Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta galutinė subendrina bausmė – 90 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. G. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtą subendrintą 90 parų arešto bausmę.

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 28 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 46 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta bausme – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtos bausmės ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

1) išraše Nr. 1 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:01:21 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

2) išraše Nr. 2 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:43:42 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

3) išraše Nr. 3 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:45:43 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

4) išraše Nr. 4 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:47:44 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

5) išraše Nr. 5 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:47:44 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

6) išraše Nr. 6 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:51:46 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

7) išraše Nr. 7 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:51:46 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

8) išraše Nr. 8 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:52:16 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

9) išraše Nr. 9 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:02:51 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

10) išraše Nr. 10 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:03:52 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

11) išraše Nr. 11 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d.07:05:53 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

12) išraše Nr. 12 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:09:55 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

13) išraše Nr. 13 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:11:56 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

14) išraše Nr. 14 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:15:58 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

15) išraše Nr. 15 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:17:59 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini);

16) išraše Nr. 16 matoma, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:32:37 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 40–60, 61–63).

2025 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. buvo atliekama Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktų elektroninės sistemos „Geosatis“ išrašų apžiūra. Atlikus apžiūrą, nustatyta, kad J. G. galimos vagystės padarymo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:01:21 val., buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys iš esmės patvirtina R. N. apklausos metu duotus parodymus, kad jam priklausantis automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas adresu (duomenys neskelbtini), kur paskutinį kartą matė transporto priemonę. Ši informacija iš esmės patvirtina R. N. parodymus, kad J. G. galėjo naudotis jam priklausančiu automobiliu, nes J. G. automobilio rakteliai buvo prieinami – buvo laikomi R. N. garaže. 2024 m. rugpjūčio 18 d. nuo 06:43:42 val. iki 06:52:16 val. fiksuotas J. G. judėjimas link įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos. Pagal „Geosatis“ išrašą matyti, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 06:52:16 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini), o 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:02:51 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini), kas iš esmės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, kad J. G. buvo įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje galimos vagystės padarymo metu, t. y. 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 6.59 val. Pagal kitus „Geosatis“ išrašų duomenis matyti, kad J. G. buvimo vieta 2024 m. rugpjūčio 18 d. 07:32:37 val. fiksuota adresu (duomenys neskelbtini), kas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra jo faktinė gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Atlikus „Geosatis“ išrašų apžiūrą, darytina išvada, kad J. G. galimos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje – ir galėjo į ją atvykti R. N. priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė kietašonę priekabą su joje buvusiais daiktais. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina „specialiojo“ liudytojo ir įtariamojo R. N., liudytojų S. Č. ir M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė priežasčių netikėti minėtų asmenų parodymais bei abejoti jos objektyvumu); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai; UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas ir prie jo pridėti priedai; 2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė dėl vaizdo įrašų apžiūros. Itin svarbią reikšmę turi byloje esantys Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateikti elektroninės sistemos „Geosatis“ išrašai, kuriuose kiekviename išraše žemėlapio pavidalu ir aiškinamosiomis žymėmis (išraše „Pėdsako detalės“) žymima J. G. intensyvios priežiūros priemonės judėjimo kryptis, kurių apžiūra užfiksuota 2025 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, bylai reikšmingu laiku kaltinamajam buvo uždėta apykojė vykdant arešto bausmės atidėjimą. Pagal J. G. apykojės fiksavimo vietas, kaltinamasis bylai reikšmingą dieną nuvyko prie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo šia transporto priemone į vietą, kurioje buvo pastatyta kietašonė priekaba su joje buvusiais daiktais, ir vėliau grįžo į savo gyvenamąją vietą. Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą. Pagrobto svetimo turto vertę įrodo UAB (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto turto verte. J. G. taip pat neginčijo tokios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus patikslintus dokumentus, pagrobto turto vertė yra ne 9868 Eur, o 9867,50 Eur (1 t., b. l. 125–148). Todėl vagystės dalyko vertė tikslinama. Tai nepažeidžia J. G. teisės į gynybą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, J. G. veikė tiesiogine tyčia. Teigti, kad kaltinamasis manė, jog priekaba priklausė vienam iš kompanijos, su kuria bendravo bylai reikšmingu laiku, asmenų, nėra pagrindo. J. G. teisme nenurodė konkretaus asmens, kuris galimai prašė jo atgabenti priekabą, taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad priekaba priklauso būtent vienam iš kompanijos asmenų (pavyzdžiui, toks asmuo būtų pateikęs jam kokius nors dokumentus, patvirtinančius dėl priekabos nuosavybės ir pan.).

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. G. 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 6.59 val. (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie kelkraštyje stovėjusios UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios kietašonės priekabos THULE (ziur BRENDERUP), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracija), su joje buvusiais 494 vnt. LED šviestuvų ir elektroninių būgnų „XT-53“ rinkiniu, prikabino priekabą prie automobilio Audi A6 ir pasišalino iš įvykio vietos, taip pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 9867,50 Eur vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 9867,50 Eur (197,35 MGL), viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, darytina išvada, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. G. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į J. G. pagrobto svetimo turto vertę – 9867,50 Eur (197,35 MGL).

