skolininko pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas išlieka iki paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei sutartyje numatyta kitaip. Taigi ieškinio pateikimo teismui dieną apeliantės ieškinio dalis dėl mokėjimo palūkanų, kurios buvo skaičiuojamos po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, buvo pagrįstas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtas precedentas nei sutarties sudarymo dieną, nei ieškinio pateikimo teismui dieną negaliojo ir dėl to pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimas priimtas vos po kelių dienų nuo naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedento sukūrimo, ieškovės atžvilgiu yra neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su skolos bei vartojimo kredito kainos priteisimu, o pagal byloje esančius duomenis ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių nekyla, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 389,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, ir faktinių bylos aplinkybių nekartoja bei dėl to plačiau nepasisako.
10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, galima spręsti, jog esminis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujai suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) ir nesivadovavo ankstesniu precedentu, kuris leido priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas ir už laikotarpį po kredito sutarties nutraukimo bei kuris galiojo tiek kredito sutarties sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui metu.
11. Vertinant aptartą esminį apeliantės argumentą, pažymėtina, kad kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę; reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
12. Kaip jau minėta pirmiau, ginčas byloje dėl to, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas už laikotarpį po kredito sutarties nutraukimo, nekyla, tačiau apeliantė nesutinka su aplinkybe, kad aptarta kasacinio teismo praktika galėjo būti taikoma šiuo konkrečiu atveju. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sprendė, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. suformuota kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad priimant skundžiamą sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi ji buvo pripažinta kaip varžanti teismui vykdyti teisingumą bei tinkamai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą. Taigi ieškovės pareikštas ir apeliaciniame skunde nurodomas reikalavimas dėl pelno (mokestinių) palūkanų priteisimo nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmimo buvo pripažintas, kaip negalimas tenkinti, dėl ko sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo remtis iki tol galiojusia ankstesne kasacinio teismo praktika, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
14. Kita vertus, kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, įsigaliojo nuo jos paskelbimo dienos, taigi šia nutartimi sukurtas precedentas tapo privalomas visiems teismams nuo 2020 m. gegužės 25 d. ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių pagrįstai vadovavosi naujausia ir aktualiausia kasacinio teismo praktika.
15. Papildomai pažymėtina, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, t.y. reikalavimo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų po sutarties nutraukimo nepriteisimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kompensuojamąsias palūkanas, o taip pat įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, esant vartojimo teisiniams santykiams, neturi pagrindo ieškovės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos vertinti kaip reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydį ir apskaičiavimo tvarką taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, ko pasėkoje prašyta priteisti suma gali būti mažinama, juo labiau kad pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką akivaizdu, kad ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas.
16. Be to, dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai įvertino ieškovės reikalavimą ar turėjo teisinį pagrindą savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
17. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.