- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-7-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- Alytaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- D. C., T. C.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Alytaus butų ūkis“
- Išvadą teikia
- Alytaus
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,
dalyvaujant ieškovės Alytaus miesto savivaldybės atstovui Mariui Jasaičiui ir atsakovei D. C. bei jos atstovui advokatui Giedriui Ulinskui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal Nr. 2-20-179/2011 pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. C. ir T. C. (trečiasis asmuo UAB ,,Alytaus butų ūkis“ bei institucija, teikianti išvadą - Alytaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovė ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 1-2) prašė nutraukti ieškovės ir atsakovės 2008-05-26 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS1-109 (b. l. 8-11); iškeldinti ieškovę ir jos nepilnamečius vaikus M. C. ir E. C. iš buto Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 4-62, suteikiant dviejų kambarių bendrabutį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 38-314; iškeldinti T. C. iš buto Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 4-62, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso ginčo butas, kuriame leista apsigyventi atsakovei ir jos šeimos nariams sudarius 2008-05-26 su ja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomininkė nuo 2003 m. nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nemoka už komunalinius patarnavimus ir nuomos mokesčių, įsiskolinimas 2010-09-01 yra 8.142,82 Lt. Į įspėjimus nereaguoja. Šiais atsakovės veiksmais daromi nuostoliai ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB ,,Alytaus butų ūkis“, kuris eksploatuoja butą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-10-19 preliminariu sprendimu (b. l. 39-40) ieškinį tenkino visiškai.
Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-19 preliminaraus sprendimo (b. l. 49-50), Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-29 galutiniu sprendimu (t. 1, b. l. 114-116) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; ieškinį tenkino visiškai: nutraukė ieškovės ir atsakovės 2008-05-26 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS1-109; nusprendė iškeldinti iš ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) g. 4-62 Alytuje atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus M. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) suteikiant dviejų kambarių bendrabutį (duomenys neskelbtini) g. 38-314 Alytuje, o atsakovą T. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) – nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, kad 1992-10-05 išduoto orderio pagrindu atsakovė apsigyveno ginčo bute, o 2008-05-26 su ieškove sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS1-109, pagal kurią atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2003 m. nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių, tuo pažeisdama Sutarties 3 ir 4 p., dėl ko susidarė 8.142,82 Lt įsiskolinimas, į raginimus atsiskaityti nereaguoja.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 122-124) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-29 galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant šalis sudaryti taikos sutartį ar kitokiu būdu susitarti su ieškove dėl gyvenamųjų patalpų, arba panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-29 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba įpareigoti kitokiu būdu susitarti su ieškove dėl gyvenamųjų patalpų. Atsakovė nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą neatsižvelgęs į jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, nesudarė galimybės pateikti papildomus įrodymus, be to, nenustatė, ar yra tinkamai pranešta apie posėdį atsakovui. Atsakovės nuomone, teismas buvo šališkas, neišsiuntė jai sprendimo nuorašo, o dalyvavęs posėdyje jos atstovas advokatas G. G. (paskirtas valstybės) taip pat neinformavo jos apie priimtą jai nepalankų sprendimą, ir jeigu ieškovė nebūtų pasikreipusi į teismą, būtų praleidusi terminą sprendimui apskųsti. Atsakovė tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo apie 2008-05-26 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS1-109 (b. l. 8-11), nes sutarties nuorašo ieškovė jai niekada nėra davusi, atsakovė niekada savo noru nėra pasirašiusi tokios sutarties, todėl ši sutartis yra niekinė. Galbūt šią sutartį pasirašė atsakovės pilnametis sūnus. Keista, kad konstatuojama, kad ji nuo 2003 m. nevykdo įsipareigojimų, nors pats teismas nurodo, kad sutartis pasirašyta 2008 m. Dar 1992 m. pagal 1992-10-05 valdybos išduotą orderį atsakovę iškeldinus iš tuometinės gyvenamosios vietos, jai buvo leista apsigyventi ginčo bute, ir atsakovė buvo tikra, kad jį išsipirks nuosavybėn. Tokią galimybę atsakovė turi, tačiau jos buvęs sutuoktinis savo laiku privatizavimo klausimo neišsprendė, o po skyrybų atsakovė liko viena su trimis vaikais, todėl neturėjo jokių finansinių galimybių tai padaryti. Atsakovė ar jos pilnametis sūnus sutiktų išsipirkti ginčo butą. Butas, į kurį ketinama iškeldinti atsakovę su vaikais, yra toli nuo vaikų mokyklos, atsakovė neturėtų galimybės apmokėti kelionės išlaidų. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė 2011 m. balandžio mėn. gavo draudimo išmoką (t. 1, b. l. 125), pilnametis sūnus išvykęs dirbti į užsienį, todėl atsakovė turėtų galimybę sumokėti įsiskolinimą už ginčo butą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 130-131) prašo palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad Sutartį pasirašė su pagrindine nuomininke (atsakove), jokių tą paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Šeimos nariai sutarties nepasirašo, todėl atsakovės sūnui Sutarties pasirašyti nereikėjo. Atsakovės sūnus įtrauktas atsakovu, nes jis jau pilnametis. Nuo 2003 m. atsakovė nemoka nuomos mokesčio, mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas, į įspėjimus nereaguoja. Atsakovui (atsakovės pilnamečiui sūnui) apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, ką patvirtina byloje esantys laikraščiai (b. l. 94). Atsakovės tikinimas, kad ji anksčiau ar vėliau išsipirks butą, niekuo nepagrįstas. Butų išpirkimas lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą pasibaigė 1998-07-01, todėl privatizuoti buto negalima, nes įstatymas neteko galios. Jeigu buto nuomininkas nuolat, ne mažiau kaip 3 mėn. (jei sutartis nenumato ilgesnio termino), nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos (CK 6.611 str.). Kadangi atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, ieškovė pasiūlė iškeldinti atsakovę su vaikais į kitą būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p.).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus miesto savivaldybė (ieškovė) yra buto, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 4-62, savininkė (t. 1, b. l. 5). Pagal 1992-10-05 Alytaus miesto valdybos išduotą orderį leista apsigyventi šiame bute apeliantei ir jos šeimos nariams (t. 1, b. l. 7). 2008-05-26 tarp šalių sudaryta neterminuota nuomos sutartis Nr. NS1-109 (t. 1, b. l. 8-11). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu bute kartu su atsakove gyveno jos nepilnamečiai sūnūs E. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 16), o pilnametis sūnus T. C. gyveno atskirai.
Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.610 ir 6.611 straipsniais, 2010-10-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2008-09-21 nuomos sutartį ir iškeldinti apeliantę su nepilnamečiais vaikais M. C. ir E. C. iš gyvenamosios patalpos, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 4-62, suteikiant dviejų kambarių bendrabutį, Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 38-314, o pilnametį sūnų T. C. iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.
Ieškovės teigimu, apeliantė nuolat, t. y. nuo 2003 m. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, nemokėjo nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas, ir pagal trečiojo asmens 2010-09-21 raštą Nr. S-701 bei pateiktas pažymas apeliantės įsiskolinimas 2010-09-01 buvo 8 142,82 Lt, todėl su ja sudaryta 2008-09-21 nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovė iškeldinta CK 6.611 straipsnio pagrindu.