J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors J. G. teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

Visų pirma pasakytina, kad J. G. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 79–81). Nors aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama ir tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu neprisipažinęs asmuo vėliau prisipažįsta bylą nagrinėjant teisme, kita vertus, nėra abejonių, kad šiuo atveju kaltinamasis prisipažino būtent dėl byloje surinktų įrodymų visumos (ypač atkreipiant dėmesį į Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktus elektroninės sistemos „Geosatis“ išrašus, kurie neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis byloje reikšmingu laiku buvo bylai reikšmingoje vietoje, taip pat vertinant jo judėjimą į įvykio vietą ir iš jos po nusikalstamos veikos padarymo). Be to, J. G., duodamas parodymus teisme, nenurodė, kieno prašymu neva jis išgabeno priekabą iš nagrinėjamo įvykio vietos, bandė sumažinti savo kaltės laipsnį teigdamas, kad manė, kad priekaba priklausė vienam iš kompanijos, su kuria bendravo, asmenų. Toks kaltinamojo prisipažinimas nelaikytinas ir nuoširdžiu. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis, J. G. nusikalto tuo metu, kai jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Jis iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo nemažai kartų buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugumą atvejų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, o po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jo dar priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai (teismo baudžiamieji įsakymai). Tai rodo, kad J. G. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad J. G. ėmėsi priemonių pakeisti savo ankstesnį elgesį. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. J. G. teisiamajame posėdyje išsakyti pažadai pasitaisyti, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, laikytini tik bendro pobūdžio. Be to, tai, kad šioje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu, savaime nereiškia, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pažymėtina, kad pagal BK 64¹ straipsnio 2 dalį, nėra būtina nustatyti asmens nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, o užtenka konstatuoti, kad jis prisipažino esąs kaltas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju J. G. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis šio nusikaltimo padarymo metu buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėm) dvylika kartų, po šioje byloje įrodyto nusikaltimo padarymo dėl jo dar priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai (teismo baudžiamieji įsakymai) (2 t., b. l. 109–132). Dauguma teistumų (patraukimų baudžiamojon atsakomybėn) yra susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Kaltinamojo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. J. G. taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 1–35). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nusikalto neatsitiktinai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad J. G. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, J. G. pripažintinas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėm) dvylika kartų, po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jo dar priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai (teismo baudžiamieji įsakymai) (2 t., b. l. 109–132). Dauguma teistumų (patraukimų baudžiamojon atsakomybėn) yra susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Kaltinamojo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką jis padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Jis dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. J. G. taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirto baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 1–35). „Sodros“ duomenimis, jis yra įdarbintas keliose mažosiose bendrijose (3 t., b. l. 37–38), nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat dirbo, kita vertus, darbo turėjimas nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. G. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad J. G. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu J. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį subendrinus skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad dėl J. G. nėra subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, todėl yra teisinis pagrindas jais paskirtas bausmes subendrinti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad į BK 63 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį patenka situacijos, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės jau yra iš dalies ar visiškai atliktos. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pažymima, kad net ir tokiu atveju, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2A-7-2-511/2025 ir kt.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. prie griežčiausios – 2 metų 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pridėti dalį švelnesnių bausmių:

1) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu;

2) 30 parų arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, t. y. 30 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu,

ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Švelnesnių bausmių dalys nustatytos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Šiuo atveju taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nes visais minėtais teismų procesiniais sprendimais J. G. pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, nusikalstamas veikas, paskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes jos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Nors J. G. yra laikomas atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, kita vertus, jam paskirta ir laikoma kaip atlikta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė, nei yra pridedama jos dalis į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Tai neblogina jo teisinės padėties.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju J. G. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. J. G., darydamas nusikalstamą veiką, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tuo metu buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėm) dvylika kartų. Jis nusikalto arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jo dar priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai (teismo baudžiamieji įsakymai). Jis dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. J. G. taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirto baudos nesumokėtos. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. G. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 9867,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 119–124). Pastebėtina, kad nors civilinio ieškinio pradžioje yra nurodoma, kad bendrovei buvo padaryta 9643,78 turtinė žala, tačiau tiek iš civilinio ieškinio argumentų (civilinio ieškinio 3–5 lapai), tiek iš prašymo priteisti turtinę žalą matyti, kad prašoma priteisti būtent 9867,50 Eur turtinę žalą. 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarime pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) civiline ieškove padaryta aiški klaida, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 9643,78 Eur (2 t., b. l. 1). Todėl sprendžiamas klausimas būtent dėl 9867,50 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pateikė rašytinius dokumentus, pagrindžiančius padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 6–31, 125–148). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp J. G. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš J. G..

Tame pačiame civiliniame taip pat prašyta priteisti iš kaltinamojo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Kita vertus, UAB (duomenys neskelbtini) ar jos atstovas baudžiamojo proceso metu nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidas advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti. Todėl tenkinti tokį procesinį prašymą nėra pagrindo. UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašyti priteisti iš kaltinamojo turėtas proceso išlaidas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius vokus su kompaktiniais diskais, prisegtais prie bylos trečio tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01317 dėl 220,83 Eur už J. G. gynusio advokato A. Čiupailos darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

J. G. kardomoji priemonė byloje nepaskirta, jis byloje nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. prie griežčiausios – 2 metų 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pridėti dalį švelnesnių bausmių:

1) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu;

2) 30 parų arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, t. y. 30 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu,

ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią J. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 24 d.

J. G. pripažinti recidyvistu.

Į J. G. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti:

1) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius;

2) atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir jame nurodytą įskaitytiną laikotarpį (vieną arešto parą ir laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai);

3) atliktą bausmės laiką, kuris atitinka įskaitytiną laikotarpį, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendį.

Iš J. G. priteisti civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 9867,50 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius vokus su kompaktiniais diskais, prisegtais prie bylos trečio tomo viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš J. G. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (J. G. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.