- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2-2480-335/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00221-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. B. priteisti 217,22 Eur negrąžinto kredito, 21,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 389,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2011-01-17 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 217,22 Eur (750 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 21,72 Eur (75 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau iki šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.
2017-06-29 tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis kuria, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovo skolą.
Jam ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2020-05-05, bet jis teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-01-17 pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. - (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui 30 dienų laikotarpiui buvo suteiktas 217,22 Eur (750 Lt) dydžio vartojimo kreditas. Bendra vartojimo kredito kaina – 21,72 Eur (75 Lt). Sutarties 3.1. puntu šalys susitarė, kad atsakovas privalo grąžinti vartojimo kredito sumą bei sumokėti palūkanas griežtai laikydamasis sutarties specialiosiose sąlygose nustatyto grafiko. Už naudojimąsi kreditu jis privalėjo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose (sutarties 4.1. punktas).
2017-06-29 pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir ieškovė sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovo skolą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2019-05-02 pranešimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę (CPK 178, 185 straipsniai), todėl iš jo ieškovei priteistina 217,22 Eur negrąžinto kredito ir 21,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
Ieškovė prašė priteisti 389,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos už laikotarpį nuo 2011-02-17, t. y. po paskolos grąžinimo termino pasibaigimo iki 2012-08-08.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, keisdamas iki šiol buvusią praktiką pasisakė, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo naujausią formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą (238,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Jeigu ieškovė būtų reiškusi tik tą ieškinio reikalavimą, kuris tenkinamas visiškai, t. y. dėl 238,94 Eur skolos priteisimo, ieškovė vis tiek būtų mokėjusi 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis), todėl, įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistinas visas šis sumokėtas žyminis mokestis, nes atmetama ieškinio dalis žyminio mokesčio dydžiui įtakos neturėjo.
Taip pat ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (38,02 proc.) priteistinos jos patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, t. y. 46 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 61 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), pastarosios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų 22 ct) negrąžinto kredito, 21,72 Eur (dvidešimt vieną eurą 72 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (238,94 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.