8 142,82 Lt įsiskolinimą 2010-09-01 sudarė (t. 1, b. l. 13): 1) 2004-07-01 – 2006-08-01 laikotarpiu susidariusi 1 450 Lt (1 399,12 mokesčiai + 50,88 Lt delspinigiai) skola, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas c. b. Nr. 2-3681-179/2006-11-28; 2) 2006-08-01 – 2009-10-01 laikotarpiu susidariusi 890,90 Lt (887,71 Lt už šaltą vandenį + 3,19 Lt delspinigiai) skola, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas c. b. Nr. L2-6011-470/2009-11-18; 3) 2004-05-01 – 2009-10-01 laikotarpiu susidariusi 2 946,68 Lt (2 771,5 Lt mokesčiai + 152,87 Lt delspinigiai + 22,31 Lt žyminis mokestis) skola, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas c. b. Nr. L2-6010-652/2009-11-18; 4) 2008-09-01 – 2009-12-01 laikotarpiu susidariusi 1291,73 Lt (1 021,99 Lt nuomos mokestis + 116,74 Lt delspinigiai + 65 Lt žyminis mokestis + 88 Lt administravimo išlaidos) skola, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas c. b. Nr. 2-1172-179/2010-06-23; 5) 2009-10-01 - 2010-06-01 laikotarpiu susidariusi 498,59 Lt skola už mokesčius, o 2009-12-01 – 2010-06-01 laikotarpiu 514,26 Lt už nuomos mokestį, 47,68 Lt delspinigiai ir 66 Lt žyminis mokestis, viso 1 126,53 Lt skola, kurios pagrindu buvo užvesta c. b. Nr. 2-3709-849/2010; 6) 2010-06-01 – 2010-09-01 laikotarpiu susidariusi 179,85 Lt skola už nepriteistus mokesčius be delspinigių, 2010-06-01 - 2010-09-01 laikotarpiu susidariusi 257,13 Lt skola už nuomos mokestį be delspinigių, viso 436,98 Lt.
Iš į bylą pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 164-166, 174) matyti, jog 2012-02-23 apeliantė ieškovei sumokėjo 1 201,79 Lt už buto nuomą bei UAB „Alytaus butų ūkis“ už paslaugas 3 398,21 Lt; 2012-03-14 už nuomą T. C. sumokėjo 1 532,33 Lt ir 1 831,39 Lt už komunalinius mokesčius. UAB ,,Alytaus butų ūkis“ 2013-01-11 raštas (2 t., b. l. 31-36) patvirtina, kaip atliktos išskaitos iš atsakovės darbo užmokesčio ir šie mokėjimai buvo išskirstyti ir užskaityti pagal atskirus vykdomuosius raštus bei tai, kad po visų mokėjimų iš 8 142,82 Lt įsiskolinimo sumos 2012-12-27 buvo likę nesumokėta 3 210,28 Lt įsiskolinimo bei papildomai 449,6 Lt bylinėjimosi ir administravimo išlaidų. Lietuvos pašto įmokos kvitas (2 t., b. l. 57) patvirtina, jog atsakovė 2013-03-05 sumokėjo 3 210,28 Lt sumą. Paskutinio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog atsakovė visą 2010-10-08 ieškinyje nurodytą 8 142,82 Lt įsiskolinimą šiuo metu yra padengusi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės (sutarties nutraukimo) proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2011; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2012). Sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius.
Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį, ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas (LAT 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009, 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).
Konstatuotina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai, tai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovės galimybe naudotis socialiniu būstu.
