Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2018 d. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. 3.5.-18-7304 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Teigia, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Nurodė, jog skundžiamas 2018 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. 3.5.-18-2978 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriuo vykdomosiose bylose Nr. 0091/15/00652 ir Nr. 0091/15/01239 skolininkas N. G. buvo pakeistas nauju skolininku Valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas iki palikėjo mirties vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/006652, kurioje išieškotoja yra ta pati kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239, todėl konstatuotina, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Klaipėdos bendrabutis“. Antstolio vertinimu, ne vykdomųjų bylų skaičius nulemia kreditoriaus išviešinimo faktą, todėl mano, kad kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ tinkamai pareiškė reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239 CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, skolininkas N. G. mirė 2016 m. sausio 5 d., todėl antstolis nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais dėl teisminės praktikos, suformuluotos vėliau nei po skolininko mirties taikymo. Teigia, kad vėlesnė suformuluota teisminė praktika, kaip vieno iš teisės šaltinio, negali būti taikoma, nes jos taikymas iš esmės pažeidžia lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus. Pažymėjo, jog skolininko mirties metu egzistavusi teisminė praktika iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos skunde nurodytų teismo nutarčių, priimtų dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo, todėl nei antstolis, nei išieškotoja UAB „Klaipėdos bendrabutis“ negalėjo numatyti apie ateities teisminę praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. antstolio Giedriaus Jonausko 2018 m. kovo 21 d. patvarkymo Nr. 3.5.-18-2978 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ 2018 m. balandžio 5 d. (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 29-33), todėl konstatuotina, kad pareiškėja nėra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Giedrius Jonauskas vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0091/15/00652, pradėtą pagal 2015 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3891-618/2015 dėl 344,65 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko N. G. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (v. b. Nr. 0091/15/00652 b. l. 1) ir vykdomąją bylą Nr. 0091/15/01239, pradėtą pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11015-512/2015 dėl 443,12 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko N. G. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 1). Antstolis 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktu Nr. 3.5-15-14279 vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 areštavo skolininkui N. G. priklausantį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 27-28). Nurodytas turto arešto aktas išviešintas turto arešto aktų registre (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 18). Skolininkas N. G. 2016 m. sausio 5 d. mirė (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 17). 2016 m. rugsėjo 6 d. Testamentų registro duomenimis, mirusio skolininko N. G. palikimo priėmimo faktų nebuvo užregistruota (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 19), tačiau 2017 m. kovo 27 d. patikrinus Testamentų registro duomenis nustatyta, kad skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 20). Pareiškėja 2017 m. balandžio 20 d. informavo antstolį apie tai, kad skolininko N. G. turtą – butą, esantį Baltijos pr. 4-104B, Klaipėdoje perėmė VĮ Turto bankas ir įregistravo patikėjimo teisę į šį turtą (v. b. Nr. 0091/15/01239 b. l. 21, 22, 23). Antstolis 2018 m. kovo 21 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. 3.5.-18-2978 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“, kuriuo vykdomosiose bylose Nr. 0091/15/00652, Nr. 0091/15/01239 skolininką N. G. pakeitė nauju skolininku Valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (v. b. 0091/15/01239 b.l. 25-26).

Dėl pareiškėjos reikalavimo

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.

Pareiškėjos teigimu, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239 praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl antstolis neteisėtai skundžiamu patvarkymu pakeitė skolininką ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239. Tuo tarpu antstolio teigimu, viešame registre buvo išviešintas palikėjos turto areštas iki palikėjos mirties kitoje to paties antstolio žinioje buvusioje vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652, kurioje ta pati išieškotoja kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239, todėl Valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-18/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktu Nr. 3.5.-15-14279 buvo areštuotas skolininkui N. G. priklausantis turtas, ir šis areštas buvo išviešintas turto arešto aktų registre, pranešimo Nr. TA2-15-100295 (v. b. 0091/15/ 00652 b. l. 19). Vadinasi, vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 2018 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. 3.5.-18-2976 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ priimtas teisėtai, nepažeidžiant vykdymo proceso normų. Pažymėtina, kad pareiškėja VĮ Turto bankas taip pat neskundžia šio patvarkymo dalies, susijusios su skolininko pakeitimu vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652, o skundžia tik šio patvarkymo dalį, susijusią su skolininko pakeitimu vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239.

Kaip jau minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju, įregistruojant Turto arešto aktų registre 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktą buvo pareikštas tik kreditorės UAB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas dėl vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239 vykdomo reikalavimo dėl 344,65 Eur skolos, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (v.b. Nr. 0091/15/00652 b. l. 19), t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo.

Teismui pateiktose vykdomosiose bylose nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kito kreditorės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ reikalavimo dėl 443,12 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo įvykdymui užtikrinti. Vykdomosiose bylose taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą dėl minėto skolos išieškojimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“ bei jos reikalavimą dėl 443,12 Eur išieškojimo. Taigi, miręs skolininkas N. G. negali būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239.

Pažymėtina, kaip jau buvo minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Suprantama antstolio pozicija dėl teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų netaikymo nagrinėjamu atveju, tačiau teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymas 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnio). Nagrinėjant skundą teismas remiasi teismine praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018, kurioje suformuluotos CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklės, bei 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, kurioje suformuluotas palikėjo turto arešto išviešinimas keliose vykdomosiose bylose aiškinimas. Atsižvelgiant į vykdomųjų bylų duomenimis bei minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamą 2018 m. kovo 21 d. patvarkymą Nr. 3.5.-18-2978 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ dalyje dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas patvarkymas minėtoje dalyje naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybės įmonės Turto bankas skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Giedriaus Jonausko 2018 m. kovo 21 d. patvarkymą Nr. 3.5.-18-2978 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ dalyje dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0091/15/01239, Nr. 0091/15/00652 gražinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.