Minėta, kad nustatant nuomotojo teisių pažeidimo apimtis ir nuomininko kaltės dėl padaryto sutarties pažeidimo laipsnį, svarbiomis aplinkybėmis pripažįstami nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė ir pan. Kolegijos nuomone, šioje byloje reikšminga yra tai, kad atsakovė ginčo bute gyvena nuo 1992-12-08 (pagal 1992-10-05 Alytaus miesto valdybos išduotą orderį), čia gimė ir užaugo atsakovės vaikai (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), kuriuos visus su ginčo patalpa sieja ilgalaikis ryšys, todėl atsakovės ir jos vaikų teisė į ginčo patalpą, atsakovei neturint jokios kitos gyvenamosios patalpos, saugotina kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Kolegija nemano, jog atsakovė nuo 2003 metų ir jos sūnus T. C. (po to, aki tapo pilnamečiu) nemokėjo nuomos mokesčio bei už komunalinius patarnavimus tyčia, piktnaudžiaudami savo teisėmis. Atsakovės paaiškinimu nustatyta, jog ji, vyrui nutraukus su ja santuoką, liko viena su trim vaikais, kuriuos reikėjo užauginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nuo 2009-07-016 iki 2009-12-11 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2010-02-17 iki 2010-04-16 - Alytaus profesinio rengimo centre (1 t., b. l. 46). 2012-04-30 darbo sutartis Nr. 891 (1 t., b. l. 173) patvirtina, jog atsakovė terminuotai (nuo 2012-05-02 iki 2012-06-29) dirbo valytoja pagal Alytaus darbo biržos viešųjų darbų programą. Kaip matyti iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2011-02-04 atlikto Šeimos įvertinimo (1 t., b. l. 75-76), atsakovės pajamos – 400 Lt atlimentai vaikams išlaikyti, 104 Lt išmokų už vaikus bei socialinė pašalpa. Nustatyta, jog atsakovei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu nustačius pirmą turto ir pajamų lygį buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrine teisine pagalba (1 t., b. l. 61). Akivaizdu, jog atsakovė, ginčo laikotarpiu augindama du mokyklinio amžiaus vaikus, privalėdama pasirūpinti jų maitinimu, apranga ir kasdieninėmis išlaidomis mokymo reikmėms, neturėdama pastovaus darbo ir gaudama tik nedideles socialines išmokas, neturėjo realių galimybių savalaikiai mokėti nuomos mokesčius ir už komunalinius patarnavimus, dėl ko susidarė gana didelis įsiskolinimas. Bylos duomenys patvirtina, jog vyriausiajam sūnui (duomenys neskelbtini) baigus mokslus ir pradėjus dirbti, be to, atsakovės buvusiam vyrui D. C. už apdraustą sūnų (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpio pabaigoje (2011-12-31) gavus draudimo išmoką, kurios dalis buvo panaudota susidariusios skolos padengimui, iki 2013-03-05 buvo padengta visa ieškinio pareiškime nurodyta skolos suma, t. y. 8 142,82 Lt, t. y. atsakovai bylos nagrinėjimo metu atsakovai visą skolą, susidariusią už ginčo laikotarpį (iki 2010-09-01), padengė.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini) g. name Nr. 38, į kurį ieškovė nori iškeldinti atsakovę su vaikais, yra bendrabučio tipo. Atsakovė dar 2010-11-22 prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad šis bendrabučio tipo namas, kurio komunaliniai patarnavimai yra daug didesni, yra pramoniniame rajone, kuriame nėra vidurinės mokyklos, todėl vaikai turėtų kažkokiu būdu kiekvieną dieną nuvykti į savo mokyklą, kuri būtų už kelių kilometrų, tačiau ji neturėtų pinigų jiems apmokėti kelionės viešuoju transportu, kas apsunkintų jų galimybę mokytis. Pažymėtina, jog ieškovė nei atsiliepimuose į šiuos prieštaravimus, nei bylos nagrinėjimo metu šių atsakovės nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais nepaneigė, nors tokią galimybę turėjo. Priešingai tam, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog, logiškai mąstant, mokesčiai už komunalinius patarnavimus bendrabučio tipo bute yra didesni, bei tai, jog atstumas iki mokyklos, kurią lanko atsakovės sūnus, būtų didesnis, ,,reiktų tada su transportu važiuoti“. Nustačius tokias aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada, jog ieškinio patenkinimo atveju socialinio būsto nuomininkės atsakovės ir jos vaikų padėtis tik pablogėtų, kas dar labiau didintų atsakovų skolą ieškovei ir trečiajam asmeniui. Be to, 13-kos metų vaikui keitimas mokyklos (prie kurios jis jau pripratęs) tik dėl to, kad ji būtų arčiau namų, galėtų sukelti įvairiausių neprognozuojamų pasekmių.
Kolegijos nuomone, šioje byloje pareikšto ieškinio visiškas patenkinimas, nutraukiant ieškovės ir atsakovės 2008-05-26 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS1-109 bei iškeldinant atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus M. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) g. 4-62 Alytuje į dviejų kambarių bendrabutį (duomenys neskelbtini) g. 38-314 Alytuje, o atsakovą T. C. – nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šioje konkrečioje situacijoje būtų neproporcinga ir todėl netaikytina priemonė.
Kolegija nemano, jog, ieškinį atmetus, būtų atsižvelgta tik į nuomininkų interesus, o savininko teisės būtų ignoruojamos. Minėtas proporcingumo principas reikalauja, kad netaikant griežčiausios įstatymo numatytos nuomos sutarties pažeidimo pasekmės – būsto netekimo, nebūtų pažeistos ir būsto savininko teisės ir įstatymo saugomi interesai. Tačiau be nuomos santykių nutraukimo bei iškeldinimo galimi ir kitokie, nuomininkų atžvilgiu švelnesni ieškovo teisių gynimo būdai. Kolegijos nuomone, ieškovė galėtų pasiūlyti atsakovei ir jos vaikams suteikti tokį socialinį būstą, kurio mokesčiai būtų mažesni už dabartinio būsto (ar bent jau ne didesni), bei kad mokykla būtų pasiekiama nesinaudojant transporto priemonėmis. Manytina, kad toks sprendimas atitiktų abiejų ginčo šalių interesus, nes patenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį ir perkeldinus atsakovę į butą, kurio išlaikymo mokesčiai didesni (tai pripažino ir ieškovės atstovas) bei apsunkinus galimybę vaikams pasiekti mokymo įstaigą, skolos tik didėtų. Vadinasi, ieškovės tikslas kuo greičiau atgauti skolas nebūtų pasiektas. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2011-07-18 atsakovės (duomenys neskelbtini) r. 2-ojo notarų biuro notarei N. U. rašyto pareiškimo byloje Nr. 78 (1 t., b. l. 141), atsakovė po savo tetos S. T. mirties yra priėmusi palikimą, kurį sudaro žemės sklypas. Ieškovės atstovas pripažino, jog ieškovė nėra ėmusis jokių veiksmų, kad susidaręs išieškojimas būtų nukreiptas į šį turtą. Kolegijos nuomone, ieškovė, atsakovams toliau nemokant nuomos mokesčio ir už komunalinius patarnavimus, turėtų pasinaudoti galimybe nukreipti išieškojimą ne tik į atsakovų pajamas (jei tokių būtų), bet ir į nurodytą nekilnojamąjį turtą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuomos santykių su atsakovais nutraukimas ir jų iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, dar labiau socialiai pažeistų atsakovės bei jos vaikų, tame tarpe ir nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus.
Be to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybių visumą, į tai, jog ieškinio pagrindu nurodyta visa skolos suma yra sumokėta, nemato pagrindo tenkinti šioje byloje pareikšto ieškinio ir vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.).
Pažymėtina ir tai, jog ginčo bute sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo metu 2011-03-29 gyveno du nepilnamečiai asmenys, kurių nuomonė nebuvo išklausyta, nebuvo gautas rašytinis asmens, kuriam jau buvo suėję 14 metų, rašytinis sutikimas ar nesutikimas su ieškiniu, tokiu būdu pažeidžiant CPK 380 straipsnio nuostatas. Tačiau kolegija konstatuoja, jog dėl šio procesinės teisės pažeidimo nėra pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, kadangi, ieškinį atmetus, byla dėl šio pažeidimo nebėra išnagrinėta neteisingai.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, nukrypo nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikos nurodyto pobūdžio bylose, kuria vadovaujasi ir Vilniaus apygardos teismai (2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-548-585/12, 2012-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-645-661/2012; 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-161-467/2012), teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-19 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-19 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.